Pasirinkimo sandoriai opcionai c ir jų naudojimas vertybinių popierių rinkoje
5 (100%) 1 vote

Pasirinkimo sandoriai opcionai c ir jų naudojimas vertybinių popierių rinkoje

TURINYS:

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………….3 psl.

1.PASIRINKIMO SANDORIŲ TIPAI………………………………………………………………..4 psl.

2.OPCIONŲ VERTINIMAS………………………………………………………………………………7 psl.

3.PASIRINKIMO SANDORIŲ MOTYVAI………………………………………………………..10 psl.

4.OPCIONŲ VEIKIMAS………………………………………………………………………………….12 psl.

5.OPCIONŲ STRATEGIJOS…………………………………………………………………………….14 psl.

6.OPCIONŲ KAINŲ LENTELĖ………………………………………………………………………..17 psl.

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………..19 psl.

LITERATŪROS SĄRAŠAS………………………………………………………………………………20 psl.

ĮVADAS

Pasirinkimu vadinamas sandoris, suteikaintis teisę pirkti arba parduoti tam tikrą finansinę priemonę, pvz. akcijų skaičių fiksuota kaina.

Pasirinkimo sandorio istorinis likimas nebuvo labai sklandus.

Pasirinkimo sandorių naudojimo prekėms ištakos yra viduramžių Arabijos ar netgi priešistorinėje epochoje.Europoje jie atsirado prieš tris šimtmečius, ir dėl sandorių taisyklių neapibrėžtumo dažnai tapdavo machinacijų objektais. Žinoma tai nedidino pasirinkimo sandorių populiarumo. Ilgai apie finansinius pasirinkimus net tarp biržos profesionalų vyravo nuomonė kaip apie kenksmingus spekuliacinius sandorius. Pagrindinis jų argumentas buvo tas, kad sandoriai sudaromi „ iš nieko“. Pasirinkimo sandoryje, anot jų, kaip ir nėra vertybinių popierių pirkimo-pardavimo akto, todėl atsiranda tam tikra tariamųjų operacijų sfera, kuri atitraukia daugelį realios finansų apyvartos lėšų.

Tačiau prieš nusprendžiant opcionus ignoruoti, reikia su jais bent susipažinti. Tai ir pabandysiu padaryti savo darbe.

Darbo tikslas – susipažinti su pasirinkimo sandoriais(opcionais).

Darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti kokie yra pasirinkimo sandorių tipai.

2. Pasidomėti, kaip skaičiuojama opcionų vertė.

3. Pateikti pasirinkimo sandorių motyvus, veikimo pavyzdį.

4. Trumpai apibūdinti opcionų strategijas.

5. Pasidomėti kokia yra padėtis Lietuvoje.

6. Patekti apibendrinančias išvadas.

1. PASIRINKIMO SANDORIŲ TIPAI

Pasirinkimo sandoris arba opcionas tai sandoris, kuris jo pirkėjui suteikia teisę, bet neįpareigoja, už sutartą kainą pirkti arba parduoti tam tikrą turtą iki sutartos datos ateityje. Turtas, kuriam gali būti sudaromi opcionai , vadinamas baziniu turtu.

Šis sandoris galioja iš anksto numatytą laiką. Opcionai yra išvestiniai instrumentai. Opcionas kaip ir obligacija ar akcija yra vertybinis popierius.

Opcionai gali būti teisės pirkti (Call) ir teisės parduoti (Put).

Pirkimo opcionas suteikia teisę jo turėtojui pirkti susietą turtą už tam tikrą kainą iki tam tikro laiko. Perkantysis Call opcioną tikisi ženklaus akcijos kainos augimo iki opciono galiojimo pabaigos datos.

Pardavimo opcionas jo turėtojui suteikia teisę parduoti susietą turtą už tam tikrą kainą iki tam tikro laiko. Put pirkėjas tikisi, kad iki opciono galiojimo pabaigos datos akcijos kaina ženkliai kris.

Opcionai gali būti europietiško ir amerikietiško tipo. Europietiškas opcionas numato, kad teisę pirkti arba parduoti turtą už tam tikrą kainą opciono turėtojas gali tik opciono termino pabaigos dieną, o amerikietiškas leidžia tai daryti per visą termino laikotarpį iki jo pabaigos. Dauguma europietiškų opcionų yra užbiržinės rinkos opcionai, ir didžioji dalis amerikietiškų yra biržiniai. Taigi, pasirinkimų biržos prekybai leidžiamas daugkartinis pasirinkimų perpardavimas, tuo tarpu laisvojoje rinkoje pasirinkimo sandoris susieja pasirinkimo pirkėją ir pardavėją neišskiriamai.

Opciono sandorį sudaro dvi šalys: opciono pirkėjas (turėtojas) ir opciono pardavėjas (pasirašytojas). Už parduodamą teisę opciono pardavėjas gauna, o opciono pirkėjas moka tam tikrą kainą – opciono premiją – t.y. teisės pirkti arba parduoti bazinį turtą nustatyta kaina vertė. Premija sumokama iš anksto. Dydis premijos priklauso nuo daugelio labai įvairių priežasčių, tai ir akcijų kurso vertybinių popierių rinkoje, ir pasirinkimo sandorio galiojimo laiko, ir specifinių pasirinkimo savybių, ir kitų. Paprastai nurodoma vienos akcijos premija.

Pasirinkimo pirkėjo ir pardavėjo įsipareigojimai yra skirtingi. Pirkėjo įsipareigojimai – laiku sumokėti pasirinkimo premiją, o pardavėjas privalo ne tik laiku įvykdyti visus sandoryje numatytus įsipareigojimus, bet ir garantuoti jų vykdymą piniginio užstato ar indėlio vertybiniais popieriais įmokėjimu.

Esminė pasirinkimo sandorių savybė ta, kad jų pirkėjas neprivalo naudotis įgyta teise ir būtinai pirkti (parduoti) vertybinius popierius, tačiau bet kuriuo atveju sumokėta premija jam negrąžinama. Jeigu opcione numatyta pasinaudojimo (vykdymo) kaina yra palankesnė, negu opciono turėtojas galėtų ją gauti rinkoje, tai jis pasinaudoja opcionu, ir opciono pardavėjas privalo
įvykdyti sandorį. Jeigu galima gauti geresnę bazinio instrumento kainą rinkoje, tai opcionu nepasinaudojama. Taip opciono pirkėjas gali apsisaugoti nuo kainos smukimo arba kilimo, o jo nuostolis bus lygus sumokėtos opciono kainos (premijos) dydžio, tačiau pelnas – neribotas. Pardavėjo pelnas yra jo gautos premijos dydžio, tuo tarpu nuostolis gali būti neribotas. Kad iš viso to investuotojas gautų realią naudą, kaina turi pasikeisti pakankamai, kad padengtų premijos ir sandorio kaštus.

Pelno taškas pirkimo opcionui ═ vykdymo kaina + premija + operacijos kaštai

Pelno taškas pardavimo opcionui ═ vykdymo kaina – premija – operacijos kaštai

Norint prekiauti opcionais būtina žinoti pagrindinius su jais susijusius terminus.

Vykdymo kaina – tai kaina, už kurią yra perkamas ar parduodamas su opcionu susietas turtas. Ji parodo, iki kiek turi pakilti arba nukristi susieto turto kaina, kad opcioną apsimokėtų vykdyti ir būtų gautas pelnas. Žinoma tai turi įvykti iki opciono galiojimo dienos.

Standartiniai opcionai, kuriais prekiaujama biržose, vadinami listinguojamais opcionais.

Jie turi fiksuotą vykdymo kainą ir galiojimo terminą. Galiojimo terminas nurodomas kaip metų mėnuo, o tiksli data standartiškai yra trečiasis to mėnesio penktadienis. Standartiškai vienas opcionas suteikia teises į 100 susietų akcijų.

Call opcionas vadinamas pelningu, jei susietos akcijos kaina yra didesnė už opciono vykdymo kainą. O Put opcionams, susietų akcijų kaina turi būti mažesnė, kad opcionas būtų pelningas. Kainų skirtumas tarp opciono vykdymo kainos ir susietos akcijos kainos vadinamas vidine verte.

Bendra opciono kaina yra vadinama premija.

Kai kurie autoriai išskiria opcionus į kelias stambias grupes:

 Paprasti opcionai, kurie duoda nuolatinę apsaugą arba tam tikrą nenutrūkstamą pinigų srautą. Tai paprasti pirkimo ir pardavimo opcionai;

 Barjero opcionai, kurie ima veikti, jeigu bazinio turto rinkos kaina pasiekia tam tikrą ribą;

 Binariniai opcionai suteikia nutrūkstančius pinigų srautus ar apsaugą.

Opcionų rinkoje ilgas pirkimų opcionas ir trumpas pirkimo opcionas vienas kitą kompensuoja. Tai reiškia, kad opcionų rinkoje nėra gryno pelno ar nuostolio, visada vienos pusės nuostolis yra kitos pusės pelnas.

Visus pasirinkimo sandorius galima skirstyti į :

 Akcijų opcionai;

 Akcijų indeksų opcionai;

 Valiutos opcionai;

 Ateities sandorių opcionai;

 Palūkanų normos opcionai.

Biržose daugiausia prekiaujama akcijų ir akcijų indekso opcionais, po to eina ateities sandorių opcionai.

Valiutų pasirinkimo sandoriai vyksta užbiržinėje rinkoje.

Yra ir tokių opcionų, kurių galiojimo terminas vieneri, du ar net daugiau metų, sutrumpintai jie vadinami LEAPS , juos naudoja ilgalaikiai investuotojai ir jie dažniausiai susieti tik su pačių stambiausių bendrovių akcijomis.

Dėl opcionų lankstumo yra begalė nestandartinių ir išvestinių jų tipų, kurie apibendrintai vadinami egzotiniais opcionais. Egzotinių opcionų paplitimo priežastys:

 Su kompiuteriais galima atlikti sudėtingus skaičiavimus;

 Pirkti vieną egzotinį opcioną pigiau, nei konstruoti norimą struktūrą iš paprastų opcionų;

 Pagerėjęs klientų suvokimas apie finansus ir didesnis profesionalumas;

 Dalis egzotinių instumentų buvo sukurta tik dėl konkurencijos, norint nenusileisti konkurentams;

 Tai lankstesni instrumentai, negu paprasti opcionai.

Tačiau paprasti išvestiniai instrumentai liko populiarūs, nes jie paprastesni, su jais susijusi rizika yra mažesnė.[G.Koncerevyčius Finansai ir investicijos. Kaunas 2004].

2. OPCIONŲ VERTINIMAS

Opcionų vertės skaičiavimai yra labai sudėtingi.

Opciono kainos parametrai yra :

 Vykdymo kaina;

 Instrumento, kuriuo pagrįstas opcionas, rinkos kaina;

 Galiojimo terminas arba pasibaigimo data;

 Nerizikinga palūkanų norma, kadangi pinigai turi laiko vertę;

 Instrumento, kuriuo pagrįstas opcionas, rinkos kainos nepastovumas.

Opciono vertė termino pabaigoje yra tikroji opciono vertė, bet jei terminas nesibaigęs, tai dar reikia įskaičiuot ir laiko vertę. Kuo daugiau laiko yra likę iki termino, tuo laiko vertė didesnė.

Opciono vertė ═ Tikroji vertė + Laiko vertė

Jeigu bazinio instrumento rinkos kaina yra didesnė už vykdymo kainą, tai pirkimo opcionas yra su pelnu ir turi tikrąją vertę. Jei bazinio instrumento rinkos kaina mažesnė už vykdymo kainą, tai pirkimo opcionas yra be pelno ir jis turi tik laiko vertę. Jei vykdymo ir rinkos kainos skiriasi nedaug, sakoma, kad pirkimo opcionas yra beveik su pelnu. Pardavimo opcionams taip pat taikomi šie terminai, tik atvirkščiai, jeigu skirtumai yra dideli, tai opcionai būna su dideliu pelnu ir stipriai be pelno. Jeigu opcionas yra su pelnu, jo premija bus didesnė už opciono be pelno vertę. Kuo didesnis opciono pelnas, tuo mažiau jo sudaryta iš opciono laiko vertės, ir daugiau iš tikrosios vertės.

Taisyklės, kuriomis remiasi arbitražo teorija:

 Pirkimo opcionų premijų skirtumas negali būti didesnis už jų vykdymo kainų skirtumą.

 Pirkimo opcionas turi kainuoti mažų mažiausiai instrumento kainą minus kainos dabartinę vertę.

 Amerikietiškas pardavimo opcionas iki termino pabaigos turi būti vertas mažiausiai pasinaudojimo kainos minus instrumento
škas pardavimo opcionas iki termino pabaigos turi būti vertas mažiausiai pasinaudojimo kainos dabartinės vertės minus instrumento kainos.

 Amerikietiškų opcionų kainų skirtumas negali būti didesnis už jų pasinaudijimo kainų skirtumą.

 Europietiškų opcionų kainų skirtumas negali būti didesnis už jų pasinaudojimo kainų dabartinių verčių skirtumą.

Plačiai naudojamas opcionų įvertinimo modelis yra Bleko-Šolco modelis. Jį 1973 metais sukūrė Fisher Black ir Myron Scholes. Bleko-Šolco modelis skirtas nustatyti tikrąjai opciono kainai remiantis bazine vertybinio popieriaus kaina ir kintamumu, opciono pabaigos laiku ir procentinių normų einamuoju lygiu. Kuriant šį modelį buvo vadovautasi šiomis sąvokomis:

 Rinka yra „tobula“.

 Kainos turi logišką pasiskirstymą. Tai reiškia, jog tikimybė, kad akcijos kainos padvigubės lygi tikimybei, kad akcijos kainos sumažės per pusę.

 Dividendai akcijoms neišmokami.

 Opcionas gali būti įvykdytas tiktai pasibaigus jo veikimo laikui(Europinis). Dabar jau yra Amerikiniai, kuriuos gali parduoti bet kada.

Put/Call opciono kaina yra pagrindinis parametras Bleko-Šulco modelyje. Ji parodo, kiek turi kainuoti opcionas priklausomai nuo įeinamųjų modelio duomenų( kintamumo, opciono veikimo laiko, vertybinio popieriaus kainos, ir t.t), ir leidžia atsakyti į klausimą pervertintas ar neįvertintas yra opcionas. Put/Call opciono kainą reikia žinoti dėl dviejų priežasčių:

1. Tai leidžia aptikti neteisingai įvertintus rinkos opcionus. Opciono pirkėjas gali naudoti modelį, tam kad rasti neįvertintus opcionus, o pardavėjas – tam, kad rasti pervertintus opcionus.

2. Tai duoda galimybę „hedžo pagalba“ gauti arbitražinį pelną.

Akcijų skaičių, kurias reikia nupirkti tam, kad sukurti nerizikingą „hedžą“, nustatomas „deltos“ rodiklio pagalba. Delta parodo kiek gali pasikeisti opciono kaina, jeigu bazinė vertybinio popieriaus kaina pasikeistų 1 euru. Didelės grąžos opcionai turi aukštą deltą, kadangi praktiškai bet koks akcijos pakilimas/kritimas atsispindi opciono kainoje. Ir atvirkščiai, opcionai su dideliu pralaimėjimu turi žemą deltą, kadangi labai maža akcijos pakilimo/kritimo dalis atsispindi opciono kainoje.

„Gama“rodiklis parodo, kaip keičiasi delta, jeigu bazinio vertybinio popieriaus kaina pasikeičia vienu punktu. Tuomet ji atspindi „deltos“ jautrumą bazinio vertybinio popieriaus kainos pasikeitimui. Gama parodo opciono pozicijos riziką. Aukšta gamos reikšmė reiškia didelę riziką, jog opciono kontrakto kaina gali greit pasikeisti.

„Teta“ rodiklis parodo, kaip keičiasi opciono kaina puunktais priklausomai nuo laiko faktoriaus.

„Vega“rodiklis parodo, kaip pasikeičia opciono kaina, jeigu bazinio vertybinio popieriaus kintamumas pakyla 1 procentu. Vega parodo piniginę laimėjimo sumą, kurios reikia tikėtis kintamumui kylant vienu punktu. Tarp opciono kainos ir kintamumo visuomet egzistuoja tiesioginis ryšys, kuo aukštesnis kintamumas, tuo didesnė tikimybė, jog opcionas taps pelningu pasibaigus laikui. Todėl opcionai su dideliu kintamumu yra brangesni nei opcionai su mažu kintamumu.

Kintamumas yra vienintelis parametras iš Bleko-Šulco modelio, kuris gaunamas apskaičiavimo būdu, todėl modelio prognozinės galimybės labai daug priklauso nuo teisingo kintamumo nustatymo.[G.Koncerevyčius finansai ir investicijos. Kaunas.2004]

3. PASIRINKIMO SANDORIŲ MOTYVAI

Pasirinkimai, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, gali būti naudojami tiek ilgalaikiams investiciniams tikslams, tiek ir trumpalaikėms spekuliacinėms operacijoms. Nurodomos dvi pasirinkimo sandorių naudojimo priežastys: kliento interesai nukreipti į bazines akcijas, ir interesai susieti su pasirinkimais kaip su savarankiškais prekybinės veiklos objektais.

Dėl opcionų lankstumo, investuotojas gali uždirbti ne tik akcijos kainai kylant, bet ir jai krentant. Spekuliavimas opcionais, tai veikla, kuri gali atnešti dideliu pelnus, kaip ir didelius nuostolius. Specialistai vieningai pasirinkimus priskiria prie sudėtingų ir atsakingų veerslo rūšių. Didesnė rizika atsiranda dėl to, kad skirtingai nuo akcijų pirkimo, investuotojas turi numatyti ne tik susiseto turto vertės judėjimo kryptį, bet ir pokyčio dydį bei tikslų laikotarpį. Prisideda dar ir komisiniai mokesčiai, kas taip pat mažina investuotojo šansus laimėti.

Visgi opcionai be lankstumo suteikia ir daug didesnę perkamąją galią. Taip išsprendžiama investuotojo laisvų lėšų trūkumo problema. Pirkdamas vos vieną opcioną įgyja teisę į 100 akcijų, dėl to net ir nedideli akcijos kainos svyravimai opciono turėtojui duoda kelis kart didesnį pelną, nei perkant akcijas.

Kita opcionų funkcija yra rizikos apsidraudimas. Opcionų kritikai apie tokį jų naudojimą atsiliepia skeptiškai, jeigu neesi tikras dėl savo investicijų, tai kam tada investuoti iš viso. Tačiau visgi, investuotojas sumokėjęs nedidelį papildomą mokestį(opciono premiją) apriboja galimus nuostolius, neribodamas galimo didžiulio pelno.

Kitas pasirinkimo pirkimo motyvas gali būti kainų sumažinimas. Taip dažnai atsitinka pelningiesiems pasirinkimams.

Pirkimo pasirinkimų pardavimo motyvai siejami su sąvokomis „padengtasis“ ir „nepadengtasis“ pasirinkimo pardavimas.

Pasirinkimo pardavimo
padengimas – tai akcijų, kuriomis sudarytas pasirinkimas, turėjimas pardavimo momentu. Nepadengtasis pardavimas yra taip pat įstatymų ir taisyklių leidžiamas.

Padengtųjų pasirinkimų pardavėjų motyvai yra noras pasipelnyti iš turimų akcijų, viliantis ,kad pasirinkimo pirkėjas nesugebės pasinaudoti savo teisėmis, ir noras gauti kompensaciją premijos forma, jei akcijų kursas sumažėtų.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2190 žodžiai iš 4373 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.