Teisės normos sąvoka teisės normų rūšys
5 (100%) 1 vote

Teisės normos sąvoka teisės normų rūšys



Vilniaus universitetas

Teisės fakultetas

Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos

katedra

I kurso 3/1 grupės

Neakivaizdinio skyriaus

Studentė

Teisės normos sąvoka. Teisės normų rūšys.

Kursinis darbas

Vadove doc.dr.

Vilnius, 2004

TURINYS

Įvadas____________________________________________________________3

I. Teisės normos sąvoka______________________________________________4

1. Teisės normos sampratos problema romanų-germanų teisės šeimoje_______6

2. Teisės normų ir moralės santykis___________________________________6

3. Norma ir normos kūrimas_________________________________________7

II. Teisės normų rūšys________________________________________________8

1. Teisės normų santykis su teisiniu reguliavimu_________________________12

2. Teisės normų santykis su teisės šakomis_____________________________13

3. Kitos teisės normos______________________________________________13

Išvados___________________________________________________________15

Literatūra_________________________________________________________16

ĮVADAS

Teisės norma – tam tikra kategorija, priskiriama socialinių normų grupei. Socialinės normos – elgesio taisyklės, kurios reguliuoja tarpusavio santykius. Jos pagrįstos morale – vidiniu žmogaus verinimu. Teisės normos formalizuotos griežčiau.

Visuomenė kuria įvairias elgesio taisykles priklausomai nuo to, kokius santykius ir kokiomis priemonėmis nori reguliuoti. Vienos normos reguliuoja santykius su gamta ( techninės ), kitos – žmonių santykius su Dievu ( religinės ), dar kitos – žmonių tarpusavio santykius ( moralės ).

Elgesio norma – tai yra žmonių tarpusavio schema, leidžiamo elgesio ribos, kuri apima leidimą ir draudimą.

Šiame darbe aš nagrinėsiu teisės normos sampratos problemą romanų-germanų teisės šeimoje, teisės normos sąvoką. Taip pat, pabandysiu kaip galima aiškiau ir smulkiau išanalizuoti teisės normų rūšis, skirtumus tarp jų, santykį su teisės šakomis ir su teisiniu režimu.

Pradžioje, manau, reikia išnagrinėti teisės normos sąvokos reikšmę – kas tai yra, kaip ji suprantama, kas ją sudaro. Vėliau nagrinėsiu teisės normos sampratos problemą romanų – germanų teisės šeimoje – kaip ji suprantama, kas sąlygoja jos atsiradimą. Po to aptarsiu teisės ir moralės santykį, jų skirtumus ir panašumus, taip pat teisės normos kūrimą. Antroje šio darbo dalyje apžvelgsiu teisės normų rūšis, kaip jos klasifikuojamos, pagal kokius kriterijus, įsigilinsiu į jų charakterį. Vėliau pabandysiu išnagrineti teisės normų santyki su teisiniu reguliavimu ir teisės šakomis.

Šio darbo Pagrindą sudaro A. Vaišvilos „ Teisės teorija“ ir S. Vancevičiaus „Valstybės ir teisės teorija“ vadovėliai. Taip pat rėmiausi J.Prapiesčio „Namų advokatu“ ir „ Lietuvos konstitucine teise“. Taip pat naudojau šiuos papildomos literarūros šaltinius : Hart H.L.A. „Teisės samprata“, Kelsen Hans „Grynoji teisės teorija“, Lietuvos respublikos konstitucija, Civiliniu ir Baudžiamuoju kodeksais, paskaitų medžiaga.

I. Teisės normos sąvoka

Teisės norma – bendroji elgesio taisyklė, yra nustatyta arba sankcionuota valstybės ir saugoma nuo pažeidimų valstybės prievartos priemonėmis. Norma – taisyklė orientuota į ateitį ir adresuota ne pavieniam asmeniui, o visai asmenų grupei.

Teisės norma yra bendrojo pobūdžio, todėl ji nustato visuomeninių santykių ir jų dalyvių, kurių elgesį ji reguluoja, rūšinius požymius.

Teisės norma yra adresuota asmenų grupei, kuriai būdingi rūšiniai požymiai (pvz.: piliečiai, tėvai, studentai ). Nuo kitų socialinių normų teisės normos skiriasi nenutraukiamu ryšiu su valstybe, kuri nustato arba sankcionuoja teisės normas ir saugo jas nuo pažeidumų. Teisės norma, kaip ir pati teisė, esant tam tikriems santykiams reguliuoja žmonių elgesį. Šių santykių dalyvių ryšiai yra tarpusavio teisės ir pareigos. Teisės – valstybė užtikrina tam tikrą elgesį, o pareigos – turi būti tam tikras elgesys, jo nesilaikymas yra pažeidimas, tuomet yra taikomos prievartos priemonės. Teisės normai valstybė suteikia privalomąjį pobūdį. Teises norma išreiškia glaudų teisės ir valstybės ryšį, kuriuo yra apibrežtas teisės normos turinys. Pozytiviosios teisės norma – tai teisėkūros subjektų ( dažniausiai valstybės ) suformuluota ir sankcionuota visuotinai privalomo elgesio taisyklė, nustatanti santykio dalyviams teises ir pareigas ir garantuojama to santykio dalyviu abipuse nauda ir valstybės preivarta. Norma nustato, kaip viena šalis turi elgtis, o kita šalis kokius veiksmus gali atlikti arba susilaikyti nuo jų Pavyzdžiui, darbuotojas gali reikalauti atostogų, o darbdavys privalo suteikti jam atostogas.

Teisės norma nurodo kaip privalo elgtis visuomeninių santykių dalyviai, kad būtų užtikrinta jų teisių apsauga. Teisės normų galią reguliuoti žmonių santykius nusako šie jos požymiai: norminamasis
pobūdis, formalusis apibrėžtumas, visuotinis privalomumas, valstybės prievartos garantas, sisteminigumas.

Norminamasis pobūdis – jis reiškia, jos teisės norma nustato konkrečių visuomeninių santykių dalyviams teises ir pareigas.“ Leisdama asmeniui naudotis kuria nors vertybe, teisės norma suteikia jam laisvę šia vertybę netrukdomai įsigyti, ja naudotis ir disponuoti, o įpareigodama atlikti tam tikrus veiksmus ar jų neatlikti, apriboja veiksmų laisvę“.1

Formalusis apibrėžtumas – jis gali būti vidinis irišorinis. Vidinis – norma turi būti suformuluota tiksliai ir nedviprasmiškai. Išoronis – norma turi būti išreikšta tam tikru valstybėje priimtu pavidalu ir specialia tvarka paskelbta adresatams, kad jie aiškiai suvoktų, kokio bendro elgesio įstatymų leidėjas iš jų reikalauja.

Visuotinis privalomumas – norma yra privaloma visiems, kurie patenka į jos reguliavimo sritį. Teisės imperatyvams privalo paklūsti visi – ir pritariantys ir nepritariantys.

Valstybės pirevartos garantas – Įstatymų leidėjas už imperatyvių normų nesilaikymą nustato neigiamas, adresantui nepageidaujamas, poveikio priemones, kurios privalo prirtaikyti specialios valstybinės institucijos. Visuotinio teisės privalomumo garantas yra abipusė nauda.“ Be valstybės prievartos teisės normos virsta paprastomis elgesio deklaracijomis, moraliniais pageidavimais“.2 Nuo piliečių teisinės kultūros ir teisės normų turinio priklauso prievartos intensyvumas įgyvendinant teisę. Mažiausiai prievartos reikia užtikrinant teisės normų vykdyma, kuomet ikūnijamas priešingų interesų užtikrinimas, nes teisės imperatyvams bus paklūstama dėl abipusės naudos.

1 Vaišvila A. „Teisės teorija“ V.,2000m. p.196

2 Vaišvila A. „Teisės teorija“ V.,2000m. p.198

Nuolatinės ir intencyvios valstybės prievartos reiks tuomet, kai bus įgyvendintas tik

vienos socialinės grupes interesas. Esant demokratiniam režimui pozytivioji teisė

kuriama siekiant įgyvendinti visuotinius interesus, o esant totalitariniam režimui pozytivioji teisė yra kuriama siekiant įgyvendinti politinės valdžios interesus. Visuotinis teisės normų privalomumas reiškia tai, kad visi teisiniai imperatyvai privalo būti įvykdyti iki galo. Prie kiekvieno teisės pažeidimo privalo būti atitinkama sankcija. Teisinio privalomumo prigimtis yra tokia:“ iš pradžių teisinių pareigų vykdymas garantuojamas abipuse santykio dalyvių nauda, savanorišku pareigų vykdymu, o kai šių priemonių nepakanka – asmens turtu, o kai ir turto nėra – teisės pažeidėjo asmens laisve ar kita jo teise.“3 Valstybės prievarta užtikrina santykio dalyvių elgesio nuspėjamumą, jų tarpusavio pasitikejimą, sutarčių stabilumą, kad pareigos, kylančios iš sutarties, bus būtinai įvykdytos.

Sistemingumas – jis gali būti vidinis – norma veikia kaip tam tikrų vidinių jos elementų organizacija. Išorinis – norma glaudžiai saveikauja su kitomis normomis. Modernioje teisėje konkrečią situaciją reguliuoja ne viena norma, o daugybė teisės normų.

Institucinis – šis požymis reiškia, kad norma tampa teisine tada, kai ja užraso valstybė arba kažkaip kitaip išreiškia savo poziciją.

Bendrumas – teisės normomis laikomos bendro pobūdžio ir abstrakčios elgesio taisyklės, kurias galima daug kartų taikyti ir kurios neturi asmeninio adresato. Lietuvoje Vaišvila išmete šį požymį iš privalomų ir parašė, kad bendrumas nėra būtina teisės normai savybė, nes ir individualus teisinis nurodymas formuluoja privalomą elgesio taisyklę t.y. teisės normą. Iš tikrųjų šiuo klausimu teisės teorijoje yra daug susitarimu.

Šie teisės požymiai yra formalūs. Visos teisės normos demokratinėje visuomenėje egzistuoja kaip laisvės, lygybės ir teisingumo tikslų ir jų įgyvendinimo formų ( norminio pobūdžio, formalaus apibrežtumo, visuotinio privalomumo ir kt. ) sintezė. Kiekviena teisės norma yra sudėtinga, jos esmės nusakyti negali nė vienas apibržzimas.

Teises normos yra nustatomos arba sankcionuojamos valstybės institucijų. Normoje yra išreiskiama valstybės valia. Visuomeninių santykių dalyviai privalo elgtis taip, kaip nustatyta normoje. Specifinis teisės normų bruožas – valstybės apsauga. Jeigu nevykdydoma tam tikra pareiga ar pažeidžiamas draudimas, tuomet valstybė taiko preivartą. Valstybės prievartos priemonės gali būti įvairios, priklausomai nuo teisės normų pažeidimo. Šiomis priemonėmis siekiama arba atkurti pažeistą teisę, arba atlikti neatliktą pareigą ir nubausti pažeideją.

„Teisės norma – tai tautos arba kompetetingų valstybės institucijų sukurta ir sankcionuota, formaliai apibrežta visuotinai privalomo elgesio taisyklė, kurios vykdymas garantuojamas santykio dalyviu abipuse nauda ir valstybės prievarta.“4

3 Vaišvila A. „Teisės teorija“ V.,2000m. p.200

4 Vaišvila A. „Teisės teorija“ V.,2000m. p.202-203

1. Teisės normos sampratos problema romanų-germanų teisės šeimoje

„Vakarų teisės tradicijos šaknys glūdi romėnų teisėje, kurios rūpinimasis tvarka, valdymu, istatymais bei procesu buvo unikalus senovės pasaulyje ir kurios šešėlis siekia nūdieną“5 Romėnų teisė iš pradžių buvo formali, nelanksti ir kazuistinė. Laikui bėgant romėnai nuo griežtų taisyklių perėjo prie lankščių normų, mastymas tapo
abstraktus. Žlugus Romos imperijai, jos teisę perėmė užkariavusios tautos. Visiems asmenims gyvenantiems toje pačioje teritorijoje galiojo tos pačios taisyklės. Romėnų teisės įvairių santykių normos maišėsi su užkariautojų germanų paprotinėmis normomis, todel šio laikotarpio teisė teisės literatūroje vadinama „romanizuota papročių teise“6 arba „suvulgarinta romėnų teise“7 . Iki Romos teisės atgimimo, kanonų teisė buvo pats svarbiausias reiškinys. Justiniano Corpus iuris civilis labai veikė krikščioniskosios idėjos. Bažnyčia iš Romėnų teisės struktūros, normų ir principų skolinosi tai, kas jai buvo reikalinga. Atgimus Romos teisei buvo pradėta tyrinėti tekstus. Komentatorius veikė racionalaus tyrinėjimo idėja, jie atvėrė galimybę ieškoti teisės normų loginiu pagrindu. Jų darbui turėjo nemažai įtakos romėnų materialinės teisės normos.

Atsiradus komercinei teisei pirklių teismai ėmė kurti neformalias taisykles ir lanksčias procesines normas. Šios normos rėmėsi vien verslininkų papročiais. Didėjant politiniam Europos unifikavimui, atsiranda susidomėjimas paprotine teise. Tokiam domėjimuisi pradžią davė komentatoriai, nes jie „vietoj Digestų teksto egzegezės pradėję svarstyti klausimą apie galimybę taikyti romėnų teisės normas jau to meto salygomis“ 8

Taigi, romanų – germanų (kontinentinės teisės) sistema yra romėnų teisės recepcijos rezultatas. Iš pradžių ji nepriklausė nuo politikos, Tačiau vėliau tapo priklausoma ne tik nuo politikos, bet ir nuo ekonomikos. Buvo iškelti teises principai ir normos, suprantamos kaip elgesio taisyklės, atitinkančios moralės ir teisingumo reikalavimus. Nuo XIX a. pagrindinis šios teisės šeimos šaltinis – istatymas.

Visose šios teisės sistemos šalyse yra rašytinės konstitucijos, kurių normos turi aukščiausia teisinę galią. Čia teisės doktrina istatymų leidybos praktikoje skiria trijų rušių istatymus: kodeksus, specialiuosius istatymus ir teisės normų tekstų savadą.

Napoleono kodeksas ir Vokietijos civilinis teisynas tapo pavyzdžiu daugeliui pasaulio šalių.

2. Teisės normų ir moralės santykis

Teisinės idėjos yra susijusios su morale. Teisės norma ir moralė turi tiek pat panašumų kiek ir skirtumų. „Moralės normos formuojasi remiantis abipuse pagarba, nes moralė visada suponuoja visų asmenų principinės lygybės ir vienodo vertingumo prielaidą“.9 Teisės ir moralės normos sutampa, nes jos abi yra socialinio žmonių elgesio reguliatorius, taip pat, teisės ir moralės normos dažnai yra to paties turinio ir turi tą patį tikslą.

Teisės ir moralės skirtumus lemia tokie požymiai : kilmė ( moralės normų

5 Glendon M.A. „Vakarų teisės tradicijos“ 1993m. p.18

6 Glendom M.A.„Vakarų teisės tradicijos“ 1993m. P.22

7 Glendom M.A.„Vakarų teisės tradicijos“ 1993m. P.22

8 Glendom M.A.„Vakarų teisės tradicijos“ 1993m. P.30

9 Vaišvila A. „Teisės teorija“. Vilnius, 2000m. p. 205

formavimuisi neturi įtakos visuomenės socialinių jėgų santykis. Moralės normos

tampa elgesio taisyklėmis tuomet, kai visuomenė įsisamonina jų reikšmingumą, o

teisės normos visuomet yra privalomos, nes jas leidžia valstybė ), reguliavimo apimtis ( teisės normos reguliuoja svarbiausius žmoniu santykius, kuriuos galima kontroliuoti ir kurie užtikrinami prievarta, tuo tarpu moralės normos gali reguliuoti ir tokius santykius kaip meilės, draugystės ir t.t. ), elgesio taisyklės detalizavimo laipsnis ( teisės normos yra griežtai apibrėžtos, suformuluoti teisių ir pareigų atsiradimo ir

išnykimo pagrindai, o moralės normoje gali būti išsakoma tik bendra pareiga ), normos išraiškos forma ( moralės normos yra perduodamos iš kartos į kartą, jos yra mūsų samonėje, jos nėra užrašomos aktuose ir neskirstomos i šakas, o teisės normos yra užrašomos valstybės aktuose ).

Teisė ir moralė viena kitą papildo, ir viena kita remiasi. Šis ryšys galioja ne tik kuriant, bet ir taikant teisę. „Teismai, skirdami teisės normų pažeidejams konkrečias sankcijas, atsižvelgia ir į moralines pažeidejo savybes“.10

3. Norma ir normos kūrimas

„Normos, kurios savo pobūdžiu yra teisės normos ir tam tikrus aktus įprasmina kaip teisėtus arba neteisėtus, yra teisės mokslo objektas“ .11 Žmonių elgesį reguliuojančių normų sistema yra teisinė tvarka, kuri yra žmogiskosios elgsenos tvarka. Kalbėdami apie normą, mes turime omenyje, kad kažkas privalo vykti, žmogus turi elgtis tam tikru būdu.

Norma yra prasmė akto, kuriam tam tikras elgesys yra išakomas, leidžiamas ar įgalinamas. Normą kaip aktą reikia skirti nuo valios akto„norma yra privalomybė, o valios aktas yra esamybė“12 Reikia skirti elgesį, kurį norma nusako kaip privalomą, nuo faktinio elgesio, kuris atitinka normą. Faktinį elgesį ir elgesį, kurį nusako norma, galima lyginti. Lygindami mes sprendžiame ar faktinis elgesys atitinka normos turinį. Elgesys, sudarantis normos turinį ir realus elgesys yra prilyginti vienas kitam, tačiau jie nėra tapatus. Aktus, kurių prasmę sudaro norma, galime atlikti ivairiais budais, pavyzdžiui, kelio ženklu, kuris nurodo vairuotojui kaip elgtis; liepiamąja ar tiesiogine nuosaka: „stok“, „Liepiu tau sustoti“ yra normos, bet ne teiginiai apie faktus. Užpuoliko įsakymas jam atiduoti pinigus
tokią pat prasmę kaip ir policininko įsakymas sumokėti baudą. Ne užpuoliko, o tik policininko įsakymas turi galiojančios normos, kuri saisto individą ir kuriam ji adresuota, prasmę.

Jeigu žmogų ištinka nelaimė, bėda, tuomet jis šaukiasi kito žmogaus pagalbos. Šio prašymo prasmė yra subjektyvi, todėl, kad kitas žmogus privalo jam padėti. Kitaip yra objektyviaja prasme. Tas žmogus yra moraliai įpareigotas jam padėti, kai galioja bendroji norma, kuri išplaukia iš religijos ir reikalauja „mylėti savo artimą, kaip patį save“.

10 Vaišvila A. „Teisės teorija“. Vilnius, 2000m. p. 209

11 Kelsen Hans. „Grynoji teisės teorija“. Vilnius, 2002m. p. 45

12 Kelsen Hans. „Grynoji teisės teorija“. Vilnius, 2002m. p. 16

Normas galima kurti ir papročiais. Žmones gyvena tam tikroje bendruomenėje

ir elgiasi tam tikromis sąlygomis taip pat, tuomet atsiranda žmonių polinkis elgtis taip

kaip elgiasi visi grupės nariai. Papročiai gali kurti moralės arba teisės normas.

Norma gali išreiksti ir mąstymo akto turini.

II. Teisės normų rūšys

Teisės normų klasifikacija yra svarbi todėl, kad ji padeda mums geriau pažinti normą, nustatyti jos vietą teisės sistemoje, aiškiai suvokti teisės normų funkcijas ir jų vaidmenį teisinio reguliavimo mechanizme, taip pat, tobulinti valstybės institucijų teisėkūrą ir teisės taikymą.

Teisės normos yra klasifikuojamos įvairiais pagrindais, atsižvelgiant į teisės normų poveikio žmonių elgesiui specifiką.

1.Pagal teisinio reguliavimo objektą ( pagal šakas ) teisės normos yra skirstomos į konstitucines, baudžiamąsias, civilines, darbo, santuokos ir seimos, financų, administracines, procesines ir tarptautines, zemes. Taip pat, šakinės teisės normos yra skirstomos į materialiąsias ir proceso, viešąsias ir privačiąsias.

• Konstitucinės teisės normos – jos yra vienos iš konstitucinės teisės struktūros elementų. Konstitucinės teisės normos reguliuoja specifinius santykius. Tai valstybės organizacija, viešosios valdžios organizavimas, bei jos igyvendinimo pagrindai, taip pat, svarbiausi asmens ir valstybės tarpusavio santykiai. Šios normos yra įtvirtintos konstitucijoje. Konstitucinės teisės normos – visą teisės sistemą vienijančios normos. Joms būdinga specifiniai įtvirtinimo šaltiniai, šios normos yra aukščiausios teisinės galios, pasižyminčios imperatyvumu. Konstitucinių teisės normų reguliuojamų teisinių santykių subjektai ypatingi ( valstybė, tauta, valdžios institucijos, piliečių susivienijimai, individai ). Šios normos išsiskiria savo satbilumu.

• Baudžiamosios teisės normos – tokios normos, kuriomis tam tikros veikos veikimas arba neveikimas yra pripažįstamas nusikaltimu ir už jį numatomos prievartinės poveikio priemonės. Todėl jas taiko tik teismai. Baudžaimosiomis normomis yra nusakomos tos veikos, kurios yra pavojingiausios pagal savo pasekmes, pagal padarymo pobūdį ir pagal kitus bruožus ( mąstą, padarytos žalos dydį ir pasikartojimą ).

• Civilinės teisės normos – Jų išskirtinumą lemia tai, kad jos apibrėžiamos ne tik teisės aktuose, bet ir gali būti numatomos šalių susitarimu, nes civilinius teisės santykius reguliuoja dispozityvus metodas, kad šalims paliekama teisė laisvai nustatyti teises ir pareigas.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2801 žodžiai iš 5551 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.