Miestu planavimas
5 (100%) 2 votes

Miestu planavimas

1. MIESTO PANAVIMAS SAMPRATA TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Teritorijų planavimo samprata

Urbanistinis planavimas – tai mokslas. Tai profesionalų vertinami ir analizuo¬jami projektai, programos, strategijos ir planai, kuriais grindžiamos didmiesčio fizi¬nės, socialinės, ekonominės ir aplinkos struktūros. Sprendžiant šias proble¬mas, reikia rasti pusiausvyrą tarp augimo ir išsaugojimo, puoselėti plėtrą ir spręsti konfliktus.

LR teritorijų planavimo įstatymas:

teritorijų planavimas – kraštotvarkos reguliavimo procesas ir procedūra terito¬rijos ir žemės naudojimo tikslinei paskir¬čiai, prioritetams, aplinkosaugos, paminklo¬saugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, vandens, miškų fondo, gyve¬namųjų vie¬tovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti.

teritorijų planavimas – tai paieška geresnių gyvenimo ir veiklos sąlygų, pasi¬rengimas būsimiesiems darbams; tai numatymas galimų problemų, veiklos neigia¬mų pasekmių; tai informacija visų supratimui apie būsimas gyvenimo ir veiklos są¬lygas ir gyventojų reakcijos identifikavimui;

metodai, imitacinis modeliavimas, analogų metodas ir kt. Kartu planavimas formaliai ir neformaliai suvaržytas valstybės ir sa¬vivaldybių reglamentavimo, privačios žemės ir kito nekilnojamojo turto teisės ir pri¬vačių asmenų interesų bei iniciatyvos, visuomenės aktyvumo ar pasyvumo;

teritorijų planavimo – miestų planavimo – procesą verta skaidyti į dvi dalis. Pirmoji – strateginė dalis. Tai supratimas apie mieste vykstančius procesus, jų svar¬bą ir pasekmes dabar bei ateityje, visuomenės poreikius, plėtojimo tikslus, galimy¬bes ir būdus procesams reguliuoti. Antroji dalis – fizinis planavimas to, kas formaliai ga¬li būti vadinama fizine aplinka (gatvės, namai, kiti statiniai, ir pan. erdvės, želdy¬nai), suvokiant, kad suplanuota aplinka palanki gyventojams.

Miesto strateginio planavimo tikslai ir uždaviniai

Planavimo procese svarbiausi yra tikslai ir kriterijai, kuriais remiantis bus rengiamas ir vertinamas miesto bendrasis planas ir kiti plėtros planai. Strateginiai tikslai – tai pagrindiniai ilgalaikiai įvairių sričių plėtros tikslai, lementys miesto ekonominės bazės, miesto sistemų gyvavimo ir plėtros kokybę bei tempus. Miesto vaidmenį šalyje bei platesnėje rinkoje, gyvenimo kokybę ir kita.

Miesto planavimo strateginius tikslus pagal jų detalizavimo laipsnį galima suskirstyti į 3 hierarchines grupes:

1. patys bendriausi tikslai:

patenkinti pagrindinius gyventojų, ūkio ir kitokios veiklos struktūrų poreikius,

• garantuoti miesto sistemų funkcionavimo patikimumą,

• sudaryti palankias miesto plėtros sąlygas ir prielaidas;

• skatinti kurti darbo vietas įvairios kvalifikacijos dirbantiesiems – moterims ir vyrams, ypač kurti modernių technologijų darbo vietas,

• sudaryti sąlygas pirkti, nuomoti, statyti, rekonstruoti būstą arba suteikti prieglobstį, atitinkantį asmens ir miesto galimybes;

• kurti patogų miestą: patogus ir prieinamas viešasis susisiekimas; pakankamas gatvių, sankryžų ir automobilių aikštelių laidumas; kultūros, medicinos, socialinės ir kitos paslaugos kokybiškos ir lengvai prieinamos;

• išlaikyti saugų miestą, t. y. garantuoti asmens ir turto apsaugą, apsaugą nuo gamtinių ir technogeninių pavojų,

• kurti ir išlaikyti sveiką ir švarią aplinką;

• atviras miestas: patogus vidaus susisiekimas ir ryšiai su kitais miestais ir valstybėmis;

• subalansuota socialinė, ekonominė ir aplinkos plėtra.

2. Bendri tikslai:

užtikrinti saugumą, darbą, gyvenamą plotą, mobilumą, laisvalaikį, geros kokybės architektūrą;

Miesto darni plėtra-atitinkamos krypties plėtra, kur vystysis miestas.

Finansiniai mechanizmai. Lygybė.

3.Konkretūs tikslai:

Visada yra specifiniai tikslai susiję su miesto istorija, kultūros paveldu, miesto funkcija.

4. prioritetiniai tikslai (strateginiai) Tai ilgalaikis procesas, tačiau jo baigtis ne visada yra aiški. Tikslai gali pasikeisti iš esmės,ar atsirasti nauji. Tenka atrinkti tuos tikslus, kurie realizuotini pirmiausia t.y. prioritetiniai tikslai:

• nes yra neatidėliotinas ir svarbiausias tikslas,

• yra parengiantysis technologine ar politine prasme darną kitiems tikslams įgyvendinti;

• jį realizavus, sąlygiškai mažiausiomis išlaidomis pasiekiamas didelis efektyvumas.

Miesto planavimo paskirtis:

Pasiūlyti miesto bendruomenei planą – integruotus ir subalansuotus plėtros sprendinius ir jų alternatyvas, atitinkančias gyventojų, privačių ir valdžios struktūrų žinomus bei prognozuojamus poreikius bei interesus. Gyventojams pritarus, o miesto politikams patvirtinus plėtros sprendiniai vykdomosios struktūroms tampa strateginio valdymo ir praktinių veiksnių vadovu. Privačioms struktūroms plėtros sprendiniai tampa reikalavimai ar sąlygoms verslo pradžiai. Gyventojams tai yra pagrindas įvertinti artimą ir tolimesnę miesto ateitį ir planuoti savo veiksmus.

Miesto planavimas yra nuolatinis procesas tam kuriamos specialios tarnybos operatyvinio planavimo darbams. Tuo pačiu planavimas įgyja naują papildomą paskirtį: stebėti, analizuoti, teikti informaciją apie miesto plėtros būklę, problemas, jų sprendinių pasiūlymus bendruomenei ir valdžiai.

Fizinio planavimo tikslai

Pagrindiniai fizinio planavimo tikslai yra tokie: miesto funkcinės ir fizinės
struktūros formavimas, tikriau – miesto esamos struktūros pertvarkymo ir pritaikymas šiuolaikiniam gyvenimo būdui, senamiesčių ir kitų vertingų bei saugomų teritorijų atstatymo ir atgaivinimo planavimas išlaikant paveldo struktūrą, stambių traukos objektų – oro uostų, stočių, aptarnavimo įstaigų, centrų racionalaus išdėstymo paieška; žemės rezervavimas, pagrindinių gatvių ir inžinerinės infrastruktūros tinklų ir įrenginių plėtros planavimas – trasos ir žemės juostos bei sklypai, funkcinė reikšmė, techniniai parametrai, naujų plėtros teritorijų planavimas – mikrostruktūra, tinklai, svarbūs traukos punktai, sklypai ir t. t.

Visus fizinio planavimo tikslus lydi reikalavimai:

1) estetiniai ir kompoziciniai ,2)pasiekiamumo, 3)išdėstymo miesto plane ar jo erdvėje,

Planavimo (projektavimo) normos – padeda išvengti šiurkščių klaidų; lengviau planuoti; išvengiama tuščių diskusijų; paprasčiau įvertinti planavimo spren¬dinius; skeptiškai, nes normos asocijuojasi su monotonija, atsilikimu. Taip atsitinka, kai normos neatnaujinamos. Jeigu normose keliami labai aukšti reikalavimai, jos paprastai dėl finansinių išteklių stokos tampa neįvykdomos. Žemės sklypai vienbučiams namams statyti planuojami ne mažesni kaip 2 arai blokuotiems ir ne didesni kaip 20 arų pavieniams namams, A, B, C ir D kategorijų gatvėms įrengti planuoti žemės juostas ne siauresnes kaip 20 m ir ne platesnes kaip 120 m, atstumas nuo namų iki gatvės važiuojamosios dalies krašto turi būti ne didesnis kaip 25 m, didmiesčių centruose pastatai turi būti ne žemesni kaip 4 aukštų.

2. ŠALIES MIESTŲ ISTORINĖ RAIDA

Europos miestų raida siekia keletą tūkstančių metų. Lietuvoje sąlygos kurtis miestams susidarė tik X-XIa. (20a pradėjo formuotis feodalinė santvarka, amatai atsiskyrė nuo žemdirbystės, atsirado reguliarūs prekių mainai). Daug miestų išaugo iš pilių su pirešpiliais, kuriuose gyveno pirkliai ir amatininkai. Seniausi miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Veliuona. XIVa. prie miesto, pilių sienų įrengiamos turgaus aikštės, kurias vėliau apstatė mediniais namais. Keliai į pilį, aikštę virto gatvėmis, miestai įgavo radialinį planą. XVa. miestai pradeda augti sparčiau.

14a Europos gatves turėjo radialinį gatvių tinklą . 15a. miestai pradeda augti sparciai, tampa zidiniais, atsiranda turtingu asmenu. Klaipėda kaip mietas pradėjo formuotis ~XIIIa.

XVIa. antroje pusėje Vilniuje atsiranda Šv.Jono bažnyčia, Trakų, Pylimo, Universiteto gatvės ir daugelis kitų pastatų.

XV-XVIa. Rotušė pastatyta ( ne dabartinė).

XVIa. Žygimanto Augusto valdymo metas. Įsigalėjo renesansas (pastayti Valdovų rūmai, Kazimiero koplyčia Katedroje, Universitetas, Aliumnatas – kunigų seminarija). Pagrindinės Lietuvos vaivadijos: Vilniaus ir Trakų. Pagrindinės apskritys: Kauno, Ukmergės, Velionos.

1466m. Lietuvos teritorija siekė iki Juodosios jūros.

Valsčiai: Aukštadvaris, Darsūniškės, Giedraičiai, Josvainiai, Kernavė, Pūnia.

XVIa. valakų reforma(1557m.)

XVIIa. prasidėjo karai su Rusija, Švedija. XVIIa. Karaliavo J. Kazimieras.

: Du gatvių tipai:( Planų tipai)

1)vėduoklės forma dvi – trys gatvės sudarydavo ištiestą vėduoklę, o jos smaigaly – viena ar kelios suplanuotos aikštės, o šalutinės gatvės sudarydavo taisyklingus kvartalus (pvz. Zarasuose, Peterburge, Versalyje).

.Taip suplanuotas Sankpeterburgas.

2) stačiakampio forma

Kai pagrindinės ir šalutinės gatvės sudarydavo staciakampį tinklą su keliomis šachmatine tvarka išdestytomis aikštemis. Kai kada vidurinė gatvė buvo projektuojama žymiai platesnė, bulvaro tipo( Kaune laisvės alėja).

Šiame laikotarpyje į architektūrą ateina klasicizmas.

Gubernijos: Kauno, Gardino, Vilniaus. Renesanso pastatai: universiteto kiemas, Aliunato kiemas. Renesansas buvo Zigmanto Augusto laikais

Klasicizmo pastatai: archikatedra

Vilnius iki I pasaulinio karo labai isauga ir tampa generalgubernatūros centru.Pagrindiniai miesto kūrimosi faktoriai: pramonės augimas ir kt. Vilniuje ir didžiuosiuse miestuose pradėta statyti 5-6a namai. 1918m. Lietuva atgauna nepriklausomybę.

Miestų augimo etapai:

1) Valakų reforma(iki XIXa pramonės revoliucija)

2) Po pramonės revoliucijos iki XX a vid.

3) NUO XXa vid. iki dabar.

1948m paruoštas Akmenės miesto planas. Šiuo laikotarpiu susiformavo Grigiškės. Svarbiausi uždaviniai po II pasaulinio karo:

1. ištekliai skiriami labiausiai nukentėjusiems miestams atstatyti;

2. sudaromi Kuršėnų, kražių, Vilkijos atstaymo planai

3. planuojami nauji miestai

4. atstatoma Klaipėda

1959m Lietuvoje pradeta industrine statyba. Su Elektrėnų miestu atsiranda laisvasis miesto planavimas.

3. MIESTO PLANO STRUKTURA IR JOS ELEMENTAI

Optimaliu miestas laikomas kai jame gyvena 200-300 tūkst. Žmonių, kai žmogus gali nuvažiuoti į/iš darbo per 30min., vaikai galėtų eiti į mokyklą nepereinant gatvės, būtų lengva pasiekti senamiestį, būtų galima plėsti teatrų sistemą ir pan. 1000-ui gyventojų turėtų būti 20-30 ha.

Miesto plano struktūrą sudaro pagr. funkcinės zonos: pramoninė, gyvenamoji, rekreacinė. Dažniausiai naudojamas modelis:

Tarybiniais laikais buvo naudojamas modelis

Dabar naudojamas modelis: netaršias pramonės įmones terpti į gyvenamąsias teritorijas. Darbas+buitis+poilsis

Kokios

teritorijos tinka statyti miestą? Geros gamtinės sąlygos: gerai vėdinamos teritorijos, geras reljefas (vystyti teritorijas labiau apšviestuose šlaituose). Optimalus reljefo nuolydis 0,5 proc. Tačiau šlaituose brangesnė statyba. Kokiose teritorijose negalima statyti miesto? 1) kur yra naudingų pramoninės paskirties iškasenų 2) kur nuošliaužos, karstiniai reiškiniai 3)kur vandenvietės, kurortų, pramonės zonų apsaugos zonos 3)teritorijose, užterštose pavojing. Žmonių sveikatai medžiagomis 4) archeologijos, geologijos draustiniuose 5) daug dėmesio kreipti gruntiniam vandeniui, įšalimo gyliui

4. GYVENAMOSIOS TERITORIJOS

Gyvenamajame rajone – 3000-6000 gyventojų. Rajonai skirstomi į bendrijas, kuriose gyvena 800-1000 gyv. Rajone turi būti: 1 mokykla, 2 darželiai, susisiekimo stotelės, 1km atstumu turi būti pasiekiamas paštas, poliklinika, parduotuvės, sporto aikštynai. 25% visos teritorijos – žalias plotas.

Gyvenamosios teritorijos plotas nustatomas atsižvelgiant į numatomą aukštingumą ir leistiną užstatymo tankumą. 7-9ha gyvenamosios teritorijos ploto reikia 1000gyv., jei auksšringumas 2 aukštų. 5 aukštų – 6-7ha, 9aukštų – 5-6ha.

Nuo gyvenamosios zonos aukštingumo tiesiogiai priklauso miesto statybos ir eksploatavimo išlaidos. Kuo aukštesnė statyba, tuo mažiau 1gyv. reikia teritorijos, inž.tinklų ir pan.

Jei rajone 6000 gyventojų reikia: mokyklos, darželių, lopšelių.

Jei 12 tūkst. gyventojų: +pašto, sporto salės, aikštynų, kavinės, restoranų.

Vaikams žaisti ir poilsiauti reikia 5-6 m2 ploto vienam gyventojui. 1,5 m2 vaikams, 0,5m2 – paaugliams.

Vienai šeimai – 2 vietos automobiliui.

5. PRAMONĖS TERITORIJOS.

Pramonės teritorijų (PT) dydžiai. Planuojant miestą būtina įvertinti tirs pramonės teritorijų dydžių aspektus: pirmasis yra susijęs su miesto racionalios ekonominės bazės formavimu. Planuotojas turi stengtis sudaryti sąlygas įvairaus pramonės įmonėms kurtis ir plėtotis,nes jų įvairovė mažina ekonominės veiklos ir gyventojų užimtumo riziką. Antrsis yra susijęs su pramonės įmones aptarnaujančia infrastruktūra. T.y. kurtusi ir pletotusi įmonės naudojančios krovininio transporto pajėgumus, dirbantieji galėtų naudotis įvairiausiai susisiekimo būdais, naudojančios įvairias energijos rūšis ir šaltinius, nereikalaujančios ypatingų aplinkosauginių priemonių. Trečiasis aspektas yra susijęs su gyvenamųjų teritorijų miesto struktūroje padėtimi.

PT funkcinė struktūra. Funkcinės struktūros pagrindiniai elementai: pramonės įmonės ir jų priklausiniai (sandėliai, inž tinklai, elektros pastotės, atliekų utilizavimo įrenginiai arba sąvartynai.); energetikos įmonės, jų kuro sandėliai bei kiti priklausiniai; krovinių tansporto įrenginiai (galežinkelio rūšiavimo ir krovinių stotys, upių priplaukos, jūrų uostas, miesto gatvės); keleivių transporto įrenginiai (stotys, stotelės, stovėjimo aikštelės); viešosios paskirties techninių ir kitokio tipo paslaugų įmonės (mokslo įstaigos); želdynai.

Pramonės įmonių sanitarinės zonos

Sanitarinės apsaugos zona – tai žemės juosta tarp taršos šaltinių ir gyvenamosios bei kitų teritorijų, kurioms tai aktualu. Jos turi būti tokio pločio, kad tarša sumažėtų iki leistinų dydžių. Tai priemonė, galinti sumažinti pramonės, transporto priemonių, valyklų ir kitų objektų galimą neigiamą poveikį gyventojams ir gamtiniams kompleksams. Sanitarinę apsaugos zoną galima laikyti teršalų kaupikliu arba energijos slopintoju, todėl čia paprastai draudžiama statyti namus, auginti žemės ūkio produktus maistui, juos perdirbti, saugoti ir pan.

Sanitarinės apsaugos zonos. – tai žemės juosta tarp taršos šaltinių i gyvenamosios bei kitų

teritorijų, kurioms tai aktualu. Jos turi būti tokio pločio, kad tarša sumažėtų iki leistinų dydžių. Plynas laukas yra pati neefektyviausia sanitarinės apsaugos ir miesto žemės naudojimo forma, todėl ji turi būti tinkamai įrengta: želdynai turi užinti ne mažiau kaip puse zonos ploto, medžių ir krūmų rūšys specialiai parinktos; specialūs barjerai; naudojamas arba formuojamas reljefas. Zonų dydžiai nustatyti normose( 50-1000m), tačiau jos gali būti ir žymiai didesnės, jeigu vyraujančių vėjų kryptis yra nepalanki arba yra prie daug kenksmingų medžiagų išskiriančių įmonių. Šios zonos užima didelius plotus. Tobulėjant gamybos technologijoms bei techninėms taršos mažinimo priemonėms, zonos siaurėja, kai kada tampa visiškai nereikalingos.

Pramonės įmonės skirstomos į 5 kategorijas. Kiekvienai iš jų nustatoma apsauginė zona bei reikalingas plotas. Pramonės įmonės, kurios technologinio proceso metu išskiriamonis medz(dujomis, dulkėmis, nemaloniai kvapais) teršia aplinka, kelia triukšmą, vibraciją, skleidžia ultragarsą ir kitas žmogaus sveikatai žalingas bangas, turi būti atskirtas nuo gyv.raj sanitarinėmis apsaugos zonomis. Jų plotis nustatomas pagal įmonių cechų ar junginių žalingumą žmogaus sveikatai ir atmosferos užterštumą. Leistinoji žalingų medžiagų koncentracija atmosferoje, triukšmo, iltragarso ir vibracijos ir kitų žalingų reiškinių ribos yra nurodytos sanitarinėse normose. Visos pramonės įmonės yra suskirstytos pagal žalingumą į klases. O atsižvelgiant į jas nustatyti tokie sanitarinių apsauginių zonų pločiai;
1klasė-1000m ir daugiau2) 2klasė- 500m;3)3klasė- 300m;4) 4klasė-100m;5)5klasė-50m.

Kai įmonė yra kenksminga, tai jos san apsaugos zonos plotį reikia nustatyti skaičiavimais. Nustatant san zoną reikia įvertinti vėjo greitį, kaminų aukštį, pastatų aukštį, kuro rūšį, deginimo būdą ir reljefą. San aps zonoje gali būti: 1)40proc želdynai;2)epizodinės įstaigos(garažai, gaisrinės pramoninės skalbyklos, rūšiavimo stotys) negalima vystyti žemės ūkio.

Ikat. Priklauso chemijos gamyklos. II kat- nedidelės chemijos gamyklos.IIIkat- didelė kiaulių ferma.IVkat- tekstilės, mesos kombinatas, statyb medz įmonė, staklių, kurios turi liejimo cecha, kompresorinė. Vkat- prietaisų įmonės, radijoelektronikos, pieninė. Jei įmonės nlb kenksmingos tai jas galima zonuoti.

Pramoniniam rajonui reikalingas gelezinkelis. Visiškai nekenksmingų įmonių irgi yra:siuvyklos, suvenyrų gamykla, kanceliarinių prekių įmonės, knygų rišykla.Jos nepriklauso jokiai kateg. Įmonės dydis ir jai reikalinga kateg nustatoma analogų metodu. Dar yra statistinis metodas, šio metodo esmė tame, kad įv profilio įmonėse dirbančiųjų tankumas yra skirtingas. Svyruoja nuo 10-300 ir daugiau į 1ha(siuvimo, trikotažo,tekstilės,radioelektronikos). Mažas tankumas:chemijos gamyklos, naftos perdirbimo įmonės. Pramonės įmonėje reikalinga teritorija(Q)apytiksliai apskaičiuojama iš šios f-jos:Q=Nd/k (ha)

Nd- dirban.įmonėje sk.

k- dirban.tankumas(skaičius įmonės teritorijos ploto vienete).

Šiuo metu projektuojame selitebinius ty pramoninius- gyvenamuosius rajonus. Pagr. 3aspektai reikalingi atsizvelgti projektuojant pramonę:

1) miesto racionalios ekonominės bazės formavimas(stengtis kad įmonės būtų skirtingos)

2) įmonę aptarnaujanti infrastruktūra

3) susijęs su padėtimi miesto struktūroje.

Pramonės teritorijoms charakteringa:

1) reikia daug energo resursų(šilumos, naftos, suspausto oro, elektros, dujų)2) Reikia geležinkelio prie pramoninio raj.3) reikia daug elektros įtampos.

Geriausia kai pramonė plečiasi į šonus.

6. SANITARINES APSAUGOS ZONOS

Tai priemonė, galinti sumažinti pramonės, transporto priemonių, valyklų ir kitokių objektų galimą neigiama poveikį gyventojams ir gamtiniams kompleksams.

Sanitarinės apsaugos zona – tai žemės juosta tarp taršos šaltinių ir gyvenamosios bei kitų teritorijų, kurioms tai aktualu. Jos turi būti tokio pločio, kad tarša sumažėtų iki leistinų dydžių. Sanitarinė apsaugos zona – plynas laukas – yra pati neefektyviausia sanitarinės apsaugos ir miesto žemės naudojimo forma. Todėl ji turi būti tinkamai įrengta:

• želdynai turi užimti ne mažiau kaip pusę zonos ploto. Medžių ir krūmų rūšys apsaugos zonoje turi būti specialiai parinktos, atsižvelgiant į taršos pobūdį,

• specialūs barjerai – įvairių konstrukcijų sienutės; statiniai (įmonės, sandėliai, garažai ir pan.),

• apsaugos zonoje taršai slopinti išnaudojamos esamo reljefo formos arba specialiai formuojamas reljefas,

Sanitarinė apsaugos zonа galima laikyti teršalų kaupikliu Todėl čia paprastai draudžiama statyti namus, auginti žemės ūkio produktus maistui, juos perdirbti, saugoti ir pan Normose nustatyti tokie sanitarinių apsaugos zonų dydžiai:

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2752 žodžiai iš 5484 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.