Skaitmeniniai diktofonai
5 (100%) 1 vote

Skaitmeniniai diktofonai

Kiekvienais metais – rudenį, vyksta parodą ″ Infobalt ″. Dauguma žmonių, kurie domiesi informaciniais technologijomis ir jų naujovėmis ateina į parodą ″ Infobalt ″ . Pagrindinis šiuos paraduos tikslas supažindinti vartotojus su naujomis technologijomis, nustatyti jų naudingumą. Tai padeda įvertinti naujų technologijų rinką.

Kiekvienais metais, aš su dideliu malonumų važiuoju į šią parodą. Man labiausiai domeną kompiuterių gaminiai, kadangi nuolat reikia modernizuoti savo kompiuterį, kad jis neatsiliktų nuo kitų modernių asmeninių kompiuterių. Tai reikalauja pakankamai daug investicijų.

Šiemet su draugais irgi teko būti ″ Infobalt ″ parodoje. Didžiausia įspūdį paliko fotografuojantys telefonai. Tačiau norėčiau išanalizuoti skaitmeninius diktofonus, nes apie diktofonus mažai žinojau informacijos. Todėl ir pasirinkau įsiaiškinti kas tai per daikčiukas.

Kasdien mus užgriūva nesustabdoma informacijos lavina, kurią apdoroti vien tik rašikliu ir užrašų knygele tampa vis sunkiau. Darbinę nuotaiką dar labiau gniuždo ant stalo besikaupiantys popieriai ir įkyriai galvoje besisukančios svarbaus pranešimo detalės, kurių nepavyko pasižymėti susitikimo metu. Panašūs košmarai jau ne pirmi metai persekioja studentus, verslininkus ir žurnalistus, vis dar mėginančius prisitaikyti prie pašėlusio gyvenimo tempo įprastais būdais. To būtų galima išvengti, jei vietoj senuko rašiklio kišenėje atsidurtų modernus ir skaitmeninis diktofonas.

Pažintis su skaitmeniniais diktofonais

Diktofonas – nešiojamasis elektroninis įrenginys, skirtas „gyvam“ garsui (interviu, pokalbiams, pranešimams, paskaitoms) įrašyti ir atkurti. Veikimo principu jis labai primena tradicinį magnetofoną, tačiau kitaip nei pastarasis, pasižymi mažesniu įrašomųjų dažnių diapazonu, dažniausiai svyruojančiu nuo 300 iki 5800 Hz. Beje, kuo šis diapazonas didesnis, tuo mažiau iškraipomas žmogaus balsas ir natūraliau skamba įrašas. Priklausomai nuo įmontuoto mikrofono techninių charakteristikų (jautrumo, kryptingumo, nuosavų triukšmų lygio) ir signalų apdorojimo būdų, naujos kartos diktofonai balsą gali įrašyti nuo kelių iki keliolikos metrų atstumu nuo garso šaltinio. Be to, vartotojas gali pats parinkti kalbos suspaudimo lygį (arba juostelės sukimosi greitį kasetiniuose diktofonuose) ir tokiu būdu rasti “aukso vidurį” tarp įrašo kokybės ir trukmės. Beveik visi šiuolaikiniai modeliai turi labai naudingą VOR (Voice Operated Recording) režimą, kurio metu įrašymo procesas valdomas automatiškai: pokalbyje atsiradus pauzei įrašas stabdomas ir vėl tęsiamas tik suskambus balsui. Sudėtingesni aparatai papildomai leidžia nustatyti ir garso lygį, kurį pasiekus diktofonas pradeda įrašinėti – tai padeda atsikratyti pašalinių triukšmų ir nepageidaujamų garsų, galinčių lemti svarbaus pranešimo kokybę. Be to, taupoma baterijų energija ir užtikrinama ilgesnė įrašo trukmė – vienas svarbiausių diktofono parametrų.

Kasetinis ar skaitmeninis ?

Atsižvelgiant į poreikius ir būsimo pirkinio kainą bei galimybes, Lietuvoje šiuo metu galima įsigyti kasetinių, mikrokasetinių ir skaitmeninių diktofonų, kuriuos gamina “Olympus”, “Samsung”, “Sony”, “Panasonic”, “Sanyo”, ir kai kurios kitos firmos. Paprastam pirkėjui tokia įvairovė dažnai sukelia daugybę klausimų, į kuriuos pamėginsime atsakyti vertindami konstrukcinius diktofonų ypatumus. Pradėsime nuo rinkos senbuvių, naudojančių įprastas kasetes. Pagrindiniai jų privalumai – nedidelė kaina ir galimybė įrašinėti į pigias standartinio dydžio kasetes, kurias be vargo atkuria bet kuri magnetola (mažiau dyla diktofono galvutės, o vartotojui nereikia perrašinėti). Be to, kasetiniai diktofonai pasižymi gana geromis dažnių charakteristikomis, todėl į magnetinę juostelę įrašomas aiškus ir tikslus balsas. Sumokėjus šimtu litų daugiau galima įsigyti modelį, komplektuojamą su išoriniu mikrofonu ir sugebantį įrašinėti stereorežimu. Toks aparatas nesunkiai susidoroja ir su grotuvo funkcijomis. Jeigu diktofoną naudosite kasdien, nepamirškite tokių „smulkmenų“ kaip juostelės skaitiklis, baterijų matuoklis, įrašymo indikatorius ar aukščiau paminėtas VOR režimas. Norintiems visiškai išnaudoti kasetės galimybes verta rinktis modelius su įmontuotais kryptiniais mikrofonais, kurių jautrumas reguliuojamas automatiškai, o įrašo kokybe papildomai rūpinasi triukšmų slopinimo sistemos. Šias savybes puikiai papildo sulėtintas arba pagreitintas įrašų atkūrimas, o darbo operatyvumą dar labiau paspartina speciali įrašų žymėjimo sistema, leidžianti lengviau ir greičiau surasti norimą fragmentą. Deja, nė vienas patobulinimas niekuomet neatstos pagrindinio kasetinio diktofono trūkumo – didelių matmenų.

Tai suprasdami gamintojai rinkai siūlo gausybę kur kas mažesnių mikrokasetinių diktofonų, naudojančių miniatiūrines kasetes. Kai kurie jų turi elektroninį (sensorinį) valdymą, begarsį sustabdymą ir netgi daugiafunkcinį skystųjų kristalų ekraną. Brangesni modeliai gali būti komplektuojami su laidiniais nuotolinio valdymo pultais (atliekančiais visas svarbiausias funkcijas), išoriniais mikrofonais ir tinklo adapteriais. Geriausi šios klasės atstovai turi įdiegtas
sudėtingas įrašymo lygio reguliavimo, įrašų indeksavimo, triukšmų slopinimo ir žemųjų dažnių stiprinimo sistemas bei leidžia automatiškai arba rankiniu būdu nustatyti magnetinės juostelės tipą. Be to, vartotojas gali pasinaudoti ir kai kuriomis įrašų montavimo funkcijomis. Visa tai leidžia pasiekti gana neblogų rezultatų, tačiau už papildomas galimybes pirkėjui teks pakloti nemažą sumą, kuri gali gerokai viršyti skaitmeninio diktofono kainą. Taigi kad ir kaip tikėtume kasetinių (ar mikrokasetinių) diktofonų pranašumu, nei funkcionalumu, nei naudojimo patogumu, nei galimybėmis jie niekuomet neprilygs skaitmeniniams diktofonams, kuriuose dera nedideli matmenys, geros dažnių charakteristikos ir visi šiuolaikinių skaitmeninių technologijų privalumai.

Kadangi juose nėra judančių ir greitai susidėvinčių dalių, o visus procesus valdo mažytės mikroschemos, skaitmeniniai diktofonai yra ypač maži ir, priklausomai nuo gamintojų originalumo, gali įgauti neįtikėtinas formas – nuo apvalaus rašiklio iki plastikinės kortelės. Jie pasižymi aukšta įrašymo kokybe, didžiausia įrašymo trukme (priklauso nuo vidinės atminties dydžio arba išorinio atminties kaupiklio talpos), išskirtiniu komfortu darbo metu ir ypatingu lankstumu atkuriant bei redaguojant įrašus. Žurnalistui, verslininkui, studentui ar dėstytojui toks diktofonas tikrai nepakeičiamas. Jeigu kasdienį darbą norite paversti maloniu dalyku, patartina rinktis kiek brangesnius modelius, kuriuose įmontuoti informatyvūs apšviečiami LCD ekranai, įdiegtos šviesos ir garso indikacijos sistemos, numatyta galimybė diktofoną prijungti prie telefono linijos (kad būtų galima įrašinėti telefoninius pokalbius), o papildomos įrangos komplekte galima rasti svarbiausius priedus (išorinį mikrofoną, tinklo, automobilinį ar telefono adapterį, USB kabelį, nuotolinio valdymo pultą, atminties kortelę ir pan).

Pagrindiniai skaitmeninių diktofonų privalumai:

– nedideli matmenys,

– akimirksniu pasiekiamas kiekvienas įrašas ar jo fragmentas,

– redagavimo paprastumas,

– galimybė prijungti prie kompiuterio.

Nenuspėjamas skaitmeninių diktofonų pasaulis

Kurdami naujos kartos skaitmeninius diktofonus gamintojai vartotoją sugeba nustebinti ne tik išskirtine išvaizda, modernia konstrukcija (pavyzdžiui, permatomu korpusu), bet ir unikaliais techniniais sprendimais. Vieni diktofonus “apginkluoja” skaitmeninėmis vaizdo kameromis, galinčiomis nufotografuoti ar nufilmuoti pašnekovą, kiti stengiasi viename įrenginyje suderinti diktofono ir grotuvo (radijo imtuvo) funkcijas, dar kiti į diktofonus deda keičiamų atminties kortelių (“SmartMedia”, “MemoryStick” ir kt.) lizdus, daugialypes balso įrašymo ir garsų suspaudimo sistemas, ekvalaizerius, belaidžius mikrofonus, leidžiančius įrašinėti net 30 metrų atstumu, o yra ir tokių, kurie vos 20 gramų sveriantį žiebtuvėlio dydžio aparatą paverčia patikima įrašų saugykla, 1 GB vidinėje atmintyje galinčia išsaugoti apie 150 valandų „gyvo“ garso. Savaime suprantama, tokie daikčiukai yra labai brangūs ir ne kiekvienam prieinami.

Neįtikėtiną išradingumą pademonstravo progresyvia technika garsėjanti bendrovė “Innogear”, neseniai pasaulinei rinkai pristačiusi patobulintą populiaraus „Duex mp302 Player“ diktofono versiją „Vintion MSC DM-H128 Player“. Jis ne didesnis už kramtomosios gumos pakelį, tačiau sugeba atkurti “mp3/WMA” failus, įrašinėti garsą, o prireikus gali akimirksniu pavirsti nešiojamuoju duomenų saugojimo įrenginiu: tereikia nuimti USB jungtį dengiantį apsauginį dangtelį, prijungti diktofoną prie kompiuterio ir perkelti iš jo norimus duomenis (muziką, nuotraukas, vaizdo siužetus ir kt.). „Vintion MSC DM-H128 Player“ įmontuotas apšviečiamas LCD ekranas, įdiegta žemųjų dažnių stiprinimo sistema, 5 režimų ekvalaizeris ir laikmatis.

Atsižvelgiant į vis didėjantį skaitmeninių diktofonų populiarumą ir šiuolaikinių technologijų plėtros tempus galima spėti, kad naujos kartos diktofonai ir toliau sėkmingai žengs integracijos bei kompiuterizacijos keliu. Patobulinus balso įrašymo algoritmus bei įrašų atkūrimo sistemas ir pasinaudojus specialiomis balso atpažinimo programomis (pavyzdžiui, IBM programa „ViaVoice“), vartotojas keliais mygtukų spustelėjimais diktofono atmintyje išsaugotą pokalbį galės paversti tekstu kompiuterio ekrane. Dėl masiškai naudojamų keičiamų atminties kaupiklių didesnę paklausą turės diktofonai su integruotais grotuvais, skaitmeninėmis kameromis ar radijo imtuvais. Nuošaly neliks ir egzotiškesni modeliai, atliekantys ir diktofono, ir informacijos saugojimo įrenginio funkcijas. Visai tikėtina, kad netrukus rinkoje išvysime diktofonus su “IrDA” sąsaja (apie „Bluetooth“ kol kas dar anksti kalbėti), kuri ypač praverstų nešiojamųjų ir kišeninių kompiuterių savininkams.

Diktofonas, kuris įrašinėja telefoninius pokalbius („Denpa HR-2100“)

Šis nedidelis respektabilios išvaizdos modelis puikiai tinka dalykinėms kelionėms ir interviu įrašinėti. Išskirtinis bruožas – specialus GAP kodavimo režimas, kurį įjungus įrašas suspaudžiamas net 40 procentų. Nustačius žemiausią įrašymo kokybę ir pasinaudojus minėtu režimu, 32 MB vidinėje atmintyje „Denpa HR-2100“ sugeba išsaugoti 24
įrašų. Tačiau toks būdas priimtinas įrašinėjant ne didesniu nei 1 metro atstumu nuo garso šaltinio. Priešingu atveju įrašus lydės stiprėjantis aido efektas, erzinantis balso trūkčiojimas ir kiti pašaliniai trukdžiai, kurių įtaka pasiekus 6 metrų ribą taip išauga, kad diktofonas jau nebegali atkurti kai kurių žodžių, o negarsiai ištartas frazes išvis „pameta“. To galima išvengti su GAP kodavimo sistema naudojant aukštos kokybės (HQ) arba standartinį (MQ) įrašymo režimus. Analizuojant testų metu padarytus įrašus neliko nepastebėtas gana žemas foninių triukšmų lygis ir kiek prislopintas kalbančiojo balsas.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1577 žodžiai iš 3009 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.