Teisėtas elgesys
5 (100%) 1 vote

Teisėtas elgesys

KLAIPEDOS UNIVERSITETAS

JŪRŲ TECHNIKOS FAKULTETAS

REFERATAS

TEISĖTAS ELGESYS

Vykdytojas:

Vadovas:

KLAIPĖDA 2002

Darbo planas:

1) Įvadas

2) Teisėtas elgesys – kas tai?

3) Teisėto elgesio požymiai

4) Teisėto elgesio motyvai

5) Išvados

Įvadas

Teisėto elgesio pažinimas – tai pažinimas “teisės gyvenime”. Elgesys

yra konkretus žmogaus buvimo visuomenėje būdas, socialinės žmogaus

charakteristikos pagrindas.

Elgesys atspindi žmogaus santykius su kitais žmonėmis, su tomis

visuomenės grupėmis, kurioms jis priklauso; tuo pačiu elgesys išreiškia

žmogaus visuomeninį pareigingumą. Visuomenės reikalavimai žmogaus

elgesiui auklėjant įsitvirtina jo sąmonėje ir pamažu virsta jo paties

reikalavimais.

Teisėtas elgesys – kas tai ?

Teisėtas elgesys – tai asmenų ir organizacijų elgesys, nepriešingos

teisės normų reikalavimams. Kas gi yra “teisės norma”? Pozityviosios

teisės norma – teisėkūros subjektų (dažniausiai – valstybės) suformuluota

ar sankcionuota visuotinai privalomo elgesio taisyklė, nustatanti

visuomeninio santykio dalyviams teises bei pareigas ir garantuojama to

santykio dalyvių abipuse nauda ir valstybės prievarta.

Teisė pasirodo ne tik kaip elgesio taisyklė, bet ir kaip visuotinai

privaloma taisyklė. Šitaip ji įgyja galią tiesiogiai veikti socialinį

žmonių elgesį. Gimęs žmogus yra tėvų auklėjamas dorovinio elgesio, tačiau

jau jam pradėjus eiti į mokyklą, jis susiduria su konkrečiom mokymo

įstaigos taisyklėm. Kaip elgtis mokykloje ir už jos ribų. Žmogus jau yra

įpareigotas laikytis šių elgesio taisyklės normų. Atitinkamai už jų

pažeidimą asmuo yra nubaudžiamas (pvz: pastaba, tėvų iškvietimas pas

klasės auklėtoją). Ko gero asmuo pirmą kartą ir susiduria su teisėtu

elgesiu. Ypač tai aktualu pirmaisiais jo mokyklinio auklėjimo metais, nes

dažniausiai čia yra susiduriama su tariamu “bandos” jausmu. Todėl šiuo

atveju ir pasireiškia teisėtas elgesys, kaip asmuo turi elgtis ir ko

negalima jam daryti pagal nurodytas mokyklos taisykles.

Teisėto elgesio požymiai

Teisėtą elgesį apibūdina tokie požymiai:

1) konkretaus asmens elgesys atitinka teisės normų reikalavimus ir

reiškiasi toje socialinių santykių srityje, kuri yra reguliuojama teisės

normų;

2) elgesys visuomenei būtinas arba bent pageidautinas;

3) daugiau ar mažiau sąmoningas elgesys: asmuo žino, ko ir kodėl reikia

savo elgesiui; teisėto elgesio sąmoningumą sudaro asmens elgesio motyvai

( dėl ko veikiama arba neveikiama ), elgesio pobūdis ( elgiamasi tyčia ar

neatsargiai ) ir elgesio tikslai ( ko tokiu elgesiu siekiama ).

Pirmieji du požymiai – tai objektyvieji teisėto elgesio požymiai, kiti –

subjektyvieji.

Kai individualūs asmenys, organizacijos veikia pagal teisės nurodymus,

sakoma, kad teisė yra įgyvendinta ir pasiekiami teisinio reguliavimo

tikslai.

Pagal aktyvumo laipsnį teisėtas elgesys gali reikštis veiksmais ir

neveiksmu ( pasyviu elgesiu ).

Teisėto elgesio motyvai

Pagal elgesio motyvus teisėtas elgesys skirstomas:

1) įsisąmonintas elgesys remiasi asmens įsitikinimu, kad naudinga elgtis

teisei nepriešingu būdu, kad teisėtas elgesys palaiko visuomenėje

socialinę santarvę ir rimtį, nes garantuoja santykio dalyviams abipusę

naudą.

2) Marginalinis arba ribinis elgesys ( lot. marginalis – ribinis, esantis

ant ribos ) – tai elgesys linkęs pažeisti teisę, bet dėl tam tikrų

priežasčių nevirstantis teisės pažeidimu. Motyvai, dėl kurių norą

pažeisti teisę nustelbia susilaikymas nuo teisės pažeidimo,

dažniausiai yra galimos bausmės baimė, suvokimas asmeninės naudos,

kuri laukia teisėtai elgiantis, baimė būti pasmerktam savo kolektyvo,

grupės, šeimos ir kita.

Šitoks elgesys laikomas teisėtu, nes asmuo, kad ir neigiamai vertina

teisinius paliepimus, vis dėlto jų laikosi, juos vykdo ir šiuo požiūriu

jo poelgiai atitinka pozityviosios teisės reikalavimus, nors to asmens

teisinė sąmonė ir atmeta tuos reikalavimus.

Marginalinio elgesio sąvoka šiandien plačiai vartoja teisės

sociologija ir apskritai sociologija tais atvejais, kai nori išskirti

požymius tokių asmenybių ir socialinių grupių, kurios pripažysta

vertybes, priklausančias įvairioms socialinėms kultūrinėms sistemoms, bet

nė vienoje iš tų sistemų neranda savo vietos. Dėl to tokie asmenys jaučia

nuolatinį diskomfortą ir tai pasireiškia atitinkamu jų elgesiu, deviacinu

( nukrypstančių nuo socialinių normų ) pasyvumu arba agresyvumu. Pvz:

Vokietijos teismas lygtinai nuteisė princą Ernstą –
Augustą fon Hanoverį

( Ernst – August von Hanover ), Monako princesės Karolinos ( Caroline )

vyrą, aštuonis mėnesius kalėjimo už tai, kad jis ispyrė fotoreporteriui

1999 metais per Zalcburgo operos festivalį. Liudytojai kaltino princą

sumušus vokiečių klubo savininką Kenijos salų kurorte. Princas Ernstas –

Augustas, aukščiausio rango aristokratas, savo pareiškime, kurį perskaitė

jo advokatas Jochenas Heidemejeris ( Jochen Heidemeier), prisipažino

šiurkščiai kalbėjęs su dviem Vokietijos dienraščio “Bild” reporteriais.

Socialiniu, politiniu požiūriu toks asmuo jaučiasi atplėštas nuo savo

socialinių šaknų, jaučia nuolatinį nepasitenkinimą, o viso šito

priežastimi laiko jam nepalankias socialines permainas.

Teisės požiūriu marginalinis elgesys yra “tarpinis” tarp teisėtos

ir neteisėtos asmens būsenos.

3) Konformistinis, arba prisitaikėliškas, elgesys yra tada, kai asmuo

paklūsta teisės reikalavimams, giliau nesuprasdamas jų laikymosi

prasmės (naudos) arba sąmoningai į tai nesigilindamas. Tai pasyvus

teisės normų laikymasis, prisitaikymas prie aplinkinių ( grupės,

kolektyvo ar giminės ) nuomonės ir veiklos. Tai kolektyvinio žmogaus

elgesys, kai jis mano, kad šitaip elgiasi todėl, jog taip elgiasi

“visi”. Elgtis kaip “visi” jam padeda kopti karjeros laiptais.

Toks elgesys vadinamas konformistiniu ( lot. conformis – panašus,

atitinkantis ). Pilietiškai nesusiformavusios asmenybės elgesio

motyvai gali būti savanoriškas sutikimas paklusti vyraujančiai

nuomonei, pasyvus požiūris į teisinę tvarką, vengimas ką nors

svarstyti kolektyve, pritarimas tiesus, su kuriais sieja asmeniniai ar

tarnybiniai ryšiai. Konformistai – tai žmonės, neturintys

individualybės, pažeisti socialinės niveliacijos,

“subendravardiklinti”, nuasmeninti. Juos apibūdinantis požymis –

“minios sindromas”.

Pirmenybė teikiama suvoktam teisėtam elgesiui, nes toks ekgesys yra

stabilesnis, jo subjektai yra patikimesni piliečiai, puikūs

partneriai. Bet kartais visuomenei ir valstybei pakanka ir

konformistinio elgesio, kai asmuo laikosi įstatymų, iš įpročio

kasdieninių gyvenimo normų, stengiasi būti panašus į aplinkinius.

Konformistas negali būti aktyvus pilietis, skatinantis teisę plėtotis

atsižvelgiant į besikeičiančius žmogaus teisių saugos poreikius.

4) Socialiai aktyvus elgesys – aukščiausio lygio teisėtas elgesys,

pasireiškiantis visuomenei naudinga veikla, kuria siekiama įtvirtinti

žmonių santykiuose teisės viešpatavimą ir kuri ne visada pozityviosios

teisės požiūriu teisėta ( disidentų veikla, nacionalinio išsivadavimo

judėjimai ).

Socialinį teisinį aktyvumą lemia aukšta teisinė sąmonė, gilus teisinis

įsitikinimas, savarankiškas mąstymas, savarankiškai naudotis savo

subjektinėmis teisėmis ir vykdyti iš jų išeinančias pareigas. Toks

asmuo, subjektinių teisių pažeidimo atveju, gina aktyviai savo teises

teisėtomis priemonėmis.

Socialiai aktyvų elgesį teisės srityje apibūdina keturi požymiai:

1) Aktyvus dalyvavimas savanoriškų organizacijų ( partijų, sąjungų,

judėjimų, fondų, asociacijų ir t.t. ) veikloje. Jo tikslas pakeisti

arba palaikyti tam tikrų valstybinių teisinių darinių veiklą,

tobulinti teisinę sistemą, ginti piliečių politines, socialines,

kultūrines teises, dalyvauri tvarkant valstybės ir visuomenės

reikalus.

2) Aktyvumas teisėkūros srityje. Dalyvavimas svarstant įstatymų ir

kitų visuomenės modernizavimo planų projektus, dalyvavimas

rinkimuoe , įgyvendinant ir saugant teisinę tvarką, kontroliuojant

visų lygių atstovaujamųjų institucijų veiklą.

3) Aktyvus dalyvavimas sudarant alternatyvius arba gretutinius

visuomenės ar valstybės darinius, taip pat dalyvavimas jų veikloje.

Tai visuomenės savivaldos komitetai arba tarybos pagal gyvenamąją

vietą, visuomeniniai ekspertų centrai, laikinos probleminės

komisijos, regioniniai ir vietos fondai, ekologijos, kultūros ir

istorijos apsaugos, savitarnos grupės, teisių apsaugos asociacijos

ir t.t.

4) Saviveiklinis asmenybės aktyvumas teisės srityje. Tai

iniciatyviniai pasiūlymai politikos ir teisės klausimais, siunčiami

valstybės institucijoms ar visuomenės informavimo priemonėms,

savarankiškas pasipriešinimas teisėtumo ir visuomenės moralės

pažeidimams.

Toks elgesys labai reikšmingas kuriant teisinę valstybę ir

pilietinę visuomenę

Elgesys dar dėl to vadinamas teisėtu, nes yra jo priešingybė –

neteisėtas elgesys.

Išvados

Taigi, anksčiau nagrinėtuose teisėto elgesio motyvuose mes galėjome

pastebėti, kad teisėtas elgesys mūsų valstybėje ne visą laiką atitinka

pozityviosios teisės normas. Taip pat galime pastebėti, kad dažnėja

nusižengimų dabartinės teisės normoms, o tai priveda prie neteisėto

elgesio – teisės pažeidimo.

Be to, nagrinėdamas teisėto elgesio motyvus, pastebėjau, kad

Lietuvoje dominuoja konformistai, ne tik dėl to, kad savo aplinkoje

sutinku daug realių pavyzdžių, bet ir dėl to kad konformistu Lietuvoje

būti yra naudinga.

Naudota literatūra:

1) A. Vaišvila “Teisės teorija” 2000 Vilnius

2) Šilutės ir Pagėgių savivaldybių nepriklausomas laikraštis

“Šilokarčema” 2001.12.15 Nr.144