Pazinimo teorijos

XVIII a. filosofija. Vienas iš XVIII a. švietėjiškos ideologijos pradininkų buvo anglų filosofas Džonas Lokas (John Locke, 1632-1704). Didžiausią dėmesį jis skyrė pažinimo teorijai (,,Žmogaus proto apybraiža“, 1690). Lokas atmetė prancūzų racionalisto R.Dekarto įgimtų idėjų koncepciją ir teigė, kad žmogaus sąmonė iš pradžių yra tobula rasa (švari lenta), neturinti pasaulio … Daugiau…

Hegel io požiūris į individo teises

Trumpa biografija Georg Wilhelm Friedrich Hegel – vokiečių filosofas, Napoleono, Goethe’s ir Schillerio, Beethoveno, Fichte’s, Schellingo, Hölderlino amžininkas, gimė 1770 metų rugpjūčio 27 dieną Štutgarte. Tėvas – iždo sekretorius. Motina mirė, kai berniukui tebuvo 14 metų. Be jo šeimoje augo sesuo Christiana, vėliau nusižudžiusi dėl psichinio sutrikimo, ir brolis Ludwigas, … Daugiau…

Kas yra postmodernizmas

Nors postmodernus būvis turi žinojimo, sociologijos ir gnoseologinių bruožų, o pats Lyotard’as kaip tikrai filosofiška savo knyga nurodė „Konfliktą“ , tai, ko gero, pagrindinis diskusijos apie postmodernizmą tekstas. Norėčiau pradėti nuo didžiojo prancūzų mąstytojo gyvenimo. Jean Francois Lyotard’as gimė 1924 m. Prancūzijoje ir Paryžiaus Sorbonoje studijavo filosofiją. Trisdešimties metu būdamas … Daugiau…

Volteras – prancūzų rašytojas ir filosofas

Volteras Prancūzų rašytojas ir filosofas 1694 – 1778 Francois Marie Arouet (slapyvardis, kuriuo jis pasirašinėjo – Voltaire – Volteras) gimė 1694 metų lapkričio 21 dieną Paryžiuje. Voltero stilius, protas, intelektas ir aštrus protas teisingumui padarė jį vienu iš garsiausių Prancūzijos rašytojų ir filosofų. Jaunas Francois Marie gavo puikų išsilavinimą Jėzuitų … Daugiau…

Lietuvių filosofai jų veikla ir pažiūros a maceina

TurinysĮvadas 3 Filosofija kaip problema 4 Filosofijos kilmė 6 Filosofijos esmė 9 Filosofijos prasmė 12 Įvadas Antanas Maceina ilgokai dėstęs Rytų Europos filosofiją-visų pirma marksistinė, iš dalies betgi ir senąją rusiškąją Münsterio i. W. universitete vėliau atsidėjo “savam, dalykui”, kuriam jis jautėsi ir geriau pasiruošęs ankstesnėmis teologijos studijomis, ir artimesnis … Daugiau…

Senovės graikų mąstytojai apie pasaulio pradą

Turinys Įvadas 3 Senovės graikų mąstytojai apie pasaulio pradą 4 Išvados 12 Literatūra 13 Įvadas Pirmoji filosofijos mokykla buvo įkurta Milete, todėl vėliau ir buvo pavadinta Mileto mokyklą. Miletas, tai vienas iš pirmųjų VI a. pr. Kr. miestų kur įsižiebė filosofinio mąstymo židinys. Tik reikėtų nepamiršti … Daugiau…

Meilės problema filosofijoje

Darbo tema : Meilės problema filosofijoje T U R I N Y S ĮVADAS 2 I. MEILĖS VERTINIMAS FILOSOFIJOJE 3 1.1. Meilė- viena iš pirminių žmogaus būties pradų 3 1.2. Meilės vertinimo filosofijoje raida 4 II. MEILĖ TARP VYRO IR MOTERS- LYTINIS POTRAUKIS IR DVASINIS RYŠYS 5 2.1. Filosofų požiūris į vyrą ir moterį 5 … Daugiau…

Antikos filosofija

REFERATAS Antikos Filosofija ANTIKOS FILOSIFIJA . Antikinės filosofijos orientaciją į žmogų sąlygoja graikų filosofijos postuluotas antiteziškumas jau susiklosčiusiai grai¬kų mitologinei religijai. Net iki hierarchiškos dievų sistemos racionalizuotas jusliškasis mitologijos universumas negali prilygti vis stipriau graikų išgyvenamam visuotinybės pajautimo tikrumui, ir klausimas, kas yra žmogus ir jo aplinka, graikų sąmonėje nušvinta … Daugiau…

Martinys heidegeris

MARTYNAS HEIDEGERIS 1889-1976• Egzistencialistinės filosofijos kūrėjas • 1927 m. išleistas pagrindinis kūrinys „Būtis ir laikas“. Du būties problemos sprendimo etapai: „Ankstyvasis“ Pripriešinamas „vėlyvajam“. Būtis suprantama ir „išsakoma“ iš žmogaus. Būtis suvokiama kaip buvimas, kaip žmogaus egzistencija. Žmogus aktyviai kuria būtį. „Vėlyvasis“ Kūryba vertinama kaip „posūkis“. Heidegeriui netrūksta nei logiško griežtumo, … Daugiau…

Arabų filosofija avicena averojus

Įžanga Ankstyvaisiais viduramžiais Vakarų Europoje lygiagrečiai su lotyniškąja, krikščioniškąja filosofija rutuliojosi ir kita filosofija – arabų filosofija. Jos raidos sąlygos buvo kitos: arabai buvo susipažinę su graikų filosofų veikalais ir jų pagrindu kūrė savo teorijas. Arabai, VI – XI amžiais sujungę didžiulius plotus nuo Ispanijos vakaruose iki Vidurinės Azijos ir … Daugiau…

Moralinio vertinimo kriterijai

TURINYS Pratarmė ĮVADAS 1. Tyrinėjimų apžvalga 2. Darbo tikslai I Skyrius. RYŠYS TARP EGOIZMO IR ALTRUIZMO 1. Visuomenė – žmogaus altruistinio elgesio pagrindas 2. Žmogaus prigimtis kaip egoizmo ir altruizmo šaltinis 3. Egoizmas kaip altruizmo prielaida II Skyrius. EGOIZMO SAMPRATA 1. Egoizmo apibrėžimai 2. Racionalus ir etinis egoizmas 3. Egoistinis hedonizmasIII Skyrius. … Daugiau…

Karlas marksas

TURINYSĮVADĖLĖ 3 KARLO MARKSO ASMENYBĖ 4 K. MARksO POŽIŪRIS Į FILOSOFIJĄ 5 K. MARksO POŽIŪRIS Į RELIGIJĄ 7 LITERATŪRA 9 ĮVADĖLĖ Marksizmo šaknys slypi religijoje. Atsiradęs kaip mo¬dernybės „teisingumo ir lygybės visiems“ siekio kul¬minacija, jis meistriškai prisitaikė prie proto ribų bei kintančio pasaulio pagrindinių poreikių. Iš tiesų, marksizmo ištakos glūdi Apšvietos … Daugiau…

Filosofijos pažinimo objektas

Savokos:Filosofija – abstrakčių subjektyviosios tikrovės būties formų atsiradimo ir pažinimo metodas. Pažinimas – turimų žinių patvirtinimas tikrais (nedirbtinais) įvykiais žinojimui įgyti. Objektas – atskiras pasaulio individas, turintis tik jam būdingas savybes ir elgseną. Objektyvus – 1. tik dėsniams paklūstantis dalykas; 2. daiktas, išlaikantis savo formą objektyvių jėgų sąskaita Sistema (kibernetinė) … Daugiau…

Dievas žmogaus mąstymo galimybėje

TURINYS ĮVADAS 3. 1. „…SUPRASTI TAVO TIESĄ, KURIĄ TIKI IR MYLI MANO ŠIRDIS.“(A.KENTERBERIETIS; 43 PSL.) 4. 2. DIEVAS – TIKINČIŲJŲ IR NETIKINČIŲJŲ SIELOSE 5. 3. „…KAS ESI, VIEŠPATIE, KAS ESI…“ (A. KENTERBERIETIS; PROSLOGIONAS, 77 PSL.) 5. 4. DIEVO ATLYGIS, ARBA „… TEISIEJI GYVENS PER AMŽIUS…“ (A.KENTERBERIETIS; PROSLOGIONAS, 89 PSL.) 7. IŠVADOS 8. LITERATŪRA 9. ĮVADAS Religija teorinėje … Daugiau…

Vydūno takais vydūnas filosofas ir moralistas

Turinys 1. Įvadas 1 2. Kelias į filosofiją 2 3. Vydūnas filosofas 4 4. Vydūnas moralistas 6 5. Išvada 8 6. Literatūra 10 Įvadas Vydūnas (Vilhelmas Storosta) gimė 1868 m. kovo 22 d. Jonaičių kaime netoli Šilutės. Tuo metu šis kraštas priklausė Prūsijai. Vokiečiai Lietuvius niekino, laikė menkaverčiais žmonėmis, todėl … Daugiau…

Laiko samprata a mickūno filosofijoje

Įvadas Filosofijoje nuolat buvo mąstoma apie laiką. Platonas ,vėliau ir Aristotelis laiką įsivaizdavo, kaip taškų liniją, kurioje yra patalpinti tikrovės vyksmo reiškiniai. Kitaip tariant jie manė, kad kiekvienas reiškinys turi savo vietą laike ir erdvėje ir tik toje erdvėje jis gali reikštis. Newtonas ir Leibnizas laiką laikė absoliučiai realiu, lygiai … Daugiau…

Filosofija kaip metafizika

1 Filosofija kaip metafizika. Žmogaus sąmone turi daug formu: mokslas, menas, religija. Filosofija socialine sąmone. Sąmone turejo sąvoką evoliucija. Evoliucija turi tam tikras pakopas. Žmogus kaip gentine butybe, o ne persona. Sąmones evoliucijos aspektai: 1) Pasaulėjauta – pirma pakopa. Žm. mąsto mitais, mitologenomis. Suvokia pasaulį per emocijas. Turi emocinę sąmonę. … Daugiau…

Filosofijos kurso konspektai

FILOSOFIJOS ĮVADAS (KONSPEKTAS STUDENTAMS NEAKIVAIZDININKAMS) Parengė: dėst.ekspertė V.Marcinkevičienė 2004 KAS YRA FILOSOFIJA?• – TEMOS TIKSLAS Įrodyti, kad filosofija yra neišvengiama kiekvieno išsilavinusio žmogaus gyvenimo dalis. - LITERATŪRA Apie filosofijos esmę, jos atsiradimą, funkcijas bei struktūrą Jūs galite pasiskaityti šiuose leidiniuose: Anzenbacher A.Filosofijos įvadas. Vilnius: Katalikų pasaulis,1992, p.15-21. Jaspersas K Filosofijos … Daugiau…

Filosofinė pažinimo problema

Filosofinė pažinimo problemaŽmogiškojo pažinimo klausimus tiria daugybė atskirų mokslų (psichologija, sociologija ir t.t.). Kai kas mano, kad filosofai pažinimo problemą apskritai turėtų perleisti atskiriems mokslams. Tad pirmiausia turime išsiaiškinti, ar iš tikrųjų egzistuoja filosofinė pažinimo problema? Šiuose svarstymuose galime pasiremti G. PRAUSO pavyzdžiu:“ metu akmenį į išmirkusią žemę. Akmuo išmuša … Daugiau…

Pažinimo problema racionalistų ir empiristų pažinimo samprata

1. V. Sezemano pažinimo samprata. Visa tai, ką individas paveldi iš tėvų ir protėvių, jam įgimta ir šiuo atžvilgiu nepereina nuo jo individualinio patyrimo (pvz., erdvės, laiko, priežastingumo idėjos). Tokiu būdu evoliucinis požiūris leidžia sutaikyti empirizmo ir nativizmo, aposteoriorizmo ir apriorizmo priešingumus. Senovės filosofijoj Aristotelis pirmas iškėlė patyrimo reikšmę pažinimui. … Daugiau…

A šopenhauerio parerga und paralipomena

Dažniausiai pirmą kart išgirdę žodį „filosofija“ iškeliame sau klausimą, o kas gi tai yra? Šis žodis „filosofija“ kilęs iš graikų kalbos. Jis reiškia išminties meilę, tai yra žmogaus proto siekį suprasti ir pačios būties, ir atskirų būties sričių sąvoką bei prasmę. Ši sąvoka laikui bėgant įgijo daug kitų giminiškų prasmių, … Daugiau…

Istorinio materializmo dogmatizacija

Turinys:1. Vladimiras Iljyčius Leninas 2. Materializmas 3. Naudota literatūra 1. Vladimiras Iljyčius Leninas Gimė 1870 m. balandžio 22 d. Simbirsko mieste, prie Volgos upės. Jo tėvas, atsidavęs mokyklos mokytojas, ir jo motina, socialinė darbuotoja įdiegė Volodiai norą siekti geresnio gyvenimo. 1887 m. Lenino brolis Aleksandras buvo nuteistas už pasikėsinimą į … Daugiau…

Darbo pasaulis ir filosofija

Kas gi iš tiesų yra filosofija? Ką gi reiškia filosofuoti? Ir su kuogi yra siejama filosofija? Tas, kuris klausia, ką reiškia filosofuoti, ir bando atsakyti, užsiima vien filosofija. Tai ne įvadinis, o svarbiausias filosofijos klausimas: jis veda į pačią filosofijos šerdį. Nieko negalima pasakyti apie filosofijos ir filosofavimo esmę nekalbėdamas … Daugiau…

Laimė ir draugystė pagal aristotelį

Draugystė. Pasak Aristotelio, draugystė yra dorybė, ir ją laiko pačiu reikalingiausiu dalyku gyvenime. Draugystė yra reikalinga ir turtingiems, ir vargstantiesiems. Ji suburia visuomenę, miesto bendruomenę. Anot Aristotelio „didžiausias teisingumas yra draugiškumas“. Ji yra ne tik reikalinga, bet ir kilni. Aristotelis draugystę skirsto į tris rūšis: 1. tai draugaujantieji, kurie vienas … Daugiau…

Renė dekartas

Renė Dekartas (1596-1650) Rinktiniai raštaiI. PROTO VADOVAVIMO TAISYKLĖS I.1. Taisyklė. Mokslinių tyrinėjimų tikslas turi būti toks proto nukreipimas, kurio dėka apie visus reikalingus dalykus jis galėtų daryti tvirtus ir teisingus sprendimus. I.1.1. Skirdami mokslus vieną nuo kito dėl jų objektų skirtingumo, žmonės mano, kad ir tirti juos reikia kiekvieną skyrium, … Daugiau…

Tiesos problema1

TURINYS ĮVADAS 3 1. TIESOS PROBLEMA 4 1. 1. Klasikinės tiesos problema 4 1. 2. Akivaizdumo teorija 5 1. 3. Loginės darnos teorija 6 1. 4. Pragmatinės tiesos samprata 7 1. 5. Tiesa ir tikimybė 10 IŠVADOS 12 INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 13ĮVADAS Tiesos problema yra labai įdomus ir diskutuotinas klausimas. … Daugiau…

I kanto dorovinės teorijos analizė

Kontrolinis darbas I. Kanto dorovės teorijos analizė Įvadas Šiame kontroliniame darbe bus nagrinėjama žymaus XVIII-tojo amžiaus mąstytojo Imanuelio Kanto sukurta dorovės teorija. Pagrindinis šio darbo tikslas: išnagrinėti I. Kanto sukurtą dorovės teoriją, aptarti vertybių vaidmenį joje. Pagrindiniai šio darbo uždaviniai: 1. Susipažinti su „vertybės“ sąvoka. Žinoti, kas tai yra „ … Daugiau…

Profilinis mokymas

PROFILINIO MOKYMO MODELISProfilinio mokymo modelis aprašo pagrindinius vidurinio ugdymo organizavimo principus ir mokymosi alternatyvas. Jo esmė yra mokymo diferencijavimas atsižvelgiant į moksleivių siekius, polinkius, gebėjimus, sudarant jiems galimybes pasirinkti mokymosi kryptį atitinkančius dalykus bei skirtingus jų kursus. Profilinio mokymo uždaviniai Profiliniu mokymu siekiama: · užtikrinti, kad kuo daugiau jaunuolių įgytų … Daugiau…

Aristotelio dorybių teorija

Įvadas Kiekviena žmonijos dvasinės kultūros sritis, kuri yra įleidusi šaknis istorijoje ir kuri savo raidoje remiasi įgyjamų vertybių perėmimu, yra iškėlusi didžių asmenybių, su kuriomis paprastai asocijuojasi visa ši kultūrinės kūrybos šaka. Tačiau ir didžiosios asmenybės, nors jas dažniausiai sunku palyginti, nebūna vienodai reikšmingos, todėl net didžiųjų žmonių areopage neprilygstamas … Daugiau…

Aristotelis

ARISTOTELISMOKSLINĖ ARISTOTELIO ORIENTACIJA. PIRMTAKIAI. Aristotelis gyveno nuo 384 iki 322 m. prieš Kr. g. Gimė Stageiros mieste Trakijos pusiasalyje. Biologija buvo ta mokslo sritis, kuriai jis skyrė daugiausia dėmesio ir pagal kurią modeliavo savo folosofojos sąvokas; kalbėdamas apie būtį, jis pirmiausia turėjo galvoje gyvas būtybes. Biologija jo sistemoje vaidino tokį … Daugiau…