Teisinis reguliavimas
5 (100%) 1 vote

Teisinis reguliavimas

Turinys

Įvadas 2

1. Teisinio reguliavimo sąvoka 3

2.Teisinio reguliavimo stadijos 5

3. Teisinio reguliavimo priežastys 7

Išvados 9

Literatūra 10

Įvadas

Darbo autorius palaiko A. Vaišvilos nuomonę, kad Teisinis reguliavimas yra teisės veikimo dalis, apibūdinanti teisės poveikį subjektų elgesiu ir veiklai. Teisiškai reguliuojant teisiniais įsakymais (liepimais) nustatomi reguliuojamų santykių dalyvių veiklos orientyrai ir pasiekiama faktinių teisės tikslų.

Bendriausias teisės veikimo objektas yra visuomeniniai santykiai. Tiesioginis reguliavimo objektas yra įvairūs veiksmai, santykių dalyvių veikla. Teisinio reguliavimo turinys priklauso nuo veikiančių subjektų padėties ir objektų, dėl kurių kyla tarpusavio veiksmai. Teisinio reguliavimo dalyko turinys nustato teisinio reguliavimo specifiką ir galiausiai teisės struktūrą.

Teisės reguliuojamų santykių pobūdis lemia teisinio poveikio šiems santykiams specifiką, t. y. nustato reguliavimo metodą. Skirtingai nuo teisinio reguliavimo dalyko, apibrėžiančio, ką teisė reguliuoja, teisinio reguliavimo metodas rodo, kaip tie santykiai reguliuojami.

1. Teisinio reguliavimo sąvoka

Teisinis reguliavimas gali būti suvokiamas kaip valstybinis ir kaip subjektų tiesiogiai įgyvendinama savitvarka. Yra tokių teisės veikimo sričių, kur valstybinis teisinis piliečių elgesio norminimas nereikalingas ir net žalingas. Tai tokios sritys, kur žmonių veikla yra teisinio pobūdžio, bet nesusijusi su specialiu teisiniu reglamentavimu ir tokio reglamentavimo nereikia (pvz., asmeniniai, šeimos santykiai). Čia žmonės vadovaujasi savo teisine sąmone.

Teisinio reguliavimo sfera yra potencialių teisinių santykių sritis, kur santykiai ir faktai nesutvarkyti ir sureguliuoti jų be teisinių priemonių neįmanoma. Teisinio reguliavimo ir įstatymo veikimo sritis gali nesutapti. Antraip būtų ribojamos piliečių teisinės laisvės, konstruktyvi jų iniciatyva.

Teisę suvokiant tik kaip įstatymų normas, teisės veikimas apsiribotų įstatymų paliepimais. Teisinio reguliavimo ribas lemia ne teisiniai veiksniai. Jų pamatas — žmonių veiklos prigimtis, priklausanti nuo bendrosios kultūros ir civilizuotumo, determinuotos esamos santykių sistemos, ekonominių, istorinių, religinių, nacionalinių aplinkybių.

Su teisinio reguliavimo sritimi ir ribomis tiesiogiai susijusi teisinio reguliavimo dalyko samprata. Teisinio reguliavimo dalykas yra visuomeninių santykių įvairovė, individų, kolektyvų veiksmai, kurie teisės gali būti objektyviai sureguliuoti ir tam tikromis sąlygomis reikalingi teisinio poveikio. Ne visi veiksmai ir socialinių subjektų santykiai gali būti teisinio poveikio objektas, o tik tie, kurie tomis sąlygomis yra tipiški, kartojami, visuotiniai, galimi teisiškai kontroliuoti ir formalūs, t. y. išreikšti teisiškai.

Teisinis reguliavimas apima:

1) valstybinių teisėkuros institucijų veiklą rengiant teisės nuostatas ir teisines priemones jų galiojimui užtikrinti. Čia teisinio reguliavimo turinį sudaro įvairių teisėkuros institucijų veikla rengiant reglamentavimo tipą, metodus, būdus, nustatant normines reguliavimo priemones, reikalingas normaliam pilietinės visuomenės ir jos institucijų gyvavimui, kasdienei žmonių veiklai civilizuotais pagrindais organizuoti;

2) visuomeninių santykių dalyvių veiklą, skirtą teisinėms reguliavimo priemonėms ieškoti ir panaudoti savo elgesiui su teisės reikalavimais derinti.

Teisiniam poveikiui gali būti skirti materialiųjų gėrybių paskirstymo ir naudojimo, valstybės valdžios ir valdymo įgyvendinimo, asmens ir valstybės sąlyčio, socialinės apsaugos ir kitų sričių santykiai. Tokia valstybinė, ūkinė ir socialinė veikla yra teisinio reguliavimo dalykas ir turi būti teisiškai objektyviai sutvarkyta.

Pagrindinių teisinio reguliavimo būdų derinys sudaro specifinį teisinio reguliavimo metodą – direktyvinį (imperatyvųjį) arba autonominį (dispozityvųjį). Imperatyvusis yra griežtai privalomas, negalima nukrypti nuo teisės akto reikalavimų. Šio metodo pagrindinė teisinė priemonė yra įsakymas (liepimas). Kas nurodyta, turi būti nenukrypstant atlikta. Šis metodas taikomas baudžiamojoje ir administracinėje teisėje, pasitaiko ir kitose teisės šakose. Šiuo atveju juridinis faktas, lemiantis teisinių santykių atsiradimą, yra įsakymas (liepimas).

Dispozityvusis metodas grindžiamas iniciatyva, reguliuojamų santykių dalyviams leidžia savarankiškai pasirinkti tam tikrą veiksmą. Šalys gali reguliuoti santykius savo nuožiūra. Įstatymai tik nustato tokios nuožiūros ribas arba tam tikrą procedūrą. Šis metodas taikomas civilinėje ir šeimos teisėje. Pagrindas – dalyvių sutartis.

Imperatyvusis metodas priverčia santykių dalyvius užmegzti teisinius ryšius, o dispozityvusis leidžia piliečiams ir jų organizacijoms užmegzti santykius be privalomųjų teisinių nurodymų.

Atsižvelgiant į draudimų ir leidimų suderinimą, skiriami du teisinio reguliavimo tipai: a) visuotinai leidžiamas — jo pagrindas yra bendras leidimas; konstruojamas remiantis principu „leidžiamas viskas, išskyrus tai, ką įstatymas tiesiogiai draudžia“; b) draudžiamasis – jo pagrindas yra visuotinis draudimas ir jis konstruojamas pagal principą „uždrausta viskas, išskyrus tai, kas tiesiogiai leista įstatymo“.

Vyraujantis visuotinai leistinas ar
draudžiamasis teisinis reguliavimas priklauso nuo istorinių tradicijų, kultūros lygio, teisinės sistemos, santykių (civiliniai ar baudžiamieji ir pan.) ypatybių.

2.Teisinio reguliavimo stadijos

Teisinis reguliavimas apima dvi stadijas: 1) teisės subjektų teisinės padėties nustatymą – nuo jo prasideda norminis reguliavimas. Piliečio teisinė padėtis apibrėžta konstitucinėmis teisėmis ir pareigomis ir jomis grindžiamas teisnumas, t. y. valstybės pripažinimas asmens gebėjimo būti visuomenės teisinio gyvenimo dalyviu ir įvairių teisinių santykių subjektu. Konstitucijos nuostatos yra išplėtotos kituose teisės aktuose, kurie sudaro pagrindą piliečiams veikti įvairiose teisės srityse. Tai reiškia, kad piliečiai, siekdami patenkinti savo interesus, turi teisę naudotis įstatymuose numatytomis teisinėmis priemonėmis. Valstybės institucijų teisinis statusas yra jų kompetencija, nustatanti jų įgaliojimus ir pareigų apimtį; 2) teisinių santykių atsiradimą – prielaidos yra atitinkami gyvenimo faktai, teisinis jų pripažinimas ir teisinės reikšmės jiems suteikimas teisės normose. Atsižvelgiant į teisinių santykių pobūdį, tokie teisiniai faktai gali būti vienkartiniai veiksmai arba įvykiai, arba reikia jų sudėties tam tikros visumos (pvz., pensijai gauti reikia būti tam tikro amžiaus, turėti darbo stažą, institucijos sprendimą).

Teisinis reguliavimas yra norminis rezultatyvus teisinių priemonių sistemos poveikis visuomeniniams santykiams siekiant juos sutvarkyti, apsaugoti, plėtoti pagal visuomenės poreikius. Veikdama teisinių santykių dalyvius, teisė skatina jų aktyvumą visuomenėje. Iš esmės teisinis reguliavimas yra tokios rūšies socialinis reguliavimas, kuris skirtas organizuotai įgyvendinti ištisą tikslingą priemonių sistemą, išreiškiančią rašytinę teisę, parodančią įstatymų leidėjo siekiamus tikslus.

Minėta, kad teisinio reguliavimo dalykas yra įvairūs visuomeniniai santykiai. Tačiau jie iš esmės turi paklusti norminiam organizuotam poveikiui ir esamomis socialinėmis politinėmis sąlygomis jiems toks poveikis būtinas taikant teisės normas ir kitokias teisines priemones, kurios sudaro teisinio reguliavimo mechanizmą.

Nuo teisinio reguliavimo dalyko turinio labai priklauso reguliavimo ypatumai. Visuomeniniai santykiai (pvz., turtiniai, baudžiamieji) teisiškai reguliuojami ne bendrai, o pagal teisės normų rūšis, teisės šakas. Teisinio reguliavimo specifikai turi įtakos visuomeninių santykių subjektai, objektų savitumas ir kita.

Pagrindinė teisės reguliuojamų visuomeninių santykių ypatybė, kad jie yra teisinio poveikio dalykas tik tiek, kiek jie yra valiniai santykiai, valinis žmonių elgesys. Teisės poveikis visuomenės gyvenimui tuo reikšmingesnis, kuo stipriau teisės formos daro skatinamąjį ar įpareigojamąjį poveikį būtent žmonių valiai ir sąmonei.

Teisinio reguliavimo aplinka apima ir teisės reguliuojamus valinius visuomeninius santykius bei kitus visuomeninius ryšius, taip pat šių santykių ypatumus, lemiančius teisinio poveikio priemonių savitumą, jų kompleksus ir kompleksų sudarymą.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1153 žodžiai iš 2242 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.