Nematerialaus turto apskaita
5 (100%) 1 vote

Nematerialaus turto apskaita

TURINYSĮVADAS 3

1. ILGALAIKIO NEMATERIALAUS TURTO SĄVOKA 4

2. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO PRIPAŽINIMAS 6

4. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO ĮSIGIJIMO REGISTRAVIMAS 8

4.1 Įsigijimas kaip verslo sujungimo dalis 9

4.2 Įsigijimas kaip valstybės parama 9

5. AB ,,INVALDA” APRAŠYMAS 10

6. AB ,,INVALDA” ILGALAIKIO NEMATERIALAUS TURTO ATSPINDĖJIMAS APSKAITOJE

11

7. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO SUKŪRIMO REGISTRAVIMAS APSKAITOJE

17

8. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO EKSPLOATAVIMO IR KITŲ VĖLESNIŲ IŠLAIDŲ

APSKAITA 19

9. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO AMORTIZACIJA 22

9.1 Amortizacijos laikotarpis 25

9.2 Amortizacijos metodas 26

10. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO VERTĖS SUMAŽĖJIMAS IR NURAŠYMAS 27

10.1 Apskaitinės vertės padengimas – turto vertės sumažėjimo nuostoliai 27

10.2 Išėmimas iš naudojimo ir perdavimas 28

11. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS FINANSINĖJE

ATSKAITOMYBĖJE 30

IŠVADOS 33

LITERATŪRA 34

PRIEDAI 35

ĮVADAS

Žmonės dažniausiai kur kas labiau vertina nematerialias – dvasines

vertybes nei daug dešimtmečių krautus turtus. Taip būna ir įmonėse:

pavyzdžiui, geras žinomos firmos vardas neretai atstoja pačias geriausias

niekam nežinomų įmonių produkcijos savybes. Taigi įmonėms tenka naudotis ir

ilgalaikiu nematerialiuoju turtu. Toks turtas vis labiau įsigali įmonių

veikloje vien jau dėl to, kad laisvosios konkurencijos sąlygomis vis

didesnę reikšmę įgyja žinios ir įgūdžiai. Jis pirmiausia reiškiasi per

įvairias privilegijas ir teises, kurios padeda įmonei gauti iš tų teisių

tam tikrą naudą. Todėl pastaraisiais dešimtmečiais labai smarkiai didėja

paslaugų lyginamasis svoris visose prekėse. Materialios produkcijos gamyba

ir pardavimai tampa ne tokie reikšmingi. Iš ilgalaikio nematerialaus turto

įmonė visuomet tikisi gauti ekonominės naudos ateityje. Nematerialusis

turtas – apskaitytinas nepiniginis turtas, neturintis fizinės formos,

skirtas naudoti prekių gamybai ar paslaugų teikimui, nuomai arba

administravimo tikslams. Į ilgalaikį nematerialūjį turtą įeina: Prekinis

ženklas, autorių ir gretutinės teisės, plėtros darbai, kompiuterių

programos,prestižas, patentai ir licencijos bet nereikia manyti jog įmonės

viduje sukurtas prestižas, gamybos ženklai, iškabos, straipsnių antraštės,

klientų sąrašai ir analogiško turinio straipsniai turi būti pripažįstami

ilgalaikiu nematerialiuoju turtu.Darbo tikslas – nustatyti ilgalaikio nematerialiojo turto pripažinimo,

įvertinimo,apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką.

Objektas – AB “INVALDA”.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti ilgalaikio nematerialaus turto sąvoką;

2. Išanalizuoti kaip ilgalaikis nematerialus turtas yra pripažystamas

apskaitoje;

3. Pateikti momentus, kaip yra apskaitomas ilgalaikis nematerialus

turtas;

4. Apžvelgti nematerialiojo turto grupės;

5. Pasiūlyti palankesnias sąlygas kaip lengviau pateikti nematerialūjį

turtą balanse;

6. Ištirti įmonės perspektyvas toliau plėtoti savo veiklą;Metodologija:

➢ Mokslinė literatūra (lietuvių kalba);

➢ Statistinė medžiaga;

➢ Dokumentai, įstatymai, norminiai aktai;

➢ Spauda bei internetas;

1. ILGALAIKIO NEMATERIALAUS TURTO SĄVOKA

Pasak V. Bagdžiūnaitės (V. Bagdžiūnaitė. 2004. p. 99) nematerialus

turtas tai apskaitytinas nepiniginis turtas, neturintis fizinės formos,

laikomas naudoti prekių ar paslaugų gamybai ar teikimui, nuomai ar

administraciniams tikslams. O kaip teigia H. Dauderis (H. Dauderis 1994. p.

56) nematerialusis turtas – apskaitytinas nepiniginis turtas, neturintis

fizinės formos, skirtas naudoti prekių gamybai ar paslaugų teikimui, nuomai

arba administravimo tikslams.Šis turtas turi tokius svarbiausius požymius:

• neturi materialiojo (medžiaginio) turinio. Pagal šį požymį, nepaisant

visų kitų, nematerialųjį turtą išskiriame iš viso ilgalaikio įmonės

turto sudėties;

• turi vertę, kurios būtina išraiška – už tą turtą sumokėta kaina.

Ignoruojant šį reikalavimą, nematerialųjį turtą galima būtų

paprasčiausiai prisigalvoti, o tai pavyzdžiui, leistų kurios nors

įmonės vadovams teigti, kad per ataskaitinį laikotarpį įmonės

prestižas keleriopai išaugo;

• atneša įmonei naudos. Jeigu toks turtas būtų bevertis, tai apskritai

nebūtų jokios prasmės apie jį kalbėti. Juk, kaip žinote, bevertį

materialųjį turtą įmonės taip pat nukainoja arba kam nors perleidžia,

nes dažnai tai. kas nereikalinga vienai įmonei, gali būti naudinga

kitai. Tačiau niekas nepirktų blogo vardo arba žemos kvalifikacijos,

net jeigu juos ir būtų įmanoma parduoti;

• suteikia konkrečias teises ir privilegijas šio turto savininkui.

Kadangi nematerialusis turtas neapčiuopiamas, nes neturi materialios

substancijos, jo būvimą galima įrodyti tik per labai konkrečias

savybes, kurias įgyja šio turto turėtojas;

• ilgai naudojamas (ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį).

Trumpalaikio nematerialiojo tuno buhalteriai neapskaito, nes jis

sunaudojamas per vieną ataskaitinį laikotarpį. Todėl nėra jokios

prasmės jį apskaityti. Ir per vieną ataskaitinį laikotarpį sunaudotų

atsargų niekas neskaičiuotų, jeigu jų negrobstyrų. Tuo tarpu

nematerialiojo turto nugvelbti paprasčiausiai neįmanoma. (4. p. 482)1.1 lentelė

Nematerialiojo turto grupės

| Grupės|Apibūdinimas |

|pavadinimas| |

| |Žymuo, kurio paskirtis yra atskirti vieno asmens |

| |prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba |

|Prekinis |paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. |

|ženklas |Saugomas Įstatymų, kad nebūtų ne sankcionuotai |

| |panaudotas, nes tai jų savininkų papildomos pajamos i |

| |pavyzdžiui. ,,Coca-Cola”, ,,Ariel” produktai). |

|Patentai ir|Išradimo dokumentas, suteikiantis teisę, jo valdytojui|

|licencijos |gaminti, kontroliuoti produktą, ir neleidžiantis |

| |daryti kitiems. |

| Autorių|Įstatymo garantuota teisė platinti ir tiražuoti meno. |

|ir |literatūros, mokslo kūrinius monopolijos sąlygomis. |

|gretutinės | |

|teisės | |

| |Tyrimų rezultatų ar kitų žinių taikymas planuojant |

| |gamybą arba kuriant iš esmės pagerintas medžiagas. |

|Plėtros |įrengimus, produktus, procesus, sistemas prieš |

|darbai |pradedant jas gaminti ar naudoti, jei atitinka |

| |nematerialiojo turto pripažinimo kriterijus. Bandomųjų|

| |pavyzdžių, kurie turi materialių formų (šiuo atveju |

| |materialiojo turto požymiai yra antriniai, nes |

| |pagrindinis tikslas yra tobulinti produktą), gamybos |

| |išlaidos priskiriamos nematerialiajam turtui. |

| |Jos turi būti identifikuojamos ir turėti naudojimo |

| |paskirtį. Jei programinė dalis yra sudedamoji kito |

|Kompiuterių|ilgalaikio turto dalis, be kurio ji negali veikti, |

|programos |kompiuterinė programa nelaikoma nematerialiuoju turtu |

| |(kompiuterizuotų metalo apdirbimo staklių kompiuterinė|

| |programa nėra |

| |nematerialusis turtas, nes be jos staklės visiškai |

| |negali veikti). |

| |Sandorio metu atsirandanti įsigijimo vertės dalis, |

|Prestižas |viršijanti įgijėjo įsigyto apskaityto turto ir |

| |įsipareigojimų tikrosios vertės dalį. |

2. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO PRIPAŽINIMAS

Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai ir Verslo apskaitos

standartai kaip ir kitu turto rūšių atveju nustato, kada patirtos išlaidos

gali būti laikomos ne laikotarpio sąnaudomis, o turtu. Nemateriaiusis

turtas paprastai apibrėžiamas kaip turtas neturintis materialios formos,

kuriuo įmonė disponuoja ir kuri naudodama tikisi gauti tiesioginės ir

netiesioginės ekonominės naudos, tačiau jis nėra nei pinigai, nei. pinigu

ekvivalentas. Tai prekių ženklai, patentai, autorių ir gretutinės teisės,

taip pat plėtros darbai, kompiuteriu programos ir prestižas. Kadangi,

kitaip nei kitos minėtos turto rūšys, prestižas yra labai specifines rūšies

nematerialusis turtas ir jo apskaitai aprašyti reikėtų atskiro straipsnio,

apsiribosime kitu minėtu nematerialiojo turto rūšių apskaita, o prestižą

paliksime kitam kartui. Laikantis bendru principu, taikomu bet kokiam

turtui, pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus ir Verslo

it-sk.iitos standartus nematerialiuoju turtu galima pripažinti tik vk:

turtą, kuris atitinka ne tik pa-:eikią apibrėžimą, bet ir tris esminius

kriterijus:

▪ pagrįstai tikėtina, kad įmone būsimaisiais laikotarpiais iš turto gaus

ekonominės naudos;

▪ turto įsigijimo (pasigaminimo savikaina gali būti patikimai įvertinta

ir atskirta nuo kito turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos;

▪ įmonė gali tuo turtu disponuoti, jį kontroliuoti arba apriboti teisę

juo naudotis kitiems.

Lietuvos teisės aktuose, kuriais buvo vadovaujamasi pripažįstant

nematerialųjį turtą iki 13 verslo apskaitos standarto įsigaliojimo, tokių

kriterijų nebuvo. (10. p. 25)

Pripažįstant nematerialiojo turto straipsnį reikalaujama, kad įmonė

parodytų, jog straipsnis atitinka:

a) nematerialiojo turto apibrėžimą (žr. 13. 7–17 paragrafus); ir

b) 38-asis Tarptautiniame apskaitos standarte nustatytus pripažinimo

kriterijus (žr. 13. 19–55 paragrafus).

Nematerialusis turtas turi būti pripažįstamas tada ir tik tada, jei:

a) tikėtina, kad įmonė gaus su turtu susijusią būsimąją ekonominę naudą;

ir

b) turto vertė gali būti patikimai nustatyta.

(12. p. 18-55)

Nematerialiojo trumpalaikio turto nėra. Jį Įmonės gali įsigyti iš

trečiųjų Šalių ar pasigaminti pačioje įmonėje. Kuriant turtą įmonės viduje,

išlaidos turi būti suskirstytos į tyrimų ir plėtros išlaidas. Jei įmonė

negali atskirti tyrimų išlaidų nuo plėtros išlaidų, visos išlaidos

priskiriamos tyrimo išlaidoms. Tyrimo išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuo

laikotarpiu, kuriuo jos susidaro.

Plėtros etape susidariusios išlaidos nematerialiuoju turtu turi būti

pripažįstamos tada. kai įmonė turi patikimų įrodymų, kad:

▪ turi techninių galimybių bei finansinių ir kitų išteklių užbaigti

plėtros darbus:

▪ ketina baigti kurti nematerialųjį tuną ir jį naudoti arba parduoti;

▪ sugeba naudoti arba parduoti nematerialųjį turtą;

▪ nematerialusis turtas ateityje teiks įmonei ekonominės naudos;

▪ gali patikimai įvertinti su nematerialiuoju turtu susijusias išlaidas

(2. p. 96)

Nematerialiuoju turtu pripažįstamas identifikuojamas nepiniginis

turtas, neturintis materialios formos, kuriuo įmonė disponuoja, kuris gali

būti patikimai įvertintas ir kurį naudojant tikimasi gauti tiesioginės ar

netiesioginės ekonominės naudos. Nors 13-ojo Verslo apskaitos standarte

nenurodoma turto naudojimo trukmė, nematerialiajam turtui priskiriamas tik

tas turtas, kuris naudojamas įmonėje ilgiau nei vienerius metus. Vertinant,

ar straipsnis atitinka nematerialiojo turto apibrėžimą, turi būti

atsižvelgiama į jo esmę ir ekonominį turinį. Turtas, atitinkantis

nematerialiojo turto apibrėžimą ir pripažinimo kriterijus, tačiau

naudojamas trumpiau nei vienerius metus, apskaitoje turi būti pripažįstamas

trumpalaikiu turtu ir apskaitoje registruojamas pagal 9-ojo verslo

apskaitos standarto „Atsargos“ nuostatas arba sąnaudomis nedelsiant.

Nematerialusis turtas pripažįstamas jei įmonė ketina jį naudoti savo

veikloje, t.y. jei jis bus naudojamas produkcijos gamybos, prekių,

produkcijos ar paslaugų teikimo, įmonės valdymo procesuose ir teiks įmonei

ekonominės naudos.

Pripažįstant apskaitoje nematerialųjį turtą, reikia vadovautis

reikšmingumo principu. Vadovaujantis minėtuoju principu, rekomenduojama

įmonės apskaitos politikoje numatyti minimalią nematerialiojo turto vertę.

Ir nematerialusis turtas pripažįstamas, jei jo įsigijimo (pasigaminimo)

savikaina gali būti patikimai nustatyta ir jei ji yra ne mažesnë už įmonës

nustatytą minimalią tos grupės nematerialiojo turto įsigijimo

(pasigaminimo) savikainą. Įmonė dažniausiai gali patikimai nustatyti

nematerialiojo turto įsigijimo savikainą, nes turto įsigijimą liudija

atitinkami pasikeitimo sandoriai, kuriais remiantis ji ir įvertinama, o

pasigaminimo savikaina gali būti patikimai nustatyta remiantis sandoriais

su išorės šalimis dėl medžiagų, darbo jėgos ir kitų gaminant turtą

sunaudotų išteklių įsigijimo. Įmonė savo nuožiūra sudaro nematerialiojo

turto grupes, atsižvelgdama į turimo nematerialiojo turto įvairovę,

grupavimą balanse, statistikos ataskaitose, valdymo tikslus, naudojimo

paskirtį ir kitas

savybes. Ilgalaikiu nematerialiuoju turtu įmonë gali disponuoti, jį

kontroliuoti arba apriboti teisę juo naudotis kitiems.

Nematerialusis turtas pripažįstamas, jei įmonė:

– gali jį naudoti prekėms gaminti ar paslaugoms teikti, ar administravimo

tikslams, nuomoti,

parduoti, išmainyti ir t.t.;

– jį kontroliuoja, t.y. turi teisę kontroliuoti nematerialiojo turto

teikiamą ekonominę naudą,

taip pat gali uždrausti kitiems ja naudotis. (11. p. 15)

4. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO ĮSIGIJIMO REGISTRAVIMAS

Nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo (pasigaminimo)

savikaina. Jei nematerialusis turtas įsigyjamas iš išorės, jo įsigijimo

savikaina gali būti patikimai įvertinta, kai perkant atsiskaitoma pinigais

ar kitu turtu. Nematerialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro įsigyjant šį

turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma (ar kitokio sunaudoto turto vertė),

įskaitant muitus ir kitus negrąžinamus.mokesčius. Turto įsigijimo

savikainai gali būti priskiriamos ir kitos tiesioginės tufto paruošimo

numatomam naudojimui išlaidos.

Jei nematerialusis turtas įsigyjamas brangiau nei jo tikroji vertė

išsimokėtinai per ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį ir sutartyje palūkanos

nenurodytos arba jų dydis reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos,

įsigijimo savikaina apskaičiuojama diskontuojant visą mokėtiną sumą iki

dabartinės vertės, taikant rinkos palūkanų normą. Skirtumas pripažįstamas

palūkanų sąnaudomis visą išsimokėjimo laikotarpį.

Jei nėra nematerialiojo turto aktyviosios rinkos, jo įsigijimo

savikaina atitiks sumą, kurią įmonė įsigijimo dieną sutinka sumokėti už

turtą, sudarydama sandorį su nepriklausoma, išmanančia apie šį tuną ir

ketinančia atlikti šį sandorį šalimi. Nustatant šią sumą, turi būti

naudojama patikima informacija ir atsižvelgiama į sandorių su panašiu turtu

rezultatus.

Nematerialusis turtas gali būti įsigytas mainais į kitą turtą. Mainais

gauto
nematerialiojo turto įsigijimo savikaina nustatoma prie mainų

sutartyje numatytos vertės pridedant tiesiogines su turto mainais

susijusias išlaidas. Jei sudarant mainų sutartį turto vertė nenurodoma, o

nematerialusis turtas įsigyjamas mainais į tokios pat ar panašios

paskirties nematerialųjį turtą, kuris panašiai naudojamas toje pačioje

verslo srityje ir turi panašią tikrąją vertę, įsigijimo savikaina lygi

mainais atiduodamo turto balansinei vertei. Tokiu atveju pelno (nuostolių)

iš mainų sandorio neatsiranda, bet mainais atiduodamo turto tikroji vertė

gali būti mažesnė už jo balansinę vertę. Tokiu atveju ta suma, kuria turto

tikroji vertė skiriasi nuo balansinės vertes, pripažįstama nuostoliu dėl

nematerialiojo turto vertės sumažėjimo, o gaunamas turtas parodomas

balansine verte po vertės sumažėjimo. Jei sudarant mainų sutartį turto

vertė nenurodoma, o mainais atiduodamas kitos paskirties nematerialusis,

materialusis ar finansinis turtas, mainais gauto turto įsigijimo savikaina

bus tikroji atiduodamo turto vertė, pridėjus visas su mainais susijusias

išlaidas, tenkančias įmonei. (2. p. 97-98)

4.1 Įsigijimas kaip verslo sujungimo dalis

Pagal 22 TAS (persvarstytą 1998 m.) ,,Verslo jungimai”, jei

nematerialusis turtas yra įsigyjamas sujungiant verslą įsigijimo būdu,

nematerialiojo turto savikaina yra pagrįsta jo tikrąja verte įsigijimo

datą.

Norint nustatyti, ar sujungiant verslą įsigyto nematerialiojo turto

įsigijimo vertė (t.y. tikroji vertė) gali būti pakankamai patikimai

nustatyta, kad būtų galima atskirai jį pripažinti, reikia vadovautis savo

nuomone. Palanki rinkos kaina aktyviojoje rinkoje yra patikimiausias

tikrosios vertės įvertinimas. Tinkamiausia rinkos kaina paprastai yra

dabartinė siūloma kaina. Jei neįmanoma taikyti dabartinės siūlomos kainos,

tikrajai vertei nustatyti galima naudoti paskutinio panašaus sandorio

kainą, jeigu nepasikeitė svarbios ekonominės aplinkybės nuo sandorio datos

iki turto įvertinimo tikrąja verte. Jeigu nėra aktyviosios turto rinkos,

turto įsigijimo vertė atitinka sumą, kurią įmonė gali sumokėti už turtą

įsigijimo datą, sudariusi sandorį tarp nepriklausomų, žinomų ir ketinančių

atlikti šį sandorį šalių, remdamasi kiek galima patikimesne informacija.

Nustatydama šią sumą, įmonė atsižvelgia į paskutinių sandorių su panašiu

turtu rezultatus.

Tam tikros įmonės, kurios nuolat perka ir parduoda išskirtinį

nematerialųjį turtą, pačios sukuria tikrosios vertės netiesioginio

nustatymo metodus. Šie metodai gali būti taikomi pirmą kartą įvertinant

nematerialųjį turtą, įsigytą sujungus verslą įsigijimo būdu, jei jais

siekiama įvertinti tikrąją vertę pagal šį standartą ir parodyti tos ūkio

šakos, kuriai priklauso turtas, einamuosius sandorius ir praktiką. Tokie

metodai, kur tinkama, galėtų būti sudėtinių skaičių, parodančių einamuosius

rinkos sandorius, taikymas nustatytiems rinkos rodikliams, skatinantiems

turto pelningumą (pavyzdžiui pajamos, rinkos dalis, veiklos pelnas ir t.t.)

arba įvertintų būsimųjų grynųjų pinigų srautų iš turto diskontavimas. (12.

p. 27-32)

4.2 Įsigijimas kaip valstybės parama

Kai kuriais atvejais nematerialusis turtas gali būti gaunamas nemokamai

ar už minimalų mokestį, kaip valstybės parama. Taip gali atsitikti, kai

valstybė perduoda ar paskiria įmonei tokį nematerialųjį turtą kaip teisę

nusileisti oro uoste, radijo ir televizijos stočių licencijas, importo

licencijas ar kvotas arba teises gauti kitus ribotus išteklius. Pagal 20

TAS ,,Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas

atskaitomybėje” įmonė pati gali spręsti ir tiek nematerialųjį turtą, tiek

valstybės paramą iš pradžių pripažinti tikrąja verte. Jei įmonė nusprendžia

iš pradžių nepripažinti turto tikrąja verte, ji pripažįsta jį nominaliąja

verte (pagal kitą, 20 TAS leidžiamą būdą), pridėjusi visas su turto

paruošimu naudoti tiesiogiai susijusias išlaidas. (12. p. 33)

5. AB ,,INVALDA” APRAŠYMAS

AB “INVALDA” (toliau – Bendrovė) įregistruota 1994 m. kaip ne pelno

įmonė. 1998 m. liepos mėn. 22 d. Bendrovė buvo perregistruota į akcinę

bendrovę. Pagrindinė Bendrovės veikla – bendroji vertybinių popierių (VP)

ir jų cirkuliacijos apskaita, VP sąskaitų atidarymas ir tvarkymas.

Pagrindinę Bendrovės veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos VP rinkos

įstatymas (iki 2002-04-01 – VP viešosios apyvartos įstatymas). Bendrovės

veiklai ir jos plėtrai turi įtakos valstybinių institucijų teisės aktai,

reglamentuojantys vertybinių popierių apskaitą, sąskaitų tvarkytojų

struktūra, finansų rinkos aktyvumas bei finansų rinkos integravimasis į

regionines ir ES finansines struktūras. Dėl įvykusio sąskaitų tvarkytojų

struktūros pasikeitimo, išsiplėtusių galimybių tvarkyti Bendrovėje

asmenines VP sąskaitas, antrinės VP rinkos didesnio aktyvumo ir naujos VP

apyvartos ir atsiskaitymų sistemos įdiegimo, atsiskaitymų vykdymo
finansinėmis institucijomis gali keistis atliekamų funkcijų

mastai, turinys ir veiklos prioritetai, tačiau pagrindinės įstatymais

numatytos Bendrovės funkcijos nesikeis. Atsižvelgiant į minėtas prielaidas,

prioritetinis Bendrovės darbas yra dalyvauti Lietuvos banko projekte

“Centas”, kuriame Bendrovė atsakinga už Nustatyto laiko VP apskaitos ir

atsiskaitymų bei Realaus laiko VP atsiskaitymų sistemų (“Naujoji sistema”)

įdiegimą ir plėtojimą. Vis daugiau Bendrovės resursų nukreipiama

eurointegracinių reikalavimų įgyvendinimui. 2004-2005 metais bus toliau

plėtojama Naujoji sistema, atsižvelgiant į TARGET ir TARGET-2 reikalavimus

bei kitus CESR/ECB rengiamus standartus, taikomus ES VP atsiskaitymų ir

kliringo sistemoms, taip pat įvertinant konkrečias ECB rekomendacijas,

kurios buvo pateiktos Bendrovei. Bendrovės strategija bus parengta,

atsižvelgiant į naujojo akcininko, kuris įsigis 32 proc. valstybei

priklausančių akcijų, veiklos planus.

Bendrovė yra narys ir aktyviai dalyvauja tarptautinių organizacijų

CEECSDA (Vidurio ir Rytų Europos centrinių vertybinių popierių

depozitoriumų ir kliringo įstaigų asociacija) ir ISSA (Tarptautinė VP

paslaugų asociacija) veikloje. Per CEECSDA Bendrovės atstovai dalyvauja ECB

rengiamuose seminaruose ir ES Centrinių depozitoriumų asociacijos darbo

grupių veikloje, kuriuose sprendžiami praktiniai VP apskaitos ir

atsiskaitymų sistemų tobulinimo ir integracijos klausimai.

Bendrovėje apskaita tvarkoma bei finansinė atskaitomybė sudaroma

pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius

finansinę apskaitą bei bendruosius apskaitos principus. Buhalterinės

apskaitos duomenys patvirtinti ilgalaikio turto, materialinių vertybių,

atsiskaitymų, piniginių ir kitų lėšų inventorizacijos duomenimis.

Inventorizacija atlikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės

patvirtinta tvarka. Bendrovė sudaro pilnąją metinę finansinę atskaitomybę.

Atsargos Bendrovėje įvertinamos ir apskaitomos įsigijimo savikaina, o

nurašomos į sąnaudas FIFO metodu.

6. AB ,,INVALDA” ILGALAIKIO NEMATERIALAUS TURTO ATSPINDĖJIMAS APSKAITOJE

Bendrovės ilgalaikis turtas apskaitoje įkainojamas ir rodomas

įsigijimo arba perkainota verte Vyriausybės nustatyta tvarka, balanse –

likutine verte. Nuo 2001 m. pakeisti ilgalaikio turto nusidėvėjimo

skaičiavimo metodai iš dvigubo – mažėjančios vertės – į tiesioginį.

Ilgalaikiam turtui taikomi žemiau nurodyti nusidėvėjimo normatyvai:6.1 lentelė

Nusidėvėjimo nurašymo į sąnaudas normatyvai (metais)

| |Turtas, įsigytas |Turtas, įsigytas nuo |

| |iki |2002-01-01 |

| |2001-12-31 | |

|Nematerialus turtas |1 – 5 |3 – 4 |

|Automobiliai |3 – 5 |6 |

|Kiti įrengimai |3 – 25 |4 – 15 |

|Kompiuteriai |2 – 7 |3 – 5 |

|Pastatai |10 – 80 |20 – 80 |Bendrovėje ilgalaikiam turtui priskiriamas turtas, kurio naudojimo

laikotarpis yra ne trumpesnis nei 1 metai ir minimali vertė – 500 Lt.

Bendrovės ilgalaikį finansinį turtą sudaro 10 tūkst. Lt įnašai į Lietuvos

Bankininkystės, draudimo ir finansų instituto kapitalą, Nacionalinės

vertybinių popierių biržos akcija (15 tūkst. Lt) bei dvylika Vyriausybės

vertybinių popierių emisijų (4,241.6 tūkst. Lt), kurių trukmė nuo 3 iki 10

metų. Investicijos į kitas įmones yra apskaitomos įsigijimo verte.

Bendrovėje 4-iems darbuotojams išduotos ilgalaikės paskolos būstui

įsigyti. Paskolų grąžinimą užtikrina įkeistas nekilnojamas turtas.

Bendrovės trumpalaikes investicijas (Balansas B.III) sudaro 4 emisijų

Vyriausybės vertybiniai popieriai (618.9 tūkst. Lt) ir terminuoti indeliai

1,650 tūkst. Lt. Investicijas Bendrovė apskaito rinkos verte.

6.2 lentelė

Bendrovės pirkėjų įsiskolinimai

| |2003 m. (tūkst. |2002 m. (tūkst. |

| |Lt) |Lt) |

|Pirkėjų įsiskolinimas |897 |757 |

|Atidėjimai abejotinoms |(231) |(227) |

|skoloms | | |

|Iš viso |666* |530 |

Iš jų:

*Ketvirtinės įmokos 504

*Operacijų ir VP įvykių aptarnavimo įmokos 56

*Už nuomą ir komunalines paslaugas 58

*Kitos 48Bendrovėje per ataskaitinį laikotarpį dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo

buvo pervesta 15.4 tūkst. Lt iš perkainavimo rezervo į pagautę.

Bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 60,530 akcijų, kurių

nominali vertė 100 Lt. Lietuvos bankui priklauso 60 proc.,
įmonei

“Valstybės turto fondas“ – 32 proc. ir Nacionalinei vertybinių popierių

biržai – 8 proc. Bendrovės akcijų. Akcijas Valstybei įmonei “Valstybės

turto fondas“ Lietuvos Respublikos Finansų ministerija perdavė 2003-10-21.

Bendrovė taip pat sudaro finansinę atskaitomybę pagal Tarptautinius

apskaitos standartus.

2003 m. gruodžio 31 d. oficialus euro kursas buvo 3.4528 Lt. Bendrovės

turtas 2003 m. gruodžio 31 d. sudarė 3,407 tūkst. EUR, o skolos 59.3 tūkst.

EUR. Finansinių atskaitomybių auditą atlieka audito įmonė

“Deloitte&Touche”. 2004-01-19 buvo įdiegtos Lietuvos banko mokėjimo sistema

LITAS ir Bendrovės Naujoji VP atsiskaitymų sistema. Kitų esminių įvykių,

atsitikusių po ataskaitinių metų, tačiau su jais susijusių, nebuvo.

6.3 lentelė

Balansas

|Eil. |Turtas |Pasta-|2003 |2002 |

|Nr. | |bos |(Lt) |(Lt) |

|A. |Ilgalaikis turtas | |8,422,34|7,879,74|

| | | |1 |3 |

| | | | | |

|I. |FORMAVIMO SAVIKAINA |2 |- |- |

|I.1. |Kapitalo pakitimo ir įmonės | |- |- |

| |formavimo | | | |

|I.2. |Obligacijų išleidimo | |- |- |

|I.3. |Kitų formavimo darbų | |- |- |

|I.4. |Reorganizavimo | |- |- |

|II. |NEMATERIALUSIS TURTAS |3 |70,727 |99,577 |

|II.1. |Tyrinėjimų ir plėtojimo darbų | |- |- |

| |savikaina | | | |

|II.2. |Įsigytos teisės | |70,727 |99,577 |

|II.3. |Prestižas | |- |- |

|II.4. |Išankstiniai apmokėjimai | |- |- |

|III. |MATERIALUSIS TURTAS |4 |3,938,81|4,134,45|

| | | |5 |7 |

|III.1. |Žemė | |- |- |

|III.2. |Pastatai | |3,190,06|3,246,34|

| | | |4 |5 |

|III.3. |Statiniai ir mašinos | |- |- |

|III.4. |Transporto priemonės | |67,514 |104,995 |

|III.5. |Kiti įrengimai ir įrankiai | |681,237 |783,117 |

|III.6. |Išperkamosios nuomos ir panašios | |- |- |

| |teisės | | | |

|III.7. |Kitas materialus turtas | |- |- |

|III.8. |Nebaigta statyba ir išankstiniai | |- |- |

| |apmokėjimai | | | |

|IV. |FINANSINIS TURTAS |5 |4,266,57|3,475,47|

| | | |2 |9 |

|IV.1. |Dalyvavimas kitose įmonėse | |- |- |

|IV.1.1.| Investicijos | |- |- |

|IV.1.2.| Gautinos sumos | |- |- |

|IV.2. |Kitas ilgalaikis finansinis | |4,266,57|3,475,47|

| |turtas | |2 |9 |

|IV.2.1.| Nuosavos akcijos | |- |- |

|IV.2.2.| Kitos investicijos | |4,266,57|3,475,47|

| | | |2 |9 |

|IV.2.3.| Kitos gautinos sumos | |- |- |

|V. |PO VIENERIŲ METŲ GAUTINOS SUMOS | |146,227 |170,230 |

|V.1. |Pirkėjų įsiskolinimas | |- |- |

|V.2. |Kitos gautinos sumos | |146,227 |170,230 |

[pic]

6.4 lentelė

|B. |Trumpalaikis turtas | |3,148,771 |3,325,00|

| | | | |4 |

| | | | | |

|I. |ATSARGOS IR NEBAIGTOS VYKDYTI | |76,676 |78,337 |

| |SUTARTYS | | | |

|I.1. |Atsargos | |59,176 |60,837 |

|I.1.1.| Žaliavos ir komplektavimo | |1,516 |13,393 |

| |gaminiai | | | |

|I.1.2.| Nebaigta gamyba | |- |- |

|I.1.3.| Pagaminta produkcija | |- |- |

|I.1.4.| Pirktos prekės, skirtos | |- |- |

| |perparduoti | | | |

|I.1.5.| Ilgalaikis turtas, skirtas | |- |- |

| |perparduoti | | | |

|I.1.6.| Išankstiniai apmokėjimai | |57,660 |47,444 |

|I.2. |Nebaigtos vykdyti sutartys | |17,500 |17,500 |

|II. |PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS|6 |665,785 |561,040 |

|II.1. |Pirkėjų įsiskolinimas | |665,785 |530,233 |

|II.2. |Kitos gautinos sumos | |- |30,807 |

|II.2.1| Pareikalautas, bet neįmokėtas | |-
|- |

|. |kapitalas | | | |

|II.2.2| Kitos skolos | |- |30,807 |

|. | | | | |

| | | | | |

|III. |INVESTICIJOS IR TERMINUOTI | |2,268,889 |2,462,22|

| |INDĖLIAI | | |4 |

|III.1.|Nuosavos akcijos | |- |- |

|III.2.|Kitos investicijos ir terminuoti | |2,268,889 |2,462,22|

| |indėliai | | |4 |

|IV. |GRYNI PINIGAI SĄSKAITOJE IR KASOJE| |137,421 |223,403 |

| | | | | |

|C. |Sukauptos (gautinos) pajamos ir |7, 8 |192,401 |356,909 |

| |ateinančio laikotarpio sąnaudos | | | |

| | | | | |

| |TURTAS IŠ VISO | |11,763,513|11,561,6|

| | | | |56 |

6.5 lentelė

Pinigų srautų ataskaita

|Eil.|Straipsniai | |2003 |2002 |

|Nr. | | |(Lt) |(Lt) |

|I. |Pinigų srautai iš įmonės veiklos | | | |

|I.1.|Grynasis pelnas (nuostolis) | |654,999 |639,897 |

|I.2.|Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos | |425,020 |410,232 |

|I.3.|Užsienio valiutos kurso pasikeitimo | |(91) |(28,593)|

| |neigiama (teigiama) įtaka | | | |

|I.4.|Ilgalaikio turto perleidimo netekimai | |(999) |500 |

| |(pagautė) | | | |

|I.5.|Pirkėjų įsiskolinimo sumažėjimas | |(152,461|(1,162) |

| |(padidėjimas) | |) | |

|I.6.|Įsiskolinimo tiekėjams padidėjimas | |(159,140|137,005 |

| |(sumažėjimas) | |) | |

|I.7.|Įvairių įmonės skolų padidėjimas | |58,114 |(1,000) |

| |(sumažėjimas) | | | |

|I.8.|Įsiskolinimo biudžetui padidėjimas | |55,706 |(24,198)|

| |(sumažėjimas) | | | |

|I.9.|Išankstinių apmokėjimų sumažėjimas | |34,723 |8,735 |

| |(padidėjimas) | | | |

|I.10|Finansinės ir investicinės veiklos | |(493,278|(443,047|

|. |nuostolis (pelnas) | |) |) |

| |Grynieji pinigų srautai iš įmonės veiklos | |422,593 |698,369 |

| |(+/-) | | | |

| | | | | |

|II. |Pinigų srautai iš investicinės veiklos | | | |

|II.1|Iš ilgalaikio turto perleidimo (įsigijimo)| |(187,652|(450,261|

|. | | |) |) |

|II.2|Iš investicijų perleidimo (įsigijimo) | |91,590 |214,144 |

|. | | | | |

| |Grynieji pinigų srautai iš investicinės | |(96,062)|(236,117|

| |veiklos (+/-) | | |) |

| | | | | |

|III.|Pinigų srautai iš finansinės veiklos | | | |

|III.|Paprastųjų ir privilegijuotų akcijų | |- |- |

|1. |išleidimas | | | |

|III.|Savų akcijų supirkimas (-) | |- |- |

|2. | | | | |

|III.|Obligacijų išleidimas | |- |- |

|3. | | | | |

|III.|Išperkamosios nuomos ir įsipareigojimų | |- |- |

|4 |apmokėjimai (-) | | | |

|III.|Skolų finansinėms institucijoms | |- |- |

|5. |padidėjimas (sumažėjimas) | | | |

|III.|Išmokėti dividendai | |(255,958|(174,871|

|6 | | |) |) |

|III.|Kiti pinigų gavimai | |(132,607|(73,578)|

|7. | | |) | |

| |Grynieji pinigų srautai iš finansinės | |(388,565|(248,449|

| |veiklos (+/-) | |) |) |

| | | | | |

|IV. |Pinigų srautai iš ypatingosios veiklos | | | |

|IV.1|Pinigų srautų iš ypatingosios veiklos | |(23,948)|(38,168)|

|. |padidėjimas (sumažėjimas) | | | |

| |Grynieji pinigų srautai iš ypatingosios | |(23,948)|(38,168)|

| |veiklos (+/-) | | | |

| | | | | |

|V. |Grynųjų pinigų srautų padidėjimas | |(85,982)|175,635 |

| |(sumažėjimas) | | | |

| | | | | |

|VI.
|Pinigai laikotarpio pradžioje | |223,403 |47,768 |

|VII.|Pinigai laikotarpio pabaigoje | |137,421 |223,403 |

6.6

lentelė

Ilgalaikis nematerialusis turtas|Rodikliai |Kodai |Tyrimo ir|Įsigytos |Prestiža|Išankstinia|

| | |vystymo |teisės |s |i |

| | |darbai | | |apmokėjimai|

|a) ĮSIGIJIMO VERTĖ | | | | | |

|2002 m. gruodžio 31 d. | |- |264,253 |- |- |

|Einamųjų metų pokyčiai:| | | | | |

|-turto įsigijimas | | | | | |

|(įskaitant nebaigtą | |- |27,410 |- |- |

|gamybą) | | | | | |

|-tretiesiems asmenims | | | | | |

|perleistas ir nurašytas| |- |- |- |- |

|turtas (-) | | | | | |

|-perrašymai iš vieno | |- |- |- |- |

|straipsnio į kitą+/(-) | | | | | |

|2003 m. gruodžio 31 d. | |- |291,663 |- |- |

|b) NURAŠYTOS SUMOS IR | | | | | |

|AMORTIZACIJA (-) | | | | | |

|2002 m. gruodžio 31 d. | |- |164,676 |- |- |

|Einamųjų metų pokyčiai:| | | | | |

|-einamųjų metų | | | | | |

|amortizacija | |- |56,260 |- |- |

|-atstatantys įrašai (-)| |- |- |- |- |

|-tretiems asmenims | | | | | |

|perleisto turto (-) | |- |- |- |- |

|-nurašyto turto (-) | |- |- |- |- |

|- perrašymai iš vieno | | | | | |

|straipsnio į kitą+/(-) | |- |- |- |- |

|2003 m. gruodžio 31 d. | |- |220,936 |- |- |

|c) GRYNOJI VERTĖ 2003 | |- |70,727 |- |- |

|M. GRUODŽIO 31 D. | | | | | |

|(a) – (b) | | | | | |6.7 lentelė

Ilgalaikis finansinis turtas

|Rodikliai |Kodai |Investicijos |

| | |Pagrindinės|Kitos |

| | |investicijo|investicij|

| | |s |os |

|a) ĮSIGIJIMO VERTĖ | | | |

|2002 m. gruodžio 31 d. | |- |3,475,479 |

|Einamųjų metų pokyčiai: | | | |

|-įsigijimai | |- |1,671,628 |

|-perleidimai (-) | |- |(1,007,396|

|-perrašymai iš vieno straipsnio į kitą | |- |) |

|+/(-) | | |- |

|2003 m. gruodžio 31 d. | |- |4,139,711 |

|b) VERTĖS PADIDĖJIMAS | | | |

|2002 m. gruodžio 31 d. | |- |- |

|Einamųjų metų pokyčiai: | | | |

|-vertės padidėjimas ataskaitiniais | |- |132,127 |

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4038 žodžiai iš 8067 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.