Operacinės sistemos bilietas
5 (100%) 1 vote

Operacinės sistemos bilietas

1. Apibūdinkite operacinę sistemą.

Tai specialiųjų programų rinkinys, skirtas bendriesiems kompiuterio valdymo uždaviniams spręsti. OS padeda tvarkyti atmintinėje laikomus duomenis, kontroliuoja kompiuterio įtaisų darbą, organizuoja kompiuteryje įvairius informacinius procesus, palaiko ryšį su vartotoju. OS valdo visus įrenginius ir aprūpina vartotojo programas paprasta sąsaja su geležimi

2. Kaip yra klasifikuojamos operacinės sistemos?

Meinfreimų OS

Serverių OS

Daugiaprocesorinės OS

Personalinių kompiuterių OS

Realaus laiko OS

Banko kortelių OS

3. Kokios yra operacinių sistemų struktūros?

Monolitinė

1. Pagrindinė programa remiasi aptarnavimo procesu.

2. Aptarnavimo procesas aptarnauja sisteminius kreipinius.

3. Pagalbinės procedūros padeda aptarnavimo procedūras

Sluoksnių (THE)

0 Procesoriaus aptikimas ir multiprogramavimas

1 Atminties valdymas

2 Valdytojo ir proceso bendravimas

3 Įėjimo/Išėjimo valdymas

4 Vartotojo programos

5 Valdytojas

4. Apibūdinkite procesą.

Procesas – tai abstrakcija, aprašanti vykdymo programą;

Procesas – tai darbo vienetas, paraiška sistemos resursų panaudojimui;

5. Kokie įvykiai gali sukurti procesus?

1. iniciacija (pradinės būsenos nustatymas)

2. procesų kūrimo sistemos paleidimas

3. vartotojo prašymas sukurti naują procesą

4. paketinės užduoties iniciacija

6. Kokios sąlygos apsprendžia procesų baigtį?

Normalus išėjimas (savanoriškas);

Išėjimas įvykus klaidai (savanoriškas);

Fatali klaida (nesavanoriškas);

Uždarytas kito proceso (nesavanoriškas);

7. Kokios gali būti procesų būsenos?

LAUKIME –pasyvi procesoriaus busena, užblokuotas ir negali būti vykdomas dėl savo vidinių priežasčių, jis laukia kokio nors įvykio.

PARUOŠTAS –pasyvi procesoriaus busena, užblokuotas dėl išoriniu jo atžvilgiu priežasčių. Jis turi visus jam reikiamus resursus, bet laukia kol procesorius baigs vykdyti kitą procesą.

VYKDOMAS –aktyvi proceso busena, turi visus resursus ir betarpiškai yra vykdomas procesoriaus.

8. Kaip apibūdintumėte giją arba grandį, kuo skiriasi nuo proceso?

Gijos, tai tarsi proceso sudedamoji dalis, jų lygyje realizuojamas multiprogramavimas, užduotis aprašoma kaip keletas gijų viename procese.

9. Kokie yra gijų privalumai?

Gijos nėra tiek izoliuotos viena nuo kitos, kaip procesai, todėl tarp jų galima lengvai organizuoti glaudžią sąveiką. Dėl gijų psiaudolygiaigretaus atskirų dalių vykdymo, multiprogramavimas atliekamas greičiau.

10. Kam yra reikalingas planuoklis?

Visoms sistemoms

Sąžiningas – kiekvienam procesui skiria tinkamą dalį CPU

Tvarkos prižiūrėtojas – žiūri, kad būtų laikomasi nustatytos tvarkos

Reguliuoja – palaiko visas sistemos dalis užimtas

Sistemų grupės

Maksimizuoja darbų kiekį per laiką

Suka ratu laiką – minimizuoja laiką tarp pavedimo ir užbaigimo

CPU panaudojimas – palaiko CPU visą laiką užimtą

Interaktyvios sistemos

Reakcijos laikas – greitai reaguoją į užsakymą

Proporcingumas – atitinka vartotojo lūkesčius

Realaus laiko sistemos

Patenkina terminus – išvengia duomenų praradimo

Nuspėjamumas – išvengia kokybės smukimo multimedijos sistemose

11. Kaip reikia išvengti procesų lenktynių sąlygų?

Užtikrinti, kad kiekvienu laiko momentu kritinėje sekcijoje, susietoje su tam tikru resursu, būtų tik vienas procesas. Tai galima padaryti: leisti procesui, esančiam kritinėje sekcijoje, uždrausti visus pertraukimus;

12. Kokie yra planuoklio darbo algoritmai?

a. algoritmai, pagrįsti kvantavimu. Aktyvus procesas pakeičiamas, jeigu:

i. Procesas pasibaigė ir paliko sistemą

ii. Įvyko klaida

iii. Procesas perėjo į LAUKIMO būseną

iv. Pasibaigė procesorinio laiko kvantas, skirtas šiam procesui.

b. algoritmai, pagrįsti prioritetais.

i. santykiniai prioritetai (procesas vykdomas tol, kol jis pats nepaliks procesoriaus, pereidamas į LAUKIMO būseną arba neįvyks klaida, arba procesas nepasibaigs)

ii. algoritmai, naudojantys absoliutinius prioritetus (procesas gali būti nutraukiamas, jei eilėje atsiranda kitas procesas, turintis aukštesnį prioritetą)

13. Apibūdinkite resursų sąvoką.

Resursai – tai aparatiniai elementai ir programinės sistemos, be kurių nebūtų atliekami procesai. Jiems priskiriami: Procesorius; Atmintis; Išoriniai įrenginiai; Duomenys; Programos;

Resursas – tai bet kas, kas gali būti panaudota tik vieno proceso vienu metu;

14. Kaip resursai yra skirstomi?

• Preemptable (užkertantis kelią) – gali būti :patraukas į šalį“ valdančio proceso be „pašalinių ligų“ (atmintis);

• Nonpreeptable – negali būti „pašalintas“ jo dabartinio savininko be kompiliavimo klaidų;

15. Kas tai yra aklavietė? Pateikite aklavietės pavyzdį.

Aklavietė – tai situacija, kai procesui, esančiam kritinėje sekcijoje, reikia kažko, ką gali suteikti tik kitas procesas, nors dar negavo savo prieigos prie reikiamų resursų ir negali nieko padaryti. Aklavietės atsiranda, kai skirtingi procesai reikalauja vieno resurso.

16. Kokios priežastys apsprendžia aklavietės atsiradimą?

• abipusio išskyrimo sąlyga. Kiekvienas resursas yra arba paskirtas tam tikram vienam procesui arba laisvas;

• sulaikymo ir laukimo sąlyga. Procesas sulaikęs jau paskirtus resursus gali
prašyti naujo resurso;

• neleidimo (preemption) sąlyga. Prieš tai paskirti resursai negali būti priverstinai atimti iš proceso. Tie turi būti aiškiai(tiksliai) atlaisvinti juos sulaikančių procesų;

• rato laukimo sąlyga. Turi būti rato formos grandinė iš dviejų ar daugiau procesų, kurių kiekvienas laukia resurso, naudojamo sekančio grandinės nario;

17. Kaip formuojamas Ostricho algoritmas?

a. Problemą ignoruoti

b. Problemą priimti, jei aklavietės atsiranda retai arba aklavietės pašalinimo kaina yra labai didelė.

Windows ir Linux šitą metodą naudoja. Šis metodas, tai patogumo ir pataisomumo santykis/

18. Kokios egzistuoja strategijos, sprendžiant aklaviečių problemas.

Ignoravimas;

Aklaviečių atpažinimas ir neutralizavimas;

Aklaviečių išvengimas;

Sistemos atstatymas po aklaviečių;

19. Kokius žinote aklaviečių aptikimo algoritmus?

Egzistuoja formalūs, programiškai realizuoti aklaviečių atpažinimo metodai, pagrįsti bendrų resursų lentelių ir užklausų į užimtus resursus lentelių naudojimu. Analizuojant šias lenteles, galima aptikti tarpusavio blokavimus.

Arba

Vienas resursas kiekvienam tipui;

Keli resursai kiekvienam tipui

20. Kokie būdai naudojami išeiti iš aklavietės?

1) Atimti resursą iš kito proceso (priklauso nuo proceso prigimties)

2) Periodiškai išsaugoti informaciją apie procesą ir jei jis patenka į aklavietę, pradėti procesą nuo išsaugotos vietos

3) Sunaikinti vieną iš procesų, patekusių į aklavietę. Sunaikinimui parinkti tokį, kurį galima pradėti iš naujo.

21. Kokie būdai naudojami siekiant išvengti aklaviečių?

Resursus procesams išskirti ta pačia seka;

Priskirti resursus procesams, naudojantis tam tikromis taisyklėmis (resursai gali būti išskiriami bendra visiems procesams tvarka);

Arba

Bankininko algoritmas vienam resursui;

Bankininko algoritmas keliems resursams;

22. Kokias žinote aklaviečių prevencijos sąlygas?

1) Turi galioti abipusio pašalinimo sąlyga (reikia vengti, kad būtų reikalaujama resurso, kai jo būtinai nereikia, bei kuo mažiau procesų turi reikalauti resurso).

2) Procesas niekada neturi laukti resurso, kurio jam reikia. Resursus reikia užsisakyti prieš proceso paleidimą. Problemos: procesas gali nežinoti kokių jam reiks resursų, arba juos gali naudoti kiti procesai. Sprendimas: procesas turi atlaisvinti visus resursus ir tada reikalauti tik tų, kurių reikia tuoj pat.

3) Neleidimo sąlyga – negalima iš proceso atimti ankščiau suteiktų resursų

4) Žiedinio laukimo sąlyga – užsisakyti resursus paeiliui, t.y. sustoti į eilę.

23. Kaip yra skirstomos atminties valdymo sistemos?

Atminties sekimas (užimta ar laisva);

Atmintis išskyrimas procesams ir jos atlaisvinimas procesams pasibaigus;

Procesų išstūmimas iš operatyviosios atminties į diską, kada pagrindinės atminties nepakanka visiems procesams;

Procesų grąžinimas į operacinę atmintį, kai joje atsiranda laisvos vietos;

Programų adresų priderinimas konkrečiai fizinei atminties sričiai;

24. Apibūdinkite multiprogramavimą su fiksuotomis atminties dalimis.

Palyginamas programos dydis su laisvų skyrių dydžiais ir išrenkamas tinkamas skyrius. Tuomet užkraunama programa ir priderinami adresai.

Tai paprasta realizuoti, bet labai neefektyviai naudojama atmintis. Be to multiprogramavimo lygis apribotas skyrių skilčių (kiek skyrių – tiek programų gali veikti vienu metu).

1) Panašumams – paprasta realizacija

2) esminis trūkumas – kietumas. Kadangi kiekviename skyriuje gali būti vykdoma tik viena programa, tai multiprogramavimo lygis apribotas skyrių skaičiumi, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio yra programos. Netgi tuo atveju, jei programa yra nedidelė, ji užims visą skyrių, t.y. bus neefektyviai išnaudojama atmintis.

25. Kas yra svopingas? (mainyti)

Svopingas – virtualios atminties atmaina. Kai kurie procesai, paprastai esantys laukimo būsenoje, laikinai iškraunami į diską. OS planuotojas neišbraukia jų iš savo eilių, ir aktyvizuoja tam tikrą procesą`, kuris yra svopingo srityje diske, užkrauna jį į operatyviąją atmintį.

26. Kaip atmintis valdoma bitų planais?

Atmintis padalijama į priskyrimo vienetus. Atminties sąraše nurodoma informacija apie priskirtus ir laisvus atminties segmentus. Kiekviename elemente pateikiama ar tai procesas ar skylė, informacija apie tai kur prasideda segmentas, segmento ilgis, rodyklė į sekantį segmentą.

27. Kaip atmintis valdoma susijusiais sąrašais?

28. Apibūdinkite virtualią atmintį.

Virtualioji atmintis – tai programinių ir aparatinių priemonių visuma, leidžianti vartotojui rašyti programas, kurių dydis viršija turimą operatyviąją atmintį. Virtuali atmintis patalpina duomenis skirtingo tipo įrenginiuose, pvz., dalis programos operatyviojoje atmintyje, o dalis – diske. Esant reikalui, perkelia duomenis tarp įvairaus tipo atminties įrenginių, pvz., užkrauna reikiamą programos dalį iš disko į operatyviąją atmintį, transformuoja virtualius adresus į fizinius.

Virtualios atminties realizavimas:

Puslapinis paskirstymas;

Segmentinis paskirstymas;

Puslapinis-segmentinis paskirstymas;

Svopingas;

29. Kas tai yra puslapių lentelės ir kam naudojamos?

Puslapių lentelės – tai lentelės, nurodančios virtualaus adreso atitikmenį realiame adrese. Naudojant adresų lenteles norint efektyviau išnaudoti
atmintį.

30. Kokie yra puslapių keitimo algoritmai?

Optimalus šalinimo algoritmas –įsimena kokius puslapius naudojo aną kartą paleistas tas procesas.

Seniausiai naudoto puslapio pakeitimo algoritmas (pagal tada kada kreiptasi ir modifikuota)

FIFO – first in first out (kuris pirmas buvo įrašytas, tas pirmas ir bus ištrintas). Trūkumas – pirmas įrašytas puslapis gali būti dažnai naudojamas

Antro šanso pašalinimo algoritmas – surikiuojama FIFO tvarka, bet pagal tai kiek kartų į tą puslapį buvo kreiptasi.

Laikrodžio šalinimo algoritmas – žiūri visus paeiliui ir priklausomai nuo R bito arba išvalo arba žiūri sekantį

31. Apibūdinkite tvarkyklę (draiveris).

Programa, kuri žino konkretaus I/O įrenginio ypatybes, per kurią jie yra pasiekiami. Procesai bendrauja su tvarkyklėmis, tvarkyklės – su kontroleriais. Tvarkyklėje yra visas nuo įrenginio priklausantis kodas.

32. Apibūdinkite kontrolerį.

Kontroleris gali valdyti kelis prietaisus. Tai elektroninė I/O prietaisų dalis. Kontroleris pakeičia nuoseklų bitų srautą į baitų blokus; atlieka klaidų korekciją; jo dėka galimas priėjimas prie pagrindinės atminties.

33. kaip gali būti paskirstyta adresų erdvė atminčiai ir I/O įrenginiams?

1) atminčiai ir I/O portams skiriamos skirtingos atminties adresų sritys;

2) naudotis ta pačia sritimi;

3) atmintyje talpinami duomenų buferiai;

34. apibūdinkite tiesioginį atminties priėjimo metodą. Kokie jo privalumai?

Kreipiamasi tiesiai į atminties adresus. Privalumas – greitis.

DMA kontroleryje yra atminties adreso registras, baitų skaičiavimo registras, kontrolerių registras.

1.CPU pažiūri DMA registrų aplinką ir sužino kur ką reikia perkelti. Tada duodama disko kontroleriui komanda skaityti duomenis iš disko į buferį.

2. DMA kontroleris duoda leidimą vykdyti užklausą.

3. Įrašomi duomenys į pagrindinę atmintį.

4. Kai įrašoma į pagr atmintį disko kontroleris siunčia signalą DMA kontroleriui, kad įvykdyta.

5. Kai viskas padaryta DMA kontroleris siunčia pertraukimo signalą į CPU.

Kai įrenginys pabaigia darbą siunčiamas pertraukimo signalas į pertraukimo kontrolerį. Jei kiti pertraukimai nelaukiami, tai procesas nutraukiamas. Jei kuris nors vienas procesų dar vykdomas, tai šis procesas ignoruojamas.

35. kam reikalingi pertraukimai?

Aklaviečių išvengimui

Aparatūros tausojimui

36. Kokie yra I/O programinės dalies sluoksniai?

0. Pertraukimų apdorojimas

1. Įrenginių tvarkyklės

2. Nepriklausomas nuo įrenginių OS sluoksnis

3. Vartotojo programinės įrangos sluoksnis

37. kaip yra skirstomi I/O įrenginiai?

• blokams orientuoti įrenginiai – duomenis saugo fiksuoto ilgio blokais, kurie turi savo adresą (diskai)

• baitams orientuoti įrenginiai – neadresuojami ir neleidžia atlikti paieškos operacijų, jie generuoja arba naudoja baitų sekas (terminalai, spausdintuvai)

• specialūs įrenginiai – išduoda tam tikrais laiko momentais pertraukimo signalą (taimeris).

38. kokias funkcijas atlieka nepriklausomi nuo įrenginio I/O programinė įranga?

įrenginių tvarkyklių bendro interfeiso realizavimas

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1838 žodžiai iš 3672 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.