Teisesaugos instituciju
5 (100%) 1 vote

Teisesaugos instituciju

I tema Teisėsaugos institucijų kurso dalykas, sistema, šaltiniai

1.Teisėsaugos institucijų sąvoka, sistema, pagrindiniai veiklos bruožai

Teisėsauga-tai tam tikrų institucijų, taikančių teisinės prievartos ir

teisinės gynybos priemones veikla, kuria siekiama užtikrinti normalų

teisinės sistemos funkcionavimą.

Teisėsauga- tai specialių valstybės institucijų ir nepriklausomų asmenų,

kuriems valstybė patikėjo vykdyti tam tikras jai priklausančias funkcijas,

veikla, užtikrinant teisės apsaugą ir tinkamą jos įgyvendinimą.

Teisėsaugos institucijos yra specialios valstybės institucijos ir

nepriklausomi asmenys, užtikrinantys teisės apsaugą ir tinkamą jos

įgyvendinimą.

Teisę taikančios institucijos-tai visos teisėsaugos institucijos tai

užtikrinančios iš pačios teisę taikančios

institucijos.

Teisėsaugos institucijų sistema:

1.LR Konstitucinis Teismas

2.Teismai

3.Prokuratūra

4.Kriminalinės arba baudžiamosios justicijos institucijos:

a) vidaus tarnybos institucijos:

-policija

-valstybės sienos apsaugos tarnyba A-valstybės institucijos

A -finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba B-privatūs asmenys

b) specialiųjų tyrimų tarnyba

c) valstybės saugumo departamentas

d) karo policija

e) advokatūra

B f) notariatas

g) antstoliai

Pagrindiniai teisėsaugos institucijų veiklos bruožai

1.Teisėsaugos institucijos savo veiklą pradeda tik turėdamos savo veiklos

pradžios teisinį pagrindą. Pvz. pranešimas apie nusikalstamą veiką,

ieškinio padavimas

2.Teisėsaugos institucijos veikia tik vadovaudamosios įstatymu, o tam

tikru atveju pagal nustatytą procesinę formą. Procesinę formą nustato BPK,

CPK, ATPK. Procesinės formos nesilaikymas užtraukia atšaukimą. Pvz.

nuosprendžio.

3.Teisėsaugos institucijos funkcijas gali vykdyti tik teisėsaugos

institucijų pareigūnai, turintys specialų, dažniausiai teisinį, pasirengimą

ir atitinkantys kitus įstatymų nustatytus reikalavimus.

4.Teisėsaugos institucijų sprendimai dažniausiai yra teisinio poveikio

priemonės, Jie turi būti teisėti ir pagrįsti.

5.Teisėtus ir pagrįstus teisėsaugos institucijos sprendimus privaloma

vykdyti. Vykdymas užtikrinamas valstybės prievarta.

Teisėti-kuriuose yra tinkamai pritaikyta materialiosios teisės normos ir

kurie priimti laikantis procesinės teisės normos tvarkos.

Jei nors vienos dalies nėra-tas sprendimas nėra teisėtas.

Sprendimo pagrįstumas-motyvavimas konkrečiomis įvykio aplinkybėmis, jos

turi būti nustatytos įstatymo numatyta tvarka, faktinėmis aplinkybėmis (tam

tikru laiku, tam tikroje vietoje, tam tikras asmuo).

Aplinkybes galima nustatinėti tiktai renkant faktines žinias.

6.Teisėsaugos institucijų sprendimai, susiję su asmens teisių ir laisvių

ribojimu, gali būti skundžiami įstatymų numatyta tvarka (Konstitucijos 30

str.)

2.Teisėsaugos institucijų uždaviniai ir funkcijos

Uždaviniai:

1.Saugoti asmens teises ir laisves. Jas privalo užtikrinti teisėsaugos

institucijos.

2.Ginti pažeistą teisę ir, jeigu įmanoma, ją atstatyti.

3.Nubausti pažeidėją, ypač tais atvejais, kai teisę atkurti neįmanoma.

Vykdydamos šiuos uždavinius, kiekviena institucija atlieka tam tikras

funkcijas.

Funkcija-uždavinių įgyvendinimo būdai.

Teisinės sistemos funkcijos:

1. Konstitucinė kontrolė. Šią funkciją vykdo LR Konstitucinis Teismas.

2. Teisingumo vykdymas. Tai pagrindinė teismų funkcija.

3. Teismo sprendimų ir nuosprendžių vykdymas. Vykdo antstoliai ir kitos

institucijos.

4. Operatyvinė veikla. Tai yra ne visai savarankiška funkcija. Jas

vykdančios institucijos: policija, VSD, STT, FNTT, VSAT, muitinė

(kontrabandos bylose).

5. Nusikalstamų veikų tyrimas. Nusikalstamų veikų tyrimą atlieka

prokuratūra, visos kriminalinės justicijos institucijos, muitinė

(kontrabandos bylose), tolimojo plaukiojimo laivų kapitonai, pataisos

įstaigų direktoriai. Reglamentuoja BPK

6. Kaltinimas. Įgyvendina prokuratūra. Skiriamoji riba tarp nusikalstamų

veikų tyrimo ir kaltinimo yra bylos perdavimas teismui.

7. Teisinės pagalbos teikimas (gynyba). Gynyba reikalinga tik jei asmuo

kaltinamas BP. CP nėra gynybos, bet yra teisinė pagalba. Įgyvendina

advokatai, tačiau ne tik jie. Advokatų padėjėjai įstatymų numatytais

atvejais gali teikti teisinę pagalbą ir vykdyti gynybą.

8. Teisėtos civilinės apyvartos užtikrinimas. Įgyvendina notarai.

Užtikrina, kad civiliniuose procesuose nebūtų neteisėtų sandorių.

9. Nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija. Bendra

kriminalinės justicijos institucijų funkcija. 1997 metais buvo

įsteigtas Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras. Jis

koordinuoja ne tik TI, bet ir kitų institucijų veiklą. Tai viešoji

nepelno įstaiga.

Kai kurias funkcijas įgyvendina išimtinai viena TI, o kai kurias kelios TI

bei ne teisėsaugos, o ir kitos institucijos.

Kai kurios funkcijos prasideda ir baigiasi nesusidurdamos su kitomis TI

funkcijomis. Tačiau būna ir įgyvendinamų nuosekliai viena po kitos
arba net

kelios tuo pačiu metu.

3.Pagrindinės teisėsaugos institucijų veiklos kryptys

Reikia skirti funkcijas ir veiklos kryptis. Riba gali būti nubrėžta per

uždavinių ir tikslų, kuriuos apsprendžia valstybės teisinė politika,

atskyrimą. TI veiklos tikslai yra suformuluoti programiniuose dokumentuose

(pvz., vyriausybės programa)

Veiklos kryptys:

1. Norminių aktų, reglamentuojančių TI organizaciją ir veiklą, projektų

rengimas.

2. TI bendradarbiavimas, įgyvendinant joms pavestas funkcijas.

3. TI sistemos ir veiklos tobulinimas, jų įgaliojimų ir veiklos

apribojimas.

4. Naujų teisinių ir mokslinių techninių kovos su nusikalstamumu metodų

ir būdų kūrimas. Teisinės priemonės apibrėžtos įstatymais. Kova su

nusikalstamumu – kriminalinės justicijos funkcija.

5. Kitų institucijų ir piliečių įtraukimas į kovą su nusikalstamumu.

6. TI finansinės ir materialinės techninės bazės vystymas.

4.Teisėsaugos institucijų kurso dalykas ir sistema

TI kurso dalykas yra teisėsaugos institucijų organizavimas ir veikla.

Dalyką sudaro:

1.Teisėsaugos institucijų sudarymas:

a) tų institucijų įsteigimas

b) pareigūnų priėmimas į tarnybą ir atleidimas

2.Teisėsaugos institucijų darbo organizavimas:

a) TI sistema ir struktūra

b) vadovavimas institucijai

c) pareigūnų tarnyba

3.TI kompetencija:

a) TI uždaviniai

b) TI funkcijos.

7. Teisėsaugos institucijų kurso šaltinių sąvoka ir klasifikacija

Teisės šaltiniai (pagal pozityvizmą) – rašytiniai norminiai aktai.

Pagal prigimtinę teisę – teisės šaltiniai yra įgimtiniai. Norminiai

aktai, kurie prieštarauja prigimtiniai normai – negalioja.

TI kurso šaltiniai – LR įstatymai ir kiti teisės aktai, kurių reguliavimo

dalyku yra teisėsaugos institucijų organizavimo ir veiklos pagrindai. TI

kurso šaltiniai taip pat yra Konstitucinio Teismo nutarimai, kurie atitinka

bent vieną sąlygą:

a) jei nagrinėjimo dalyku yra įstatymas ar kitas aktas, liečiantis

teisėsaugos institucijas;

b) tokie nutarimai, kuriuose nagrinėjamas įstatymų ar kitų teisės aktų

atitikimas Konstitucijos straipsniams, kurie yra teisėsaugos

institucijų kurso šaltiniais.

TI kurso šaltiniai skirstomi : pagal reguliavimo dalyką:

1. Bendrieji teisės aktai:

a) LR Konstitucija;

b) tarptautinės ratifikuotos sutartys

c) CPK, BPK, ATPK.

2. Specialieji norminiai aktai – reglamentuoja atskirų TI organizaciją

ir veiklą:

a) teismų įstatymas;

b) prokuratūros įstatymas ir kt.

Pagal formą ir teisinę galią:

1. LR Konstitucija

2. Ratifikuotos tarptautinės sutartys (Europos žmogaus teisių ir

pagrindinių laisvių apsaugos konvencija)

3. Konstituciniai įstatymai

4. Įstatymai

5. Konstitucinio teismo nutarimai (1999 12 21 dėl teismų

įstatymo kai kurių straipsnių atitikimo Konstitucijai)

6. Seimo nutarimai (dėl teisinės sistemos reformos metmenų

įgyvendinimo)

7. LR Prezidento dekretai (dekretai, kuriais nustatomas teisėjų

skaičius)

8. LR vyriausybės nutarimai (nutarimas, kuriuo patvirtintas

teisinių pareigybių sąrašas)

9. Žinybiniai norminiai aktai (teismų tarybos nutarimai,

ministrų įsakymai, generalinio prokuroro įsakymai).

7.Lietuvos Respublikos Konstitucija kaip teisėsaugos institucijų kurso

šaltinis

LR Konstitucija-tai aukščiausios galios teisinis aktas ir norminiai aktai

negali jam prieštarauti. Konstitucija yra vientisas ir nedalomas norminis

aktas.

1.Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo principai:

a. Teisėtumo

b. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas

c. Teisėjų ir teismų nepriklausomumo

d. Lygybės įstatymui ir teismui

e. Pažeistų teisių teisminės gynybos

f. Bylų nagrinėjimo viešumo

g. Valstybinės kalbos

h. Nekaltumo prezumpcijos

i. Teisės į gynybą

1. Konstitucijoje yra įtvirtinti kai kurių TI organizavimo ir veiklos

teisiniai pagrindai

a. LR Konstitucinio teismo organizavimo ir veiklos pagrindai (102 –

108 str.)

b. Teismų organizavimo ir veiklos pagrindai (9 skirsnis)

i. Teismų sistema

ii. Teisėjų skyrimo tvarka

iii. Apribojimai teisėjams

iv. Teisėjų imunitetas

v. Teisėjų atleidimas ir pašalinimas

c. Prokuratūros organizavimo ir veiklos pagrindai (118 str.)

II tema. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

1.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statusas ir vieta valstybės

institucijų sistemoje

Reglamentuoja K VIII skirsnis, LR Konstitucinio teismo įstatymas (KTĮ)

Tai teisminė institucija, kuri nevykdo teisingumo. Bet galima sakyti, kad

vykdo konstitucinės priežiūros teisingumą, konstitucinį teisėtumą.

Konstitucijos ir Konstitucinio teismo numatytais atvejais Konstitucinis

teismas teikia Seimui ir Prezidentui išvadas. Nebuvo formaliai įsteigtas.

Pradėjo
1993 metais.

2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sudėtis ir sudarymo tvarka

Reglamentuoja K 103 str. ir KTĮ 4 str.

Konstitucinį teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami 9 metams 1 kadencijai. Kas

3 metai atnaujinamas 1/3.

3.Reikalavimai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjui

Reglamentuoja KTĮ 5 str. ir 6 str.

Reikalavimai:

1. LR pilietis

2. Nepriekaištinga reputacija

3. Turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą

4. Ne mažesnis kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio teisinio

darbo stažas.

4.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo skyrimas ir teisėjo

įgaliojimų nutraukimas

Teisėjų skyrimo tvarka

Teisėjus skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos pateikia:

– Prezidentas

– Seimo pirmininkas

– Aukščiausiojo teismo pirmininkas

Kadencijos pabaiga yra atitinkamų metų kovo mėn. trečias ketvirtadienis.

Kandidatai turi būti pasiūlyti ne vėliau kaip 3 mėn. iki kadencijos

pabaigos

Jei teisėjo kadencija truko ne ilgiau kaip 6 metus, jie po 3 metų gali vėl

būti skiriami 2 kartą. Jei įgaliojimai nutrūksta, tai į jo vietą skiriamas

teisėjas tik likusiam laikui.

Teisėjo įgaliojimų nutraukimą reglamentuoja K 108 str. ir KTĮ 11 str.

Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai:

1. Pasibaigia įgaliojimų laikas;

2. Jis miršta;

3. Atsistatydina (Sprendimą priima Seimas Seimo pirmininko teikimu);

4. Negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės (kai yra Konstitucinio

Teismo sprendimas ir sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų

komisijos išvada);

5. Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka.

5.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas

Reglamentuoja k 103 str.

Skyrimo tvarka:

Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas

Respublikos Prezidento teikimu.

Konstitucinio teismo pirmininko kompetencija

Jis turi visus įgaliojimus, kaip ir kiti teisėjai.

Reglamentuoja KTĮ 13 str.

Konstitucinio teismo pirmininkas greta teisėjo pareigų:

1. Vadovauja Konstitucinio teismo darbui.

2. Šaukia Konstitucinio teismo posėdžius ir jiems pirmininkauja.

3. Siūlo Konstituciniam teismui svarstytinus klausimus.

4. Paskirsto darbus Konstitucinio teismo teisėjams.

5. Teikia Konstituciniam teismui tvirtinti jo aparato struktūrą ir

etatus, bei priima ir atleidžia aparato darbuotojus.

6. Leidžia įsakymus ir potvarkius.

Konstitucinio teismo pirmininko pavadavimas

Reglamentuoja KTĮ 14 str.

Laikinai eina Konstitucinio teismo pirmininko pareigas:

1. Konstitucinio teismo pirmininko paskirtas teisėjas.

2. Didžiausią teisininko darbo stažą turintis teisėjas.

6.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencija

Reglamentuoja K 105 str.

Dvi Konstitucinio teismo dalys:

1. Jis nagrinėja bylas dėl teisės aktų atitikimo Konstitucijai ir

įstatymams.

2. Teikia išvadas Konstitucijoje numatytais atvejais.

Bylų kategorijos (Reglamentuoja KTĮ 63 str.)

a) bylas dėl įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo LR Konstitucijai (Seimo

aktai-nutarimai).

b) bylas dėl Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams.

c) bylas dėl Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams.

Konstitucinis teismas gali nagrinėti tiek viso akto, tiek dalies atitikimą

Konstitucijai

Tam, kad byla būtų nagrinėjama turi būti:

1. Vada (Konstitucinio teismo įstatymo tvarka ir nustatytos formos

prašymo padavimas)

2. Pagrindas (teisiškai motyvuota abejonė, kad aktas ar jo dalis

prieštarauja Konstitucijai ar įstatymui.)

Išnagrinėjęs bylą Konstitucinis teismas priima nutarimą:

• Pripažinimas, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai

• Pripažinimas, kad teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai (be

pasekmių).

Pasekmės – KTĮ 72str.,K 107str.

Teisės aktas ar jo dalis negali būti taikomas nuo tos dienos, kai

oficialiai paskelbiamas Konstitucinio teismo sprendimas, kad atitinkamas

aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams.

Antra kompetencijos dalis – teikia išvadas. KTĮ 73str. K 105str.:

1. Ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Prezidento ar Seimo narių

rinkimus.

2. Ar Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas.

3. Ar LR tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai.

4. Ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla,

konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

7. Prašymų ir paklausimų Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui

padavimas

Reglamentuoja K 106str. Prašymų padavimą- KTĮ 65str.

Paklausimo padavimą- KTĮ 74str.

Prašymų padavimą reglamentuoja KTĮ 65 str.

Kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti gali:

1. Seimas savo nutarimu ir tokiu atveju akto galiojimas

sustabdomas.

2. Ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė

3. Teismai, nagrinėdami bylą, kai byloje reikia taikyti konkretų

teisės aktą

4. Vyriausybė. Dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto. Negali

kreiptis dėl savo ir Prezidento aktų.

5. Prezidentas. Dėl vyriausybės akto atitikimo
įstatymams ir

Konstitucijai.

Konstituciniai teismai gali atsisakyti nagrinėti prašymą (KTĮ 69 str.):

1. Kai Konstitucinis teismas jau pradėjęs nagrinėti bylą dėl to paties

dalyko.

2. Kai toks klausimas jau buvo nagrinėtas.

3. Kai prašymą pateikė ne tas asmuo ar institucija, kuri gali teikti

prašymus.

4. Kai prašymas nežinybingas.

5. Prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais.

Paklausimo padavimas

Reglamentuoja K 106, KTĮ 74 str.

Jos duodamos dėl išvadų.

Dėl visų rūšių išvadų gali kreiptis Seimas.

LR Prezidentas (tik dėl Seimo rinkimų, dėl tarptautinių sutarčių).

Konstitucinis teismas gali atsisakyti nagrinėti paklausimą. KTĮ 80 str.

III tema Teisminė valdžia

1.Teisminės valdžios sąvoka ir pagrindiniai bruožai

Valdžios rūšis įtvirtina Konstitucijos 5 straipsnis.

Jos yra 3:

a) įstatymų leidžiamoji (Seimas);

b) įstatymų vykdomoji (Vyriausybė ir Prezidentas);

c) teisminė valdžia (Teismas)

Valdžių pasidalijimo principas yra labai platus.

Enciklopedijoje Teisminė valdžia-teisminių institucijų, vykdančių

teisingumą, sistema.

Valdžia-teisė ir galia pajungti savo valiai.

Bendresnis apibrėžimas: Teisminė valdžia –tai yra specialių valstybės

institucijų-teismų-įgaliojimai spręsti priskirtus jų kompetencijai

klausimus, kylančius taikant teisę ir šių įgaliojimų realizavimas

civilinio, baudžiamojo ir administracinio proceso tvarka.

Pilnesnis apibrėžimas: Teisminė valdžia-tai yra valstybinės valdžios

dalis, kurią sudarančios specialios valstybinės institucijos-teismai-turi

valstybės suteiktą išeitinę kompetenciją, nepriklausomai nuo kitų valdžių

ar proceso dalyvių įtakos, įstatymo nustatyta procesine tvarka vykdyti

teisingumą ir kitas įstatymu jai pavestas funkcijas.

Teisminės valdžios bruožai:

1.Teisminė valdžia-tai valstybinės valdžios dalis, kurią įgyvendina

valstybės institucijos ir ji išreiškia valstybės valią. Tai įtvirtina

Konstitucijos 109 str. 4d.

2.Teisminė valdžia priklauso teismams, t.y. valstybės institucijoms

sudaromoms Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka.

3.Teisminės valdžios išimtinumas, teisminę valdžią įgyvendina tik teismai.

K 109 str. 1d.

4.Teisminės valdžios nepriklausomumas, savarankiškumas ir išskirtinumas.

Nepriklausomumas – teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra

nepriklausomi ir klauso tik įstatymo.

Savarankiškumas – savo funkcijomis teismai nesidalija su kitomis

institucijomis ir jų sprendimai jokių patvirtinimų nereikalauja.

Išskirtinumas – teismai sudaro atskirą valstybės institucijų sistemą,

kuri neįeina į jokią kitą valstybės struktūrą ir niekam nepavaldi.

5.Teisminės valdžios įstatymiškumas. Kaip ir visos kitos valdžios

vadovaujasi įstatymais.

6.Teisminės valdžios veikos procesinė tvarka. Ją nustato procesiniai

įstatymai CPK, BPK, ATPK.

2.Teisingumo sąvoka ir savybės

Svarbiausia teismų funkcija – teisingumas.

Teisingumas reiškia:

1. teismo veiklą

2. teismo veiklos vykdymą pagal teisę

Teisingumas – tai procesine tvarka atliekama teismų veikla, teismo

posėdžiuose nagrinėjant baudžiamąsias, civilines ar administracines bylas,

kuria siekiama teisingai, pagrįstai ir teisėtai jas išspręsti. Teisena –

procesas nuo pradžios iki galo.

Teisingumo savybės:

1. teisingumą vykdo tik teismai

2. teisingumas vykdomas ypatinga procesine tvarka.

3. teisingumas vykdomas nagrinėjant baudžiamąsias, civilines,

administracines bylas.

Administracines bylas nagrinėja apie 40 kitų institucijų. Jos nepažeidžia

Konstitucijos nuostatos. Tų pareigūnų sprendimą galima skųsti teismui.

4. byla turi būti išspręsta teisėtai, pagrįstai ir teisingai.

teisėtai – nagrinėjant ir sprendžiant bylą turi būti laikomasi procesinės

teisės reikalavimų ir turi būti tinkamai pritaikytos materialinės teisės

normos.

pagrįstai – turi būti tinkamai nustatytos faktinės įvykio aplinkybės ir

tos aplinkybės nustatytos įrodymais.

teisingai – laikantis tiesos.

5. jeigu teismas išsprendžia bylą iš esmės, o tai reiškia atsakyti į

klausimą kas teisus šioje konkrečioje situacijoje, tai bylos

nagrinėjimas baigiamas teisingumo vykdymo aktu.

Teisingumo vykdymo aktai:

1. Sprendimai – civilinėse ir administracinėse bylose.

2. Nuosprendžiai – baudžiamosiose bylose.

Bendras požymis – jie privalomi vykdyti visiems asmenis, kuriems buvo jie

priimti. Jie prilygsta įstatymams. Jie įsiteisina ne iš karto, t.y. pilną

teisinę galią jie įgauna tik po tam tikro laiko, kad būtų laiko teismo

sprendimus apskųsti.

3.Teisingumo principų sąvoka ir sistema

Principas- tam tikra idėja, kuri nereikalauja papildomo įrodinėjimo,

patvirtinimo. Principai yra įtvirtinti Konstitucijoje ir kai kurie-

įstatymuose.

Teisingumo principai – LR Konstitucijoje įtvirtintos arba iš jos

išplaukiančios pagrindinės teisinės nuostatos, apsprendžiančios valstybės

institucijų, įgyvendinančių teisminę valdžią, organizaciją ir veiklą.

bendrumą:

1. bendrieji principai – būdingi visai teisinei sistemai. (teisėtumo,

valstybinės kalbos principai)

2. tarpšakiniai principai – būdingi kelioms teisės šakoms. (bylų

nagrinėjimo viešumas)

3. šakiniai principai – tam tikros teisės šakos principai.

• Konstituciniai principai- tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje.

• Principai, įtvirtinti kai kuriuose įstatymuose.

3.1 Teisėtumo principas

Konstitucinis, bendras universalus teisės principas. Jis reikalauja, kad

visi asmenys griežtai ir nenukrypstamai laikytųsi įstatymų ir

Konstitucijos bei juos vykdytų.

Du teisėtumo principo aspektai:

1.Visi privalo vykdyti Konstituciją ir įstatymus (K. 28 str.)

Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (K. 7 str.III d.)

2.Įstatymai neturi prieštarauti Konstitucijai (K. 7 str. I d.)

Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai

(K.110 str. I d.)

3.2. Principas „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“

Tai Konstitucinis principas-(K.109 str. Id.)

3.3. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas

Tai konstitucinis principas, įtvirtintas konstitucijoje (K109 str. 2, 3

d.). Dar vadinamas teismų bešališkumo principu. (TĮ 2, 3, 45 – 50 str.)

Nepriklausomumas – tai tokių sąlygų sudarymas, kurioms esant teisėjai ir

teismai galėtų nagrinėti bylas vadovaudamiesi tik įstatymais ir vidiniu

įsitikinimu.

Teisėjų ir teismų nepriklausomumas:

1. teismų, kaip teisminės valdžios nepriklausomumo užtikrinimas (T 2

str.)

2. teisėjų nepriklausomumas

1 aspekto garantijos:

1. Organizacinis savarankiškumas. Įgyvendinamas per teismų savivaldą (T

113 – 125)

2. Teismų įstatymu yra laiduojamos finansinės ir materialinės garantijos

(T 126 – 129)

3. Administravimas teismuose (T 102 – 112). Administravimą teismuose

užtikrina patys teisėjai.

2 aspekto garantijos:

1. išorinis teisėjų nepriklausomumas – tai draudimas bet kokiu būdu

kištis į teisėjų veiklą, kai jie vykdo teisingumą. (K 114 str., T 3

str.)Garantijos:

a. apsaugos nuo pašalinių asmenų kišimosi į teisėjų veiklą

garantija

i. teisėjų įgaliojimų pastovumas

ii. draudimas daryti poveikį, draudimas teisėjui užsiimti kokia

nors kita veikla kaip teisėjas, išskyrus mokslinę veiklą.

iii. teisėjų imunitetas (asmens neliečiamumas). Teisėjai

neatsako administracine tvarka, o tik drausmine. Draudžiama

įeiti į teisėjui priklausančias patalpas. Jei sulaikytas

teisėjas be dokumentų, nustačius jo tapatybę jis turi būti

tuoj pat paleistas. Teisėjas neatsako už žalą, atsiradusią

proceso šaliai, jei ji padaryta nepagrįstu ar neteisėtu

sprendimu. Ji atlyginama iš valstybės biudžeto, išskyrus,

kai teisėjas už sprendimą patrauktas baudžiamojoj

atsakomybei.

iv. Teisėjų socialinio pobūdžio garantijos

b. Apsaugos nuo teisminės valdžios kišimosi į teisėjų veiklą

garantijos (reglamentuotos procesiniuose įstatymuose)

i. Tik pats teisėjas (teismas) nustato bylos nagrinėjimo

kryptį ir sprendžia visus su bylos nagrinėjimu susijusius

klausimus.

ii. Sprendimų priėmimo tvarka:

1. Sprendimas – teisingumo aktas – priimamas tik

sprendimų kambaryje, kur gali būti tik teisėjai ir

yra užtikrinamas pasitarimo slaptumas. (BPK 80 str.)

2. kai sprendimai kolegialūs, jie priimami balsuojant.

* Teisėjai negali susilaikyti.

* Klausimai formuojami , kad būtų galima atsakyti tik

„taip“ arba „ne“.

* Pirmas balsuoja mažiausią teisinio darbo stažą

turintis teisėjas, o paskutinis – teismo pirmininkas

* Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Įkalinant

iki gyvos galvos – būtinas visų teisėjų pritarimas.

iii. Aukštesnės instancijos teismas negali nurodyti žemesniam

teismui, kokį sprendimą jis turi priimti.

2. Vidinis teisėjų nepriklausomumas – tai draudimas pačiam teisėjui

paklusti bet kokiam pašaliniam poveikiui sprendžiant bet kokią bylą.

(T 43 str. Taip pat įtvirtinta ir teisėjų etikos taisyklėse).

Garantijos: Teisėjų nusišalinimo ir nušalinimo institutas (T 34 str., 43

str. 3 d.)

Nusišalinimas – reikalavimas teisėjams nusišalinti nuo tam tikrų bylų

nagrinėjimo, esant įstatymo numatytiems pagrindams.

3.4. Lygybės įstatymui ir teismui principas

Įtvirtintas K. 29 str. ir TĮ 6 str.:

K. 29 str.

„Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi

asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų

dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės
padėties,

tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“

Pozityvūs ribojimai: teisėjų neliečiamumas, seimo narių, vyriausybės narių

imunitetas, kai kuriais atvejais ir prokurorų. Tikslas – suteikti ne

privilegijas, o tam tikras veiklos garantijas.

3.5.Pažeistų teisių teisminės gynybos principas

Konstitucinis principas, įtvirtintas K. 30 str. ir TĮ 4-5 str.

K. 30 str.

„Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę

kreiptis į teismą. Asmeniui padarytos materialinės ir koralinės žalos

atlyginimą nustato įstatymas.“

4str. Teisė į teisminę gynybą.

5str. Teisė į nepriklausomą , nešališką ir operatyvų teismą.

3.6. Bylų nagrinėjimo viešumas

K. 117 str.

Proceso dalyviai – asmenys, turintys suinteresuotumą bylos baigtimi.

Yra du viešumo aspektai:

1. paties proceso viešumas

a. proceso viešumas proceso dalyviams – visi jie turi teisę ir, tam

tikrais atvejais, pareigą dalyvauti nagrinėjamoje byloje. Be

jokių apribojimų. Reglamentuoja procesiniai įstatymai. Žinoma,

yra išimčių – BPK 259 str. numato sankcijas asmenims,

pažeidinėjantiems teismo posėdžio tvarką. Atskirais atvejais

galima nagrinėti bylą ir be kaltinamojo.

b. viešumas kitiems asmenims – kiekvienas asmuo, sulaukęs 16 metų,

turi teisę stebėti kiekvieną teismo posėdį, išskyrus tuos

atvejus, kai teismo posėdžiai uždari. Uždaro teismo posėdžio

uždarumas reglamentuotas K 117.1, BPK ir CPK yra išsamus sąrašas

aplinkybių. Uždarą teismo posėdį numato teismo sprendimas,

paremtas įstatymu.

2. bylos medžiagos viešumas

a. galimybė susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga –

reglamentuoja CPK. Su bet kuria byla gali susipažinti byloje

nedalyvavę asmenys. Tvarką nustato teisingumo ministras.

b. spendimų ir nuosprendžių skelbimas spaudoje ir internete. Viso

sprendimo arba jo revoliucinės dalies skelbimas: „Teismų

praktika“ – Lietuvos Aukščiausiojo teismo biuletenis.

„Administracinių bylų praktika“

3.7. Valstybinės kalbos principas

Konstitucinis principas – 117str. IId.

Teismo procesas LR vyksta valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems

lietuvių kalbos, garantuojama teisė nemokamo vertėjo dalyvavimui.

3.8. Nekaltumo prezumpcija

Konstitucinis principas – 31str. I d.

Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta

tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Veikia tik baudžiamajame procese, civiliniuose ir administraciniuose –

netaikomas.

Prezumpcija – faktų pripažinimas taip, kol neįrodoma kitaip. Prezumpcija

gali būti bet kada panaikinta, kai atsiranda realios tikrovės reiškinys.

Kaltu laikoma tik tada, kai priimtas teismo sprendimas ir jis įsiteisinęs.

Nuostatos, kurios patikslina asmens nekaltumą:

1. Asmens kaltumą turi įrodyti prokuroras ir ikiteisminės tyrimo

institucijos. Pats asmuo savo nekaltumo neprivalo įrodinėti.

Kaltinamasis gali neduoti parodymų.

2. Asmeniui, kuris įtariamas nusikaltimu, turi būti teisė į gynybą

3.9. Teisės į gynybą principas

Konstitucinis principas – 31str. VI d.

1. ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras turi išaiškinti

įtariamajam jo teises ir užtikrinti, kad tas asmuo jomis pasinaudotų.

2. gynėjo kvietimo ir paskyrimo garantijos. BPK 50 str. Nuo sulaikymo

arba pirmosios apklausos momento turi užtikrinti, kad teise būtų

galima pasinaudoti.

a. Faktinis (fizinis) sulaikymas

b. Procesinis (teisinis) sulaikymas – sulaikymo protokolo

užpildymas

Įtariamasis arba kaltinamasis gali pasirinkti ir pasikviesti bet

kokį gynėją.

3. būtinasis gynėjo dalyvavimas. BPK išvardinti atvejai, kai jo

dalyvavimas privalomas:

a. kai įtariamasis ar kaltinamasis nepilnametis

b. kai yra nebylys, neregys ar kitą fizinę ar psichinę negalę

turintis asmuo.

c. Jei gresia bausmė iki gyvos galvos

d. Jei nemoka valstybinės kalbos

e. Kai suimtas ikiteisminio tyrimo metu

4. nemokamas gynėjo dalyvavimas. Jo paslaugas apmoka valstybė. Valstybės

garantuojamos teisminės pagalbos įstatymas (2000). Nurodyta:

a. būtinojo gynėjo dalyvavimo atvejai

b. nelabai turtingi asmenys

3.10. Proceso koncentruotumas

Europos žmonių teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje –

6str.

Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai

trumpiausią laiką. Užtikrinta teismo galimybė užkirsti kelią tyčiniam bylos

vilkinimui. Būdai:

1. procesinių ir kitų veiksmų atlikimo terminų nustatymas

2. proceso dalyvių pareiga atvykti kviečiamiems į teismą.

3. sankcijos asmenims be svarbios priežasties neatvykus į procesą. BPK –

30 MGL, atvesdinimas, areštas iki 1 mėn.

3. 11. Šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principas

Tarpšakinis principas.

CPK 17str., BPK 7str.-
įtvirtintas šalių lygiateisiškumo principas.

CPK12str., BPK 7str.- įtvirtintas rungtyniškumo principas.

Lygiateisiškumo pr. – šalių procesinės teisės yra lygios.

Rungimosi principas – kiekviena šalis gali pasisakyti dėl kitos šalies

įrodymų.

3.12. Teisminio nagrinėjimo betarpiškumas ir žodiškumas

Tarpšakinis principas iš procesinių teisės šakų. CPK – 14-15str., BPK –

242str.

Betarpiškumas – teismas pats privalo tiesiogiai betarpiškai ištirti

įrodymus, kuriais grindžia sprendimą.

Žodiškumas – visas procesas vyksta žodžiu.

IV TEMA TEISMŲ SISTEMA

1. Teismų sistemos sąvoka

Teismas, tai:

1. teisingumo vykdymo institucija

2. pats teisingumo vykdymas (teismo posėdis)

3. teisėjai, nagrinėjantys bylą (teismo sudėtis)

4. teismo pastatas

Teismų sistema – tai visuma valstybės teismų, kuriuos sieja bendri

teisminiai valdžiai keliami tikslai ir uždaviniai bei teismų valdžios ir

organizavimo principai.

Konstitucinis teismas į teismų sistemą neįeina.

LR tesimų sistema įtvirtinta K 111 str. ir TĮ 12 str.

LR teismų sistema:

1. Bendrosios kompetencijos teismai (išvardinti konstitucijoje):

a. Apylinkių teismai

b. Apygardų teismai

c. Apeliaciniai teismai

d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Jie nagrinėja civilines ir baudžiamąsias bylas. Apylinkių teismai dar

nagrinėja kai kurias administracines bylas.

2. Specializuoti arba administraciniai teismai (abstrakčiai kalba

konstitucija):

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4137 žodžiai iš 8273 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.