Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui
5 (100%) 1 vote

Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ŽMOGAUS SEKSUALINIO APSISPRENDIMO LAISVEI IR NELIEČIAMUMUI

Nusikaltimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui trumpai vadinami lytiniais nusikaltimais. Tai objektyviai seksualūs veiksmai, kurie daro fizinę ir moralinę žalą konkrečiam asmeniui ir pažeidžia visuomenėje susiformavusią lytinių santykių sanklodą. Šie nusikaltimai pažeidžia Konstitucijos pripažintas žmogaus teises- teisę į laisvę, neliečiamumą, garbę ir orumą.

149 straipsnis. Išžaginimas

Išžaginimas, dar vadinamas išprievartavimu, yra sunkiausias ir dažniausiai padaromas lytinis nusikaltimas. Daugiau kaip 90 procentų užregistruojamų nusikaltimų yra išžaginimai. Bausmė- laisvės atėmimas iki 7 metų.

Išžaginimo objektas yra asmens seksualinio apsisprendimo laisvė, kai nukentėjusysis yra lytiškai subrendęs, ir seksualinis neliečiamumas, kai nukentėjusysis nėra lytiškai subrendęs. Papildomas objektas- garbė ir orumas, taip pat fizinė laisvė, sveikata. Šiuo nusikaltimu padaroma fizinė žala.

Nukentėjusiuoju gali būti ir sutuoktinis/ė, meilužis/ė, ar moteris prostitutė. Nusikaltimo esmė yra ta, kad veika padaryta, lytiškai santykiauta prieš moters valią, be jos sutikimo.

Fizinis smurtas nusikaltimo sudėtyje- mušimas, smūgių sudavimas, surišimas ir pan.

Grasinimai- tai psichinis smurtas. Įstatyme grasinimų turinys nenurodytas.

Pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiosios būkle yra tada, kai lytiškai santykiaujama su asmeniu, kuris dėl psichinės ar fizinės būklės arba nesupranta, nesuvokia su juo atliekamų veiksmų prasmės, reikšmės, arba, nors ir supranta, tačiau dėl fiziologinių priežasčių negali priešintis ar net išreikšti savo nuomonės. Žodžiu, kai su asmeniu elgiamasi kaip su daiktu.

Straipsnio antra dalis išskiria grupiškumą, t.y. kai nusikaltimą atlieka grupė asmenų. Bendrininkais laikomi ne tik lytiškai santykiavę, bet ir smurtavę, grasinę ar kitaip padėję įgyvendinti nusikalstamą sumanymą. Bausmė- laisvės atėmimas iki 10 metų.

Trečioji dalis išskiria nepilnamečio asmens ( neturinčio 18 metų) išžaginimą. Tokie išžaginimai sudaro daugiau nei pusę visų išžaginimų. Bausmė- laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų.

Ketvirta dalis nurodo mažamečio išžaginimą (asmens iki 14 metų) už kurį skiriama bausmė laisvės atėmimas nuo 5 iki 15 metų.

150 straipsnis. Seksualinis prievartavimas

Prievartinis aistros tenkinimas nėra laikomas lytiniu santykiavimu, nes negali sukelti ir praktiškai nesukelia tokių sunkių padarinių kaip natūralus lytinis aktas- nėštumo, užkrėtimo ŽIV ar kita venerine liga, ilgalaikio psichikos sutrikimo, dėl ko išžaginimas ir laikomas labai sunkiu nusikaltimu ir taip griežtai baudžiamas.

Už šį nusikaltimą taikomas laisvės atėmimas iki 6 metų. Taip pat išskiriami grupiškumas, bei šių veiksmų atlikimas su nepilnamečiu bei mažamečiu asmeniu.

151 straipsnis. Privertimas lytiškai santykiauti

Privertimas yra asmens prispyrimas lytiškai santykiauti pasinaudojant jo priklausomumu arba grasinant panaudoti smurtą ar panaudojant kitokią psichinę prievartą. Bausmė už šį nusikaltimą- areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Taip pat išskiriamas tokių veiksmų atlikimas nepilnamečiui asmeniui.

152 straipsnis. Seksualinis priekabiavimas

Už šį nusikaltimą taikoma bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Už visuose šiuose straipsniuose, 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

153 straipsnis. Mažamečio asmens tvirkinimas

tvirkinamieji veiksmai yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Be to, ši sudėtis yra ir tais atvejais, kai jų adresatas arba atsitiktinis stebėtojas yra vaikas ar paauglys, neturintis 16 metų, ir kaltininkas tai žinojo, numatė, arba galėjo numatyti.

Už vaikų ir paauglių tvirkinimą atsako abiejų lyčių asmenys, sulaukę 16 metų. Jie baudžiami bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

XX SKYRIUS

NUSIKALTIMAI ŽMOGAUS LAISVEI

Šių nusikaltimų objektas yra žmogaus laisvė, t.y. laisvė pasirinkti, kaip elgtis, įskaitant ir laisvę pasirinkti savo buvimo vietą. Nukentėjusiuoju gali būti bet kuris žmogus, įskaitant mažametį, neveiksnų, nepakaltinamą asmenį, kuris laisvės gali ir neturėti arba nesuvokti, tačiau tada kaltininkas objektyviai disponuoja žmogumi kaip daiktu arba pažeidžia tėvų, globėjų teisę lemti nukentėjusiojo poelgius bei jo buvimo vietą.

Šie nusikaltimai padaromi aktyviais veiksmais tiesiogine tyčia.

Nusikaltimų žmogaus laisvei subjektu pripažįstamas bet kuris pakaltinamas 16 metų asmuo. Kai nusikaltimą padaro valstybės pareigūnas, tarnautojas, pasinaudodamas savo tarnybos padėtimi, laikoma, kad ši veika yra ne nusikaltimas žmogaus laisvei, bet nusikaltimas valstybės tarnybai – piktnaudžiavimas tarnyba, tarnybos įgaliojimų viršijimas, tarnybos pareigų neatlikimas.

146 straipsnis. Neteisėtas laisvės atėmimas

Neteisėtas laisvės atėmimas baudžiamas bauda arba areštu arba laisvės atėmimu iki 5 metų.

Šis
nusikaltimas apima atvejus, kai žmogus prieš savo valią yra sulaikomas jo buvimo vietoje, fiziškai suvaržant jo laisvę, net jei ir nebuvo jo kaip įkaito pagrobimo požymių. Tačiau pasitaiko ir brutalių žmogaus grobimo atvejų, kai panaudojamas fizinis ar psichinis smurtas, arba apgaulė. Tuomet atitinkamai taikomos griežtesnės bausmės. Neteisėtu laisvės atėmimu laikoma tokia veika, kuri apriboja žmogaus laisvę ilgiau nei 48 valandoms. Skiriant bausmę, įtakos gali turėti laisvės atėmimo būdas, trukmė, laikymo sąlygos.

Reikia patikslinti, jog esant įstatymo nustatytoms būtinosios ginties, profesinės pareigos įstatymo vykdymo, būtinojo reikalingumo bei nusikaltėlio sulaikymo sąlygomis, laisvės atėmimas yra teisėtas.

Neteisėtas laisvės atėmimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Motyvai įvairūs: kerštas, pavydas, turto prievartavimas; o taip pat – siekiant žmogui padaryti gera, pamokyti, sulaikyti nuo suklydimo (jei tai nėra būtinasis reikalingumas).

Nusikaltimo objektu gali būti asmuo, turintis 14 metų.

Subjektu gali būti privatus asmuo, turintis 16 metų, taip pat pareigūnas, veikęs kaip privatus asmuo.

Išskiriama trečioji šio straipsnio dalis: neteisėtas žmogaus uždarymas į psichiatrijos ligoninę. Šiuo atveju nusikaltimo objektas – žmogaus, nesergančio psichikos liga, laisvė. Žmogaus, kad ir sergančio psichikos liga, negalima laikyti psichiatrijos ligoninėje be jo ar jo globėjų, atstovų sutikimo. Išimtinais atvejais, kai asmuo yra pavojingas sau ar aplinkiniams, tai galima padaryti ir be sutikimo, tačiau tik teismo sprendimu nustatyta tvarka. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia ir tęsiasi visą laiką – nuo hospitalizavimo pradžios iki laikymo ligoninėje pabaigos. Jeigu hospitalizuodama per klaidą ar dėl neteisingos diagnozės – inkriminuoti negalima. Subjektu gali būti bet kuris pakaltinamas 16 metų asmuo. Juo gali būti privatūs asmenys, nukentėjusiojo giminaičiai, globėjai, gydytojai psichiatrai, kurie iniciavo, dalyvavo ar neteisėtai uždarė asmenį į gydymo įstaigą.

147 straipsnis. Prekyba žmonėmis

Asmens pardavimas, pirkimas, perleidimas, įgijimas, turint tikslą jį seksualiai išnaudoti, priversti užsiimti prostitucija arba gauti materialinės ar asmeninės naudos, baudžiamas laisvės atėmimu iki 8 metų.

Žmogaus pardavimas ar pirkimas visada yra neteisėtas. Asmens perleidimas ar įgijimas už skolą, mainais, už paslaugą, kaip dovaną ar pralošiant taip pat laikoma neteisėta veika.

Nusikaltimo objektas – žmogaus laisvė. Nukentėjusiuoju gali būti bet kurios lyties ir amžiaus asmuo (dažniausiai pasitaiko jaunos moterys ir paauglės; bet nukenčia ir vaikai, paaugliai bei vyrai).

Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, nes subjektas sąmoningai siekia parduoti ar kitaip neteisėtai perleisti kitą žmogų.

148 straipsnis. Žmogaus veiksmų laisvės varžymas

Reikalavimas atlikti neteisėtus veiksmus ar bandymas sulaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo panaudojant prieš asmenį psichinę prievartą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

Varžyti asmens teisę pasirinkti, kaip elgtis, reiškia prieš savo valią paklusti kaltininko nurodymui ar grasinimui ir padaryti nusikaltimą, administracinį teisinį pažeidimą ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų (pvz. liudijimo).

Objektas – žmogaus laisvė.

Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Subjektu gali būti bet kuris pakaltinamas 16 metų asmuo.

Pabrėžiama, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tada, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikal