Spalvos
5 (100%) 1 vote

Spalvos

Tūrinys

Tūrinys____________________________________________________1

Įžanga_____________________________________________________2

Spalvų teorija vakaruose_______________________________________2 – 4

Feng shui mokymas – Rytuose__________________________________4

Spalvų reikšmės įvairiose kultūrose, poveikis ir pritaikomumas________ 4 – 14

Madingos spalvos____________________________________________14 – 15

Spalvos mūsų aplinkoje_______________________________________15 – 16

Spalvos rytuose______________________________________________16 – 17

Pabaiga____________________________________________________17

Naudoti informacijos šaltiniai__________________________________18

įžanga

Spalvinį suvokimą įtakojančios savybės- gyvenimo patirtis, pozicija, vertinimų skalė, yra neapibrėžtos, t.y., jų negalima išmatuoti. Būtent šis neapibrėžtumas leidžia žodžiais nusakyti spalvos poveikį mūsų savijautai, tai išreikšti eilėmis. Ne tik psichologiniai faktoriai, bet ir simboliai įtakoja tai, kaip mes suvokiame spalvą. Taigi, mūsų spalvos vertinimas priklauso nuo to, kas mes esame šiame pasaulyje, kokią reikšmę mūsų kultūra suteikia spalvai.

XX amžiuje daug tirtas spalvos poveikis žmogui. Amžiaus pradžioje šioje srityje pirmavo Vokietija, amžiaus viduryje spalvos poveikis pradėtas tirti Amerikoje. Pirmu žingsniu šioje srityje galima laikyti 1810 metais pasirodžiusį I.V. Getės „Mokymą apie spalvą“, kuriame poetas nesutinka su fizikų požiūriu, pabrėždamas emocijų bei patirties įtaką tam, kaip mes suvokaime spalvą.

Spalvos poveikis nustatomas remiantis aprašomų įspūdžių analize. Matuojamas kokybiškai skirtingų spinduliavimų poveikis mūsų fiziologinei būklei- kraujo spaudimui, pulso dažniui, hormonų kiekiui ir judesių greičiui. Nuo mus supančių paviršių atsispindintis šviesos pluoštas mūsų kūnus veikia gerokai silpniau nei monochromatinis spinduliavimas, jis labiau veikia mūsų emocinį ir psichologinį stovius. Geriausiai yra ištirti ilgabangio raudono bei trumpabangio mėlyno spinduliavimo poveikis žmogui. Be kita ko, eksperimentų būdu nustatyta jog stiprus spalvinis dirgiklis iššaukia mūsų organizmo atsakomąją reakciją.

Spalvų teorija vakaruose

Šiaip tai spalvos supratimas visada yra įtakojamas aplinkos konteksto. Spalva sąlyginai priklauso ir nuo paviršiaus – ar jis matinis, blizgus, nelygus ir t.t. Galų gale daiktai sudaro grupes, kurios išdėstytos erdvėje ir tai taip pat veikia spalvas.

Pabandykime panagrinėti spalvų sąveikas. Truputis istorijos… Per paskutiniuosius 150 metų daugybė spalvų teoretikų ir praktikų bandė analizuoti spalvas bei tai, kaip mes jas priimam. Apžvelkime kai kurias teorijas, kurios yra pripažintos ir mūsų laikais.

Ševlerio (1786 – 1889 m. Gamyklos, gaminančios dažus Paryžiuje, direktorius. Galima sakyti padėjo pradmenis spalvų mokslui) teorijos:

1. Ryškios, kontrastingos spalvos, paimtos protingomis proporcijomis nekeičia savo atspalvio. Atvirkščiai, jos viena kitą paryškina. O paimtos smulkiomis dalimis ir chaotiškai išmėtytos erdvėje sukuria naują, gan nemalonią spalvą.

2. Spalvos, esančios šalia spalvų rate, turi tendenciją maišytis ir kurti naują spalvą.

Vilhelmas von Bezoldas. XIX a. Audinių dizaineris, pastebėjęs, kad pakeitus nors vieną piešinio spalvą, piešinys pasikeičia kartais neatpažystamai.

Džozefas Albersas (1888 – 1976 m.). Pramoninio dizaino ir meno akademijos narys. Skyrė įpatingą dėmesį spalvų supratimui bei įsisavinimui. Teigė, kad priklausomai nuo aplinkos vieną ir tą pačią spalvą mes suprantame, kaip atskirų atspalvių.

Tam, kad palyginti NCS sistemą su kitomis spalvinėmis sistemomis, susipažinkime su pagrindiniais dailininko ir meno teoretiko Johaneso Iteno (1888- 1967) sukurtos spalvų teorijos teiginiais.

J. Iteno teorija susistemina spalvas į 12 dalių. Spalvinio apskritimo pagrindą sudaro trys svarbiausios (pirmos eilės) spalvos- geltona, raudona ir mėlyna. Oranžinė, žalia ir violetinė yra antros eilės spalvos bei yra išsidėsčiusios priešais pirmos eilės spalvas. Iš šonų pirmos ir antros eilės spalvas supa trečios eilės spalvos, kurios gaunamos sumaišius šalia esančias pirmos ir antros eilės spalvas- geltonai oranžinė, purpurinė, mėlynai violetinė ir lapų žalumos.

Šiame apskritime tam tikrai spalvai priešpriešiais esanti spalva yra jai kontrastinė (papildomasis kontrastas). Remiantis šiuo principu spalvinį apskritimą galima padalinti ir į didesnį spalvinių sektorių skaičių. Naudojant spalvinį apskritimą tapyboje ir dizaine galima nustatyti spalvines harmonijas ir kontrastus. Didžiausią kontrastą sudaro priešpriešiais esančios spalvos (papildomasis kontrastas). Spalvas galima parinkti ir naudojantis kvadratu, trikampiu ar stačiakampiu. Harmoningam deriniui išgauti pasirenkamos dvi ar trys šalia esantys tos pačios spalvos atspalviai.



XII a. Viduryje pradėjo formuotis heraldikos meno kodeksas. Šiame kodekse randame ir spalvų naudojimo aprašymą. Buvo sutarta, kad yra metalai ir spalvos. Metalai: OR – auksas – geltona spalva ir ARG – sidabras – balta spalva. Spalvos: tai LAZUR – mėlyna spalva, GULZ – raudona, TRAUR – juoda, VERT – žalia, PURPUR – purpurinė. Vėlyvųjų viduramžių laikais heraldinės spalvos buvo papildytos
dar trimis: TENNE – tamsiai geltona, arba oranžinė, SANGUIN – kraujo skaisčiai raudona ir MIURREI – rausva kūno atspalvio spalva.

Vatikano Miesto Valstybės vėliava taip pat heraldinė išimtis. Čia geltona ir balta spalvos, išdėstytos greta viena kitos, pabrėžia unikalios popiežiaus miesto valstybės statusą. Geltona simbolizuoja Saulę, o balta – Mėnulį. Tai reiškia, kad šv. Petro sosto vietininkas viešpatauja ir dieną, ir naktį.

Feng shui mokymas – Rytuose

Pagal Feng Shui teoriją visos pasaulio šalys (t. y. Šiaurė, pietūs, rytai, vakarai, šiaurės rytai, šiaurės vakarai, pietryčiai, piatvakariai) turi savo specifinę energetiką ir yra siejamos su penkiais pirmapradžiais elementais (stichijom). Stichijos turi savo konkrečias spalvas ir formas ir dar tarpusavyje yra susijusios kūrimo ir griovimo ciklais. Spalvų reikšmės įvairiose kultūrose, poveikis ir pritaikomumas.

Raudona

Raudona yra pati ryškiausias ir labiausiai dėmesį patraukianti spalva. Raudona spalva sukuria pozityvią energiją. Ji yra pačiame matomų spalvų spektro gale, todėl šią spalvą mes pamatome greičiau už kitas. Bet ši spalva asocijuojasi su prievarta, ardo aplinkos jaukumą. naudoti patartina: norint sujaudinti (karnavalų fejerverkams), per iškilmingas pastatų atidarymo ceremonijas (juostos), įrengiant perspėjamą signalizaciją (žibintai, vėliavėlės), dėmesiui atkreipti (užrašai). Simbolizuoja širdies veiklą, kraują, aistrą, agresiją, gyvybę. Ji stimuliuoja pojūčius. Raudonoje aplinkoje žmonės dirba greičiau, tačiau daro daugiau klaidų. Jei darbas nuobodus, interjere reikėtų panaudoti raudonų akcentų, pavyzdžiui, puikiai atrodo raudono stiklo dirbiniai. Senovės Indijos traktate apie architektūrą ir namus “Vastu” patariama miegamajame lovas apkloti raudonais užtiesalais, padėti raudonų pagalvėlių — sukursite aistros atmosferą. Ši spalva netinka itin aktyviems, greitai susierzinantiems, ramybės trokštantiems žmonėms. Nenaudotina psichiatrijos ligoninėse, religinių kultų patalpose, sporto salių holuose, patalpose, kuriose būna daug žmonių (poilsio kambariuose, kavinėse, restoranuose, diskotekose, liftuose). Veikiant raudonai spalvai pakinta laiko pojūtis bei atsiranda sunkumo pojūtis. Raudonai oranžinė laikoma pačia erotiškiausia spalva, ji menkina gebėjimą susikaupti, sukelia miglotas mintis. Tinkamą rimtiems apmąstymams aplinką sukuria šalti raudonos spalvos tonai. Tamsiai raudona laikoma ramia ir simpatiška spalva, sukuriančia šventinę bei solidžią aplinką.

Dizaineriai dažnai savo naujų idėjų ir projektų pristatymui naudoja būtent raudoną spalvą, kadangi ryškiai raudonos detalės prikausto dėmesį net pačioje neutraliausioje aplinkoje. Ši spalva mažina erdvę, didina daiktus.Naudojant raudoną spalvą galima sukurti galingus efektus. Ji gali pagyvinti aplinką, sukurti jaukumą bei padaryti objektą elegantišku. Maži raudoni objektai ir detalės atrodo ypatingai kompaktiški ir malonūs. Dideli raudoni paviršiai atrodo liepsnojantys, net deginantys ir gali atrodyti per daug agresyviai. Raudonos spalvos pagalba galima optiškai pažeminti lubas, bet tai sukuria nejaukų slėgio įspūdį. Raudona spalva tinka patalpoms, kuriose reikia palengvinti darbo monotoniškumą. Vien raudonais atspalviais apipavidalintos patalpos nors ir jaudrina, bet, tuo pačiu metu, ir greitai sukelia nuovargio jausmą.

Psichologiškai raudona- dirginanti bei gyvinanti spalva, priklausomai nuo žmogaus ir aplinkybių raudona gali suaktyvinti bei suteikti jėgų, optimizmo bei skatinti bendravimą arba sukelti nervingumą ir nerimą. Kadangi raudona spalva veikia kaip stimuliuojantis dirgiklis, ji skatina kūrybingumą, bet visai nepadeda idėjų įgyvendinimui.

simbolika

Prisiminkime, kad kiaušinius dažydavo raudonai, nes manyta, jog ši spalva turi apsauginę ir paslaptingą galią. Tai labai senas paprotys — žinoma, kad kiaušinius raudonai dažydavo ir Egipte bei Kinijoje. Manoma, jog šis reiškinys paplito iš Egipto. Raudona — tai šventas Sekminių ženklas, aukos, meilės ir ugnies spalva. Greimo tyrinėjimais, Laima, kaip antropomorfinė būtybė, pranašauja gerus ir blogus metus, keisdama savo juostos spalvas. Šiuo atveju, jei vyrauja raudona spalva, reiškia bus blogi metai. Vadinasi, raudona spalva galėjo reikšti ir laimę, ir nelaimę.

Tokios kategorijos išsiskiria ir šiuolaikinėje etninėje kultūroje. Lauko tyrimų duomenimis, raudonai suteikiamos naujos reikšmės. Rožinė — linksmybė, seniau sakydavo — meilė. Raudona — kraujas. Raudona — meilė ir skausmas

Raudona (GULZ) – pati agresyviausia spalva. Ji simbolizuoja kraują, pyktį, ugnį, aistras, žaizdas, karą, kraujo praliejimą, pavojų, grėsmę, revoliuciją (1 pav.), jėgą, anarchiją, mirtį, didvyriškumą, taip pat sveikatą ir brandą. Tai – gyvybės spalva. Priešistorinis žmogus krauju taškė kiekvieną objektą, kurį norėjo atgaivinti. Senovės romėnai raudonai rengdavo dievus. Laimėję mūšį, Romos karvedžiai tepdavo veidą raudonais dažais karo dievo Marso garbei. Marso planeta, dėl savo dirvožemio atrodanti rausva, buvo skirta globoti karo dievui Marsui. Šia spalva daug šimtmečių buvo simbolizuojama karo atributika.

Anglijos laivyne ant stiebo iškelta raudona vėliava reiškia kvietimą mūšiui. Pastaruosius šimtmečius raudona spalva buvo
anarchijos spalva. Italų nacionalinio didvyrio D.Garibaldžio (1807-1882) šalininkai dėvėjo raudonus marškinėlius, kurie simbolizavo protestą nusistovėjusiai tvarkai ir monarchijai. Raudona vėliava buvo iškelta Paryžiuje Prancūzų revoliucijos metu griaunant Bastiliją ir nuverčiant karalių. Ta pati vėliava plevėsavo Rusijoje 1905 m. Kruvinojo sekmadienio ir 1917 m. Spalio revoliucijos metu. Raudona vėliava simbolizuoja tarptautinį socializmą ir kairiąsias jėgas politikoje. Raudona rožė – socialdemokratų simbolis.

Viduramžiais krikščioniškajame mene raudona spalva reiškė gailestį, dieviškąją meilę. Paprotys kalendoriuje šventines dienas žymėti raudonai kilo iš bažnytinio papročio raudonai žymėti bažnytines šventes.

Raudona spalva reiškia pyktį. Iš čia kilęs posakis “pažvelk į raudoną skudurą”. Tai pavojų skelbianti, signalą “stop” reiškianti spalva. Futbole raudona kortelė reiškia žaidėjo pašalinimą iš aikštės. Ši spalva reiškia ir gėdą – sakoma “jis paraudo iš gėdos”. Pagal seną tradiciją viešųjų namų rajonai vadinami “raudonųjų žibintų” gatvėmis.

Heraldikoje juodos ir baltos spalvų piešinyje raudona spalva žymima raidėmis GU (Gulz). Astrologijoje šios spalvos planeta yra Marsas, skaičiai – 3 ir 10. Alchemijoje raudonos spalvos metalas yra žalvaris.

Geltona

Geltona yra pati šviesiausia, lengviausia labiausiai spinduliuojanti bei švytinti iš visų spalvų. Tik labai nedaugelis žmonių gali pasakyti, kad geltona yra jų mėgiamiausia spalva. Pastebėta, kad ji labiausiai patinka 17-19 metų jauniems vyrams. Lyginant su daugybe raudonų tonų, geltonų tonų yra gerokai mažiau. Intensyvi geltona spalva daugeliui yra per ryški ir įkyri, vargina bei stiprina nuovargį nuo miesto triukšmo. Švelni geltona spalva veikia visai priešingai- šildo, džiugina, sukelia saulėtumo iliuziją. Labiausiai priimtina yra šilta, lengva ir draugiška oranžinio atspalvio geltona.

Emociškai geltona spalva skatina viltis ir optimizmą, taigi labai tinka pataisyti nuotaikai bei depresijai nugalėti. Geltona aktyvina smegenų veiklą ir skatina naujos informacijos įsisavinimą. Ji patraukia dėmesį, didina žmogaus komunikabilumą, teigiamai veikia naujos informacijos įsisavinimą. Tačiau geltona spalva vargina akis, ilgalaikis jos poveikis- sumažėjęs gebėjimas susikaupti.

Ryškūs geltonos atspalviai sukuria įtampą, skatina pokyčiams. Švelni medaus geltonumo, auksinė, rudeninių lapų spalva, švelniai ruda su oranžiniu atspalviu- šildo ir atpalaiduoja, sukelia saugumo jausmą, tinka mėgavimuisi maloniu poilsiu.

Geltona spalva – saulės, gyvybės žemėje spalva. Ji paryškina mūsų aplinkos imlumą. Nedidelė gelsva zona apie mūsų akių tinklainės centrą yra aktyviausia regos zona. Tačiau mūsų tautinėje kultūroje geltona spalva asocijuojasi su negatyviomis emocijomis: geltonoji spauda, geltonsnapis, net žmogaus veidas geltonoje šviesoje atrodo nemaloniai. Geltona spalva naudokimės darbo vietoms apšviesti, šiltai aplinkai sudaryti, dirbdami aktyvų protinį darbą, norėdami sutvirtinti viltis, svajas. Geltonos spalvos nenaudokite interjere: voniose, žmonių veidams apšviesti, naktiniuose klubuose, restoranams ir kavinėms, barams apšviesti. Ji stimuliuoja smegenų veiklą, todėl jos akcentai tiks darbo kambaryje. Geltonai dažykite koridorių ir virtuvę. Ši spalva išryškins tamsius buto kampus, žiemos vakarais kompensuos saulės trūkumą. Nedažykite geltonai stalčių ar dėžių vidaus. Be to, ji nedera vonios kambaryje, meditacijos vietose ir ankštose patalpose.

Geltona (OR) – Saulės ir vasaros spalva. Alchemikų manyta, kad auksas – sustingusi Saulės šviesa. Taigi ši spalva asocijuojasi su šiluma, šviesa, galingumu, auksu ir simbolizuoja šlovę ir dievišką valdžią. Geltona – graikų dievo Apolono, Saulės dievo, ir dievų tėvo Dzeuso, dangaus ir žemės valdovo, spalva.

Kinijoje geltona – imperatoriaus spalva. Tik jis turėjo teisę nešioti aukso spalvos drabužius. Auksinis drakonas – imperatoriaus simbolis.

Auksinės chrizantemos žiedo piešinys – istorinis Japonijos imperatoriaus herbas Tas pats žiedo piešinys pavaizduotas Japonijos imperatoriaus vėliavos centre. Vėliavos fonas – raudonos spalvos.

Indijoje nuotaka dažydavo savo rankas geltonai, kad jai į rankas ateitų laimė ir šeimos darna.

Europoje geltona – pavydo, bailumo ir melo spalva. Prancūzijoje tai buvo apgautų vyrų (raganosių) spalva. Kai kuriose XVI a. Europos šalyse išdavikų ir nusikaltėlių namų duris ištepliodavo geltonais dažais. Bažnytinėse ikonose išdavikų Kaino ir Judo barzdos būna nutapytos geltona spalva. Kai kuriose šalyse žydai buvo piešiami geltonais drabužiais, nes jie “išdavė Kristų”. Nacistai okupuotose šalyse žydus versdavo ant drabužių prisisiūti geltonos spalvos Dovydo žvaigždes. Inkvizicijos pasmerkti eretikai buvo deginami aprengti geltonais drabužiais. Tai – dievo išdavikų simbolinė spalva.

Geltona – ligos spalva. Ant laivo stiebo iškelta geltona vėliava reiškė, kad laive yra užkrečiama liga sergančių žmonių. Dabartiniame tarptautinių signalų kodekse geltona reiškia raidę “Q”, t.y. “mano laive visi sveiki ir aš prašau atleisti mane nuo karantino”. Geltonai dažomi gelbėjimo kateriai, sraigtasparniai, net priešgaisrinė technika, kuri esant rūkui, dūmams, degant yra
geriausiai matoma. Eismo taisyklėse geltona yra įspėjamoji spalva.

Terminas “geltonoji spauda” taikomas leidiniams, kurie, siekdami padidinti tiražą, skelbia iškreiptą, sensacingą, nepasitvirtinančią informaciją ir reklamą. XIX a. pr. spauda skaitytojus gąsdino “geltonąja grėsme”, kylančia pasauliui dėl Kinijos ir Japonijos gyventojų skaičiaus spartaus augimo. O Kinijoje “geltonos spalvos moteris” reiškia nekaltą mergaitę.

Heraldikoje geltona spalva juodos ir baltos spalvų piešinyje yra žymima taškučiais. Astrologijoje šios spalvos planeta, tiksliau žvaigždė – Saulė, skaičiai – 1, 2 ir 3. Alchemijoje geltonos spalvos metalas – auksas (lot. Aurum).

Oranžinė

Oranžinė – raudonos ir geltonos spalvos mišinys. Charakteristika – abiejų spalvų. Naudokime: norėdami išsivaduoti iš vienišumo, savyje sustiprinti ištikimybę, mintis ir pokalbius, norėdami labiau priprasti prie esamos gyvenamosios vietos, būti dvasingesni (drabužių spalva). Spalva gerina apetitą, kelia bendrą organizmo tonusą, išsaugo fizinį atsparumą. Venkime oranžinės spalvos, kai norime susitelkti, kai būtina tapti griežtu vadovu arba lyderiu.

Rožinė

Nuima įtampą ir dvasiškai atpalaiduoja. Padeda sukurti romantišką atmosferą, atsipalaiduoti. Tinka miegamuosiuose, tačiau nekaip atrodo virtuvėje. Neigiamo poveikio ši spalva beveik neturi.

Rožinė (MIURRE) – tai kūno, jausmingumo spalva. Pagal koloristiką ji daugiau artima baltai nei raudonai. Heraldikoje atsirado vėliausiai ir buvo skirta žmonių heraldinių figūrų odai spalvinti. Psichologai pažymi, kad ši spalva labiausiai žadina apetitą. Štai ir atsakymas, kodėl žmogėdros suvalgė kapitoną Kuką ir daug kitų baltaodžių(!).

Antrojo pasaulinio karo metu vokiečių okupuotose teritorijose homoseksualistai privalėjo nešioti raiščius su rausvais trikampiais. Nuo tų laikų daugelio gėjų klubų ženkluose vyrauja rausva spalva. Pvz., klubo “Žydrųjų” pasididžiavimas” ženklas. Prostitučių Europos gatvėse skiriamasis ženklas – rausvos spalvos šalikėliai.

Mėlyna

Mėlyna- patikimiausia ir labiausiai mėgstama spalva. Mes visada įsivaizduojame jūrą ir dangų mėlynus (nors tikrovėje jie nebūtinai mėlyni). Stebint iš šalies, dominuojanti mūsų planetos spalva- mėlyna. Mėlyna spalva mums patinka, nes alsuoja švara ir ramybe. Labai dažnai naudojama mėlynos ir baltos spalvų kombinacija. Egzistuoja daugybė mėlynos spalvos tonų- pradedant dangiškai žydra ir baigiant giliu nakties mėliu- taigi jos poveikio diapazonas taip pat labai platus. Daugeliui žmonių mėlyna spalva asocijuojasi su saugumu. Mėlyna nevargina akių.

Šviesūs mėlyni atspalviai ramina ir gaivina. Manoma, kad mėlyna mažina susirūpinimą, bet didina jautrumą skausmui. Šviesus mėlynai violetinis atspalvis veikia raminančiai ir gaivinančiai, atrodo vėsus ir lengvas.

Mėlyna spalva – vandens ir dangaus spalva. Ja naudokimės norėdami pabrėžti savo unikalumą, ketinimų rimtumą, suteikti paslaptingumo elementų (paveiksle, reklamoje). Tai tinkamiausia spalva dvasiniam susikaupimui.

Mėlynos spalvos detalės daro objektą lyg erdvesniu, vėsesniu, sodriai mėlyna- ryški ir kilminga, tamsi pilkai mėlyna spalva gadina nuotaiką ir veikia slegiančiai. Mėlyna spalva nenaudotina visuomeninių pastatų koridoriuose ir eskalatoriuose, visose patalpose, kuriose žmogus maitinasi, šaltose vietose, patalpose, skirtose linksmintis. Ši įžvalgos, intuicijos, konservatyvumo ir atsidavimo spalva sukuria rimtą atmosferą. Melsvos sienos vizualiai plečia mažą erdvę. Mėlynas interjeras mažina temperatūrą, žemina arterinį spaudimą. Tačiau didelis mėlynų atspalvių kiekis gali slėgti, kelti melancholiją. Į depresiją linkę žmonės mėlynoje erdvėje gali pasijusti tarsi uždarame kovos su pačiu savimi rate. Žydra spalva itin tinka vaikų, poilsio kambariams, miegamiesiems dažyti. Indigo, tamsiai mėlyną spalvą, naudokite saikingai, geriausiai kartu su kitomis spalvomis.

Mėlyna (LAZUR) – tai švaraus dangaus ir jūros spalva, reiškianti ir aukštį, ir gylį. Ji taip pat simbolizuoja pastovumą, ištikimybę, teisingumą, tobulumą, apsisprendimą ir taiką. Senovės egiptiečiai mėlyna spalva išreikšdavo teisybę. Ši spalva lydėdavo graikų Olimpo vyriausiąjį dievą Dzeusą, Romos imperijos laikais – Herą (Junoną-Monetą) – dangaus dievo Jupiterio žmoną, dangaus deivę. Mėlynos spalvos yra daugelio valstybių aukščiausio laipsnio ordinų juostos. Tai Britanijos Keliaraiščio ordinas, įsteigtas 1348 m. (Prancūzijos ordinas – ST ESPIRIT ( šv. Dvasios), Rusijos – Šv. Andriaus Kryžiaus.

Mėlyna spalva asocijuojasi su karališkąja valdžia ir kilmingumu. Epitetas “mėlynas kraujas” kilmingųjų tarpe kilo iš įsitikinimo, kad tik aristokratų venomis teka kilmingiausias kraujas. Posakis “mėlyna kojinė” atsirado XV a. Venecijoje, kur intelektualai dėvėjo privalomas mėlynos spalvos kojines. Vėliau šis paprotys paplito visuose to meto Europos universitetuose.

Mėlyna spalva taip pat simbolizuoja abejones ir depresiją. Tai melancholijos, monotonijos simbolis. Lėto tempo melancholiška muzika, atsiradusi XIX a. pab. Amerikos pietuose, buvo pavadinta bliuzu (blues, nuo angl. blue – mėlynas).

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3040 žodžiai iš 6070 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.