Teisinės kalbos ypatybės
5 (100%) 1 vote

Teisinės kalbos ypatybės

TURINYS

ĮŽANGA 3

Specializuoti pasakymai 3

Tikslumas, apibrėžtumas ir tikslingumas 4

Glaustumas ir stiliaus sklandumas 5

Netikslūs, nelogiški pasakymai 6

Sprendimų kalba 7

Nutarimo dalys ir jų kalbos ypatybės 8

IŠVADOS 9

ĮŽANGA

Teisės kalbai, kaip ir kitoms kalbos atmainoms, privalomi bendrieji norminės kalbos dėsniai, taisyklės ir reikalavimai. To reikalauja dokumentai, kurie reglamentuoja teisinių aktų rengimą, būtent: “LR įstatymų ir kitų norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas” (Valstybės žinios, 1995, Nr. 41; toliau VŽ) ir “Įstatymų ir kitų teisinių aktų rengimo rekomendacijos” (VŽ 1998 Nr. 87). Abiejuose juose nurodoma: “Teisiniai aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos” (Įstat. 12 str.; Rekomendacijų 1.8 punktas); “Tekste neturi būti netaisyklingų žodžių, žodžių junginių, pastabų, dviprasmybių” (Įst. 10 str. 3d.; Rekomendacijų 1.6 punktas). Taisyklingos kalbos reikalauja ir raštvedybos taisyklės: “Dokumento tekstas turi būti trumpas, tikslus, parašytas taisyklinga kalba” (Taisyklių 2.2 punktas). Taisyklingumas ir bendrinės kalbos normos yra savaime suprantamas ir teisinėje kalboje privalomas dalykas.

Bet teisės kalba yra atskira bendrinės kalbos atmaina, todėl turi ir savų, šiai sričiai būdingų ypatybių, susijusių su šios srities poreikiais. Minimas jos tikslumas, aiškumas, tikslingumas, vienareikšmiškumas, oficialumas, standartiškumas ir kitos ypatybės. Svarbiausios iš jų- tikslumas ir tikslingumas. Galima sakyti, kad šios dvi ypatybės apima visas kitas. Tiesa, tikslingumas svarbus ir kitoms kalbos atmainoms, tik kiekvienoje srityje jis vis kitoks. Tad teisės kalbos pačia būdingiausia ypatybe reikia laikyti tikslumą. Jis teisės kalboje yra toks pat svarbus ir būtinas dalykas kaip ir taisyklingumas.

Specialusis teisės kalbos pobūdis verčia ieškoti savų raiškios būdų. Be įprastinių priemonių, čia prireikia ir tokių, kurių paprasta bendrinė kalba neturi. Teisės kalba tam pasitelkia netipiškų ar periferinių kalbos reiškinių, o jų neradusi, kiek pakeičia ir sau pritaiko esamus žodžius ir pasakymus. Kartais ne visai dėsningų darinių sukuria ir pati.

Specializuoti pasakymai

Teisės ir apskritai dalykinėje kalboje atsiranda nuo kitų sričių ir nuo bendrinės vartosenos nutolusių reiškinių. Iš tokių specializuotų pasakymų galima nurodyti: išieškoti skolą, kelti bylą, pervesti pinigus, priimti nutarimą, pristatyti dokumentus, remtis nutarimu, užtraukti baudą, traukti atsakomybėn ir kt. Jie neįprasti, bet nėra visai atitrūkę nuo paprastosios kalbos, visur čia galima įžvelgti arba kalboje esamą šalutinę, arba kiek pakeistą veiksmažodžių reikšmę, bet tik tiek, kiek leidžia kitos, pagrindinės, šių žodžių reikšmės.

Pasitaiko ir tokių pasakymų, kurie paprastosios kalbos požiūriu atrodo visai keisti, net nelogiški. Antai kad ir akivaizdų nusikaltimą padaręs, bet teismo nenuteistas asmuo yra įtariamasis; tam tikrą statusą turinti įstaiga ar įmonė vadinama juridiniu asmeniu, buvęs, bet teisinės galios neturintis veiksmas nusakomas veiksmažodžiu neįvyko. Paprastosios kalbos požiūriu apie jokį tikslumą ar logiškumą čia kalbėti negalima, bet teisiškai tokie pasakymai yra apibrėžti ir tikslingi. Jei teisininkai juos vartoja nustatytomis reikšmėmis, jiems tai tiksli vartosena. Kalbiškai čia matome netikėtą atskirų žodžių reikšmės perkėlimą nuo vieno dalyko prie kito ir tokius pasakymus priimame kaip atskirus, su kalbine sistema nesusijusius štampus.

Tačiau teisinė kalba negali pažeisti esminių, t.y. sisteminių, kalbos dėsnių ir taisyklių. Būtina laikytis bendriausių gramatikos ir žodžių darybos dėsningumų. Lietuvių kalbos žodžių tvarka nepateisina pasakymo taisyklės vidaus darbo tvarkos, negali būti nė taip įforminto dokumento: taisyklės (dokumento pavadinimas) / vidaus darbo tvarkos (antraštė). Reikia arba rašyti ištisinį pavadinimą vidaus darbo tvarkos taisyklės, arba galima pasakymą perskelti į dvi sintaksiškai nejungiamas dalis: taisyklės (dokumento pavadinimas) ir vidaus darbo tvarka (antraštės vietoje). Kadangi būdvardiškieji įvardžiai nevartojami vien be daiktavardžio, pažymos ar pažymėjimo nedera pradėti pasakymu šiuo pažymima… Duomenų bazės ar laikmenos negalima vadinti duomenų nešėju, nes su priesaga –ėjas sudaromi tik asmenų pavadinimai.

Nepateisinamos ir tokios atskirų žodžių reikšmės, kurios kertasi su įprastinėmis sisteminėmis tos šaknies reikšmėmis: nutarimą galima priimti (viena iš šalutinių šio veiksmažodžio reikšmių yra “pritarti, patvirtinti”), bet priėmimo ir įteisinimo reikšme neleistina nutarimo nei išnešti, nei išduoti; todėl nepateisinama ir įstatymdavystė. Iš nusikaltėlio policija ką nors gali paimti (teisėtai), bet negali išimti (išimti galima tik iš ko nors vidaus). Laiško ar užklijuoto dokumento negalima atidaryti; dokumentų kaitos ir apyvartos nedera vadinti dokumentų judėjimu. Viso to neleidžia daryti esamos tų žodžių reikšmės, o jų bet kaip keisti neleidžia kitų su jais susijusių žodžių reikšmės. Pagaliau to nė nereikia.

Tikslumas, apibrėžtumas ir tikslingumas

Kita vertus, teisinės kalbos tvarkytojai ir taisytojai turi paisyti jai būtino tikslumo,
apibrėžtumo ir tikslingumo.

Dokumentams netinka kad ir taisyklingi, bendrinės kalbos požiūriu nepriekaištingi, bet per daug bendros reikšmės, neterminologizuoti, dviprasmiški žodžiai ar pasakymai.

Teisės ir apskritai dalykinė kalba vengia šnekamosios kalbos ar kitų stilių žodžių ir jų reikšmių: čia kas nors padaroma ne išimties būdu, o išimties tvarka; pinigai ar duomenys ne skaitomi, o skaičiuojami; teiginiai ir sprendimai ne pamatuojami, o grindžiami, pagrindžiami. Dokumentams netinka viena pati bevardė giminė, todėl vietoj nereikalingą išbraukti reikia teikti ne nereikalingą išbraukti, o kas nereikalinga, išbraukti. Teisininkams visai nerimtai gali atrodyti siūlymas nukentėjusįjį vadinti nukentėjėliu.

Dokumentų kalbai ypač svarbu, kad nebūtų suplakami pagal reikšmę ar formą panašūs žodžiai ir pasakymai, pvz: nuostatai (funkcijas ir veiklą nustatantis dokumentas) ir nuostatos (svarbiausi principai ir bendroji dokumento dalis); norminiai (normas nustatantys) ir normatyviniai (rodiklius nustatantys). Teisiškai ne tas pats skolą išieškoti ir išreikalauti, ką nors suimti ir sulaikyti. Nuo negaliojančio ir netekusio galios dar skiriasi neseniai pradėtas vartoti niekinis (savaime negaliojantis, kurio negaliojimo nereikia įrodyti ar pripažinti).

Glaustumas ir stiliaus sklandumas

Tikslumui ir oficialumui valstybės ir teisės dokumentuose neretai aukojamos tokios kalbos ypatybės, kaip glaustumas ir stiliaus sklandumas. Dokumentuose prikuriama tikslių, tikslingų, formaliai ir taisyklingų, bet stilistiškai sunkių ir gremėzdiškų formuluočių, sakinių ar platesnių tekstų. Antai Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (1.1 str. 2d.) rašoma:

Turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymu nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įstatymai nurodytais atvejais.

Norima taip daug vienu sakiniu pasakyti, taip viskas sugrūsta, kad sunku darosi kalbėti apie tikslumą ir tikslingumą. Formaliai žiūrint tai labai tikslus, pagal taisykles ir teisės aktų rengimo rekomendacijas sudarytas sakinys, jį galima peikti tik stiliaus ir kalbos sklandumo požiūriu. O tai irgi turėtų būti ne paskutinėje vietoje. Toks stilius teisės kalbos bėda. Nuo jo tik vienas žingsnis iki subiurokratintos ir sukarikatūrintos kalbos.

Suprantama, kad sąvokos, terminai ir formuluotės iš įstatymų pereina į raštvedybą bei kalbos apyvartą. Čia įprasti juridiniai ir fiziniai asmenys, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, ūkio subjektai ir kiti apibrėžti ir įteisinti pavadinimai. Yra nustatyta tokia įataigų rūšis viešoji įstaiga, tą nuorodą reikalaujama būtinai rašyti jų pavadinimuose. Ligoninės, bibliotekos, privačios mokyklos, net vaikų darželiai tapo viešosiomis įstaigomis. Biurokratiška, negražu, gremėzdiška, bet nieko negali padaryti, klaidos nėra, kalbos normos nepažeistos. Arba štai tikrintojai, stengdamiesi išvardinti visus įmanomus dalykus- duomenų slaptumą, atsakomybę, jos užtikrinimą, priemones ir jų įgyvendinimą, savo akte rašo: Nustatyta atsakomybė už duomenų slaptumo, užtikrinimo įgyvendinimą.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 1350 žodžiai iš 2463 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.