Linux
5 (100%) 1 vote

Linux

„Linux“ – kas tai?

Prieš aštuonerius su puse metų Helsinkio universiteto studentas Linusas

Torvaldsas pradėjo rašyti operacinę sistemą, dabar plačiai žinomą „Linux“

vardu. Tuo metu tarp studentų buvo gana plačiai paplitusi viena iš UNIX OS

atšakų – „Minix“. Ši OS buvo platinama kartu su jos išeities tekstais už

studentui prieinamą kainą. Tačiau „Minix“ OS progreso beveik nebuvo, nes

pagal licenciją pašaliniai asmenys galėjo modifikuoti „Minix“ išeities

tekstus, tačiau publikuoti tuos pakeitimus buvo draudžiama. Patys „Minix“

autoriai retai tobulino savo OS. Tai buvo viena pagrindinių priežasčių,

kodėl Linusas Torvaldsas nusprendė rašyti laisvai platinamą operacinę

sistemą. Operacinės sistemos rašymas Linusui turėjo padėti pramokti

mikroprocesorius bei jų valdymą.

Pasirodžius pačioms pirmosioms „Linux“ branduolio versijoms, ši UNIX

pakraipos OS iš karto pritraukė daugybę žmonių. Linusas sulaukė įvairios

pagalbos: ir kritikos, ir įvairių branduolio pataisymų, ir pasiūlymų į

branduolį įtraukti naujas technologijas. Tokia gausi ir aktyvi pagalba

greitai iškėlė ir prigretino „Linux“ prie „Solaris“, AIX, „HP-UX“,

„Windows“ ir kitų OS. Net ir dabar, jau senokai baigęs universitetą,

Linusas Torvaldsas yra atsakingas už „Linux“ branduolį. Jis tikrina beveik

visus atsiunčiamus pakeitimus, juos įtraukia arba atmeta, konsultuoja

norinčiuosius prisijungti prie „Linux“ branduolio tobulinimo. Dabar „Linux“

yra moderni OS, kurią galima įdiegti ne tik „Intel i386“ architektūros

kompiuterius, bet ir į „PowerPC“, „Apple Macintosh“, „Alpha“, „Sparc64“,

„Merced“ ir kitus. Šis sąrašas dar tikrai plėsis – kompiuterių pasaulis

plečiasi, nestovi vietoje ir „Linux“.

Kodėl verta naudoti „Linux“?

Paprastą kompiuterių vartotoją „Linux“ galėtų pritraukti tokiomis

savybėmis:

Nemokama. Kas nors galėtų paprieštarauti, kad yra matęs N litų kainuojantį

„Linux“. Ir būtų teisus. Paprastai „Linux“ platinamas vienu ar keliais

kompaktiniais diskais, kurio kainą sudaro programinės įrangos įrašymas į CD-

ROM, įvairių dokumentų spausdinimas ir pan. Natūralu, kad „Linux“

platintojai už tai ima mokestį. Tačiau daugeliu atveju visa tai, kas yra CD-

ROM, galima nemokamai atsisiųsti iš interneto. Be to, galite dalytis savo

turima „Linux“ kopija su draugais ir pažįstamais, ir niekas jums negalės

uždėti „brangių apyrankių dykai“.

Stabili. Nė viena paprasto vartotojo įvykdyta programa „nulūždama“ nenulauš

„Linux“ branduolio.

Patikima. „Linux“ OS prižiūrimų tarnybinių stočių nereikia iš naujo įkrauti

šimtus dienų.

Nėra virusų. Šioms kenksmingoms programoms (nepainioti su „Trojos

arkliais“) „Linux“ operacinėje sistemoje vietos nėra.

Įdiegus naują programinę įrangą nereikia iš naujo įkrauti kompiuterio

(nebent būtų keičiamas „Linux“ branduolys).

Norint įdiegti „Linux“ į savo kompiuterį, nebūtina atsisveikinti su kitomis

jūsų kompiuteryje esančiomis operacinėmis sistemomis – „Linux“ puikiai su

jomis sugyvena. Iš „Linux“ jūs beveik visuomet galite prieiti prie bylų,

priklausančių kitoms OS. Be to, kompiuterio įkrovos metu visada galima

pasirinkti, kurią OS krauti.

Kodėl neverta naudoti „Linux“?

Pasaulyje turbūt nėra operacinės sistemos, kuri tiktų visiems vartotojams.

Ne išimtis ir „Linux“ – kai kuriems šios OS rinktis tikrai neverta. Prie

„Linux“ OS nesiūlome pereiti, jei:

dabartinė jūsų OS ir programinė įranga visiškai patenkina jūsų poreikius ir

panaši padėtis dar išliks artimiausiu metu;

jums svarbi programinė įranga nėra pritaikyta „Linux“ OS ir nėra jokių

pakaitalų. Aišku, galima persijunginėti iš vienos OS į kitą, tačiau

paprastai tai nėra geriausias sprendimas. Persijunginėjant gaištamas laikas

ir nepatogu dirbti. Galima naudoti specialią programinę įrangą, tokią kaip

„VMWare“, kurią naudojant galima greitai persijungti tarp kelių OS, tačiau

tokios programos daug kainuoja, joms reikia daug kompiuterio resursų.

Kas yra paketas (distribution)?

Verta pastebėti, kad „Linux“ iš tiesų yra tik operacinės sistemos

branduolys, atliekantis svarbiausias OS funkcijas: kompiuterio resursų

paskirstymas, aparatūrinės įrangos valdymas, saugumo užtikrinimas ir pan.

Egzistuoja „Linux“ (OS branduolio) ir įvairios programinės įrangos

rinkiniai, kurie vadinami paketais. Tačiau paprastai žmonės, sakydami žodį

„Linux“, turi galvoje ne OS branduolį, o kurį nors paketą. Šių „Linux“

branduolio ir programinės įrangos rinkinių yra tikrai nemažai, todėl

daugeliui gali kilti klausimas: „Kam reikia tiek daug paketų?“. Atsakymas

paprastas: kompiuterių pasaulis yra įvairialypis ir jame egzistuoja tokia

gausybė uždavinių bei problemų, kad vieno universalaus paketo, tinkamo

visiems gyvenimo atvejams, sudaryti beveik neįmanoma.

Juk kompiuteriams, kurie skirti įvairiems moksliniams skaičiavimams,

paprastai nereikia programinės įrangos, skirtos muzikai kurti, o prie

tarnybinės stoties paprastai nesėdi sekretorė ir netvarko
dokumentų.

Paketai skiriasi ir programinės įrangos įdiegimo bei priežiūros metodais.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 750 žodžiai iš 1487 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.