Teisėsaugos organizacijos
5 (100%) 1 vote

Teisėsaugos organizacijos

paskaitos, 1998 ?.Kuconis

konspektų sudarymas, 1998-1999 L.Ulevičius

autorines teises gina LR įstatymai

Bendros sąvokos ir santrumpos

Sistema – tam tikra bendros funkcijos siejama atskirų dalių visuma.

TO – teisėsaugos organai.

LR – Lietuvos Respublika.

LRK – LR Konstitucija.

VRM – Vidaus Reikalų Ministerija.

TM – Teisingumo Ministerija.

BP – baudžiamasis procesas.

1. Teisėsaugos organų sąvoka

 – įstatymiškai nesuformuluota. Susiformavo praktikoje.

Teisėsauga – tam tikrų institucijų, taikančių teisinės prievartos ir gynybos priemones, veikla, kuria siekiama užtikrinti normalų teis?(in)ės sistemos funkcionavimą.

Teisėsaugos organai – teisinės prievartos ir gynybos priemones taikantys organai.

plačiąja prasme: A. teisinės prievartos ir gynybos priemones taikantys organai

B. valstybinės valdžios organai

C. valdymo organai

D. teisingumo organai

siaurąja prasme: A. teismas

B. prokuratūra

C. kvotos organai

D. parengtinio tardymo organai

E. advokatūra (nėra valstybinė įstaiga)

Valstybinės institucijos, taikančios normas pažeidusiems asmenims ir turinčios tam įgali?(ojimus)nimus. Taip pat vadinama kriminalinės justicijos sistema.

2, Teisėsaugos organų uždaviniai ir funkcijos

Teisėsaugos organų uždaviniai:

A. pažeistų teisių atstatymas (pvz. skolos negrąžinimas,dažn. civilinėje teisėje)

B. teisės pažeidėjo nubaudimas, kai pažeistos teisės atstatyti neįmanoma (dažn.baudžiamojoje teisėje)

C. pažeistų teisių atstatymas ir pažeidėjo nubaudimas (kai įmanoma)

Teisėsaugos organų funkcijos:

(bendra) A. kova su nusikalstamumu (nusikalstamumo kontrolė)

B. teisingumo vykdymas

C. baudžiamasis persekiojimas/ kaltinimas

D. nusikalstamumo tyrimas

E. operatyvinė veikla

F. teismo sprendimų vykdymas

G. teisniės pagalbos teikimas ir gynyba (teismuose)

H. nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencija

[B-H] įgyvendina atskiros institucijos. Pvz. [B] tik teismai; [D,E] kelios institucijos (policija, VRM tardytojai); [H] vykdo (turėtų vykdyti) visi teisėsaugos organai, bet dabar yra sukurtas specialus ‘Nusikalstamumo prevencijos centras’, tačiau tai viešoji įstaiga (? kas tai). Taip yra visuomeninis judėjimas ‘Stabdyk nusikalstamumą’.

Kai kurias funkcijas gali vykdyti ir neteisėsaugos organai (C,G gali ir pats nukentėjusysis ar kaltinamasis).

Svarbiausia funkcija – [B]. Yra viena įstaiga – teismas. Teismų sprendimas galutinis (realiai tik aukščiausiojo teismo). Išimtis – prezidento galia suteikti malonę. Kai kas teismų nepriskiria teisėsaugos organams.

3, Pagrindinės teisėsaugos organų veiklos kryptys

Funkcijos tiesiogiai susijusios su uždaviniais, o  apsprendžia tolimesnius tikslus.  išplaukia iš valstybės teis?(in)ės politikos.

Pvz. pareigūnams draudžiama būti kažkokios partijos nariu.

A. įstatymų ir kitų teisės aktų projektų kūrimas

B. teisėsaugos organų sistemos ir veiklos tobulinimas (mokesčių mokėjimu užsiima ir mokesčių inspekcija, ir mokesčių policija)

C. teisėsaugos organų bendradarbiavimas įgyvendinant jiems pavestas funkcijas (kol kas realiai neveikia – sovietmečiu koordinavo generalinis prokuroras, dabar gal teisingumo ministras. Kartais kuriamos tarpžinybinės komisijos. Rajono lygyje dažnai viskas ok.

D. naujų teisinių ir mokslinių – techninių kovos su nusikalstamumu metodų kūrimas. (DNR analizė tėvo nustatymui)

E. kitų organų ir struktūrų įtraukimas į kovą su nusikalstamumu (‘Stabdyk nusikalstamumą’)

F. teisėsaugos organų finansinės ir materialinės – techninės bazės vystymas

4, Teisėsaugos organų kurso dalykas ir sistema

Teisėsaugos organų kurso dalykas – teisės aktai, reglamentuojantys teisėsaugos organų veiklą, organizaciją, kompetenciją. Bet ne patys aktai – tai kurso šaltiniai. O bendru atveju:

A. teisėsaugos organų organizavimas (plačiąja prasme) – pareigūnų kompetencija, sudarymas, struktūra, pareigybės

B. teisėsaugos organų veikla – ką ir kokiu būdu teisėsaugos organai veikia (ne visą veiklą, o tik tiesiogiai susijusią su funkcijomis ir veiklos kryptimis), bendrai kompetencija.

Teisėsaugos organų sistema:

1. TO mokslo dalykas, pagrindinės sąvokos ir sistema

2. pagrindinė TO veikla Lietuvoje

3. teisingumas ir jo principai

4. teismų sistema (apylinkių, apygardų teismai, Lietuvos apeliacinis ir Lietuvos aukščiausiasis teismas)

5. konstitucinis teismas

6. teismų departamentas prie teisingumo ministerijos

7. LR teisingumo ministerija

8. LR prokuratūra

9. kvotos organai (policija, valstybės saugumo departamentas, valstybinė mokesčių inspekcija, valstybės kontrolė, jūrų laivų kapitonai, kariuomenės dalių vadai, … (viso ~12))

10. parengtinio tardymo organai (nusikaltimų) (VRM tardytojai, prokuratūros tardytojai)

11. LR VRM

12. advokatūra

13. notariatas

14. privati detektyvinė ir saugos veikla

15. TO kitose šalyse

16. TO kurso vieta tarp kitų disciplinų

5. Teisėsaugos organų ryšys su kitomis disciplinomis

TO skiriasi nuo kitų disciplinų tuomi, jog kitų mokslų pagrindas – tam tikra teisės šaka. Panašiai pagrindo neturi kriminalistika, teisės teorija. Kita vertus, TO turi teisinę bazę:

A. norminiai aktai, kurių tam tikra dalis skirta TO (kodifikuoti norminiai aktai – kodeksai (baudžiamojo proceso, civilinio proceso,
administracinių teisės pažeidimų), t.p. LR Konstitucija)

B. teisės aktai, skirti atskiriems TO, jų veiklos reglamentavimui (LR Teismų įstatymas, prokuratūros įstatymas, įvairūs vyriausybės nutarimai)

6. Teisėsaugos organų kurso šaltinių bendroji charakteristika

norminiai aktai (teisės aktai) (?gal apskritai teisės norminiai aktai?) skirstomi

pagal reguliavimo dalyką (turinį):

A. universalūs norminiai aktai (baudžiamojo proceso kodeksas, LR Konstitucija) (tik dalis yra šaltinis)

B. specialieji norminiai aktai – įstatymai ir kiti norminiai aktai tiesiogiai skirti organizacijai ir veiklai (Advokatūros įstatymas)

pagal formą (teisinę galią): (aktų galia nebūtinai pagal eilę)

A. LR Konstitucija

B. konstituciniai įstatymai (dabar nėra tinkamų TO, gal ateity ‘Teismų įstatymas’) ?kas tai yra, kaip tai apibrėžiama?

C. įstatymai (sudaro pagrindinę TO kurso šaltinių dalį)

D. Seimo nutarimai (pvz. ‘dėl teisinės reformos metmenų’)

E. LR Prezidento dekretai (daugiausia taikymo aktai – pvz. ‘dėl teisėjų skaičiaus apylinkių ir apygardų teismuose ….’)

F. LR Vyriausybės nutarimai (‘Teisingumo ministerijos nuostatai’, ‘VRM nuostatai’, ‘Teismų departamento prie TM nuostatai’)

G. žinybiniai norminiai aktai (VR ministro, teisingumo ministro įsakymai, kai patvirtinamos bendro pobūdžio taisyklės. Pvz. ‘Tardymo departamento nuostatai’, ‘specialiųjų tarnybų nuostatai’)

H. tarptautinės sutartys, reglamentuojančios TO veiklą ir ratifikuotos Seimo (pvz. dvišalės sutartys dėl teisinės pagalbos bylose)

7. LR Konstitucija kaip teisėsaugos organų kurso šaltinis

Tai aukščiausios galios teisinis aktas. Visi kiti aktai turi atitikti LR Konstituciją. Kartu tai yra tiesiogiai taikomas aktas (taip nebuvo TSRS). Tai reiškia, kad konstitucinės normos turi būti taikomos net ir tada, kai nėra tiesiogiai reglamentuojančių įstatymų.  aktualus dėl viso 9 skirsnio bei kai kurių kitų normų. LR Konstitucijoje reglamentuojama:

A. teisingumo principai

1. teisingumą vykdo tik teismai 109 straipsnis 1 dalis

2. teisėjas nepriklausomas ir klauso tik įstatymo 109 straipsnis 2,3 dalys

3. teisėtumo principas 110 straipsnis

4. bylų nagrinėjimo viešumas 117 straipsnis 1 dalis

5. valstybinė kalba (proceso metu) 117 straipsnis 2,3 dalys

6. asmenų lygybė 29 straipsnis

7. pažeistų teisių teisminė gynyba 30 straipsnis

8. nekaltumo prezumpcija 31 straipsnis 1 dalis

9. teisė į gynybą 31 straipsnis 6 dalis

B. kai kurie TO veiklos ir organizacijos pagrindai

1. teismų sistema 111 straipsnis

2. teisėjų skyrimo tvarka 112 straipsnis

3. apribojimai teisėjams 113 straipsnis

4. teisėjų imunitetas 114 straipsnis

5. teisėjų atleidimas iš darbo 115-116 straipsniai

6. prokuroro funkcijos 118 straipsnis

8. Teismų valdžios sąvoka ir pagrindiniai požymiai

LR Konstitucijos 5 straipsnis įtvirtina valdžių padalijimo principą – Seimas, Prezidentas ir Vyriausybė bei teisminė valdžia, kurią vykdo Teismai. Principas sukurtas Monteskje 17a. pabaigoje. Bendru atveju valdymas suprantamas kaip įtakos turėjimas. Teismas turi įgaliojimus, kuriuos ?gal jų pasekmes – sprendimus? kiti turi vykdyti.

Teismų valdžia – specialių valstybės organų – teismų – įgaliojimai spręsti priskirtus jų kompetencijai klausimus, kylančius taikant teisę ir šių įgaliojimų realizacija civilinio, baudžiamojo ir administracinio proceso tvarka.

pagrindiniai teismų valdžios požymiai (bruožai)

A. teismų valdžia -valstybės valdžios rūšis

B. teismų valdžia priklauso teismams

C. teismų valdžios išimtinumas

(sudėtinis)

D. nepriklausomumas (niekas negali įtakoti), savarankiškumas (nesidalija su niekuo išskyrus LR Prezidento malonės teisė), išskirtinumas (atskira sistema)

E. procesinė teismo veiklos tvarka

F. teismo valdžios įstatymiškumas (kompetencija ir veikla – norminiuose aktuose)

G. neturi prieštarauti LR Konstitucijai

H. įstatymų aiškinimas ??? (au?(n)kšč, Konstitucinis Teismas)

9. Teisingumo sąvoka ir jos savybės

Svarbiausias teismų valdžios turinys – teisingumo vykdymas.  nėra atskleista nei LR Konstitucijoje, nei kituose norminiuose aktuose. Ši sąvoka – daugiau mokslinių tyrinėjimų objektas.

Teisingumas suprantamas:

A. gyvenimiška (buitinė) samprata – teismo, kuris teisia, veikla. Taip pat ta veikla turi būti teisėta ir teisinga.

B. teisinė samprata – procesine tvarka atliekama teismų veikla, teismo posėdžiuose nagrinėjant baudžiamąsias ir civilines bylas, kuria siekiama teisėtai, pagrįstai ir teisingai jas išspręsti.

Teisingumo savybės:

A. teisingumą vykdo tik teismas

B. numatyta ypatinga teisingumo vykdymo veikla (specialiai nustatyta procesine tvarka) (civilinio proceso ir baudžiamojo proceso (teisena))

Teisena – visas bylos nagrinėjimas nuo pradžios iki galo.

Teisingumas – tik teismo veikla.

Teisingumo vykdymas nagrinėjant ir sprendžiant:

A. civilines bylas

B. baudžiamąsias bylas

C. ateity gali būti ir administracinis procesas – bet jas nagrinėja ne tik teismas

10. Konstitucinių teisingumo principų sąvoka ir sistema

Konstituciniai teisingumo principai – LR Konstitucijoje įtvirtintos arba iš jos normų išplaukiančios pagrindinės teisinės idėjos, pagrindinės teisės nuostatos, apsprendžiančios teismų organizaciją bei
konstituciniai principai ir išliktų normomis, jei nebūtų detalizuoti. Pvz. teisingumą detalizuoja ‘Teismų įstatymas’, procesiniai įstatymai, etc.

Konstitucinių teisingumo principų sistema:

(šie principai buvo minėti nagrinėjant LR Konstituciją kaip TO kurso šaltinį)

A. teisėtumo principas

B. teisingumą vykdo tik teismai

C. teisėjų nepriklausomumas

D. piliečių lygybė prieš įstatymus ir teismus ?kam ‘ir teismus’?

E. pažeistų teisių teisminė gynyba

F. nekaltumo prezumpcija

G. teisė į gynybą

H. bylų nagrinėjimo viešumas

I. teismo proceso kalba

+ kiti

piliečių dalyvavimas vykdant teisingumą (prisiekusiųjų teismas)

visuomen?(iniai)ės kaltintojai, gynėjai

asmens garbės ir orumo gynyba

teisminio nagrinėjimo betarpiškumas (pats tiria) ir žodiškumas

Teisingumo pasireiškimas ir skirtumai:

A. [F] ir [G] veikia tik baudžiamajame procese (civiliniame – tik įpareigojimai, nėra kaltų)

B. civilinėse bylose teisingumo sistema veikia tik nagrinėjimo metu, ikiteisminio proceso nėra.

11. Teisėtumo principas

Bendras TO principas. Kiekvieno TO veikla turi būti teisėta.  – reikalavimas, kad visos įmonės, įstaigos, … (juridiniai ir fiziniai asmenys) griežtai ir nenukrypstamai laikytųsi LR Konstitucijos ir kitų norminių aktų. Pvz. LR Konstitucijos 28 straipsnis – tiesioginis įpareigojimas žmonėms; 110 straipsnio 1 dalis skirta teismams; 7 straipsnio 3 dalis – piliečiams. Detaliau civiliniame, baudžiamojo procesų kodeksuose.

LRK 7 straipsnio 3 dalis:

Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

LRK 28 straipsnis:

Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis,

žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir

įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

LRK 110 straipsnio 1 dalis:

Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja

Konstitucijai.

12. Teisingumo principas „Teisingumą vykdo tik teismas“

Pasireiškia tuo, jog teisingumą atlieka tik teismas ir niekas negali kištis į teismų veiklą. Išimtis – administracinės bylos, kur byla gali būti nagrinėjama ne tik teismuose. ?apskritai kokia padėtis su administraciniais teisės pažeidimais, jų priklausymu teismams, kuriems?

LRK 109 straipsnio 1 dalis = Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis:

Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai

13. Teisėjų nepriklausomumo principas

 reiškia, kad turi būti sudarytos tokios sąlygos, jog pašalintų ir apsaugotų teisėją nuo bet kokio kišimosi į jo veiklą. Visais kitais atvejais – gali tik teisingumo vykdymo atveju. ?ar tai turima galvoje teisėjo akivaizdi nekompetencija ar apeliavimo galimybė?

poveikio skirstymas:

A. objektyvusis – reikalauja teisėją apsaugoti nuo pašalinio poveikio

B. subjektyvusis – pats teisėjas neturi pasiduoti

ARBA

A. iš šalies (kitų organų)

B. vidinis (pvz. 3 teisėjai sprendžia bylą ir daro įtaką vienas kitam. Iš to kilusi ‘pasitarimo kambario paslaptis’, pirmininko paskutinis balsas, teismo sprendimo panaikinimas. Taip pat giminystės ryšiai su proceso dalyviais ?ar su visais?

LRK 109 straipsnio 2-4 dalys:

Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra

nepriklausomi.

Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.

Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu.

Teismų įstatymo 46 straipsnis:

Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.

Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi tais įstatymais, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams neprieštaraujančiais Vyriausybės nutarimais, įstatymams ir Vyriausybės nutarimams neprieštaraujančiais kitais norminiais aktais.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1962 žodžiai iš 3918 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.