Teisės paskaitų konpektas
5 (100%) 1 vote

Teisės paskaitų konpektas

Darbo teisė

Darbo teisė-tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja darbo santykius tarp darbuotojo ir darbdavio ir kitus glaudžiai susijusius visuomeninius santykius.

Darbo santykiai-tai santykiai, grindžiami darbuotojo ir darbdavio susitarimo pagrindu, įpareigojantys darbuotoją asmeniškai už užmokestį atlikti sulygtą darbo funkciją, paklusti darbovietės vidaus tvarkos taisyklėms, o darbdavį įpareigojantys sudaryti darbo sąlygas, nustatytas įstatymuose, darbo ir kolektyvinėse sutartyse. Darbo santykiai, sureguliuoti darbo teisės normomis, tampa darbo teisiniais santykiais.

Darbo teisės paskirtis-reguliuoti ne paties darbo proceso technologiją, bet socialinius jo organizavimo ir taikymo ryšius, nes darbo teisės dalykas yra ne pats darbas, o tik jo visuomeninė forma, santykiai tarp žmonių, dalyvaujančių darbo veikloje.

Darbo sutartis

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Darbo sutarties rūšys: 1)neterminuotos; 2)terminuotos, laikinosios, sezoninės; 3)dėl papildomo darbo, antraeilių pareigų; 4)su namudininkais; 5)patarnavimo darbam; 6)kitos.

Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą, kurią pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas dviem egzemplioriais. Vienas egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale.

Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą dieną po sutarties sudarymo, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu. Apie priimtą dirbti darbuotoją, darbdavys tą pačią dieną privalo pranešti „Sodros“ teritoriniam skyriui, išsiųsdamas jam nustatytos formos pranešimą.

Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą.

Už darbo sutarties sudarymą, jos įregistravimą, darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimą yra atsakingas darbdavys.

Darbo sutartis gali būti nutraukiama tik remiantis įstatyme nustatytais pagrindais ir laikantis nustatytų taisyklių.

Įstatymuose vartojami trys terminai, kurie reiškia darbo teisinių santykių pasibaigimą. Tai darbo sutarties pasibaigimas; darbo sutarties nutraukimas; atleidimas iš darbo.

Darbo sutartis gali būti nutraukiama šalių susitarimu, suėjus terminui, darbuotojo pareiškimu, darbdavio iniciatyva.

Darbo laikas

Darbo laikas-tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilygti laikotarpiai.

Į darbo laiką įeina: faktiškai dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose, tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas; laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti.

Pagrindiniu darbo laiko trukmės matu yra darbo diena (pamaina) ir darbo savaitė.

Darbo diena vadinama darbo laiko trukmė, kurią darbuotojas privalo dirbti per parą. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti 8 darbo valandų, neatsižvelgiant į tai, ar dirbama 6 darbo dienas ar 5 darbo dienas per savaitę.

Darbo pamaina-darbo laiko trukmė, kurią darbuotojai turi dirbti per parą pagal darbo grafiką arba darbo tvarkos taisykles. Darbo pamaina paprastai vadinamas darbas tam tikrą paros dalį (dieninė, vakarinė, naktinė pamainos).

Darbo savaitė-įstatymų nustatyta bendra darbo laiko norma per kalendorinę savaitę. Per savaitę gali būti dirbama 5 darbo dienas su dviem poilsio ar 6 darbo dienas su viena poilsio diena, atsižvelgiant į darbo pobūdį, jo sąlygas ir kitas aplinkybes.

Pagal darbo laiko trukmę ir darbuotojo reisinę padėtį darbo laikas paprastai skirstomas į: 1)normalų; 2)sutrumpintą; 3)ne visą darbo laiką; 4)budėjimą; 5)viršvalandinį darbą; 6)darbą naktį.

Darbuotojų normali darbo laiko trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per 7 dienas neturi viršyti 48 valandų.

Sutrumpintas darbo laikas-tai darbo laikas, kurio trukmė nustatoma trumpesnė už normalią, atsižvelgiant į darbo sąlygas ir dirbančio asmens fiziologines savybes.

Sutrumpintas darbo laikas nustatomas paaugliams nuo 16 iki 18 metų; vaikams iki 16 metų; asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma; asmenims dirbantiems naktį.

Ne visas darbo laikas-darbo trukmė, trumpesnė už atitinkamos kategorijos darbuotojams arba asmenims, dirbantiems tam tikromis sąlygomis, numatytą normalią darbo laiko trukmę, nustatoma darbuotojo ir darbdavio susitarimu.

Ne visas darbo laikas
gali būti nustatomas: 1)darbuotojo ir darbdavio susitarimu; 2)darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklės pagal medicinos įstaigos išvadą; 3)pareikalavus nėščiai moteriai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki 3 metų, bei darbuotojui vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arbą vaiką invalidą iki 16 metų; 4)darbuotojo iki 18 metų reikalavimu; 5)invalido reikalavimu pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą; 6)darbuotojo, slaugančio sergantį šeimos narį, reikalavimu pagal medicinos įstaigos išvadą.

Viršvalandiniais laikomi darbai, kuriuos darbuotojai dirba viršydami ilgesnę kaip 40 valandų per savaitę, sutrumpinto darbo laiko, ne viso darbo laiko trukmę, darbovietėse, kuriose įvesta suminė darbo laiko apskaita, nustatytą darbo laiko trukmę.

Viršvalandiniai darbai paprastai draudžiami. Darbdavys gali skirti viršvalandinius darbus tik šiais išimtiniais atvejais: 1)kai dirbami darbai, būtini krašto apsaugai, ir siekiant užkirsti kelią nelaimėms ir pavojams; 2)kai dirbami visuomenei būtini darbai, šalinamos atsitiktinės ar staiga atsiradusios aplinkybės dėl avarijų; 3)kai būtina užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinė kliūties nebuvo galima užbaigti per darbo valandų skaičių, jeigu nutraukus pradėtą darbą, gali sugesti medžiagos ar įrengimai ir pan.

Darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti 4 h ir 120 h per metus.

Už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio.

Darbas naktį yra kalendorinis laikas nuo 22 h iki 6 h. Naktiniu laikomas darbas, jeigu 3 darbo valandos tenka nakčiai.

Draudžiama dirbti nakties metu skirti asmenis iki 18 metų, taip pat darbuotojus, kuriems dirbti naktį neleidžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada.

Už darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio.

Poilsio laikas

Poilsio laikas-tai įstatymu, kolektyvine ar darbo sutartimi reglamentuotas laisvas nuo darbo laikas.

Galiojantys įstatymai numato šias laiko poilsio rūšis: 1)pertrauką pailsėti ir pavalgyti; 2)papildomas ir specialias pertraukas pailsėti darbo dienos (pamainos) laiku; 3)paros poilsį; 4)savaitės nepertraukiamąjį poilsį; 5)kasmetinį poilsio laiką (švenčių dienas, atostogas).

Pertrauka pailsėti ir pavalgyti (pietų pertrauka)-tai dienos (pamainos) laikotarpiu darbuotojams pailsėti ir pavalgyti suteikiama ne ilgesnė kaip 2 h ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka, kurios metu darbuotojai turi teisę palikti darbo vietą ir pertrauką naudoti savo nuožiūra. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vėliau kaip po 4 darbo valandų. Ši pertrauka į darbo laiką neįskaičiuojama.

Darbdavys privalo pasirūpinti, kad darbuotojams būtų sudarytos tinkamos sąlygos per pertrauką pailsėti ir pavalgyti.

Tuose darbuose, kur dėl gamybos sąlygų negalima palikti darbo vietos ir daryti pertraukos, darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo metu.

Papildomos ir specialios pertraukos-tai atsižvelgiant į darbo sąlygas, tam tikroms darbuotojų kategorijoms suteikiamos papildomos ar specialios pertraukos pailsėti, kurios įskaitomos į darbo laiką ir už jas mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis. Specialios pertraukos daromos dirbant lauke arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip -10 laipsnių, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelė protinės įtampos reikalaujantį darbą.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1239 žodžiai iš 2407 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.