Teisiniai verslo reguliavimo pokyčiai įstojus į europos sajunga
5 (100%) 1 vote

Teisiniai verslo reguliavimo pokyčiai įstojus į europos sajunga

1 tema. Verslo teisės sąvoka.

1. Verslo teisės šaltiniai ir raida. 2. Verslo teisės atsiradimas, vystymosi periodai: (Olandija, Kanados Kvebeko provincija), periodų ypatumai. 3. Verslo teisės sąvoka ir vieta privatinės teisės sistemoje. 4. Verslo teisės dalykas, objektas ir principai. 5. Verslo teisės normos ir jų sandara, sistema.Kolizinės normos. 6. Verslo teisės vystymosi tendencijos.

1. Pagrindinis šaltinis – įstatymai. Taip pat ir poįstatyminiai aktai. Gali būti papročiai, tarptautinė teisė. Lietuvoje nėra Prekybos arba Komercijos kodekso. Vienas iš svarbiausių šaltinių Lietuvoje – Civilinis kodeksas. Kiti prekybos teisės šaltiniai – draudimo, konkurencijos, vartotojų teisių gynimo įstatymai, AB ir UAB įstatymai, prekybos įstatymas, tarptautinės sutartys. Įvairiose šalyse prekybos teisinės normos skiriasi.

Teisės harmonizavimas – t.y. įvairių nacionalinių barjerų trukdančių tarptautinei prekybai šalinimas keičiant nacionalinius įstatymus.

Teisės unifikavimas – t.y. įvairių tarptautinių konvencijų ir kt. tarpt. aktų priėmimas.

Teisės unifikavimo ir harmonizavimo lygiai gali būti įvairūs:

 Pasaulinio lygio (teisės normos reguliuojančios pervežimą); Vienos konvencija

1993, Tarptautinių komercinių sutarčių principai 1993, parengė UNIDRIT organizacija.

 Regioninio lygio; Europos sąjunga ir kt.

3. Verslo teisė – civilinės teisės pošakis, kurį sudaro teisės normų, reguliuojančių verslo santykius, konkuruojančių su civilinės teisės normomis kaip specialiosios teisės normos, sistema. Verslo teisė sukuria prielaidas formuotis ir kitoms santykinai savarankiškoms teisės šakoms įmonių teisei, prekybos teisei, konkurencijos teisei, arbitražo teisei, draudimo teisei, taip pat investicijų, įmonių bankroto bei kitiems institutams.

Teisinis verslo supratimas šiuo metu nebeatitinka ekonominio verslo supratimo. Verslo subjektams taikomas teisinis reglamentavimas buvo vis plečiamas, kol pamažu apėmė visą privataus verslo veiklos reglamentavimą, todėl kokius teisinius santykius priskirti verslo teisės reguliavimo sferai, paprastai daugiausia priklauso nuo įstatymų leidėjo bei teisės doktrinos. Kai kuriose šalyse (Prancūzija, Vokietija, Estija) verslo teisė yra laikoma savarankiška privatinės teisės šaka ir yra priimti komerciniai kodeksai. Lietuvoje buvo nuspręsta eiti šiuolaikinės privatinės teisės susiliejimo vystymosi keliu (Olandija, Kanados Kvebeko provincija), ir daugelis komercinės teisės normų yra išdėstytos Lietuvos Respublikos naujajame civiliniame kodekse, kuris dar turėtų būti jomis pildomas ir ateityje.

Verslo teisės studijų pagrindą sudaro Civilinės teisės, Teisės teorijos, Ekonomikos teorijos, Tarptautinės privatinės teisės mokymo dalykai.

Užsienio valstybių civilinės ir prekybinės teisės bendra charakteristika.

Monistinė ir dualistinė civilinės teisės sistemos. Raidos tendencijos.

Dualistinė CT teisės sistema – civilinė ir prekybos teisės laikomos savarankiškomis privatinės teisės šakomis. Valstybės, turinčios dualistinę privatinės teisės sistemą: Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir kt. Prekybos teisė iš pradžių susiklostė kaip pirklių luomo teisė. Pirkliams nebuvo naudinga laikytis visų civilinės teisės normų, kai kurios jų varžė prekybą. Palaipsniui formavosi prekybos papročiai, savitos prekybos sandorių sudarymo taisyklės, kurios vėliau buvo įtvirtintos teisės normomis, o pastarosios savo ruožtu buvo kodifikuotos atskiruose Prekybos kodeksuose.

Monistinė CT sistema. Prekybos teisė nėra savarankiška teisės šaka, nes vadinamoji prekybos teisė yra ne kas kita, kaip specialios civilinės teisės normos, taikomos komersantų (verslininkų) tarpusavio santykiams.

Raidos tendencijos. Olandija, Italija ir Kanados Kvebeko provincija, kuriose egzistavo dualistinė privatinės teisės sistema, ilgainiui jos atsisakė. Vieningų (unitarinių) civilinių kodeksų egzistavimas ir skirtumų tarp civilinės bei prekybos teisės išnykimas buvo pavadintas civilinės teisės “komercializacija”. Civilinės ir prekybos teisės santykio problema tebėra aktuali Lietuvoje). Pastaraisiais dešimtmečiais šalia sąvokų civilinė teisė, prekybos teisė pradėtos vartoti kitos sąvokos: biznio, arba verslo, teisė, ekonomikos teisė, ūkinė teisė ir pan. Vargu ar jos laikytinos savarankiškomis teisės šakomis. Minėtos sąvokos iš esmės reiškia ne ką kitą, o tam tikrą teisinę discipliną, kursą, kurį dėstant yra analizuojama visa, kas yra susiję su verslu (analizuojami ne tik civilinės teisės institutai – sutarčių teisė, įmonių teisė, bet ir darbo teisė, kainų ir konkurencijos teisinis reguliavimas, vartotojų teisių gynimas, bankininkystė ir kt.).

Pagrindinės užsienio šalių teisinės sistemos.

Pasaulyje egzistuoja daugybė nacionalinių teisinių sistemų. Panašumai, kuriuos nulemia istorinės, ekonominės, kultūrinės, politinės ar kitokios priežastys, leidžia išskirti kelias giminingas teisės šeimas. Literatūroje pateikiamas skirtingas pagrindinių pasaulio sistemų grupių skaičius Pvz., R. David pasaulio teisines sistemas skirsto į romanų – germanų (kontinentinę) teisės šeimą, anglų – amerikiečių (bendrąją) teisės šeimą, socialistinę teisės šeimą ir teisės šeimas, grindžiamas religijos ar tradicijų
panašumu. Pagrindinės yra bendroji ir kontinentinė teisės šeimos.

Valstybėse, atstovaujančiose kontinentinės teisės teisinei sistemai, civilinė teisė suprantama kaip vieninga teisės šaka, kurios normos reguliuoja turtinius ir su jais susijusius ar nesusijusius neturtinius santykius.

Bendrosios teisės teisinės sistemos šalyse civilinės teisės , kaip vieningos teisės šakos, apskritai nėra. JAV, Anglijoje ir kt. bendrosios teisės teisinės sistemos šalyse egzistuoja institucinė privatinės teisės sistema, sudaryta iš šeimos teisės, nuosavybės teisės, sutarčių teisės, deliktų teisės, įmonių teisės, paveldėjimo teisės, intelektinės nuosavybės teisės ir kt. teisės institutų.

TEISINIAI VERSLO REGULIAVIMO POKYČIAI ĮSTOJUS Į ES

Lietuvos narystė ES – istorinis faktas, kurį verslo subjektams galima ir reikia išnaudoti. Kiekviena įmonė turėtų pasinaudoti ES teikiamais instrumentais:

a) ES bendrosios rinkos privalumais;

b) ES mechanizmais gindamos savo teises prieš savo valstybę.

Į gegužės 27 d. Vilniuje vykusį seminarą „Teisiniai verslo reguliavimo pokyčiai įstojus į ES“, „Norcous ir partneriai“ pakvietė žinomiausius savo sričių specialistus, teisės praktikus skaityti pranešimus ir aptarti Lietuvos verslo bendruomenei aktualius ES teisinio reguliavimo klausimus, susijusius su apskaitos standartų, konkurencijos ir teisinės gynybos pokyčiais.

I. Mokesčiai

Pagrindinės naujovės

Tiesioginiai mokesčiai

– Keičiasi palūkanų ir honorarų mokamų tarp susijusių asmenų apmokestinimas (bus panaikinamas mokestis prie šaltinio, jeigu tokie mokėjimai bus atliekami ES įmonėms; Lietuvai suteiktas pereinamasis laikotarpis iki 2011 m.);

– Aiškiau sureguliuotas sandorių ir operacijų tarp susijusių asmenų apmokestinimas. Pagal apskaičiavimus, apie 60 proc. visų sandorių sudaromi būtent tarp susijusių asmenų. Tai – itin aktualu toms įmonėms, kurios veiklą vykdo per grupės įmones visoje Europoje.

Netiesioginiai mokesčiai

– Produktų išvežimas ir įvežimas į ES valstybes nebėra laikomas eksportu ar importu;

– Išplėstas PVM objektas – juo tapo prekių įsigijimas iš ES valstybės. Jeigu tokių prekių bus įsigyjama daugiau negu už 35 000 LT per metus, reikės registruotis PVM mokėtoju;

– Lietuvos subjektams teks registruotis PVM mokėtojais kiekvienoje iš ES valstybių, kurioje jų parduodamų prekių (jeigu jos parduodamos ne PVM mokėtojams jų užsakymu) vertė viršys tos valstybės nustatytą sumą. Tai bus taikoma prekėms, pvz., užsakytoms pagal katalogus, internetu ir pan.;

– Išplėstas akcizo objektas – juo tapo ne tik kuras, tabakas, alkoholis, bet ir elektros energija, akmens anglis, koksas ir kiti energetiniai produktai;

– Akciziniai sandėliai, esantys ES, sudarys galimybes visoje ES bendrojoje rinkoje vežti prekes be akcizų (pvz., iš Ispanijos vyno gamyklos į Lietuvos rinką);

– Ne tik akcizais apmokestinamų prekių sandėliai, bet ir registruoti bei neregistruoti prekybininkai turės teisę pasinaudoti „akcizų įšaldymo“ sistemos privalumais;

– Lietuva išsiderėjo pereinamuosius laikotarpius šiems akcizams:

o benzinui ir dyzelinui – iki 2011 m. ir 2013 m.

o elektros energijai – iki 2010 m.

o akmens angliai, koksui – iki 2007 m.

o tabako gaminiams – iki 2010 m.

Apskaita

– Nuo 2005 m. sausio 1 d. Lietuvos įmonės, kurių vertybiniai popieriai listinguojami vertybinių popierių biržose, privalės vadovautis tarptautiniais apskaitos standartais.

– Visos kitos Lietuvos įmonės, kurių vertybiniais popieriais nėra prekiaujama reguliuojamose rinkose, jau nuo 2004 m. sausio 1 d. privalo vadovautis verslo apskaitos standartais.

– Oficialiai pripažintas mokestinės ir buhalterinės (buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė) apskaitos atskyrimas.

II. Konkurencija

Draudžiami susitarimai

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo EB reglamentas, pakeisdamas 50 m. galiojusius konkurenciją ribojančių susitarimų ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi reguliavimo principus. Reglamentas priimtas atsižvelgiant į tai, kad Komisija nebeįstengė užtikrinti efektyvaus konkurencijos reguliavimo visoje ES teritorijoje, kurioje kasmet yra sudaromi tūkstančiai susitarimų, potencialiai galinčių riboti konkurenciją.

Pagrindinės naujovės:

1) ūkio subjektai nebeturės pareigos pranešti Europos Komisijai apie sudarytą sutartį, kuri gali varžyti konkurenciją, ir gauti tokiai sutarčiai Komisijos išimtį – sutartis, kuriai taikytina išimtis, įsigalios nuo jo sudarymo dienos. Analogiškai pakeistas ir LR konkurencijos įstatymas, numatant, kad subjektai nebeprivalės apie sandorį iš anksto pranešinėti Konkurencijos tarybai tais atvejais, kai sandoris skatina technologinę pažangą, suteikia naudos vartotojams ir pan.

2) sistema decentralizuota. Teisė spręsti, jog tam tikram konkurenciją ribojančiam susitarimui draudimas nėra taikomas, suteikta nacionalinei valstybės narės institucijai (teismui ar konkurencijos tarybai); iki reformos tik Europos Komisija turėjo išimtinę teisę suteikti išimtis konkurenciją ribojantiems susitarimams;

3) įsteigtas Europos konkurencijos institucijų tinklas – siekiant užtikrinti efektyvesnį ir vieningą konkurencijos reikalavimų taikymą, Europos Komisija ir ES valstybių konkurencijos institucijos bendradarbiaus tarpusavyje, ir
tiriami tos valstybės institucijos, kuri gali tai atlikti efektyviausiai;

4) Europos Komisijai suteikiami nauji įgalinimai – iki reformos ji turėjo teisę tikrinti tik ūkio subjektų patalpas, dabar, turėdama pagrįstą įtarimą, kad namuose yra laikomi dokumentai, patvirtinantys konkurencijos pažeidimus, Komisija galės atlikti kratą ir privačiuose namuose.

Koncentracijų kontrolė

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo ir naujasis EB reglamentas dėl ūkio subjektų koncentracijos, kuris taikomas EB masto kontrolės įgijimams ir susijungimams, tad bus aktualus toms Lietuvos įmonėms, kurių veikla aprėpia kelias ES valstybes.

Naujovės:

– numatytas mokestis už koncentracijos pranešimo nagrinėjimą (planuojama, kad toks mokestis turėtų siekti apie 4000 LTL);

– nebėra termino, per kurį reikia pateikti panešimą apie koncentraciją – svarbu, kad jis Lietuvos konkurencijos tarybai būtų pateiktas iki koncentracijos užbaigimo.

III. ES teisės panaudojimas Lietuvos įmonių teisių ir interesų gynybai

Lietuvai tapus ES nare verslininkai įgijo galimybes ginti savo interesus ES institucijose, todėl Lietuvos verslo atstovus būtina supažindinti su galimybėmis kreiptis į Europos Komisiją ir ES teismines institucijas (Europos teisingumo teismą (ETT) dėl:

1) Lietuvos įsipareigojimų nevykdymo / ES teisės pažeidimų (pvz., direktyvų neįgyvendinimo);

2) ES teisės aktų ginčijimo;

3) ES institucijų neveikimo (pvz., konkretaus teisės akto nepriėmimo);

4) ES ir LR institucijų sukeltos žalos atlyginimo.

Seminaro metu išskirti šie galimi Lietuvos įmonių teisių, pažeistų Lietuvai netinkamai įgyvendinus ES teisės aktus, gynimo scenarijai:

a) kreipiantis į Europos Komisiją, kuri inicijuoja tyrimą dėl to, ar valstybė tinkamai perkėlė ES Direktyvą ir tokiu būdu pažeidė ES teisę:

a. tokiu atveju Komisija, atlikusi tyrimą, kreipiasi į ETT dėl įpareigojimo perkelti Direktyvą;

b. jeigu valstybė nepaiso ETT įpareigojimo, ETT valstybei gali skirti baudą;

arba

b) kreipiantis į Lietuvos teismą, kuris, jeigu tai – nepaskutinės instancijos teismas (bendrosios ar administracinės kompetencijos), kilus klausimui dėl ES teisės aiškinimo, gali prašyti ETT priimti dėl jo preliminarų nutarimą. Tokiam klausimui iškilus nagrinėjant bylą teisme, kurio sprendimas negali būti apskundžiamas (Apeliacinis, Vyriausiasis administracinis ar Aukščiausiasis Teismas), tas teismas dėl nutarimo privalo kreiptis į ETT. Toks ETT preliminarus nutarimas – privalomas Lietuvos teismams.

Lietuvos įmonė, siekdama pasinaudoti aukščiau įvardintais būdais, turės įrodyti šias aplinkybes: a) Direktyva įmonei tiesiogiai sukuria teises; b) Lietuva tinkamai neperkėlė Direktyvos į LR teisę; c) Dėl to įmonė neteko teisės arba negali ja realiai pasinaudot.

Žalos atlyginimas

Lietuvos įmonė dėl žalos, kilusios dėl netinkamo ES Direktyvos įgyvendinimo turės kreiptis į Lietuvos teismus. Tokiu atveju ETT priimtas sprendimas taptų pagrindu žalos atlyginimui, nors įmonė patirtos žalos dydį turės įrodyti.

2 tema. Verslo teisės subjektai

1. Fiziniai asmenys: asmenys įsigiję verslo liudijimus, ūkininkai, profesine veikla besiverčiantys asmenys.

2. Juridinis asmuo, jo prigimtis. Juridinio asmens sąvoka, rūšys. Juridinių asmenų steigimo principai. Juridinio asmens organai. Juridinio asmens pabaiga ir pertvarkymas.

3. Lietuvos ūkinės sistemos vadovavimo verslui institucijos ir jų kompetencijos.

INDIVIDUALI VEIKLA

Bet kuris Lietuvos gyventojas nuo 2003-01-01 gali verstis individualia veikla. Individuali veikla – tai tęstinė, savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, (baldų gamintojai, statybininkai, remontininkai, prekeiviai ir pan.), savarankiška kūryba (dailininkai, rašytojai ir pan.), profesinė (advokatai, notarai, teismo antstoliai, gydytojai ir pan.), sporto (sportininko rengimosi varžyboms ir dalyvavimo varžybose veikla), atlikėjo (aktoriaus, dainininko, muzikanto ir pan. rengimosi viešam pasirodymui ir dalyvavimo viešame pasirodyme veikla). Individualia veikla besiverčiantis gyventojas galės būti darbdaviu ir samdyti kitus gyventojus.

Individuali veikla, vykdoma neįsigijus verslo liudijimo

Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčių administratorių pagal savo gyvenamąją vietą. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas turi registruoti nuolatinę bazę, per kurią vykdo savo individualią veiklą.

Mokesčio administratorius gyventojo prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos išduoda pažymą apie nuolatinio Lietuvos gyventojo įregistruotą ir vykdomą individualią veiklą arba nenuolatinio Lietuvos gyventojo įregistruotą nuolatinę bazę Lietuvoje.Ši pažyma reikalinga tam, kad kitas asmuo išmokėdamas jam individualios veiklos pajamas už prekes, paslaugas neišskaičiuotų pajamų mokesčio nuo išmokamos pajamų sumos.

Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla turi teisę pasirinkti kokį pajamų mokesčio tarifą – (15 proc. ar 33 proc.) taikyti apmokestinant per kalendorinius metus gautas iš savo individualios veiklos pajamas.

Jeigu gyventojas nusprendžia iš savo individualios veiklos pajamų neatimti patirtų šiai veiklai vykdyti išlaidų,
tai nuo bendros gautos pajamų sumos mokamas 15 proc. pajamų mokestis.

Kai gyventojas nusprendžia pajamų mokestį skaičiuoti iš gautų savo individualios veiklos pajamų atimdamas leidžiamus atskaitymus, jo likusi pajamų dalis (atėmus išlaidas) apmokestinama 33 proc. pajamų mokesčiu. Kas laikoma leidžiamais atskaitymais nurodyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau-GPMĮ) 18 straipsnyje. Leidžiamų atskaitymų apskaičiavimo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 303 ,,Dėl Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 95-4149). Nenuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų gavimu susiję leidžiami atskaitymai nustatyti 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakyme Nr. 304 ,,Dėl Nenuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo” (Žin. 2002, Nr. 95-4150).

Išlaidos, susijusios su individualia veikla, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, sporto bei atlikėjų veikla, nėra laikomos leidžiamais atskaitymais ir apskaičiuojant apmokestinamas pajamas negali būti atskaitomos iš pajamų.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdęs individualią veiklą, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį.

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų iš individualios veiklos per nuolatinę bazę, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų po to mokestinio laikotarpio kalendorinių metų gegužės 1 dienos privalo pateikti metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaraciją ir joje deklaruoti visas per tą mokestinį laikotarpį gautas pajamas iš individualios veiklos per nuolatinę bazę ir už jas šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoti pajamų mokestį.

Teikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją, gyventojas besiverčiantis individualia veikla, apskaičiuodamas apmokestinamas pajamas galės atimti:

– neapmokestinamas pajamas,

– pajamas, gautas iš veiklos, kuria verstasi turint verslo liudijimą,

– leidžiamus atskaitymus, susijusius su individualios veiklos pajamų gavimu,

– metinius neapmokestinamų ir papildomų neapmokestinamų pajamų dydžius,

– nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtas išlaidas.

Apskaičiuojant nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos, vykdomos per nuolatinę bazę apmokestinamas pajamas, iš visų per nuolatinę bazę gautų pajamų atimama:

– neapmokestinamos individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamos ir (arba) leidžiami atskaitymai, susiję su tos individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamų gavimu.

Individuali veikla, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą gyventojas, pageidaujantis verstis kurios nors rūšies individualia veikla, gali ja verstis ir įsigijęs verslo liudijimą.

Pagal minėtąjį įstatymą verslo liudijimas – šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla, įtraukta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą veiklos rūšių sąrašą.

Už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Šis mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą.

Fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimo ir verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklės nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1797 ,,Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkos “ (Žin., 2002, Nr. 112-4992) patvirtintoje Verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkoje (toliau – Tvarka), kuri įsigaliojo nuo 2003-01-01.

Gyventojai, pageidaujantys verstis individualia veikla turint verslo liudijimą, valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriui (toliau – vietos VMI), kurio teritorijoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pateikia prašymą, jame nurodo veiklos, kuria norima verstis, rūšį, duomenis, nuo kurių priklauso pajamų mokesčio dydis, taip pat kitus dokumentus, nurodytus Tvarkoje. Pajamų mokesčio dydį apskaičiuoja vietos VMI, atsižvelgdama į prašyme išduoti verslo liudijimą nurodytus duomenis ir dokumentus, patvirtinančius teisę į savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto pajamų mokesčio lengvatas. Mokėtinas pajamų mokestis apskaičiuojamas proporcingai išduodamo verslo liudijimo galiojimo laikui. Jeigu prekybos verslo liudijimas išduodamas kelioms dienoms, nustatytas metų pajamų mokestis dalijamas iš tų metų kalendorinių dienų skaičiaus ir gauta suma dauginama iš prekiauti pageidaujamų dienų skaičiaus.

Verslo liudijimai išduodami pageidaujamam mėnesių skaičiui, bet ne ilgiau kaip kalendoriniams metams ir ne trumpiau kaip mėnesiui (jeigu mėnuo, kuriam
išduodamas verslo liudijimas, nesutampa su kalendoriniu mėnesiu, – ne trumpiau kaip 30 dienų), išskyrus prekybos verslo liudijimus. Prekybos verslo liudijimai gali būti išduodami bet kuriam pageidaujamam kalendorinių metų laikotarpiui, tai yra gyventojas gali įsigyti verslo liudijimą vienai ar kelioms dienoms, arba ilgesniam laikotarpiui.

Kiekvienai veiklos rūšiai verslo liudijimai išduodami atskirai.

Gyventojo vykdomoje individualioje veikloje, kuriai išduotas verslo liudijimas, gali dalyvauti ir šie į verslo liudijimą įrašyti asmenys: sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų, globojamasis, globėjas (rūpintojas), tačiau iš veiklos, kuriai buvo išduotas verslo liudijimas, gautas pajamas turi deklaruoti verslo liudijimą įsigijęs gyventojas.

Verslo liudijimai neišduodami jeigu vietos VMI nepateikiami visi Tvarkoje nurodyti dokumentai

Gyventojo pageidavimu verslo liudijimas, išduotas trumpesniam negu kalendorinių metų laikotarpiui, sumokėjus papildomą pajamų mokestį, gali būti pratęstas. Jeigu verslo liudijimas prarandamas, vietos VMI gali būti pateiktas prašymas išduoti verslo liudijimo dublikatą.

Gyventojas, įsigydamas verslo liudijimą, privalo įsigyti prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų, kurių reikia buhalterinei apskaitai tvarkyti, knygelę.

Verslo liudijimus įsigiję gyventojai turi tvarkyti buhalterinę apskaitą. Buhalterinė apskaita tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 1976 ,, Dėl gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus buhalterinės apskaitos” (Žin., 2002, Nr. 120-5408) bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 415 ,,Dėl gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo formos ir jo pildymo tvarkos patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 127-5760) nuostatomis.

Gyventojai, įsigiję prekybos verslo liudijimus,- prekybos vietoje, o gamybos verslo liudijimus,- gamybos vietoje privalo turėti verslo liudijimus ir tokius prekių, medžiagų arba žaliavų įsigijimo dokumentus:

Gyventojai, įsigiję prekybos verslo liudijimus,- prekybos vietoje, o gamybos verslo liudijimus,- gamybos vietoje privalo turėti verslo liudijimus ir tokius prekių, medžiagų arba žaliavų įsigijimo dokumentus:

Privalomo turėti dokumento pavadinimas Kai prekės, medžiagos arba žaliavos įsigytos iš

sąskaita faktūra arba PVM sąskaita faktūra juridinių asmenų bei gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3085)

Muitinės departamento prie Finansų ministerijos nustatytos formos muitinės deklaracija užsienio

prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito pirmasis egzempliorius arba PVM sąskaita faktūra gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus verstis

prekyba, kai iš verslo liudijimus įsigijusių

gyventojų perkama jų pagaminta produkcija,

kai žemės ūkio produkcija perkama iš gyventojų

(ne PVM mokėtojų), kurie patys ją išaugino, arba

kai iš gyventojų (ne PVM mokėtojų ir neįsigijusių

verslo liudijimų) perkami asmeninės nuosavybės

teise priklausantys daiktaiBe to, galioja individualios (personalios) įmonės vardu išrašyti prekių įsigijimo dokumentai, kai verslo liudijimą įsigijęs gyventojas savo veikloje naudoja ar prekiauja:

– savo likviduotos individualios įmonės medžiagomis, žaliavomis, prekėmis;

– savo individualios įmonės, įgijusios likviduojamos įmonės statusą, medžiagomis, žaliavomis, prekėmis. Tokiu atveju šios medžiagos, žaliavos, prekės turi būti paimtos iš įmonės veiklos ir toks paėmimas turi būti įformintas atitinkamu dokumentu (aktu ir pan.).

Gyventojai, įsigiję garso ir vaizdo kūrinių ir (arba) fonogramų bet kokiose laikmenose platinimo (nuomos ir (arba) prekybos) verslo liudijimus, veiklos vietoje privalo turėti su garso ir vaizdo kūrinių prodiuseriais ir fonogramų gamintojais arba jų teisių perėmėjais sudarytas autorines licencines sutartis, suteikiančias teisę Lietuvos Respublikos teritorijoje platinti garso ir vaizdo kūrinius ir (arba) fonogramas bet kokiose laikmenose (nuomoti juos ir (arba) jais prekiauti).

Gyventojai, įsigiję kurios nors veiklos rūšies verslo liudijimus, privalo laikytis teisės aktuose nustatytų tos veiklos taisyklių.

Verslo liudijimus įsigiję gyventojai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka draudžiami valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai. Įmokų dydžiai ir jų sumokėjimo tvarka nurodyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2003 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. V-5 patvirtintoje Atmintinėje gyventojams, pageidaujantiems įsigyti kurios nors veiklos rūšies verslo liudijimus.

Verslo liudijimus įsigiję gyventojai moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Plačiau privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumokėjimo tvarka aprašyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2003-03-10 rašte Nr. (08-3-29)-R-2359 ,,Dėl individualia veikla besiverčiančių gyventojų privalomojo sveikatos draudimo įmokų”.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų iš veiklos, kuria vertėsi turėdamas verslo liudijimą, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

Nenuolatinis Lietuvos
gyventojas, kuris vertėsi individualia veikla, turėdamas verslo liudijimą, metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikti neprivalo.

Pirmą kartą verslo liudijimus įsigyjantiems gyventojams valstybinės mokesčių inspekcijos miestų (rajonų) skyriai įteikia Atmintinę, kurioje nurodomos verslo liudijimą įsigijusio gyventojo teisės, pareigos ir su mokestinių prievolių vykdymo tvarkos pažeidimais susijusi atsakomybė.

Verslo liudijimą įsigyjantiems gyventojams taip pat įteikiamas konkretus individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, klasifikatorius.

Individuali sporto veikla

Sporto veikla – tai sportininko savarankiška sporto veikla ir sporto veikla, vykdoma sutarčių pagrindu.

Išlaidos, susijusios su sporto veikla, nėra laikomos leidžiamais atskaitymais ir apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas negali būti atskaitomos iš pajamų. Bet kuriuo atveju sporto veiklos pajamos apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčiu.

Pagal šio įstatymo nuostatas sporto veiklos pajamas gauna sportininkai (atletai, golfo žaidėjai, jojikai, biliardo, bridžo žaidėjai, šachmatininkai, šaškininkai, taip pat komandinių sporto šakų atstovai – krepšininkai, ledo ritulininkai ir pan.). Nardytojai, alpinistai (išskyrus dalyvaujančius kopimo varžybose) ir kitais panašiais užsiėmimais pramogai užsiimantys gyventojai sportininkais nelaikomi.

Pajamų gavimo požiūriu prie sporto veiklos priskiriama ir tiesiogiai ar netiesiogiai su ja susijusi veikla, už kurią sportininkas gauna pajamų. Pavyzdžiui, reprezentacinė veikla (autografų dalijimas, dalyvavimas labdaros renginiuose, tam tikruose produkto (prekių ar paslaugų) pristatymuose), rėmėjo simbolikos vaizdavimas ant sportininko naudojamų sporto reikmenų. Tačiau i vienkartinė ar pasikartojanti veikla turi būti siejama su konkrečiais vienkartiniais ar pasikartojančiais veiksmais, t. y. sporto renginiais (jeigu sportininkas yra ne nuolatinis Lietuvos gyventojas – renginiais Lietuvoje).

Prie sporto veiklos nepriskiriama veikla, kuri nėra tiesiogiai ar netiesiogiai susieta su konkrečiu sporto renginiu, pavyzdžiui, reklama, susijusi tik su sportininko vardu ar jo sportiniais pasiekimais. Tokios veiklos pajamos apmokestinamos pagal GPMĮ normas kaip individualios (ne sporto) veiklos pajamos, arba su darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, o mokėjimai gyventojui, atitinkantys honorarų sąvoką, apmokestinami taip pat atitinkamai.

Individuali atlikėjo veikla

Atlikėjo veikla – tai savarankiška atlikėjo veikla ir atlikėjo veikla, vykdoma darbo ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu.

Išlaidos, susijusios su atlikėjo veikla, nėra laikomos leidžiamais atskaitymais ir apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas negali būti atskaitomos iš pajamų. Bet kuriuo atveju atlikėjo veiklos pajamos apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčiu.

Atlikėjais nelaikomi gyventojai, dalyvaujantys kūrinio sukūrime arba rengimosi viešam pasirodymui procese, tačiau nedalyvaujantys kūrinį viešai atliekant ar pasirodant, taip pat kino aktoriai, dalyvaujantys kino kūrime, konferencijų dalyviai, televizijos programų svečiai, dalyvaujantys diskusijose spec. laidose, ir pan. Kūrinio sukūrimas, atlikėjų veiklos kontekste, neapima dailininko, skulptoriaus, kompozitoriaus ar rašytojo veiklos.

Viešas atlikimas ar pasirodymas – tai viešas kūrinio vaidinimas, dainavimas, grojimas, deklamavimas, skaitymas, šokis ar kitas kūrinio viešo atlikimo būdas tiesiogiai (gyvas atlikimas) ar pasitelkiant bet kokias priemones ar įrangą. Viešu pasirodymu taip pat laikomas dalyvavimas atlygintinai politiniuose, religiniuose, labdaringuose ar kituose panašiuose renginiuose.

Tais atvejais, kai tas pats gyventojas vykdo ir atlikėjo veiklą ir kitą su ja susietą individualią veiklą, pavyzdžiui, yra ir choreografas ir atlikėjas, tai visą jo veiklą galima priskirti veiklos rūšiai, iš kurios gaunama daugiau pajamų.

Pajamų gavimo požiūriu prie atlikėjo veiklos priskiriama ir tiesiogiai ar netiesiogiai su ja susijusi veikla, už kurią atlikėjas gauna pajamų. Pavyzdžiui, reprezentacinė veikla (autografų dalijimas, dalyvavimas labdaros renginiuose, tam tikruose produkto (prekių ar paslaugų) pristatymuose). Tačiau ši vienkartinė ar pasikartojanti veikla turi būti siejama su konkrečiais vienkartiniais ar pasikartojančiais veiksmais, t. y. viešais pasirodymais (jeigu atlikėjas yra ne nuolatinis Lietuvos gyventojas – pasirodymais Lietuvoje).

Prie atlikėjo veiklos nepriskiriama veikla, kuri nėra tiesiogiai ar netiesiogiai susieta su konkrečiu pasirodymu, pavyzdžiui, reklama, susijusi tik su atlikėjo vardu ar jo kaip atlikėjo pasiekimais. Tokios veiklos pajamos apmokestinamos pagal GPMĮ normas kaip individualios (ne atlikėjo) veiklos pajamos, arba su darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, o mokėjimai gyventojui, atitinkantys honorarų sąvoką apmokestinami taip pat atitinkamai.

Gyventojų, teikiančių muzikantų paslaugas (išskyrus viešus pasirodymus) tik gyventojams, pavyzdžiui, vestuvių, pobūvių, laidotuvių, jubiliejų ir pan. atvejais, veikla nepriskiriama atlikėjų veiklai ir gali būti vykdoma kaip individuali (ne atlikėjo) veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.

Teisės aktai, reglamentuojantys individualią

ministro įsakymai

Įsakymo data Įsakymo Nr. Įsakymo pavadinimas Skelbta „Valstybės žiniose“

2003-02-17 1K-040

Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo Žin., 2003, Nr.18-785

2003-02-04 1K-024

Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. Rugsėjo 25 d. Įsakymo nr. 303 ,,Dėl nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo Žin., 2003, Nr.15-623

2002-12-24 Nr. 415

Dėl gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo formos ir jo pildymo tvarkos patvirtinimo Žin., 2002, Nr.127-5760

2002-09-25 Nr. 304

Dėl Nenuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo Žin., 2002-10-02,

Nr. 95-4150

2002-09-25 Nr. 303

Dėl Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo Žin., 2002-10-02,

Nr. 95-4149

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai

Nutarimo data Nutarimo Nr. Nutarimo pavadinimas Skelbta „Valstybės žiniose“

2003-04-29 547

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. Lapkričio 19 d. Nutarimo Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkos“ pakeitimo Žin., 2003, Nr.42-1947

2002-12-17 1976

Dėl gyventojų įsigijusių verslo liudijimus buhalterinės apskaitos Žin., 2002, Nr.120/5408

2002-11-19 1797

Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkos Žin., 2000 Nr.112/4992

VMI prie FM viršininko įsakymai

Įsakymo data Įsakymo Nr. Įsakymo pavadinimas Skelbta „Valstybės žiniose“

2003-01-08 V-5

Dėl atmintinės gyventojams, pageidaujantiems įsigyti kurios nors veiklos rūšies verslo liudijimas, patvirtinimo

2002-12-31 Nr.379

Dėl prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvito formos bei šių kvitų pildymo taisyklių patvirtinimo Žin., 2003, Nr.2-67

2002-12-24 Nr. 373

Įsakymas dėl pranešimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos pradžią, šio gyventojo veiklos vykdymo pažymos, taip pat nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymos išdavimo taisyklių bei su tuo susijusių formų patvirtinimo Žin., 2003-01-04, Nr. 1-31

2002-12-24 Nr. 372

Įsakymas dėl individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto deklaracijos FR0457 formos ir jos užpildymo taisyklių patvirtinimo Žin., 2003-01-04, Nr. 1-30

2002-11-21 Nr. 333

Įsakymas dėl verslo liudijimo formos ir individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, klasifikatoriaus patvirtinimo (Išrašas) Žin., 2002, Nr. 114-5114

VMI prie FM paaiškinimai ir komentarai

Data Numeris Pavadinimas

2003-04-29 (18.19-08-3)-R-4111

Dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio komentaro (apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo)

2003-04-28 (08-3-24)-R-4073

Dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1-12, 15-29, 31 dalių komentaro (apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo)

2003-03-14 (08-3-03)-R-2534

Dėl rašto apie licencijuojamą veiklą papildymo

2003-03-10 (08-3-29)-R-2359

Dėl individualia veikla besiverčiančių gyventojų privalomojo sveikatos draudimo įmokų

2003-03-06 (08-3-03)-R-2224

Dėl licencijuojamos veiklos

2003-02-07 (08-1-02)-R-1279

Dėl fizinių asmenų, įsigijusių verslo liudijimus, registravimo pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais

2003-01-23 (08-3-24)-R-686

Dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 straipsnio komentaro (paaiškinimo)

2002-12-31 08-3-09-11813

Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 14 ir 26 straipsnių komentaro (paaiškinimo)

2. Juridinis asmuo

Juridinis asmuo- yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ir atsakovu teisme.

Juridinio asmens požymiai:

 organizacinis vieningumas;

 civilinis teisnumas ir veiksnumas;

 civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas.

Susivienijimas gali būti laikomas juridiniu asmeniu tik jeigu turi visus išvardintus požymius.

Susivienijimai pagal veiklos pobūdį:

1) Įmonė- tai susivienijimas, užsiimantis ūkine komercine veikla, kai siekiama naudos jos steigėjams

2) Įstaiga- tai susivienijimas, vykdantis įstatymų nustatytas valstybės ir savivaldybės funkcijas( švietimo, mokslo ir t.t.)

3) Organizacija- yra bet kuris susivienijimas, skirtas jį sudariusių narių poreikiams tenkinti ir tikslams įgyvendinti

Juridinių asmenų rūšys :

1) viešieji asmenys- yra valstybės ir savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas- tenkinti viešuosius interesus. Juridinio asmens steigėjas negauna jokios materialios naudos. Sąvoka “viešieji interesai” reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, taip pat žmonių gerovę.

2) privatieji asmenys- yra juridiniai asmenys , kurių tikslas tenkinti privačius interesus.

Valstybė ir savivaldybės yra juridiniai asmenys. Privačių juridinių asmenų interesai atriboti nuo juridinių asmenų interesų, saugoma juridinių asmenų valdymo organų teisė priimti savarankiškus sprendimus.
Juridiniai asmenys nėra : Advokato kontora. Notaro biurai. Ūkininko ūkis.

Juridinio asmens steigimas

Juridinio asmens steigėjas – asmuo sudaręs sandorį įsteigti juridinį asmenį. Juridinio asmens steigėjai gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys.

1) Sudaromas sandoris dėl juridinio asmens įsteigimo

2) Juridinis asmuo turi būti įregistruotas juridinių asmenų registre (nuo šio momento laikomas įsteigtas).

Juridinių asmenų steigimo DOKUMENTAI – įstatai, steigimo sandoris arba įstatymo numatytais atvejais – bendrieji nuostatai.

Juridinio asmens pavadinimas – sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę prasmę. Jis turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų . Gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos, kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens steigėjai gali kreiptis į juridinių asmenų registrą dėl steigiamojo juridinio asmens pavadinimo laikino įtraukimo į registrą. Steigiamo juridinio asmens pavadinimui taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir juridinio asmens pavadinimui.

Buveinė- laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama, nurodant patalpų buvimo vietą, adresą. Pakeitęs buveinės adresą, juridinis asmuo privalo atitinkamai pakeisti steigimo dokumentus ir juos įregistruoti.

Juridinių asmenų turtas- juridiniai asmenys valdo turtą, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise. Turtas, kurį jis valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise, priklauso juridinio asmens steigėjui ar dalyviui nuosavybės teise.Juridinių asmenų atsakomybė pagal prievoles:

1) juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu,

2) juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, išskyrus įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytais atvejais,

3) kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningumo, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

4) juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis.

Juridinio asmens veiklos laikotarpis- gali būti įsteigtas ribotam ir neribotam laikui. Laiko riba gali būti nurodyta tiek data, tiek tam tikrų sąlygų buvimu ar nebuvimu. Jei steigimo dokumentuose nenurodyta, kad įsteigta ribotam laikui, skaitoma, kad įsteigta neribotam.

Juridinio asmens filialas- juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo Juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles. Tai struktūrinis padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų.

Juridinio asmens atstovybė- juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir turintis teisę atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, tačiau tik tarp užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų. Juridinio asmens atstovybė nėra juridinis asmuo.

Juridinio asmens organai – Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus. Jie sudaromi pagal steigimo dokumentus. Juridinio asmens valdymo organų nariais gali būti tik fiziniai asmenys, o kitų organų nariais ir fiziniai ir juridiniai asmenys.

Juridinių asmenų teisnumas :

1) Privatieji juridiniai asmenys gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės, kaip lytis, amžius, giminystė.

2) Viešieji juridiniai asmenys turi specialų teisnumą, t.y. jie gali įgyti ir turėti tik tokias civil. teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.

Juridinio asmens teisnumo realizavimas :

 Juridinių asmenų teisnumas negali būti ribojamas kitaip kaip tik įstatymo numatyta tvarka.

 Apriboti pavienio juridinio asmens teisnumą galima tik teismo tvarka.

 Draudžiama teisės aktuose diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas pareigas, teises ar privilegijas pavieniams JA.

Administracinių metodų draudimas – 1) Draudžiama valstybės ar vietos savivaldos institucijoms įstatymuose nenumatytais metodais reglamentuoti juridinių asmenų veiklą.

Jei įstatymų nustatyta tvarka paskelbiama nepaprastoji ar karo padėtis juridiniai asmenys privalo vykdyti Vyriausybės nurodymus.

Juridinių asmenų reorganizavimas ir likvidavimas.

Reorganizavimas- tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros. Šį sprendimą priima juridinio asmens dalyviai arba teismas. Sprendimas priimamas kvalifikuota balsų dauguma. Ją nustato steigimo dokumentai ir ji negali būti mažesnė, kaip nei 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalyvių balsų. Juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami :

 Jungimo būdu.

 Skaidymo būdu.

Juridinių asmenų likvidavimo pagrindai :

1) JA dalyvių sprendimas nutraukti JA veiklą.

2) Teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutuojantį JA.

3) Teismo priimtas sprendimas.

4) Laikotarpio , kuriam buvo įsteigtas JA pabaiga.

5) JA dalyvių skaičiaus
sumažėjimas mažiau nei įstatymų leidžiamas minimumas.

6) JA pripažinimas negaliojančiu.

Sprendimą priima kvalifikuota balsų dauguma. Priimtas sprendimas negali būti atšauktas, jei bent vienas JA dalyvis gavo dalį likviduojamo juridinio asmens turto.

KĄ REIKIA ŽINOTI APIE SUTARTIS

Sutartis yra neatsiejamas civilizuoto verslo kasdienybės elementas. Sutartimi sukuriami, nutraukiami arba pakeičiami turtiniai ir neturtiniai santykiai tarp verslo partnerių. Vystantis normaliems rinkos santykiams sutartis tapo verslo santykių stabilumo garantu; ginčo atveju sutartis yra pagrindinis įrankis ginant pažeistas teises. Tačiau ne visais atvejais sutartis verslininkų vertinama kaip teigiamas dalykas. Ginčo atvejais iškyla sutarties pasirašymo metu nepastebėtos, netikėtos sutarties sąlygos, kurių negali pakeisti net pats geriausias advokatas. Todėl minimalių teisinių žinių apie sutartis verslininkui reikėtų jau sutarties sudarymo metu.



Sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų teisės aktų nustatyta tvarka ir forma išreikštas susitarimas dėl civilinių teisinių santykių sukūrimo, pakeitimo arba nutraukimo. Dažnai sutarties sąvoka naudojama kaip sinonimas sandoriui. Tačiau tai nėra vienareikšmės sąvokos. Tiktai dvišaliai ir daugiašaliai

susitarimai visada yra dvišaliai ar daugiašaliai sandoriai.

Ne kiekvienas susitarimas gali būti pripažįstamas sutartimi. Tam reikia trijų esminių elementų:

• subjekto;

• turinio;

• formos.

Sutarties subjektai yra sutartį sudarantys asmenys. Praktikoje dėl šio sutarties elemento rečiausiai kyla problemų, bet vis tik sudarant sutartį reikėtų patikrinti, ar sutartį sudarantis asmuo turi teisę ją sudaryti. Tam reikia pareikalauti juridinį asmenį atstovaujantį asmenį pateikti savo įgaliojimus patvirtinančius dokumentus ir asmens tapatybę liudijantį dokumentą, o kai kita sutarties šalis yra fizinis asmuo – asmens tapatybę liudijantį dokumentą.

SUBJEKTAI

FIZINIAI ASMENYS

FIZINIŲ ASMENŲ CIVILINIS TEISNUMAS IR VEIKSNUMAS

Galėjimas turėti civilines teises ir pareigas (CIVILINIS TEISNUMAS) pripažįstamas visiems fiziniams asmenims. Fizinio asmens civilinis teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu ir išnyksta, jam mirus.

Fizinių asmenų civilinio teisnumo turinys :

Fiziniai asmenys gali turėti turtą, kaip privačios nuosavybės objektą, teisę verstis ūkine komercine veikla, steigti įmones ar kitokius juridinius asmenis, paveldėti turtą ir palikti jį testamentu, pasirinkti veiklos rūšį ir gyvenamąją vietą, turėti išradimo, pramoninio pavyzdžio autoriaus teises, taip pat turėti kitokias turtines ir civilinės teisės saugomas asmenines neturtines teises.

FA, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais. Kiekvienas asmuo, kuris verčiasi verslu ar profesine veikla, privalo tvarkyti savo turtą ir visa kita, kas susiję su jo verslu ar profesine veikla, taip pat saugoti dokumentus ir kitą informaciją apie savo turtą, verslą ar profesinę veiklą taip, kad kiekvienas turintis teisinį interesą asmuo bet kada galėtų gauti visapusišką informaciją apie to asmens turtines teises ir pareigas.

VEIKSNUMAS. FA galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų. Tais atvejais, kai įstatymai leidžia fiziniam asmeniui sudaryti santuoką anksčiau, nei sueis aštuoniolika metų, asmuo, kuriam nėra suėjęs šis amžius, įgyja visišką civilinį veiksnumą nuo santuokos sudarymo momento. Jeigu vėliau ši santuoka nutraukiama ar pripažįstama negaliojančia dėl priežasčių, nesusijusių su santuokiniu amžiumi, nepilnametis įgyto visiško veiksnumo nenustoja.

SANTUOKINIS AMŽIUS

1. Santuoką leidžiama sudaryti asmenims, kurie santuokos sudarymo dieną yra aštuoniolikos metų.

2. Norinčio tuoktis, tačiau neturinčio aštuoniolikos metų asmens prašymu teismas supaprastinto proceso tvarka turi teisę sumažinti tokio asmens santuokinį amžių, bet ne daugiau kaip trejais metais.

3. Nėštumo atveju teismas gali leisti tuoktis asmeniui, nesulaukusiam penkiolikos metų.

4. Teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo, turi teismo posėdyje išklausyti norinčio tuoktis nepilnamečio tėvų, globėjų ar rūpintojų nuomonę ir atsižvelgti į jo psichinę bei psichologinę būklę, turtinę padėtį ir svarbias priežastis, dėl kurių būtina sumažinti santuokinį amžių. Nėštumas – svarbi priežastis sumažinti santuokinį amžių.

5. Kai sprendžiamas klausimas dėl santuokinio amžiaus sumažinimo, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo pateikti išvadą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo tikslingumo ir ar tai atitinka nepilnamečio interesus.

Nepilnamečių pripažinimas veiksniais (EMANCIPACIJA)

1. Nepilnametis, sulaukęs šešiolikos metų, jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu (emancipuotas), jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas. Visais atvejais, kad nepilnametis būtų pripažintas visiškai veiksniu, reikalingas paties
sutikimas.

2. Teismas gali nepilnamečio tėvų, rūpintojo ar globos (rūpybos) institucijų pareiškimu panaikinti tokį visiško veiksnumo pripažinimą, jeigu nepilnametis, savarankiškai įgyvendindamas savo teises ar vykdydamas pareigas, daro žalos savo ar kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. }

Nepilnamečių iki keturiolikos metų civilinis veiksnumas

Nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai.

Nepilnamečiai iki keturiolikos metų turi teisę savarankiškai sudaryti:

1. smulkius buitinius sandorius,

2. sandorius, susijusius su asmeninės naudos gavimu neatlygintinai,

3. sandorius, susijusius su savo uždirbtų lėšų, atstovų pagal įstatymą ar kitų asmenų suteiktų lėšų panaudojimu, jeigu šiems sandoriams nėra nustatyta notarinė ar kita speciali forma.

Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sandorius sudaro, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą.

Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų papildomai turi teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu, įgytu už šias pajamas, įgyvendinti autorių teises į savo kūrinius, išradimus, pramoninį dizainą, taip pat sudaryti smulkius buitinius sandorius.FIZINIO ASMENS PRIPAŽINIMAS NEVEIKSNIU AR RIBOTAI VEIKSNIU

1. Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu, jam nustatoma GLOBA. Tokio asmens vardu sandorius sudaro jo globėjas. Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras.

Fizinių asmenų civilinio veiksnumo apribojimas.

Jeigu FA piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis jo veiksnumas apribojamas, jam yra nustatoma RŪPYBA.

Asmuo, kurio veiksnumas apribotas, gali sudaryti sandorius dėl disponavimo turtu, taip pat atsiimti darbo užmokestį, pensiją ar kitų rūšių pajamas ir disponuoti jais tik turėdamas rūpintojo sutikimą, išskyrus smulkius buitinius sandorius. Be rūpintojo sutikimo asmuo, kurio veiksnumas apribotas, negali:

1) skolinti ir skolintis pinigų, jeigu suma didesnė kaip du vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai (bruto);

2) garantuoti ar laiduoti už kitą asmenį;

3) sudaryti savo turto perleidimo ar teisę į šį turtą suvaržančius sandorius;

4) sudaryti arbitražinį susitarimą;

5) pareikšti ieškinį, susijusį su ta jo civilinio veiksnumo dalimi, kur jo veiksnumas apribotas;

6) priimti arba atsisakyti priimti palikimą;

7) sudaryti statinio (buto) statybos ar kapitalinio remonto rangos sutartį;

8) sudaryti savo turto nuomos ar panaudos sutartį.Fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.

Teisė į atvaizdą

Fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją.

Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokį ieškinį turi teisę pareikšti jo sutuoktinis, vaikai ir tėvai. CK 250 straipsnis. Neturtinė žala

1. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

2. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 2.24 straipsnis. Asmens garbės ir orumo gynimas

1. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę bei
Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

6. Paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.

BK 133 straipsnis. Įžeidimas

Tyčinis asmenybės garbės arba jos orumo žeminimas žodžiu, raštu ar veiksmu –

baudžiamas pataisos darbais iki vienerių metų, arba bauda, arba užtraukia visuomeninio poveikio priemonių taikymą.

Įžeidimas spaudinyje ar kitokiu būdu paskleistame kūrinyje, taip pat įžeidimas, jeigu tai padarė asmuo, turintis teistumą už įžeidimą,-

baudžiama laisvės atėmimu iki vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda.}

ATPK 175 straipsnis. Paauglių padarytas chuliganizmas

Paauglių nuo keturiolikos iki šešiolikos metų amžiaus padarytas nedidelis chuliganizmas arba chuliganizmas, taip pat tyčinis suaugusiųjų garbės ir orumo žeminimas –

užtraukia baudą tėvams arba juos atstojantiems asmenims nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų.

Teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą

Fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu.

Privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas, neteisėtas asmens ar jo turto apieškojimas, asmens telefoninių pokalbių, susirašinėjimo ar kitokios korespondencijos bei asmeninių užrašų ir informacijos konfidencialumo pažeidimas, duomenų apie asmens sveikatos būklę paskelbimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką bei kitokie neteisėti veiksmai.

{ BK 136 straipsnis. Buto neliečiamybės pažeidimas

Neteisėta krata, neteisėtas iškeldinimas, įkeldinimas ar kitokie veiksmai, pažeidžiantys piliečių buto neliečiamybę,- baudžiami laisvės atėmimu iki vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda.}

Fizinis asmuo neliečiamas. Be paties asmens valios ir laisvo sutikimo su juo negali būti atliekami jokie moksliniai, medicinos bandymai ar tyrimai. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu. Atlikti intervenciją į žmogaus kūną, pašalinti jo kūno dalis ar organus galima tik asmens sutikimu. Sutikimas chirurginei operacijai turi būti išreikštas raštu. Jeigu asmuo yra neveiksnus, tokį sutikimą gali duoti jo globėjas, tačiau neveiksniam asmeniui kastruoti, sterilizuoti, jo nėštumui nutraukti, jį operuoti, jo organui pašalinti būtinas teismo leidimas. Toks sutikimas nereikalingas būtino reikalingumo atvejais, siekiant išgelbėti asmens gyvybę, kai jai gresia realus pavojus, o pats asmuo negali išreikšti savo valios.

JURIDINIAI ASMENYS

Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.

Juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius. Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.). Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus.

Juridinio asmens dokumentuose, kuriuos jis naudoja turėdamas santykių su kitais subjektais, (raštuose, sąskaitose, prekybos dokumentuose ir t. t.) privalo būti nurodyta:

1) juridinio asmens pavadinimas;

2) juridinio asmens teisinė forma;

3) juridinio asmens buveinė;

4) juridinio asmens kodas;

5) registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie tą juridinį asmenį.

2. Jeigu juridinis asmuo yra bankrutuojantis ar likviduojamas, apie tai taip pat turi būti pažymima šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose.

3. Jeigu juridinis asmuo yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, tai mokėtojo kodas turi būti taip pat pažymimas šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose.

JURIDINIŲ ASMENŲ TEISNUMAS

Privatieji juridiniai asmenys gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė. Viešieji juridiniai asmenys turi specialųjį teisnumą, t. y. jie gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.

_______________________

SUTARČIŲ TEISĖ

6.154 straipsnis. Sutarties samprata

1. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

Sutartis nelaikoma apskaitos dokumentu, tačiau gali būti daugelio apskaitos d. surašymo pamatas, todėl buhalteriams

naudinga žinoti šią paskaitą. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis sutarčių T.(išskyrus DSĮ) yra LR CK.

Sutarčių rūšys. Sutartys gali būti dvišalės ir vienašalės; atlygintinos ir neatlygintinos; konsensualinės ir realinės.

{ konsensualinė : sutartis, kuri laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų ir nustatyta forma išreiškia savo suderintą valią);

atlygintina : Pvz. nuomininkas už nuomojamą daiktą privalo mokėti nuompinigius;

dvišalė : kiekviena iš šalių turi teises ir pareigas

realinė : Pvz. panaudos syt. – perduoda daiktą, o ne įsipareigoja perduoti, vienašalė (panaudos davėjas gavėjo atžvilgiu neturi jokių pareigų, o tik teises), neatlygintinė (tai pagrindinis jos skirtumas nuo nuomos sutarties }.

Oferta

Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju.

Oferta gali būti adresuota konkrečiam asmeniui arba nenustatytam asmenų skaičiui (viešoji oferta). Viešąja oferta laikomas visiems skirtas pasiūlymas sudaryti sutartį, taip pat prekių pažymėtomis kainomis išdėstymas parduotuvės vitrinoje ar lentynoje arba atlyginimo pažadėjimas už tam tikrų veiksmų atlikimą.

Akceptas

Akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas,

laikomas akceptu. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu.

Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita.

Nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus.

Svarbiausias sutarties elementas yra sutarties turinys, kurį sudaro visa sutarties sąlygų sistema. Nustatant sutarties sąlygas vadovaujamasi vienu iš pagrindinių civilinės teisės – sutarties laisvės – principų. Remiantis šiuo principu, šalys turi teisę savo nuožiūra sudaryti sutartis bei nustatyti jų sąlygas, taip pat sudaryti sutartis, kurios nėra numatytos LR Civiliniame kodekse, jeigu yra laikomasi įstatymų reikalavimų. Peržiūrėdamas sutarties turinį, verslininkas turėtų atidžiai įvertinti sutarties objektą, sutarties kainą, teisių įgyvendinimo ir (ar) pareigų įvykdymo terminus bei savo atsakomybę pagal sudaromą sutartį. Taip pat svarbu atsižvelgti į ginčų sprendimo tvarką – paprastai sutarties pabaigoje esančios sąlygos labai greitai perskaitomos. Iškilus ginčui pasirodo, kad, tarkime, buvo susitarta visus ginčus spręsti derybų keliu, o nesutarus – brangiai kainuojančiame arbitraže.

SUTARTIES TURINYS

Kai šalys sudaro sutartį, jos susitaria dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Sutartis susideda iš susitarimų. Kiekvienas susitarimas dėl šalių teisių bei pareigų ir kt. klausimų yra vadinamas sutarties sąlyga. Sutarties sąlygų visuma sudaro sutarties turinį.

Kai sudaroma sutartis, ji tampa privaloma sutarties šalims ir jos privalo ją vykdyti. Pažeistos teisės ginamos įstatymo būdais. Sutarties laisvės principas nėra absoliutus. Šalys negali pakeisti pozityvias teises. Jeigu šalys susitartų kitaip nei numato įstatymas, sutartis negaliotų.

Yra dar vienos teisės normos (dispozityvios),- kai šalys nustato pačios savo teises bei pareigas, bet jos nėra visai laisvos. Negalima numatyti tokių sąlygų, kurios prieštarautų pagrindiniams teisės principams. Valstybė pasilieka teisę įsikišti į šalių elgesį. Tai motyvuojama tuo, kad reikia apginti silpnesnę šalį.

Sutarčių spragos: dėl vienokių ar kitokių priežasčių, sutartyje gali atsirasti įvairių spragų. Tas spragas gali užpildyti teismas ar įstatymas. Pažeidžiant sutarties sąlygas gali atsirasti įvairios pasekmės. Kai pažeidžiamos esminės sąlygos, šalis gali nutraukti sutartį. Pažeidus neesmines sąlygas, sąžiningoji šalis gali reikalauti tik atlyginti nuostolius.

Lietuvos teisės doktrina sutarties turinio sąlygas skirsto į:

1) esmines (būtinos);

2) įprastines;

3) atsitiktines.

Esminiai yra tokie sutarties punktai, kurie tokiais laikomi pagal įstat