Teises ktu smf 3semestro koliokviumui
5 (100%) 1 vote

Teises ktu smf 3semestro koliokviumui

Teisės samprata

Teisės terminas buvo pradėtas vartoti 1919m. Teisės terminas XVIIa. buvo tapatinamas su žodžiu tiesa. Dabar teisės terminas taip pat suprantamas kaip tiesa, teisingumas, aplinkybių pripažinimas. Teisė suprantama kaip taisyklės, kuriomis visi vadovaujasi. Jos sutvarko, sunormina žmonių santykius… Pas mus pagarba teisei nepriklauso nuo valdžios ( pvz. per rinkimus , nepaisant to kad ir kokia valdžia bebūtų, vistiek einama jos rinkti).

Teisės šaltiniai. Jau antikoje buvo pasakyta, kad egzistuoja prigimtinė teisė. Kiekvienas žmogus nepaisant koks jis bebūtų yra pasaulio pilietis. Egzistuoja universali teisė kuri atitinka daiktų prigimtį.

Šv. Augustinas įstatymus skirsto:

1. Lex aeterna – amžinieji įstatymai ( sukurti Dievo )

2. Lex naturalis – prigimtiniai įst. ( esantys mūsų sielose:”nedaryk blogo-daryk gera”)

3. Lex temporalis – laikinieji įstatymai ( sukurti žmonių)

Jei žmonių įstatymai netarnauja moralei, tai jie yra vadinami plėšikų įstatymais. Kantas permastė prigimtinį įstatymą. Savo knygoje “Praktinio proto kritika” prigimtinį įstatymą suformulavo taip: “ elkis taip, kad tavo proto maxima galėtų būti įstatymų leidybos principas” – kategorinis imperatyvas. Jis teigė, kad kiekvienas žmogus gali nusistatyti savo elgesio modelį, kurio laikytųsi, kuris nesipriešintų su kitais įstatymais.

Teisės šaltiniai:

I. Protas ( arba dar ir moralė )

Mes vadovaujamės proto įstatymais, nes mes įsitikinę kad jie teisingi…

II. Pozityvieji įstatymai

Jie yra išleisti valstybės, o jų laikomės, nes bijome bausmės.

Po Anglijos revoliucijos 1688 m. atsirado teisinis pozityvizmas. Juo pirmas pasirėme Th. Hobbesas. Jis teigė, kad visi žmonės savo prigimtimi yra egoistai. Jis sako, kad prigimtinis įstatymas – gelbėk save. Hobbesas siūlo juo nesivadovauti ir susivaldžius leisti juos valdyti vienam valdovui, bei vadovautis tik valdovo sukurtais įstatymais, kurių šaltinis-valdovo protas. Jis norėjo parodyti, kad teisės šaltinis- valstybės leidžiami įstatymai. Teisinis pozityvizmas – teisė yra tik tai ką išleido valstybė ir yra įrašyta įstatyme.

Hartas savo leidiniu “ Teisės samprata” norėjo parodyti kaip galima kurti įstatymus nepriklausomai nuo moralinių nuostatų. Jie turi būti sukurti pagal procedūras. Aukščiausia procedūrų taisyklė: “ Anglijoje teisė yra tai, ką išleido karalienė su parlamentu”.

III. Tradicijų ir papročių teisė ( arba modernioji dorovė )

Žmogus paklūsta tokiai taisyklei, kuria vadovavosi tėvai ir protėviai. Visais laikais žmonės vadovaujasi kai kuriais įstatymais iš įpročio (tradicijos).

Gadomeris sugretino močiutę, kuri laikosi Dievo įsakymų, ir laisvamanį, kuris Dievu netiki. Jis sako, kad tradicija tas pats kaip padavimas, mitas.Pvz. mitas kaip atsirado Dievas. Tokių mitų mūsų galvoje daug. Dabar daug kas bando šiuos mitus laužyti ( pvz. padoru kompanijoje būti vienai merginai su keliais vaikinais).

Teisės normos samprata

Teisės normos struktūra ir teisės normų klasifikacija. Norma – riba, saikas, taisyklė. Norma suformuluota kalbiškai.

 Teisės norma – tai teisėkuros subjektų ( dažniausiai valstybės) suformuota ar sankcionuota privalomo elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises ir pareigas, bei garantuojama abipuse to santykio nauda ir valstybės autoritetu (materialusis apibrėžimas). Normos pavyzdys – nuosavybė neliečiama.

Formalieji teisės normos požymiai:

1. Noraminamasis požymis

Jei nustatoma, kad kas nors leidžiama ar draudžiama.

2. Formalusis apibrėžtumas

Teisės norma yra racionaliai, logiškai išreikšta. Kiekviana norma turi atvirąją struktūrą, t.y kažkokią mažą dalelę kuri nėra logiškai išreikšta. Tai reiškia, kad gali būti suprantama keliuose kontekstuose.

3. Visuotinis privalomumas

Išreiškia tam tikrą valios kryptį : valia turi elgtis taip kaip nurodyta normoje.

4. Sistemingumas

Teisės norma turi savo vidinę norminę organizaciją ir prasminiais, loginiais ryšiais susijusi su kitomis normomis.

5. Bendrumas

T.y. teisės norma turi abstraktų adresatą.

 Tesės norma – tai kompetetingų valstybės institucijų ar tautos referendumo keliu sukurta ar sankcionuota, sistemiškai ir formaliai apibrėžta, visuotinai privaloma bendro pobūdžio taisyklė.(formalusis apibrėžimas)

Vidinė teisės normos struktūra. Teisės norma gali būti išreikšta ne tik žodžiais, bet ir gestais bei ženklais, kurie parodo kas yra leidžiama daryti ir kas draudžiama. Dar kyla klausimas kokioms sąlygoms esant ši taisyklė galioja, bei kas laukia kai tos taisyklės laikomasi arba ne. Teisės normos struktūra:

1. Dispozicija (elgesio taisyklė )

2. Hipotezė ( kada ji galioja)

3. Sankcija

Teisės norma užrašoma implikacijos pagalba: prielaida  pasekmė.

Hipotezė

Reiškia fakto egzistavimo prielaidą, paparastai ji nuspėjama.Teisinė hipotezė – tai spėjimas, kad įvyks tokie gyvenimo faktai, kurie įpareigos žmogų arba suteiks jam galimybę elgtis pagal dispozicijoje aprašytą taisyklę. Hipotezės funkcija – susieti elgesio taisyklę su realiu gyvenimu. Pvz. tyčinis nužudymas baudžiamas laisvės atėmimu. Hipotezės skistomos:

 Paprastosios

 Sudėtinės

 Alternatyviosios

Paprastoji hipotezė nurodo į vienos aplinkybės
buvimą.

Sudėtinė hipotezė suformuluoja kelias gyvenimo aplinkybes, kurių visuma yra teisės normos galiojimo sąlyga. Pvz. eismo taisyklių pažeidimas sukėlęs sunkias pasėkmes baudžiama laisvės atėmimu.

Alternatyvioji hipotezė sieja konkrečios normos galiojima su viena iš kelių normoje nurodytų aplinkybių. Pvz. medžiojimas be leidimo arba uždraistu laiku, arba uždraustose vietose užtraukia baudą.

Dispozicija

Reiškia išdėstymą. Normos dispozicija – išdėstymas leistinos ar draudžiamos taisyklės , kuri yra taikoma, kai atsiranda hipotezėje nurodyti faktai. Pvz. jei liudytojas be rimtos priažasties neatvyksta duoti parodymų , tai teismas turi teisę jį atvesdinti. Dispozicijų klasifikacija:

 Pagal apibrėžtumo laipsnį

• Absoliučiai apibrėžtos

• Santykišai apibrėžtos

Absoliučiai apibrėžta dispozicija nurodo reguliuojamo visuomeninio santykio dalyviams jų teises ir pareigas (arba imperatyvioji dispozicija). Pvz. fizinis asmuo neliečiamas.

Santykiškai apibrėžtos dispozicijos – tos kurios leidžia patiems teisminio santykio dalyviams nustatyti kai kurias savo teises ir pareigas. Jei patys dalyviai jų nenustato tai galioja dispozicijoje nustatytos jų teisės ir pareigos. Pvz. daikto duodami vaisiai priklauso jo savininkui, jei įstatymai arba savininko sutartis su kitu asmeniu nenustato ko kito.

 Pagal raiškos būdus

• Paprastosios

• Aprašomosios

• Nukreipiančiosios

• Blanketinės

Paprastosios dispozicijos nurodo reguliuojamo santykio dalyvio teises ir pareigas jų neaiškindama. Pvz. teisingumą vykdo tik teismai.

Aprašomosios dispozicijos – ir nustato ir paaiškina elgesio taisyklę. Pvz. prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu, pagal įstatymų ir sutarties nurodymus, o jei jų nėra pagal paprastai reiškiamus reikalavimus.

Nukreipiančiosios dispozicijos – sudaromos remiantis paprastosiomis ir aprašomosiomis. Jos nurodo bendrą elgesio taisyklę, o norint sužinoti kokias teises ir pareigas nustato, ši taisyklė nukreipia į tos normos kitą dalį arba kitą straipsnį. Pvz. kvotą baudžiamosiose bylose daro pareigūnai, šio kodekso 134 straipsnyje išvardintų kvotos organų, įgaliotų tam reikalui.

Blanketinės dispozicijos- nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet konkrečiai nepasako kokios, ir siūlo jos konkretizavimo ieškoti kitame teisės normų akte. Pvz. sutuotinių bendrosios, jungtinės nuosavybės teisę į bendrą turtą reguliuoja LR santuokos ir šeimos įstatymas.

Sankcijos

Sankcija – teisinio poveikio priemonė, kuria yra susiaurinamos pažeidėjo teisės, sankcija dar gali būti priemonė, kuria yra paskatinamas teisėtas elgesys. Sankcija yra būtinas loginis teisės normos elementas, bet nėra būtinas tekstinis elementas.Sankcijos skirstomos pagalo tikslus:

 Asmens teises siaurinančios

 Likviduojančios

 Plečiančios

Siaurinančios: baudžiamosios, administracinės, civilinės – turtinės, drausminančios sankcijos.Baudžiamosios pagal struktūrą skirstomos į:

1. paprastos (taikoma viena bausmė)

2. sudėtinės ( taikoma ne viena bausmė : viena ir kita)

3. alternatyvios ( taikoma viena arba kita bausmė)

Administracinės sankcijas taiko įgaliotos valstybės institucijos. Tai gali būti bauda, įspėjimas.

Civilinės – tik turtinės sankcijos.

Drausmines taiko įmonių administracijos – tai gali būti įspėjimai , atleidimas iš darbo…

Likviduojančios: atleidimas iš darbo.

Plečiančios: įvairūs paaukštinimai.

Teisės normų klasifikacija

 pagal teisinio reguliavimo objektą skirstomos į įvairių teisės šakų normas : civilinės teisės normos, tarptautinės teisės normos…

 pagal reguliavimo metodą

• imperatyvios teisės normos – griežtas paliepimas

• dispozityviosios teisės normos – nustato elgesio variantą , kuris kartu suteikia subjektams galimybę reguliuoti tarpusavio santykius

• skatinamosios teisės normos – paskatina teisės subjektus laikytis teisės reikalavimų

• rekomendacinės teisės normos – nustato elgesio taisyklę, bet nereikalauja, kad jos būtų laikomasi

 pagal atliekamas funkcijas

• reguliacinės normos – tos, kurios nustato turiningąsias teises ir pareigas

• sankcijas nustatančios normos ( arba apsauginės ) –jų tikslas yra užtikrinti teisės viešpatavimą.

 pagal juridinę galią

• įstatyamai

• poįstatyminiai aktai

 pagal galiojimo apimtį

• bendrosios normos – skiriamos neribotam adresatų skaičiui

• specialiosios normos – tam tikrai adresatų kategorijai

• individualiosios normos – konkretiems asmenims

 pagal teisės normų vaidmenį reguliuojant elgesį

• įpareigojamosios normos

• įgalinamosios normos – jos suteikia teisę atlikti tam tikrus veiksmus.

Teisės normų šaltiniai ( teisės formos)

Teisės forma ( šaltinis) – tai teisės normų kūrimo būdas, sąlygojantis teisės normų juridinę galią ir visuotinį pripažinimą:

 Teisinis paprotys – teisės valstybės institucijos sankcionavimo ( patvirtinimo) keliu įstatymo galią įgijusi taisyklė, kuri iki tol visuomenėje ilgą laiką buvo kultivuojama.

 Tesinis precendentas – sankcionuoti papročiai , kuriuos nagrinėja teismas. Teisinis precendentas atsiranda, kai teismas nagrinėja bylą ir susiduria su
kurios iki tol nebuvo. Ta norma tada priimama kaip įstatymas. Teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais ir šalies pozityviosios teisės tradicijomis.

 Norminės sutartys – tai tokie pozityviųjų teisės normų aktai, kurie yra sukuriami sutarimo keliu ( pvz. tarp darbdavio ir profsąjungos)

 Tarptautinės sutartys – susitarimai tarp valstybių, kurie yra ratifikuoti tų valstybių parlamentų. Ratifikavimas – pripažinimas, kad tarptautinės sutartys yra nacionalinės teisės dalis.

 Teisės normų aktas – tai tautos referendumo, valstybės istitucijų pareigūnų ar pavienių asmenų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinins dokumentas, kurieme yra suformuluotos teisės normos. Teisės normų aktų rūšys:

1. Bendrieji teisės normų aktai – skirti daugkartiniam naudojimui.

2. Individualieji teisės normų aktai – formuluoja vienkartinę taisyklę.

3. Interpretaciniai teisės normų aktai – kuriuos priima teisės normas aiškinanti institucija ( konstitucinis teismas)

Teisės normų aktai pagal galiojimą:

1. Įstatymai

2. Poįstatyminiai aktai

Įstatymai – tai konstitucijos ir seimo statuto nustatyta tvarka išleisti pirminiai teisės normų aktai, kurie turi aukščiausiąją juridinę galią, formuluoja bendrąsias teisės normas ir skirti reguliuoti svarbiausius žmonių santykius. Niekas negali pakeisti ar panaikinti įstatymą, išskyrus tą, kuris jį priėmė. Įstatymų klasifikacija pagal juridinę galią:

• Pagrindiniai

• Paprastieji

Pagrindinis Lietuvos įstatymas – Lietuvos Respublikos Konstitucija, taip pat kiti konstituciniai įstatymai, ratifikuotos tarptautinės sutartys.

Paprastieji – programinia įstatymai (vyriausybės darbo programa), organiniai (įvairūs kodeksai), ypatingieji (nepaprastosios padėties įstatymas), bei visi kiti likę įstatymai.

Poįstatyminiai teisės normų aktai – priimami remiantis įstatymais, jiems neprieštaraujantys, juos konkretizuojantys ir užtikrinantys jų įgyvendinimą. Juos leidžia Lietuvos Respublikos Seimas. Pvz. nutarimai, prezidento dekretai, premjero potvarkiai ir rezoliucijos.

Teisės norminio akto struktūra

1. Įvadinė dalis – pavadinimas, kas išleido, preambulė (kokia proga išleistas).

2. Norminė dalis – teisės normų akto adresatai, jų teisės ir pareigos.

3. Teisinės atsakomybės rūšis ir tvarka.

4. Baigiamoji dalis – įsigaliojimo pradžia, galiojimo laikas…

Teisės normų galiojimas laiko, teritorijos ir asmenų atžvilgiu

Galiojimo laikas – nuo įsigaliojimo iki galiojimo pabaigos. Pradedantys galioti įstatymai paskelbiami “Valstybės žiniose”. Galiojimo pabaiga būna tada kada galiojimą nutraukia kompetetinga institucija.

Teisės normų aktai galioja Lietuvos Respublikos teritorijoje, teritoriniuose vandenyse, oro erdvėje virš sausumos, žemės gelmėse, Lietuvos ambasadų teritorijoje užsienio valstybėse, atviruose vandenyse esančiuose laivuose su Lietuvos vėliava.Galioja visiems Lietuvos piliečiams, išskyrus tuos kurie turi imunitetą prieš įstatymą (diplomatai).

Teisės normų sistema ir teisės šakos

Teisės normų sistema – tai teisės normų visumos egzistavimo ir veikimo būdas, kur visos teisės normos pagal tam tikrus principus yra suskirstytos į atskiras teisės normų grupes, kad šios grupės garantuotų viena kitos veiksmingumą.

Teisės normų grupės:

 Viešosios

 Privačiosios

Privačiąja teise Ulpianas vadino tesės normas, kurios reguliuoja piliečių tarpusavio santykius, atsirandančius remiantis savanoriškomis sutartimis.

Viešąja teise vadinamos teisės normos reguliuojančios santykius, tarp žmonių grupių, klasių.

Viduramžiais viešąja teise buvo valstybės leidžiamos teisės normos.(Monteskje)

Visos teisės normos pagal šiuolaikinę sampratą tarnauja piliečiams.

Negatyvioji ir pozityvioji laisvė

ją garantuoja ją garantuoja

privačioji teisė viešoji teisė

• Negatyviąją laisvę garantuoja tokios privačios teisės normos, kurios nustato asmens teisinį statusą bei leistinus būdus realizuoti savo gyvenimo tikslus – tai privatinės-subjektinės teisės:

 Tai teisė į gyvybę, sveikatą

 Teisė į nuosavybę

 Teisė į sąžinės laisvę

• Viešoji laisvė garantuoja pozityviąją laisvę – tai normų visuma, kuri sudaro bendrąsias, viešąsias sąlygas, prielaidas žmonėms realizuoti savo gyvenimo planus. Šios normos kuriamos kolektyviai. Kiekvienas žmogus yra ne tik privatus, bet ir viešas. Kaip viešas žmogus, kiekvienas atlieka tam tikrą socialinį vaidmenį, o jį atlikdamas tenkina kitų žmonių lūkesčius. Visuomenė turi teisę pareikalauti, kad žmogus deramai atliktų tą savo socialinį vaidmenį. Visuomeninio vaidmens atlikimą kontroliuoja valstybė. Visa tai yra viešoji subjektinė teisė :

 Pilietybės teisė

 Socialinės teisės (kiekvienas pilietis turi teisę reikalauti, kad vyriausybė užtikrintų efektyvias sąlygas profesinei veiklai, verslui plėtoti; turi teisę į socialinę paramą)

 Socialinio aprūpinimo teisė (teisė į pašalpas, pensijas, stipendijas…)

 Kiekvieno teisė dalyvauti viešųjų reikalų priėmime (teisė į informaciją: viešoji informacija turi būti prieinama visiems)

 Reikalavimo teisė (reikalavimas, kad kiti atliktų savo pareigas)

 Sankcijos taikymo
teisė.

Egzistuoja teisės sistemų šeimos:

1. Romanų-germanų arba kontinentinės teisės šeima. Jai būdingas statutinis teisės svyravimas, įstatymo viršenybė.

2. Anglosaksų arba bendrosios teisės šeima. Čia statutinė teisė derinama su plačios kompetencijos precedentų teise. Teisės normų sistemą sudaro statutai ir teismo sprendimai.

3. Musulmonų, judėjų, induistų teisinė sistema. Čia teisės normų visumą sudaro pasaulietinė ir religinė teisė.

4. Socialistinė teisė – tai ideologizuota teisės normų visuma.

Teisės normų visumos skirstymas į teisės šakas.

Teisės normų šaka – tai plačiausios apimties teisės normų grupė, apimanti teisės institutus, teisės posakius ir reguliuojanti vienos rūšies visuomeninius santykius, jai būdingu būdu.

Šakos atsiradimą lemia:

 visuomeninio santykio savitumas

 būtinumas sureguliuoti šį visuomeninį santykį

 negalėjimas sureguliuoti esančiomis teisės normomis

 būtinybė sureguliuoti ypatingu metodu.

Teisės šakos:

1. Civilinės teisės šaka

Ji atsiranda, nes egzistuoja žmogaus privatumo sfera ir negatyvioji laisvė.Civilinė teisė turi leidžiamąją, įgalinančiąją teisinę galią. CT reguliuoja turtinius ir asmeninius santykius, reziumuodama maksimalų santykio dalyvio savarankiškumą. Ją papildo civilinio proceso teisė – tai teisės normų sistema, kuri reglamentuoja civilinius, šeimos ir kt. ginčus. Ji nustato civilinių ieškinių pateikimo, teisinių-civilinių bylų nagrinėjimo, sprendimų civilinėse bylose priėmimo ir įvykdymo tvarką.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2425 žodžiai iš 4822 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.