Panaudos sutartis
5 (100%) 1 vote

Panaudos sutartis



Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, padidėjo ne tik privačios

nuosavybės vaidmuo reguliuojant įvairius turtinius santykius, bet ir

kokybiškai pakito pačių turtinių santykių esmė. Ir ūkio subjektams, ir

fiziniams asmenims neretai kyla turto naudojimo problemų: vieni nesugeba

efektyviai naudoti turimo turto (pvz., dėl lėšų stygiaus negali einamojo

remonto, gauti iš turto ekonominės naudos ar pan.), kiti neturi reikiamo

turto (pvz., dažnai įmonės savo veikloje būna priverstos naudotis svetimu

turtu: patalpomis, automobiliais, organizacine technika ir pan.). Šalys,

skatinamos šių ir įvairių kitų motyvų, sudaro sutartis dėl naudojimosi

turtu. Viena iš tokių sutarčių – panaudos sutartis.

Panaudos sutartimi viena šalis perduoda turtą laikinai neatlygintinai

naudotis kitai šaliai, o ši įsipareigoja turtą grąžinti. Pagal Civilinio

kodekso nuostatas panaudos sutarties šalys vadinamos panaudos davėju

(šalis, sutarties pagrindu kitai šaliai perduodanti laikinai neatlygintinai

naudotis tam tikru turtu, – sutarties objektu) bei panaudos gavėju (šalis,

laikinam naudojimuisi priimanti tam tikrą turtą bei įsipareigojanti jį

grąžinti panaudos davėjui). Daikto perdavimas – vienas iš būtinų sutarties

sudarymo elementų. Laikomasi nuostatos, jog iki faktiško daikto (turto)

perdavimo sutartis nelaikoma sudaryta (nors šalys pasirašo sutarties

lakštą), nes neleistina iš savininko priverstinai reikalauti, kad šis kitam

asmeniui suteiktų daiktą neatlygintinai naudotis. Taigi, nors šalys ir

pasirašo sutartį, jog turtas bus perduotas panaudos gavėjui, panaudos

davėjas iki turto perdavimo momento gali persigalvoti ir turto nepateikti.

CK įtvirtina panaudos gavėjui svarbią sąlygą: jei turtas, perduotas

panaudos gavėjui, esantis panaudos sutarties objektu, iš panaudos gavėjo

nuosavybės pereina kito asmens nuosavybėn, sutartis lieka galioti naujam

savininkui. Tai reiškia, kad naujasis turto savininkas neturi teisės

vienašališkai (jei nėra panaudos gavėjo kaltės) nutraukti panaudos

sutarties galiojimo vien todėl, kad sutartis buvo sudaryta ankstesniojo

savininko.

Kadangi panaudos sutartis daug kuo panaši į nuomos sutartį,

nenuostabu, kad praktikoje jos abi dažnai painiojamos. Abiem atvejais viena

sutarties šalis suteikia kitai šaliai teisę laikinai naudotis kokiu nors

turtu. Tačiau esminis šių sutarčių skirtumas – nuomos sutartyje būtina

numatyti atlyginimą (nuompinigius) už naudojimąsi svetimu turtu, o panaudos

sutartyje atlyginimo negali būti.

Kaip ir kiekvieną ūkinę-komercinę sutartį, panaudos sutartį

rekomenduojama sudaryti raštu (tokiu atveju aiškiau suformuluojamos

sutarties šalių teisės, įsipareigojimai, o tai padeda išvengti nereikalingų

ginčų dėl šalių pareigų nevykdymo), nors, išskyrus Civiliniame kodekse

nustatytus ir toliau išvardytus atvejus, ją leidžiama sudaryti ir žodžiu.

Panaudos sutartis privalo būti sudaryta raštu tuomet, kai sutartis sudaroma

ilgesniam nei vienerių metų terminui (CK 298 str.).

Sutarties šalims įsidėmėtina, kad, jei sutarties objektas yra

nekilnojamasis turtas (daiktai, susiję su žeme ir kurie negali būti

perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės

nesumažinus jų vertės, pvz., žemė, miškai, vandens telkiniai, pastatai ir

pan.) ir jei sutartis sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui,

sutartis įstatymų nustatyta tvarka turi būti įregistruota atitinkamoje

valstybinėje įstaigoje.

Panaudos sutartis gali būti sudaroma apibrėžtam terminui, iki

pareikalavimo ar nenurodant termino. Jei panaudos sutartis sudaryta

nenurodant termino, laikoma, jog ji neterminuota. Tokiu atveju kiekviena

šalis turi teisę bet kada atsisakyti sutarties, apie tai antrąją šalį

įspėjusi prieš vieną mėnesį, o kai sutarties dalykas yra pastatai,

gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, – prieš tris mėnesius. Jei

sutartis sudaryta konkrečiam terminui ir, jam pasibaigus, panaudos gavėjas

toliau naudojasi turtu, o panaudos davėjas tam neprieštarauja, sutartis

laikoma atnaujinta neapibrėžtam terminui (neterminuotai). Sutarties šalys,

norėdamos išvengti sutarties registravimo atitinkamoje įstaigoje, sutartį

gali sudaryti neterminuotą. Tokiu atveju LR teisės aktai nenustato

prievolės tokios sutarties registruoti, nors faktiškai galioti ji gali

labai ilgai.

Kalbant apie panaudos sutarties sudarymą, paminėtinos svarbios

sutarties šalių teisės ir pareigos. Bendra panaudos gavėjo pareiga –

remiantis panaudos sutartimi, gautu turtu naudotis tik pagal paskirtį

(pvz., lengvuoju automobiliu pradėjus vežioti sunkius krovinius, galima

kalbėti apie panaudos gavėjo įsipareigojimų nevykdymą) bei sutarties

sąlygas. Be to, panaudos gavėjas privalo panaudos pagrindu gautą turtą

laikyti tvarkingą, savo sąskaita daryti einamąjį remontą (einamuoju remontu

laikomi darbai, kuriais siekiama atkurti dėl natūralaus turto
nusidėvėjimo

sumažėjusią jo vertę) ir padengti turto išlaikymo išlaidas. Dar viena

panaudos gavėjo pareiga: pasibaigus panaudos sutarčiai, jis privalo

panaudos davėjui grąžinti turtą tos būklės, kurios jį gavo, atsižvelgdamas

į natūralų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Tais atvejais, kai

panaudos gavėjas pablogina gautą turtą, privalo panaudos davėjui atlyginti

padarytus nuostolius (išimtis numatyta tik tuomet, jei panaudos gavėjas

įrodo, kad turtas pablogėjo ne dėl jo kaltės). Tačiau tuomet, kai panaudos

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 796 žodžiai iš 1578 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.