Teisėtas elgesys
5 (100%) 1 vote

Teisėtas elgesys

KLAIPEDOS UNIVERSITETAS

JŪRŲ TECHNIKOS FAKULTETAS

REFERATAS

TEISĖTAS ELGESYS

Vykdytojas:

Vadovas:

KLAIPĖDA 2002

Darbo planas:

1) Įvadas

2) Teisėtas elgesys – kas tai?

3) Teisėto elgesio požymiai

4) Teisėto elgesio motyvai

5) Išvados

Įvadas

Teisėto elgesio pažinimas – tai pažinimas “teisės gyvenime”. Elgesys

yra konkretus žmogaus buvimo visuomenėje būdas, socialinės žmogaus

charakteristikos pagrindas.

Elgesys atspindi žmogaus santykius su kitais žmonėmis, su tomis

visuomenės grupėmis, kurioms jis priklauso; tuo pačiu elgesys išreiškia

žmogaus visuomeninį pareigingumą. Visuomenės reikalavimai žmogaus

elgesiui auklėjant įsitvirtina jo sąmonėje ir pamažu virsta jo paties

reikalavimais.

Teisėtas elgesys – kas tai ?

Teisėtas elgesys – tai asmenų ir organizacijų elgesys, nepriešingos

teisės normų reikalavimams. Kas gi yra “teisės norma”? Pozityviosios

teisės norma – teisėkūros subjektų (dažniausiai – valstybės) suformuluota

ar sankcionuota visuotinai privalomo elgesio taisyklė, nustatanti

visuomeninio santykio dalyviams teises bei pareigas ir garantuojama to

santykio dalyvių abipuse nauda ir valstybės prievarta.

Teisė pasirodo ne tik kaip elgesio taisyklė, bet ir kaip visuotinai

privaloma taisyklė. Šitaip ji įgyja galią tiesiogiai veikti socialinį

žmonių elgesį. Gimęs žmogus yra tėvų auklėjamas dorovinio elgesio, tačiau

jau jam pradėjus eiti į mokyklą, jis susiduria su konkrečiom mokymo

įstaigos taisyklėm. Kaip elgtis mokykloje ir už jos ribų. Žmogus jau yra

įpareigotas laikytis šių elgesio taisyklės normų. Atitinkamai už jų

pažeidimą asmuo yra nubaudžiamas (pvz: pastaba, tėvų iškvietimas pas

klasės auklėtoją). Ko gero asmuo pirmą kartą ir susiduria su teisėtu

elgesiu. Ypač tai aktualu pirmaisiais jo mokyklinio auklėjimo metais, nes

dažniausiai čia yra susiduriama su tariamu “bandos” jausmu. Todėl šiuo

atveju ir pasireiškia teisėtas elgesys, kaip asmuo turi elgtis ir ko

negalima jam daryti pagal nurodytas mokyklos taisykles.

Teisėto elgesio požymiai

Teisėtą elgesį apibūdina tokie požymiai:

1) konkretaus asmens elgesys atitinka teisės normų reikalavimus ir

reiškiasi toje socialinių santykių srityje, kuri yra reguliuojama teisės

normų;

2) elgesys visuomenei būtinas arba bent pageidautinas;

3) daugiau ar mažiau sąmoningas elgesys: asmuo žino, ko ir kodėl reikia

savo elgesiui; teisėto elgesio sąmoningumą sudaro asmens elgesio motyvai

( dėl ko veikiama arba neveikiama ), elgesio pobūdis ( elgiamasi tyčia ar

neatsargiai ) ir elgesio tikslai ( ko tokiu elgesiu siekiama ).

Pirmieji du požymiai – tai objektyvieji teisėto elgesio požymiai, kiti –

subjektyvieji.

Kai individualūs asmenys, organizacijos veikia pagal teisės nurodymus,

sakoma, kad teisė yra įgyvendinta ir pasiekiami teisinio reguliavimo

tikslai.

Pagal aktyvumo laipsnį teisėtas elgesys gali reikštis veiksmais ir

neveiksmu ( pasyviu elgesiu ).

Teisėto elgesio motyvai

Pagal elgesio motyvus teisėtas elgesys skirstomas:

1) įsisąmonintas elgesys remiasi asmens įsitikinimu, kad naudinga elgtis

teisei nepriešingu būdu, kad teisėtas elgesys palaiko visuomenėje

socialinę santarvę ir rimtį, nes garantuoja santykio dalyviams abipusę

naudą.

2) Marginalinis arba ribinis elgesys ( lot. marginalis – ribinis, esantis

ant ribos ) – tai elgesys linkęs pažeisti teisę, bet dėl tam tikrų

priežasčių nevirstantis teisės pažeidimu. Motyvai, dėl kurių norą

pažeisti teisę nustelbia susilaikymas nuo teisės pažeidimo,

dažniausiai yra galimos bausmės baimė, suvokimas asmeninės naudos,

kuri laukia teisėtai elgiantis, baimė būti pasmerktam savo kolektyvo,

grupės, šeimos ir kita.

Šitoks elgesys laikomas teisėtu, nes asmuo, kad ir neigiamai vertina

teisinius paliepimus, vis dėlto jų laikosi, juos vykdo ir šiuo požiūriu

jo poelgiai atitinka pozityviosios teisės reikalavimus, nors to asmens

teisinė sąmonė ir atmeta tuos reikalavimus.

Marginalinio elgesio sąvoka šiandien plačiai vartoja teisės

sociologija ir apskritai sociologija tais atvejais, kai nori išskirti

požymius tokių asmenybių ir socialinių grupių, kurios pripažysta

vertybes, priklausančias įvairioms socialinėms kultūrinėms sistemoms, bet

nė vienoje iš tų sistemų neranda savo vietos. Dėl to tokie asmenys jaučia

nuolatinį diskomfortą ir tai pasireiškia atitinkamu jų elgesiu, deviacinu

( nukrypstančių nuo socialinių normų ) pasyvumu arba agresyvumu. Pvz:

Vokietijos teismas lygtinai nuteisė princą Ernstą –
Augustą fon Hanoverį

( Ernst – August von Hanover ), Monako princesės Karolinos ( Caroline )

vyrą, aštuonis mėnesius kalėjimo už tai, kad jis ispyrė fotoreporteriui

1999 metais per Zalcburgo operos festivalį. Liudytojai kaltino princą

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 714 žodžiai iš 1424 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.