Leksiniai ir frazeologiniai sinonimai leksinės figūros
5 (100%) 1 vote

Leksiniai ir frazeologiniai sinonimai leksinės figūros

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………………………..3

1. Leksiniai sinonimai……………………………………………………………………………………………………………4

1.1. Absoliutieji sinonimai………………………………………………………………………………………………….4

1.2. Daliniai sinonimai……………………………………………………………………………………………………….6

1.2.1. Sisteminiai ir kontekstiniai sinonimai………………………………………………………………….6

1.2.2. Semantiniai ir stilistiniai sinonimai……………………………………………………………………..7

2. Frazeologiniai sinonimai………………………………………………………………………………………………….10

3. Stiliaus figūros………………………………………………………………………………………………………………..11

3.1. Palyginimas……………………………………………………………………………………………………………..12

3.2. Tropai………………………………………………………………………………………………………………………12

3.2.1. Metafora………………………………………………………………………………………………………..12

3.2.2. Metonimija…………………………………………………………………………………………………….13

3.2.3. Metaforos ir metonimijos atmainos……………………………………………………………………14

Išvados……………………………………………………………………………………………………………………………….16

Literatūra…………………………………………………………………………………………………………………………….17

Įvadas

Kiekvienas mažiausias daiktas, kiekvienas reiškinys, jo požymis ar veiksmas, vis kitoks to veiksmo intensyvumas, skirtinga būsena, skirtinga kiekvieno daikto ypatybė turi savo vardą, savo pavadinimą. Žodžių sinonimiškumo prielaida kalbos sistemoje yra ta, jog tas pats turinys gali būti reiškiamas keliomis „garsinėmis formomis“ (plg. likimas, lemtis, dalia). Tokia žodžių semantinio turinio giminystė pastebėta ir pradėta tyrinėti jau senų senovėje.

S i n o n i m o terminas yra iš antikos laikų (gr. synōnymos „vienavardis“). Vėliau sinonimais domėjosi viduramžių scholastai, renesanso humanistai – filologai, literatūros teoretikai, taip pat klasicizmo, racionalizmo, naujosios filologijos atstovai.

Ypač sinonimika ir sinonimiškumo klausimais imta domėtis XX a. pradžioje, atsiradus naujai filologinei disciplinai – stilistikai. Seniau sinonimais buvo vadinami tik tos pačios bei labai artimos reikšmės žodžiai (pvz., dirbti ir triūsti). XX a. pradžioje sinonimo sąvoka buvo išplėsta ir sinonimais imta vadinti ne tik artimos reikšmės žodžius, bet ir kitus artimus savo reikšme kalbos vienetus (žodžių darybos priemones, gramatines formas, sintaksines konstrukcijas).

Iš labiau paplitusių sinonimų koncepcijų galima nurodyti tokias tris : 1) sinonimai – tai žodžiai, siejami reikšmės bendrumo; 2) sinonimai – tai žodžiai, įvardijantys tą patį daiktą, reiškinį; 3) sinonimai – tai žodžiai, galimi keisti tam tikruose kontekstuose.

Šių dienų kalbininkai sutaria, kad sinonimai – „tai žodžiai turintys vienodą arba artimą reikšmę, bet skirtingą garsinę struktūrą“ . Svarbiausias požymis, skiriantis sinonimus iš kitų žodžių – reikšmės bendrumas, artimumas (pvz., draugas – bičiulis, stropus – uolus ir kt.). Taigi sinonimai pavadina arba tuos pačius daiktus bei reiškinius, arba kuriuo nors atžvilgiu kiek skirtingus arba skirtingai traktuojamus tos pačios rūšies daiktus bei reiškinius.

Skiriami leksiniai, frazeologiniai, darybiniai, morfologiniai ir sintaksiniai sinonimai.

Darbo o b j e k t a s – leksiniai ir frazeologiniai sinonimai; leksinės figūros.

Darbo t i k s l a s – pristatyti leksinius ir frazeologinius sinonimus bei leksines figūras.

Pagrindiniai u ž d a v i n i a i:

q aptarti leksinių sinonimų klasifikaciją;

q išskirti svarbiausius frazeologinių sinonimų bruožus;

q aptarti pagrindines leksines figūras.

Darbo m e t o d a i – referatinis, deskriptyvinis.

Darbą s u d a r o įvadas, trys dalys, išvados, literatūra. 1-oje dalyje pristatoma leksinių sinonimų klasifikacija; 2-oje dalyje trumpai aptariami frazeologiniai sinonimai, išskiriami svarbiausi šių sinonimų bruožai; 3-oje dalyje aprašomos pagrindinės leksinės figūros bei pateikiama šių figūrų klasifikacija.

Pagrindiniai darbo š a l t i n i a i – K. Župerkos bei J. Pikčilingio metodinė literatūra.

1. Leksiniai sinonimai

L e k s i n i a i s i n o n i m a i yra skirtingai skambantys tos pačios kalbos dalies žodžiai, žymintys tą patį arba labai artimą denotatą – daiktą (ola – urvas), ypatybę (stropus – uolus), veiksmą arba būseną (bėgioti – lakstyti, gulėti – drybsoti) .

Skiriamos
dvi leksinių sinonimų rūšys: a b s o l i u t i e j i (leksiniai dubletai) ir d a l i n i a i (paprastieji) sinonimai.

1.1. Absoliutieji sinonimai

A b s o l i u č i a i s i a i s vadinami tie sinonimai, kurių reikšmės visiškai sutampa: kiškis – zuikis, drebulė – epušė, skanus – gardus, kartas – sykis, kuoja – mekšras, kregždė – blezdinga, kepenys – jaknos, rakštis – pašinas, staigus – ūmus, gandras – gužutis, baslys – mietas, banga – vilnis, širšė – vapsva, vieversys – vyturys, drugys – peteliškė, meška – lokys ir kt. Dėl reikšmės tapatumo tokie sinonimai dar vadinai d u b l e t a i s ir paprastai vartojami kaip formalus pakaitalas, siekiant išvengti stilistinės asimiliacijos, t.y. žodžio kartojimosi.

A b s o l i u č i ų j ų s i n o n i m ų kalboje nėra labai daug. Kaip pažymi J.Pikčilingis, „kalba „nepakenčia“ beprasmių tapatybių, ir atsiradęs absoliutusis sinonimas ilgainiui išstumia savo „partnerį“ arba priverčia jį keisti reikšmę ir virsti ne absoliučiuoju“ .

Dažniausiai a b s o l i u č i u o s i u s s i n o n i m u s sudaro :

q lietuviškas žodis ir nelietuviškas jo atitikmuo, pvz., tarptautinis žodis: kalbininkas – lingvistas, žodynas – leksikonas, tarmė – dialektas, teisininkas – juristas, priesaga – sufiksas, nuotrauka – fotografija, paplūdimys – pliažas, griaučiai – skeletas, nuošimtis – procentas, sukaktuvininkas – jubiliatas, raidynas – alfabetas, pramonė – industrija, pusiaujas – ekvatorius, trūkumas – defektas, tapatinti – identifikuoti ir kt.;

q bendrinės kalbos žodis ir tarmybė: samanos – kiminai, kelis – klupstis, lašas – varvas, suspėti – suroti ir kt.;

q lietuviškas žodis ir skolinys bei barbarizmas: gužas – gandras, bandelė – bulkutė, varnėnas – špokas, žvynė – žiurkė ir kt.

A b s o l i u č i a i s i a i s s i n o n i m a i s galima laikyti tik tokius žodžius, kurie visiškai nesiskiria ir stilistiniu požiūriu. Jie būtinai turi priklausyti tam pačiam funkciniam stiliui. Pavyzdžiui, negalima laikyti absoliučiaisiais sinonimais mokslinių ir liaudinių terminų (plg. superfosfatas – zuperis).

A. Lagutina pastebi, kad sinonimai gali būti laikomi absoliučiaisiais tik tam tikru apibrėžtu laikotarpiu. Kalbos raidos procese daugelis sinonimų porų gali suirti, vienas poros narys gali pasenti ir visai iškristi iš vartosenos (pvz., visai nevartojamas anksčiau lietuvių kalboje buvęs lėktuvo sinonimas orlaivis). Kitų porų vienas narys gali įgyti papildomų reikšmių ir virsti paprastuoju sinonimu. Kaip pavyzdį galima pateikti absoliučiuosius sinonimus kiškis ir zuikis, kurie dabar jau šiek tiek skiriasi savo vartosena. Nors abu žodžiai tiek liaudies šnekamojoje kalboje, tiek grožinėje literatūroje vartojami vienodai plačiai, tačiau mokslo darbuose vartojamas tiktai kiškis. Pastebėtina, jeigu ateityje šių žodžių vartosena dar labiau diferencijuosis, jų nebus galima laikyti absoliučiaisiais sinonimais .

Taigi ilgainiui buvę a b s o l i u t i e j i s i n o n i m a i įgyja skirtingų atspalvių. Dažniausiai tokie sinonimai skiriasi :

Ų v a r t o s e n a. Kasdieninėje šnekoje dažnai vartojame absoliučiųjų sinonimų porą karvelis – balandis ir be reikšmės bei stiliaus skirtumo pasakome tai vieną, tai kitą. O štai frazeologizmuose bei įvairiuose priežodžiuose vienur vartojamas tik balandis, kitur – tik karvelis. Pvz., Taikos balandis. Kepti karveliai niekam į burną nelekia. Pažymėtina, jog karvelis yra zoologijos terminas, o balandis daugiau žemaičių tarmės žodis, plačiau pažįstamas tautosakoje, poezijoje). (Tokius sinonimus kaip kiškis – zuikis, trūkumas – defektas, variklis – motoras taip pat ne visuose kontekstuose galima vieną antru pakeisti, pavuzdžiui, nepasakysime troleibuse sugavo kiškį, parduotuvėje didelis prekių defektas, jo veiksmų svarbiausias – variklis yra laimės troškimas. Variklio čia negalėsime pakeisti motoru) .

Ų j u n g l u m u. Skiriasi absoliučiųjų sinonimų kalbotyros ir lingvistikos junglumas: yra junginys teksto lingvistika, tačiau nerasime junginio teksto kalbotyra, kadangi terminas kalbotyra nereiškia mokslo apie kalbą skyriaus, t.y. neturi šios siauresnės reikšmės.

Ų s t i l i s t i n i a i s a t s p a l v i a i s. Kurį laiką kaip absoliutieji sinonimai funkcionavo tušinio rašiklio pavadinimai tušinukas ir šratinukas; vieni norminamieji leidiniai teikė vieną, kiti – kitą žodį. Pastebėtina, jog dabar pirmenybė teikiama tušinukui, o hibridas šratinukas taisomas.

Yra nuomonių, kad a b s o l i u č i ų j ų sinonimų iš viso nesą. Teigiama, jog kiekvienas žodis vis tiek kuo nors skiriasi nuo kito. Anot V. Belinskio, „Kaip nėra gamtoje nė vieno lapo, kuris būtų kito kopija (kiekvienas medžio lapas kuo nors skiriasi), taip ir kalboje nėra absoliučiai panašių, lygių, tapačių su kitais žodžių“ .

Tie sinonimai, kurių reikšmės visiškai sutampa, lingvistikoje traktuojami kaip netipiškas ir atsitiktinis reiškinys. Pasak S. Ulmano, „absoliutieji sinonimai esąs be galo retas reiškinys, pasitaikantis tik turtingose ir senose kalbose“ . Tačiau J. Palionis pažymi, jog dažniausiai galima kalbėti tiktai apie reliatyvų sinonimų absoliutumą.

1.2. Daliniai sinonimai

D a l i n i a i s i n o n i m
a i – tai žodžiai, turintys labai atimą reikšmę, bet ne visiškai sutampantys . Šių sinonimų viena ar kelios reikšmės yra ne absoliučiai tapačios, o tik artimos. Daliniai sinonimai išreiškia tą pačią sąvoką tik su skirtingais informacijos priedais arba žymi glaudžiai susijusias sąvokas: draugas – bičiulis, telktis – burtis, raginti – skatinti, srovė – tėkmė, trumpas – striukas, drebėti – tirtėti, greitinti – spartinti ir kt.

D a l i n i ų s i n o n i m ų visose kalbose yra labai daug. Jie skirstomi smulkiau:

1) atsižvelgiant į tai, ar sinonimai sudaro pastovią kalbos sistemą, ar yra „laikini“, skiriami:

a) s i s t e m i n i a i (kalbiniai);

b) k o n t e k s t i n i a i (situaciniai).

2) pagal tai, kuriuo tikslu jie vartojami – dalykiniu ar stilistiniu, skiriami:

a) s e m a n t i n i a i (ideografiniai);

b) s t i l i s t i n i a i (emociniai).

1.2.1. Sisteminiai ir kontekstiniai sinonimai

S i s t e m i n i a i s i n o n i m a i – tai žodžiai, turintys sinoniminę reikšmę be konteksto ar situacijos. Pavyzdžiui, veiksmažodžiai šnekėti ir kalbėti, bjaurėtis ir šlykštėtis, naudoti ir vartoti, mąstyti ir galvoti; daiktavardžiai pagrindas ir pamatas, žaizda ir opa, ola ir urvas; būdvardžiai mėlynas ir žydras, šlakuotas ir gegužėtas, gražus ir dailus ir kt. Kalboje šie sinonimai sudaro pastovią sistemą. Pvz., Namiškiai Eglę a p v e r k ė, a p r a u d o j o ir atidavė žalčiams (flk). Vanduo buvo t y r a s ir s k a i d r u s (J.Balč).

K o n t e k s t i n i a i s i n o n i m a i – tai tokie žodžiai, kurie sinonimais tampa tik tam tikrame kontekste arba tam tikroje kalbos situacijoje, supanašėjus žodžių reikšmėms. Pvz., Viršum pilkų, tuščių laukų s k r i d o senas varnas. Jis y r ė s i visą dieną, nuo pat ankstyvaus ryto, į vakarus (P.Cvir). Žodžio irtis reikšmė šiame sakinyje yra perkeltinė, laikina ir nepastovi. Žodį irtis išėmus iš konteksto, reikšmės skristi nebelieka .

Kontekstinių sinonimų atmaina – l o g i n i a i s i n o n i m a i (substitutai) – kai sinonimas yra kitos kalbos dalies žodis: daiktavardžio – įvardis, būdvardis, skaitvardis, dalyvis; veiksmažodžio ištiktukas, jaustukas. Daiktavardžiai, būdvardžiai, veiksmažodžiai sudaro konkrečiuosius, o įvardžiai, prieveiksmini – abstrakčiuosius substitutus.

Dažnas atvejis, kai į v a r d i s vartojamas vietoj daiktavardžio: – Bobute, duok paragaut blyno, – prašo v i l k a s. Senelė blinkt j a m vieną blyną, t a s kapt ir surijo (flk).

Daiktavardis taip pat gali būti keičiamas s k a i t v a r d ž i u: S y k e l į kirto – Kraujas tekėjo. / Kai a n t r ą kirto – Žemė drebėjo (flk); i š t i k t u k u: S t u k s t u k s t u k langan! (ištiktukas stuk pakeičia stuksenimą); b ū d v a r d ž i u: Ne tik žargelę jauni b e r n e l i a i senovėj mokėjo įsitaisyti…sugebėdavo…širmais žirgeliais, kaip bitinėliais n a r s ū s jodinėti (V.Krėv); p r i e v e i k s m i u: Tų pat metų rudenį Nėris buvo paskirta vokiečių kalbos mokytoja į klerikalinę „Žiburio“ gimnaziją L a z d i j u o s e. Č i a subrendo ir įvyko poetės ideologinis persilaužimas (trš); d a l y v i u: Kitą rytą į našlės Žilienės kiemą įsvyravo sūnaus vežimas, iš kurio išvirto sunkus, su rudine iki žemės, v y r a s ir m o t e r i s. Pametę arkliams, susitvarkę drabužius, dar žvilgterėję pro tvartuko duris į našlės gyvulį, a t v a ž i a v u s i e j i pasuko į trobos pusę (P.Cvir).

Veiksmažodžio asmenuojamoji forma gali būti keičiama i š t i k t u k u: Danys jau k l i b i k l i b i ( || kliba); j a u s t u k u: Ko tu vis a i m a n a i m a n ( || aimanuoji)?

Loginiais sinonimais gali eiti ir d a l e l y t ė s: Š e, Joneli, – sakydavo, kišdama vaikui į kišenę sūrio kąsnį, išeinant į bandą (Lzd.P). Dalelyte še čia pakeičiamas imk.

Pastebėtina, jog l o g i n i u s s i n o n i m u s sudarantys jaustukai ir ištiktukai neatlieka įvardijamosios funkcijos, t.y. nepavadina ir neįvardija reiškiamų žmogaus jausmų, nuotaikos, valios bei jo ir kitų veikėjų atliekamų veiksmų, o tik rodo, kokias emocijas žmogus išgyvena, kokius valios aktus jis atlieka .

Taigi visi minėtieji sinonimai nėra tikrieji leksiniai kontekstiniai sinonimai, nes tam reikia, kad žodžiai būtų tos pačios kalbos dalies . Dėl to šie sinonimai skiriami kaip tam tikra kontekstinių sinonimų atmaina.

1.2.2. Semantiniai ir stilistiniai sinonimai

Dar vieną sinonimų klasifikacijos pagrindą sudaro semantiniai ir stilistiniai skirtumai. Jeigu artimos reikšmės žodžiai skiriasi savo reikšmės atspalviais, jie vadinami s e m a n t i n i a i s sinonimais, jeigu sinonimai turi stiliaus skirtybių (emocinių bei funkcinių) – vadinami s t i l i s t i n i a i s sinonimais .

S e m a n t i n i ų s i n o n i m ų reikšmės atspalviai labai įvairūs. Kartais jie labai ryškūs, o kartais vos vos pastebimi.

Kaip semantinių sinonimų pavyzdžius, galima pateikti būdvardžius spartus ir skubus; daiktavardžius kėdė ir krėslas, nauda ir pelnas; veiksmažodžius bandyti ir mėginti ir kt. Reikšdami tą patį pagrindinį požymį, antrinius kieno nors bruožus šie sinonimai iškelia kiekvienas savaip. Pavyzdžiui, greitas turi bendriausią reikšmę „greitai
judantis arba per trumpą laiką ką padarantis“, spartus „pasižymintis atlikimo tempu“, skubus „reikalaujantis greito atlikimo, greitai atliktinas arba paskubomis atliekamas“. Vienur sakome bandyti, kitur – mėginti. Veiksmažodis bandyti „susijęs daugiau su protiniu daikto ar jo panaudojimo tyrimu“, o mėginti – su pojūtiniu tyrimu, pvz., mašinos funkcijos bandomos, arbatos ar vyno skonis mėginamas“ .

Būdingas s e m a n t i n i s sinonimų s k i r t u m a s yra tas, kad vieno žodžio reikšmė platesnė, kito siauresnė. Sinonimiškų būdvardžių nevienodos reikšmės platumas gali pasireikšti kaip ypatybės kiekio skirtumas (brangus ir neįkainojamas); sinonimiškų veiksmažodžių – kaip veiksmo intensyvumo skirtumas (juoktis – kvatoti); sinonimiškų daiktavardžių – požymio didumu, stiprumu (šaltis – speigas).

q Dažnai vienas iš semantinių sinonimų reiškia platesnės apimties sąvoką, o kiti – siauresnės: skaudėti ir gelti, diegti, mausti. Visų šių žodžių reikšmę galima apibūdinti taip: „jausti skausmą“, tačiau skaudėti apima ir gelti „labai skaudėti“, ir diegti „aštriai skaudėti, smelkti“, ir mausti „po truputį be perstojo skaudėti“.

q Kai kurie semantiniai sinonimai rodo nevienodą veiksmo intensyvumo laipsnį: lietus („lašų pavidalo krituliai“), liūtis („staiga užeinantis ir praeinantis labai smarkus lietus“), dulksna „smulkus, beveik nepastebimas lietus“); reiškia skirtingo konkretumo sąvoką: gyventi („būti gyvam, egzistuoti“), gyvuoti („gyventi, laikytis, egzistuoti“), egzistuoti („būti, gyvuoti“).

q Yra semantinių sinonimų, kurie skiriasi kokios nors ypatybės gradacija: mažas („menkas savo apimtimi, dydžiu“) – mažytis („visai mažas“) – mikroskopiškas („labai mažas, mažytis“); sunkus („daug sveriantis, svarus“) – švininis („labai sunkus“) – nepakeliamas („labai sunkus, varginamas, neištveriamas“).

Semantiniai sinonimai dažnai skiriasi savo leksiniu valentingumu. Pavyzdžiui, g r e i t a s gali būti žirgas, traukinys, g r e i t o s gali būti kojos, o jo sinonimas s p a r t u s jau negali jungtis su žodžiais žirgas, traukinys, įprasta sakyti spartus darbas, spartus žingsnis. S k u b u s gali būti darbas, reikalas, s k u b i – telegrama, s k u b ū s – žingsniai, bet nesakome skubus arklys, skubios kojos. Su veiksmažodžiu m i r t i junginį gali sudaryti tik žmonių pavadinimai, mirti dar gali bitės, o kitų gyvių pavadinimai jungiasi su veiksmažodžiais dvėsti, gaišti, stipti .

Taigi s e m a n t i n i a i s i n o n i m a i sutampa tik pagrindiniu semantiniu, reikšmės komponentu ir atlieka loginę – dalykinio patikslinimo – paskirtį, o įvairiais antriniais reikšmių elementais šie sinonimai dažniausiai vienaip ar kitaip skiriasi.

S t i l i s t i n i a i s i n o n i m a i skiriasi emociniais-ekspresiniais arba stilistiniais-funkciniais atspalviais. Pagal tai skiriamos dvi šių sinonimų rūšys :

v Emociniai-ekspresiniai sinonimai. Šių sinonimų reikšmėje visada ryškus vertinamasis ar vaizdinis elementas, pvz.: žiūrėti ir spoksoti, gulėti ir drybsoti, akys ir spangės, galva ir makaulė. Pvz., Langeliai užkamšyti skudurais, kaip šmėklos akys, s p o k s o vakarais (T.Tilv).

v Stilistiniai-funkciniai sinonimai. Šie sinonimai skiriasi savo vartosena bei priklausymu skirtingiems stiliams. Šalia stilistiškai neutralių žodžių yra jų sinonimų, turinčių knyginį arba šnekamąjį atspalvį, pvz.: kalbėti ir byloti (knyg.), porinti (šnek.); kalėjimas ir cypė (šnek.). Pvz., tai vėl pasakoja jiems skerdžius, kaip lapės ant kiaušinių tupi, vilkai medžiuose vaikus peri, volungės kiškius melžuia, savo mažučius girdo, kaip vanagai žindo vanagynus…Porina apie laumes, kurios pirtyse gyvena, pabaliuose vakarais, saulei nusileidus, audeklus velėja, siuva maišus, gaudo vaikus ir bolosna juos murkdo, ypač tuos, kurie senesniųjų neklauso…Byloja apie miškinius, raistuose gyvenančius, po girias klajojančius…(V.Krėv).

S t i l i s t i n i a i s i n o n i m a i atlieka emocinių sustiprinimo, vaizdo paryškinimo, santykio su tuo, apie ką kalbama, perteikimo paskirtį. Vartojant stilistinius sinonimus, pasakojimas tampa gyvesnis, raiškesnis, vaizdingesnis, daro didesnį įspūdį.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 3212 žodžiai iš 6286 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.