Marketingo reikšmė funkcijos ir uždaviniai x įmonėje
5 (100%) 1 vote

Marketingo reikšmė funkcijos ir uždaviniai x įmonėje

ĮVADAS

Marketingas – tai sugebėjimas pateikti vartotojui paklausią prekę / paslaugą, teisingai nustatyti kainą, tinkamai parinkti realizavimo kanalus, organizuoti reklamą (4P arba marketingo kompleksas).

Kiekvieno išryškinto komponento reikšmė marketinge priklauso nuo daugelio veiksnių: šakos specifikos, įmonės tikslų ir uždavinių, jos dydžio, rinkos ypatumų ir pan. Sudarant marketingo planą juos reikia įvertinti.

Šio darbo objektas – V. Urbanavičienės IĮ , kuri gamina konditerijos gaminius ir juos realizuoja.

V. Urbanavičienės IĮ stengiasi pateikti kuo didesnę įvairovę konditerijos gaminių, kad patenkinti visų vartotojų poreikius. Šiuos poreikius išsiaiškinti gamintojams padeda marketingo tyrimai, kurių pagalba priimami įvairūs sprendimai, atsižvelgiant į vartotojus.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti V. Urbanavičienės IĮ gaminių paklausą rinkoje, ir išsiaiškinti vartotojų poreikius įmonės produkcijai.

Uždaviniai:

1. Atlikti rinkos tyrimus Marijampolės mieste.

2. Ištirti vartotojų požiūrį į V. Urbanavičienės IĮ gaminių asortimentą, kainų, pateikimo, rėmimo politiką.

3. Pateikti tyrimo rezultatus ir pasiūlymus.

1 MARKETINGO ESMĖ, REIKŠMĖ IR VIETA ĮMONĖJE

Ūkinės permainos daugelį Lietuvos įmonių ir organizacijų skatina ieškoti vis naujų sėkmės kelių. Vis daugiau dėmesio skirdamos marketingo sričiai.

Marketingo sritis – tai tik dalis firmos veiklos. Kokie padaliniai atliks marketingo funkcijas ir kaip jos bus paskirstytos, visų pirma priklauso nuo visos įmonės veiklos organizavimo.

Taigi, kas yra tas marketingas?

Marketingas – tai ne tik rinkos tyrimo priemonių sistema, bet ir įmonės bei jos tarpininkų gamybinės ir komercinės veiklos valdymo filosofija, strategija ir taktika, nukreipta į atskirų vartotojų ir vartotojų grupių poreikių tenkinimą.

Terminas marketingas kilęs iš angliško žodžio market (rinka) ir tiesiogiai reiškia veiklą rinkoje, jos dažnių panaudojimą, visų vartotojų norų patenkinimą.

Marketingą galima apibrėžti kaip vartotojų prekių supratimą, jų patenkinimą gera preke, kuri būtų įvesta į rinką tokiu būdu ir tokios kainos, kad motyvuotų ją pirkti. Dar paprastesnis marketino apibrėžimas būtų toks: prekė, kaina, pateikimas ir rėmimas. – tai svarbiausi marketingo programos elementai.

Mūsų nuomone pagrindinė marketingo esmė įmonėje yra ta, kad įmonė turi išanalizuoti ar jų produkcija (konditerijos gaminiai) reikalinga rinkoje, o taip pat išsiaiškinti vartotojų poreikius. Kai bus aiškūs vartotojų poreikiai tuomet įmonė žinos ką ir kaip gaminti. Kuomet bus pagaminta produkciją, įmonė turės galvoti apie tos produkcijos realizaciją. Taigi, marketingas apima daugelį funkcijų:

 Informacijos kaupimą

 Populiarinimą

 Asortimento planavimą

 Transportavimą

 Finansavimą

 Pardavimus

 Draudimą ir tt.

Marketingas būtinas kiekvienoje įmonėje, ne išimtis ir mūsų V. Urbanavičienės IĮ. Pati svarbiausia priežastis, dėl kurios negali apseiti nei viena įmonė, yra ta, kad padeda išsiaiškinti įmonės savininkams kokio produkto pageidauja vartotojai, o taip pat padeda tą produktą realizuoti.

V. Urbanavičienės IĮ savininkas, kuris laikosi marketingo koncepcijos supranta paprastą tiesą: jog įtikti vartotojams yra papraščiausiai pelninga. Taigi marketingas užima svarbią vietą įmonėje, šios įmonės savininkas ir vadovaujasi šiuo principu. Tačiau, marketingo veikla šioje įmonėje dar nėra labai pažengusi.

2 V. URBANAVIČIENĖS IĮ SITUACIJOS ANALIZĖ

2.1 IŠORINĖ IR VIDINĖ ĮMONĖS APLINKA

2.1.1 MARKETINGO APLINKOS SAMPRATA

Bet kokia įmonė veikia tam tikroje nuolat kintančioje aplinkoje. Norėdama sėkmingai dirbti, ji turi gaminti ir vartotojams pateikti tokių prekių, kurios tenkintų jų poreikius ir jie norėtų ir galėtų jų įsigyti. Todėl įmonės vadovybė ir marketingo specialistai nuolat turi stebėti aplinką, joje vykstančius pokyčius ir į juos reaguoti, prie jų prisitaikyti.

Visa veikla, susijusi su marketingo komplekso įgyvendinimu, vyksta tam tikroje aplinkoje, vadinamoje marketingo aplinka.

Marketingo aplinka – tai visuma už įmonės ribų veikiančių jėgų, darančių tiesioginę ir netiesioginę įtaką įmonės veiklai, jos marketingo sprendimams.

Į marketingo aplinką reikia žiūrėti kaip į vieningą įmonę veikiančių jėgų visumą, kurioje susipina tiesioginį ir netiesioginį poveikį turinčių veiksnių poveikis. Tačiau analizės patogumui marketingo sprendimams svarbios aplinkos sąlygos skirstomos į bendrąsias (makroaplinka) ir specifines (mikroaplinka). Kartais pirmoji vadinama tolimąja, o antroji – artimąja aplinkomis. Įvairių autorių nuomonės dėl vieno ar kito veiksnio priskyrimo prie makroaplinkos ar mikroaplinkos nesutampa.

Makroaplinka – tai visuma jėgų, kurios tam tikroje teritorijoje veikia įmonės marketingo sprendimus ir kurioms ji tiesiogiai negali daryti įtakos. Iš marketingo makroaplinkos išskiriami keli elementai. Tai ekonominė, socialinė ir kultūrinė, politinė ir teisinė, mokslinė ir technologinė bei gamtinė aplinka. Įvairūs autoriai išskiria nevienodą makroaplinką sudarančių elementų skaičių, suteikia jiems kitus pavadinimus ir turinį. Tai priklauso nuo autorių požiūrio, tyrimo tikslo.
Makroaplinka turi didelį poveikį mikroaplinkai.

Mikroaplinka – tai visuma išorinių jėgų, kurioms įmonė, siekdama savo tikslų, gali daryti įtaką. Prie įmonės mikroaplinkos priskiriami: pirkėjai, konkurentai, pardavimo tarpininkai, pardavimo pagalbininkai ir tiekėjai. Kai kurie autoriai prie mikroaplinkos priskiria kontaktines (sąlyčio) auditorijas. Jos apibūdinamos kaip bet kokios grupės, kurios realiai ar potencialiai domisi įmone ir daro jei poveikį.

Šiame darbe minėtų jėgų veikla aptariama nagrinėjant makroaplinką, išskiriant socialinę ir kultūrinę aplinką.

Bet kokia įmonė veikia tam tikroje nuolat kintančioje aplinkoje. Jeigu ji nori sėkmingai dirbti, jai reikia gaminti ir pateikti vartotojams tokias ūkines gėrybes (prekes ar paslaugas), kurios tenkintų jų poreikius ir jų norėtų ar galėtų jas įsigyti. Todėl įmonės turi nuolat stebėti rinką, joje vykstančius pokyčius ir prie jų prisitaikyti.

V. Urbanavičienės IĮ marketingo veiklos centre yra vartotojas. Jo poreikių patenkinimui ir aptarnavimui skiriamas visos įmonės pastangos. Jos įgyvendinamos remiantis tam tikrais sprendimais ir veiksmais, kurie susiję su vartotojui skirta preke, jos kaina, paskirstymu ir rėmimu. Šios keturios sprendimų ir veiksmų grupės sudaro vadinamąjį marketingo kompleksą.

Marketingo kompleksas – tai visuma tarpusavyje susijusių veiksmų ir sprendimų, įgalinančių patenkinti vartotojų poreikius ir pasiekti įmonės tikslus.

Visa veikla, susijusi su marketingo kompleksu vyksta tam tikroje aplinkoje, kuri vadinama marketingo aplinka.

Marketingo sprendimams potencialiai svarbias svarbias aplinkos sąlygas tikslinga skirstyti į:

 Bendrąsias (makroaplinka)

 Specifines (mikroaplinka).

Makroaplinka – tai visuma jėgų, kurios tam tikroje teritorijoje riboja įmonės marketingo sprendimus ir kurioms ji iš esmės negali daryti jokios įtakos. Įmonės makroaplinką sudaro: ekonominė, socialinė-kultūrinė, politinė-teisinė, mokslinė-technologinė ir gamtinės aplinkos.

Didelę įtaką V. Urbanavičienės IĮ veiklai turi ekonominė aplinka, kadangi nuo to, kokios yra vartotojų pajamos, ir tai ar žmonės turi darbus, priklauso jos tolimesnė veikla.

Mikroaplinka – tai visuma jėgų su kuriomis įmonė, siekdama savo tikslų, tiesiogiai ar netiesiogiai sąveikauja. Prie įmonės makroaplinkos jėgų priskiriami: pirkėjai, konkurentai, realizacijos tarpininkai, realizacijos pagalbininkai ir tiekėjai.

Pagrindiniai V. Urbanavičienės IĮ tiekėjai:

 UAB “Kratonas”

 UAB “Vievio paukštynas”

 UAB “Pieno ūkis”

 UAB “Alvas”

 UAB “Arvi cukrus”

Pagrindinius tiekėjus įmonė pirmiausiai renkasi pagal šiuos kriterijus:

 Kokybę

 Patikimumą

 Kainą.

Įmonė visuomet stengiasi įsigyti kokybišką žaliavą, nes nuo žaliavos kokybės priklauso ir įmonės konditerinių gaminių kokybė.

2.1.2 IŠORINĖ APLINKA

V. Urbanavičienės IĮ veiklai didelį poveikį turi tokie makroekonominiai veiksniai kaip bendra šalies ekonominė būklė, jos išsivystymo lygis, kadangi nuo to priklauso gyventojų perkamoji galia, jų elgesys rinkoje, prekių paklausa ir jų realizacija. O tai labai svarbu marketingo veiklai.

Kaip jau minėjome, tai šios įmonės veiklai didelį poveikį daro ekonominė aplinka. Taigi, įmonės ekonominę aplinką apibūdina šie svarbūs rodikliai:

 Šalies vidinis produktas

 Pirkėjų pajamos

Jei gyventojai turės darbus, tuomet turės ir pajamų nusipirkti mūsų gaminamos produkcijos. Net gi, mes savo produkciją parduosime pagal tam tikrą rinkos segmentavimą, t.y pagal gyventojų pajamas.

 Kaupimo lygis

 Prekių kainų lygis.

Taip pat įmonės veiklai didelią įtaką daro šalyje tvyrantis nedarbas, nuo kurio dažniausiai priklauso konditerinių gaminių paklausa. Didelis nedarbas paprastai būna ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, tačiau šiek tiek nedirbančių žmonių yra visuomet. Darbo netekusio asmens einamosios pajamos, tuo pačiu ir jo perkamoji galia sumažėja. Įmonei ypač palanku, kad Lietuvos ekonominė gerovė būtų kuo geresnė, kadangi nuo to priklausys ir įmonės veikla. Šio faktorio įmonė įtakoti negali.

2.2 ĮMONĖS PADĖTIES RINKOJE ĮVERTINIMAS

Rinka – tai pardavėjų ir pirkėjų susitikimo vieta, kur prekių mainų proceso metu veikia pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą reguliuojantis mechanizmas išreiškiamas prekių verte – kaina.

Įmonės veiklai įtakos turi daugelis aplinkos veiksnių: ekonomika, demografija, kultūra, technologija, prekių paklausa ir pasiūla. Šių veiksnių verslininkas negali paveikti tiesiogiai. Jie nepriklauso nuo jo norų ir valios, bet atsižvelgti į juos būtinai reikia, nes jie gali sudaryti verslui tiek papildomų galimybių, tiek tam tikrų problemų. V. Urbanavičienės IĮ savininkas stengiasi numatyti galimus išorės veiksnių pakitimus ir jų poveikį rinkai.

Beveik kiekvieno rinkos tyrimo pradinis ir tikriausiai pagrindinis klausimas yra nustatyti potencialių pirkėjų skaičių, jų charakteristikas, taip pat rinkos plėtotės tendencijas.

Rinkos analizei atlikti reikia gana daug informacijos. Ją surinkti paprastai nėra lengva, tai daug kainuoja ir atima daug laiko. Rinkos tyrimų proceso eiga yra tokia:

• išsiaiškinama, kokie duomenys bus reikalingi;

• surenkami duomenys, apdorojami, susisteminami;


atliekama duomenų analizė;

• remiantis analize, priimami sprendimai, priemonės, kurios užtikrins dalį, nišą rinkoje.

Informacijos detalumas daugiausia turėtų priklausyti nuo rinkos dalies, į kurią nori įsiskverbti organizacija, dydžio.

Aprašius rinkos ypatumus (t.y. rinkos dydis, įmonės dalis rinkoje ir pan.) ir nustačius jos plėtotės tendencijas, toliau reikia nagrinėti įmonės potencialius klientus. Norint išskirti tam tikrą rinkos dalį su potencialiais klientais, reikia atlikti rinkos segmentaciją. Ji kaip tik ir pasiūlo tam tikros vartotojų grupės rinkoje pasirinkimą ir aptarnavimą. Taip pat ji leidžia modifikuoti prekių charakteristikas, atsižvelgiant į potencialių vartotojų paklausą, tiksliau nustatyti rinkos talpumą, dydį, įmonės dalį joje, pravesti reklamą ir pagaliau leidžia sukurti organizacijos rinkos strategijos paruošimo pagrindą.

Nustatyti rinkos segmentus nėra lengva, nes egzistuoja labai daug rinkos dalijimo būdų. Tačiau bet kokiu atveju, norint segmentuoti rinką, reikia ją labai gerai pažinti.

Norint, kad verslas būtų sėkmingas, pasirinkta rinkos dalis turi būti prieinama, pakankamo dydžio, atvira praktiniams veiksmams. Joje neturėtų būti įmonei neįveikiamų konkurentų. Rinkos dalies išskyrimas yra svarbus verslo planavimo etapas. Jis leidžia taikyti vieną kurią pasirinktą reklamos ir pardavimo politiką.

Pasirinkus tam tikrą rinkos segmentą, reikia labai gerai išskirti vartotojų poreikius ir pirkimo motyvus (kodėl perka, kiek perka, kada ir kaip perka).

V. Urbanavičienės IĮ rinkoje laikosi 11 metų. Jos produkcija gali patenkinti kiekvieno, ir jauno ir seno žmogaus poreikius, t.y. užima labai platų rinkos segmentą.

Šiuo metu V. Urbanavičienės IĮ esa įsitvirtinusi Marijampolės apskrities rinkoje.

2.3 KONKURENTŲ VERTINIMAS

Kad verslas būtų sėkmingas, konkurentus reikia pažinti taip, kaip savo firmą. Taip galima nukopijuoti nuo konkurentų tai, ką jie daro geriausiai ir dar žengti kelis žingsnius tolyn. Konkurentų analizė yra ilgas, sudėtingas darbas. Labai sunku yra sužinoti apie jų pelną ir atskleisti jų galimybes. Tai dažniausiai yra komercinė paslaptis. Pats pirmasis žingsnis – tai nustatyti, kas yra įmonės konkurentai ir pabandyti rasti juos. Nustačius konkurentus, reikia juos suklasifikuoti į tiesioginius, netiesioginius ir potencialius. Tiesioginiai konkurentai yra tie, kurie aptarnauja tuos pačius klientus, parduoda jiems tuos pačius gaminius ar teikia tas pačias paslaugas. Netiesioginiai konkurentai aptarnauja tuos pačius klientus, bet siūlo jiems kitus produktus ar paslaugas. Potencialius konkurentus sunku numatyti. Tai priklauso nuo įmonės sugebėjimo analizuoti dabartinius klientų norus ir spėti, kaip jie kis ateityje.

Apie konkurentus reikėtų žinoti šiuos dalykus:

• prekybinio ženklo buvimą;

• produkcijos/paslaugų asortimentą;

• pardavimų apimtis;

• kainas ir nuolaidas;

• pagrindinius klientus;

• reklaminę politiką;

• stimuliuojančias priemones ir kt. įmonės požiūriu svarbius faktus, įvykius.

Informacija apie konkurentus reikalinga tam, kad nustatyti jų stipriąsias ir silpnąsias puses ir įmonės konkurencinius pranašumus. Tai yra Porter (1980, 1985) sukurta konkurencinio pranašumo teorija. Ji teigia, kad toks pranašumas pasiekiamas, pateikiant vartotojui didesnę vertę. Ją, pagal Porter, galima sukurti pateikiant bazinį produktą žemesne kaina, arba pateikiant produktą, tegul ir aukštesne kaina, bet turintį papildomą vertingumą, kuris kompensuoja didesnę kainą. Konkurenciniu pranašumu gali būti žymus įmonės vardas (prekybinis ženklas), puiki prekių (paslaugų) kokybė, efektyvi reklama, geras realizacijos tinklas, kvalifikuotas personalas ir t.t.

Taip pat analizuojant konkurentus, reikėtų įvertinti tokius aspektus:

Konkuruojančių firmų dydžiai. Konkuruoti galima ne tik su tokio pat dydžio, bet ir mažesnėmis ar didesnėmis firmomis.

Konkurentų ypatybės. Tai yra:

• kainodaros politika;

• prekių ar paslaugų kokybė;

• turimų atsargų kiekiai;

• pardavimo metodai;

• geografinė vieta ir pan.

Verslo sėkmę paprastai veikia ne vienas ir ne du veiksniai, o kur kas daugiau, todėl apibendrinti ir įvertinti konkurentus nelengva.

Įmonė savo pasirinktoje rinkoje labai retai yra vienintelė, neišimtis ir mūsų analizuojama V. Urbanavičienės IĮ. Paprastai tų pačių pirkėjų poreikiais rūpinasi ir siekia juos patenkinti ir kitos įmonės . Tokiu būdu tarp įmonių, šiuo atveju tarp konditerijos gaminius gaminančių įmonių, dėl pirkėjo vyksta nuolatinės varžybos, konkurencija.

Konkurencija tarp įmonių iš esmės pasireiškia kaip konkurencija tarp jų prekių. Skiriamos tokios tarp prekių vykstančios konkurencijos rūšys:

 Visuotinė

 Vertikali

 Horizontali.

Konkurencinę aplinką sukuria Marijampolės apskrityje ęsančios konditerijos įmonės:

 IĮ “Dalia”

 Kubilienės IĮ

 Klimavičienės IĮ

 “Adelytė” ir kt.

V. Urbanavičienės IĮ suvokia, kad su konkurentais neverta konkuruoti, bet ir reikia palaikyti bendradarbiavimo ryšį.

2.4 RINKOS SEGMENTAVIMAS

Konditerijos gaminių V. Urbanavičienės IĮ parduoda savo produkciją atsižvelgdama į tam tikrus kriterijus, t.y

atlieka rinkos segmentavimą.

Segmentavimas atliekamas pagal šiuos kriterijus:

 Geografinį kriterijų

 Demografinį kriterijų

 Psichografinį

 Vartotojo elgsenos

D

E

M

G

R

A

F

I

N

I

A

I

K

R

I

T

E

R

I

J

A

I



AMŽIUS Iki 20 Sausainiai su džemu

21-30 Vaisinis tortas

31-40 Sausainiai su šokoladu

41-50 Šokoladiniai tortai Sausainiai be priedų

50 ir daugiau Grietininiai tortai Sausainiai be priedų

LYTIS Vyrai Vaisiniai tortai Sausainiai be priedų Sausainiai su priedais

Moterys Šokoladiniai tortai Vaisiniai tortai Sausainiai su šokoladu

IŠSILAVI-NIMAS Aukštasis Šokoladiniai tortai Sausainiai su džemu Vaisiniai tortai

Aukštesnysis Grietininiai tortai Sausainiai su džemu

Vidurinis Sausainiai su džemu Sausainiai su šokoladu Sausainiai be priedų

PAJAMŲ DYDIS Didelės Šokoladiniai tortai

Vidutinės Vaisiniai tortai Sausainiai be priedų Sausainiai be priedų

Mažos Sausainiai be priedų

MIESTAS KAIMAS RAJONAS

2pav. rinkos segmentavimas pagal demografinius kriterijus

P

S

I

C

H

O

G

R

A

F

I

N

I

S ASMENYBĖS POŽIŪRIAI Supernovatoriai Sausainiai su bananų įdaru

Novatoriai Vaisinis tortas

Vidutiniai

Konservatoriai Šokoladiniai tortai

superkonservatoriai Sausainiai be priedų Sausainiai be priedų

MIESTAS KAIMAS RAJONAS

2 pav. rinkos segmentavimas pagal psichografinį kriterijų

V

A

R

T

O

T

O

J

O

E

L

G

S

E

N

A REKLAMOS ĮTAKA PREKEI Daug reklamos Tortai, sausainiai Tortai Sausainiai

Pakankamai Tortai

Mažai

VARTOTOJŲ MOTYVAI Kalendorinės šventės Tortai, sausainiai Tortai Tortai

Proginės šventės Tortai Tortai

Be progos Sausainiai

MIESTAS KAIMAS RAJONAS

3 pav.Rinkos segmentavimas pagal vartotojo elgseną.

Vienas iš pagrindinių rinkos segmentavimo tikslų – nustatyti segmentus, kuriems įmonė parduos gaminamus konditerijos gaminius. Kitas tikslas – išspręst vartotojų tipologijas pagal daugelį požymių.

3 PREKIŲ VALDYMAS ĮMONĖJE

Gaminių asortimentas – tai visų gaminių ir gaminių grupių , kurias parduoda įmonė, rinkinys.

Yra du asortimento parametrai : plotis – tai skirtingų prekių skaičius ir gylis – tai prekės variantai bei modifikacijos.

Kiekviena įmonė stengiasi tobulinti savo prekių asortimentą. Koks jis turi būti – tai priklauso nuo įmonės tikslų, pasirinktos vartotojų grupės bei išorinės aplinkos sąlygų. Taip pat svarbu įvertinti prekių pelningumą, t.y visos prekių linijos duodamą pelną. Tačiau gilesnis ir platesnis asortimentas laikomas geresniu. Platinant prekių asortimentą, kuriamos naujos prekės ir jų linijos. Gilinant prekių asortimentą – ilginamas jau esančių prekių linijos.

V.Urbanavičienės IĮ gamina konditerinius gaminius : tortus, pyragus, pyragaičius ir sausainius. Vartotojams gali pasiūlyti apie 10 rūšių tortų; 9 rūšių pyragų; 6 rūšių pyragėlių; 12 rūšių sausainių;

Tortai Pyragai Pyragėliai Sausainiai

O

O

O

O

O

O

O

O

O

O

O

O

O

O

O

O

O

O

O

O

O

O

O

O

O

O

O

O

O

O

O

O

O

O

O

O

O

Šiuo metu V. Urbanavičienės IĮ kol kas neplanuoja gaminti naujų gaminių, todėl asortimentas lieka toks pats. Tačiau kuriant naują prekę svarbu atsakyti į šiuos klausimus:

 Kam tai nauja ? (Subjektyvumo kriterijus ). Reikia koncentruoti į rinkos segmentą, kuriam bus skirta nauja prekė. Jei su pateikta preke ar jam analogiška tame segmente vartotojas niekada nebuvo susidūręs, tai prekę galima laikyti nauja.

 Iki kada tai nauja ? ( Laiko kriterijus ). Net jei sukurta nauja prekė rinkoje nėra turėjusi analogų, tai dar nereiškia, kad visą laiką ji išliks nauja. Todėl būtina nustatyti kurį laiką prekė bus nauja.

 Kiek tai yra nauja ? ( intensyvumo kriterijus ). Jei segmento vartotojai, kuriems skirta nauja prekė, pripažįsta ją nauja, tai galima teigti, kad ši prekė yra visiškai nauja. Bet jei prekę laiko tik esamos prekės patobulinimu, tai prekė yra iš dalies nauja.

Prekės gyvavimo ciklas

Prekės gyvavimo ciklas – vienas svarbiausių rinkos tyrimo momentų. Jo esmė – prekės pardavimo dinamika ir pelnas nuo prekės pasirodymo rinkoje iki pardavimo nutraukimo.

Skiriamos 4 prekės gyvavimo ciklo stadijos:

 Įvedimo stadija – laikotarpis, kai rinkoje pasirodžiusi prekė pardavimo mastu po truputį didėja

 Didėjimo stadija – laikotarpis, kai prekės pardavimo mastas sparčiai didėja

 Brandos stadija – laikotarpis, kai prekės pardavimo mastas stabilizuojasi ir ima po truputį mažėti

 Smukimo stadija – laikotarpis, kai prekės pardavimo mastas nuolat mažėja.

V. Urbanavičienės IĮ gaminamas asortimentas yra didelis, tai kiekvienas gaminys “išgyvena “ tam tikras stadijas. Pagamintos naujos prekės būna įvedimo stadijoje, kadangi įmonė nėra didelė tai naujam gaminiui neskiriama atskirai lėšų rėmimui, reklamai. Tokį naują gaminį dažniausiai rekomenduojame pirkėjams, kurie apsilanko V. UrbanavičienėsIĮ ceche . Šiuo atveju dažniausiai taikoma lėto įsiskverbimo strategija t.y. nedidelė kaina, ir mažas rėmimas. Šiuo metu įmonėje yra daugiausiai gaminių, kurie yra didėjimo ir brandos stadijose. Naujesni gaminiai yra didėjimo stadijoje. Gaminiai kuriuos pamėgę nuolatiniai klientai, tokių gaminių
yra pastovi, todėl šiuos gaminius galima priskirti brandos stadijai. Kadangi įmonė gyvuoja jau daugiau negu 10 metų, tai yra ir tokių gaminių kurie yra smukimo stadijoje, todėl kai kuriuos gaminius įmonė jau nebegamina. Jei nors truputį paklausa kokio nors gaminio ima mažėti, keičiama gaminio išvaizda t.y puošimas, gerinama kokybė, tikslinama kaina ir pan.



4 KAINŲ NUSTATYMAS V. URBANAVIČIENĖS IĮ

Prekės patenka vartotojui per mainų procesą. Santykis, kuriuo prekės mainomos viena j kitą, vadinamas kaina.

Tarpininkaujant kainai, vyksta prekių mainai. Todėl kaina yra pagrindinė viso prekinio ūkio reguliuotoja. Prekių kainų svyravimai nulemia tai, kad gamyba vyksta remiantis pa¬klausa. Rinkos kainos lygis rodo, ar prekės gamybą reikia padidinti, ar sumažinti. Paklausos ir pasiūlos dėsnis yra pagrindinis rinkos mainų, taip pat ir kainų dėsnis. Kainų mechaniz¬mas padeda pasiūlą pritaikyti prie paklausos.

Kaina – tai marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su kainų nustatymu ir keitimu.

Sprendimai dėl kainos efektyviausi tada, kai suderinami su kitais marketingo komplek¬so elementais (preke, paskirstymu ir rėmimu).

Kiekvienos įmonės galimybės vykdyti kainų politiką yra vis kitokios. Įmonė turi mažiau laisvės nustatydama kainas, jeigu gamina prekes, kurios yra panašios, neišsiskiria iš kitų įmonių gaminamų prekių. Įmonė, gaminanti nepanašias prekes, gali laisviau nustatyti kai¬nas. Todėl gamybinės paskirties prekių rinkose veikiančios įmonės dažnai vykdo savaran¬kiškesnę kainų politiką negu tos, kurios veikia vartojimo prekių rinkose.

Kainų nustatymo kuriai nors prekei pobūdį lemia tai, ar pasiūla yra koncentruota ir kiek. Jei gamyba ir pardavimas nekoncentruoti, t.y. egzistuoja daug pardavėjų – vyksta atvi¬ra kainų konkurencija. Jei gamyba ir pardavimas koncentruoti nedaugelio įmonių pardavė¬jų rankose, šios įmonės gali daugiau ar mažiau veikti rinką, taip pat ir kainas savo nuožiūra.

V. Urbanavičienės IĮ gaminama produkcija turi savitą stilių tačiau ir panaši su konkurentų gaminiais, todėl nustatant gaminio kainą pirmiausia siekia padengti gamybos kaštus ir gauti pelno. Tačiau galutinį kainos lygį lemia konkurencija, kuri gali priversti įmonę suma¬žinti nustatytą pradinę kainą arba ją padidinti.

Šiu metu V. Urbanavičienės IĮ gaminamos produkcijos kainos nei mažinamos nei didinamos, kainos gaminamos produkcijos yra pastovios, todėl kad nėra prekių pertekliaus, patenkina visų vartotojų poreikius, gamybos kaštai nėra labai aukšti, taip pat įmonė nesiekia vyrauti rinkoje.

4.1 KAINODAROS TIKSLAI

Marketingo komplekso elementas „kaina” apima įvairiausius kainos reguliavimo, nuolai¬dų taikymo ir kt. veiksmus. Didžiąją jų dalį galima vadinti kainodara, ją suprantant kaip kainų nustatymą naujoms prekėms ir esamų keitimą.

Pirmiausia įmonė turi nuspręsti, kokių tikslų pasiekti jai padės konkreti prekė, parduo¬dama už tam tikrą kainą. Dažniausiai kainodaros tikslai esti tokie:

 išgyvenimas;

 pelno maksimizavimas:

 pardavimo apimties didinimas;

 konkurencinio pariteto išlaikymas;

 kokybės lyderio pozicijų užėmimas.

Kiekviena įmonė turi tikslą išgyventi rinkoje ir joje įsitvirtinti, . V. Urbanavičienės IĮ yra jau įsitvirtinusi rinkoje tačiau negalima “užsnūsti” todėl kad rinkoje yra daug gamintojų, didelė konkurencija, keičiasi vartotojų poreikiai. Gaminamos produkcijos kainos palyginus su konkurentais nėra labai aukštos taip pat nėra žemos. Tačiau įmonė gali kainą mažinti tol, kol ji dengia išlaidas, dengia kintamuosius ir pastoviuosius kaštus. Šiuo metu kaina mažinti būtų netikslinga, tai būtų nuostolinga įmonei.

V. Urbanavičienės IĮ turi išlaikyti konkurenciją, kaina nėra pagrindinė konkuravimo priemonė.Įmonė konkuruoja savo produkcijos kokybe, šviežumu, skoniu, originalia išvaizda.

4.2 KAINŲ NUSTATYMO METODAI

Nustatant kainą svarbu orientuotis į paklausą, kaštus ir konkurentus. Kiekviena pagamintos prekės ( produkcijos ) kaina turi turėti mažiausią ir didžiausią galimą ribą. Mažiausią kainą nulemia įmonės kaštai o didžiausią – pirkėjų norai ir galimybės.

 Orientuojantis į paklausą:

Paklausa – tai apibendrinantis terminas, nusakantis prekės faktinių ir potencialių pirkėjų elgesį. Tam tikros prekės paklausos apimtis – tai prekės kiekis, kurį pirkėjai nori ir gali įsigyti per tam tikrą laikotarpį.

Paklausą įtakojantys veiksniai:

 Prekės kaina;

 Vartotojų pajamos;

 Skonis ir pirmenybės teikimas;

 Alternatyvių prekių kainos;

 Kainos pasikeitimo lūkesčiai.

Perkamos produkcijos kiekis priklauso nuo kainos: dažniausiai paklausa ir kaina yra atvirkščiai proporcingos t.y. kuo didesnė kaina, tuo mažesnė paklausa. Ir atvirkščiai, kuo mažesnė kaina, tuo paklausa didesnė.

Vadinasi, paklausa suprantama ne kaip fiksuotas perkamos prekės kiekis, kurį sąlygoja tos prekės kaina. Kainos ir norimo įsigyti prekės kiekio ryšys rodo, ar prekė bus perkama. Paklausa – perkamo prekės kiekio priklausomybė nuo tos prekės kainos.

Yra dvi paklausos rūšys:

1. Tiesioginė paklausa: vartojimo prekių paklausa.

2. Išvestinė paklausa: gamyboje naudojamų išteklių paklausa.

Išteklių paklausa yra išvestinė paklausa. Ją
nulemia su tais ištekliais gaminamo produkto paklausa.

 Orientuotis į kaštus

Nuo paklausos paprastai priklauso maksimali kaina, kurią įmonė gali nustatyti savo prekei. Minimalią kainą nulemia įmonės kaštai. Įmonė stengiasi nustatyti prekei tokią kainą, kad ši padengtų visus kaštus, susijusius su prekės gamyba ir pardavimu ir duotų pelno.

Prekės kaštai yra dvejopi : kintamieji ir pastovieji.

Kintamieji kaštai – tai visos išlaidos žaliavoms, elektros energijai ir šilumai, technologijai, darbuotojų darbo užmokesčiui ir kt.

Pastovieji kaštai – tai pardavimo išlaidos ir kitos išlaidos, kurios nesikeičia kintant gamybos apimčiai.

Kintamieji kaštai priklauso nuo gaminamo ir parduodamų prekių skaičiaus. Skaičiuojant vidutinius kintamuosius kaštus nustatyta, kad jų kiekvienai prekei tenka po tiek pat. Skaičiuojami ir vidutiniai bendrieji kaštai. Jie rodo kad kuo daugiau prekių gaminama, tuo jos darosi pigesnės. Daug prekių gaminanti įmonė turi didesnę galimybę, mažinti prekių kainą.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3979 žodžiai iš 7886 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.