Turtinio pobūdžio bausmės lr bk
5 (100%) 1 vote

Turtinio pobūdžio bausmės lr bk

TURTINIO POBŪDŽIO BAUSMĖS LR BK

Vilnius 1997

Įvadas

Turtinės bausmės yra „pigi“ alternatyva daug lėšų reikalaujančiam laisvės atėmimui. Šių bausmių auklėjamasis poveikis nė kiek ne mažesnis , o kai kuriais atvejais ir didesnis , nes asmuo nėra izoliuojamas nuo visuomenės. Problematiškas yra ir lygtinis atleidimas nuo bausmės. Tokia poveikio priemonė nukreipta tik Į nuteistojo psichiką , bet praktiškai nepaveikia jo fizinės laisvės ar materialinių interesų.”Auksinis vidurys” , ko gero , yra turtinės bausmės , neizoliuojančios asmens nuo visuomenės , bet kartu ir darančios nuteistajam didelį poveikį.Turtinės bausmės dažniausiai numatytos už neatsargius bei nesunkius nusikaltimus(išimtis – turto konfiskavimas).Tokia bausmė nuteistajam už minėtus nusikaltimus yra žymiai efektyvesnė nei laisvės atėmimas ar lygtinis atleidimas nuo bausmės. Taigi , atrodytų , tokios bausmės turi būti naudojamos dažniau nei kitos bausmės. Bet iš tikrųjų viskas yra atvirkščiai. Tai byloja statistiniai duomenys , kurie bus pateikti toliau. Toks akivaizdus prieštaravimas paskatino mane susidomėti turtinėmis bausmėmis. Analizuojant jų taikymo tvarką bei jų specifiką galima nustatyti pagrindinius turtinių bausmių trūkumus ir priežastis, dėl kurių šių bausmių paskyrimas nuteistajam palyginus retas. Tai leistų numatyti šių bausmių tobulinimo kryptis ir efektyvesnĮ jų panaudojimą.

Rašant šĮ kursinį darbą , didžiausią problema buvo literatūros trūkumas. Didžioji literatūros dalis parašyta aštunto dešimtmečio viduryje yra pasenusi ir nebeatitinka dabartinių realijų. Taigi , šia literatūra remtis galima tik iš dalies , atižvelgiant Į to meto kriminogeninę , ekonominę ir politinę situaciją. Iš kitos pusės , tai sudarė sąlygas savarankiškai vertinti dabartinę turtinių bausmių sistemą , lyginti ją su senesne , numatyti perspektyvas.

Nagrinėjant šią temą mano manymu tikslinga aptarti turtinių bausmių vietą ir reikšmę galiojančioje bausmių sistemoje , po to nagrinėjant kiekvieną bausmę atskirai. Analizuojant turtines bausmes būtina išanalizuoti :

1. taikymo tvarką , palyginant ją su anksčiau galiojusią tvarka;

2. asmenų ratą , kuriems šios bausmės taikomos;

3. esminius šių bausmių privalumus ir trūkumus;

4. kitų šalių praktiką taikant panašias bausmes.

Bendra turtinių bausmių charakteristika

Policijos įstatymo 1 straipsnyje be kitų policijos uždavinių minimi šie: “nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencija , nusikaltimų atskleidimas ir tyrimas , viešosios tvarkos , visuomeninės rimties bei saugumo , piliečių teisių laisvių ir turto apsauga…”. Visi šie uždaviniai glaudžiai susiję su bausmių sistema , nes kriminalinė bausmė yra galutinis nusikalstamos veiklos įvertinimas , o kartu ir bendrosios bei specialiosios prevencijos priemonė. Iš to seka , kad policijos pareigūnui , kasdien susiduriančiam su nusikaltimų atskleidimu ir tyrimu , būtina žinoti ne tik bausmių numatytų už konkrečias veikas dydį ir rūšis , bet ir jų skyrimo bei vykdymo pagrindinius ypatumus ir sąlygas. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas turtinio pobūdžio bausmėms , nes nuo 1990 metų Lietuvoje vyrauja savanaudiški turtinio pobūdžio nusikaltimai ( apie 75-80% visų nusikaltimų ). Į jų skaičių įeina įvairaus pobūdžio pasikėsinimai į asmeninę ir viešąją nuosavybę. Kaip pavyzdį galima pateikti Vilniaus raj. PK statistinius duomenis apie iškeltas baudžiamąsias bylas per 1995 metus ( duomenys iš 2E formos ). Taigi apie 65% visų bylų iškelta pagal LR BK 271 straipsnį. 7% bylų iškelta už turto tyčinį sunaikinimą ar sužalojimą ( LR BK 278 str. ) , 4% bylų iškelta pagal plėšimo faktą ( LR BK 272 str. ). Be to turtiniai nusikaltimai priklauso didelio latentiškumo grupei , taigi faktinis jų skaičius žymiai viršija oficialųjį. Vis daugiau pasitaiko ir kitokių nusikaltimų , susijusių su valstybės ar asmenų materialinių interesų pažeidimu. Pavyzdžiui , ekonominiai nusikaltimai , kyšininkavimas , kontrabanda ir kt. Nors lyginamoji jų dalis bendrame nusikaltimų kiekyje nėra didelė ( apie 5% visų nusikaltimų ) , bet šiais nusikaltimais padaromi labai žymūs nuostoliai.

Vyraujant turtinio ir ekonominio pobūdžio bausmėms natūralu būtų priešpastatyti tam adekvačią valstybės reakciją , t.y. turtinio pobūdžio bausmes.Tokių bausmių paskyrimo kiekis neturėtų atsilikti nuo turtino pobūdžio nusikaltimų kiekio. Bet šiuo metu situacija yra priešinga ( žr. lentelę Nr. 1 ).

Laisvės atėmimas 32 %

Pataisos darbai 6 %

Bauda 13 %

Bausmių vykdymo atidėjimas 49 %

Atleidimas nuo bausmės ——

Mirties bausmė ——

Išanalizavus Vilniaus raj. ap. teismo darbą per 1996 metus paaiškėjo , kad tik apie 40% nuteistųjų buvo paskirta vienokia ar kitokia turtinė bausmė ( turima galvoje ir pagrindinės , ir papildomos bausmės ). Tai sąlygoja neracionali valstybinė politika bausmių sistemos atžvilgiu , nes dažnai efektyvių pagal savo poveikį bausmių taikymas yra labai susiaurintas ir galimas tik siauram specifinių asmenų ratui.

Dabar galiojantys Lietuvos Respublikos Baudžiamieji ir Baudžiamieji procesiniai įstatymai ir jų papildymai numato šias turtinio pobūdžio bausmes:

– pataisos darbai
be laisvės atėmimo ( toliau pataisos darbai );

– bauda;

– turto konfiskavimas.

Įstatyme jos pagal paskirtį skirstomos į pagrindines ir papildomas. Pagal LR BK 22 str. pagrindinės turtinės bausmės yra pataisos darbai ir bauda. Papildomos drausmės – turto konfiskavimas ir bauda. Taigi bauda gali būti skiriama kaip pagrindinė ir kaip papildoma bausmė. Esminis skirtumas tarp šių bausmių yra jų skyrimo tiksluose , o taip pat ir jų dydyje , kuris apibrėžtas LR BK 32 straipsnio 2 ir 3 dalyse

Turtinio pobūdžio bausmės dažniausiai būna numatytos ypatingosios LR BK dalies straipsnių alternatyviosiose sankcijose kartu su kitomis griežtesnėmis ar švelnesnėmis bausmėmis. Tai reiškia , kad bausmės bausmės rūšies ir jos dydžio nustatymas individualizuojant bausmę paliekamas teismo valiai. Dėl šios priežasties teismai privalo laikydamiesi įstatymo , skiriant turtinę bausmę (nepriklausomai nuo to ar ji yra pagrindinė ar papildoma ) , atsižvelgti į padaryto nusikaltimo pobūdį , pavojingumo visuomenei laipsnį , kaltininko asmenybę , kitas aplinkybes lengvinančias ar sunkinančias atsakomybę. Tai yra labai svarbu , nes turtinės bausmės ( kaip ir kitų bausmių ) tikslai gali būti pasiekti tik tada , kai teismo paskirta bausmė teisinga.

Bausmė yra nukreipta prieš nuteistojo asmenybę , Tačiau šia bausme daromas nors ir ne tiesioginis , bet visgi didelis poveikis nuteistojo šeimos nariams bei artimiesiems. Tai prieštarauja pagrindiniams kriminalinės bausmės principams , skelbiantiems , kad asmuo už padarytą nusikaltimą atsako asmeniškai. Pažiūrėjus atidžiau galima pastebėti , kad ir kitos , ne turtinės bausmės daro įtaką nuteistojo artimiesiems. Taigi vienoks ar kitoks pašalinis poveikis būdingas visoms bausmėms. Reikia pabrėžti , kad nubaudimas , kuris visuomet būdingas turtinei bausmei , nėra galutinis bausmės tikslas. Tai tėra priemonė siekiant perauklėti nuteistąjį ir užkirsti kelią naujiems nusikaltimams. Tai reiškia , kad vienas iš turtinės bausmės tikslų yra nusikaltimą padariusio asmens perauklėjimas. Bausmė riboja nuteistojo teises ir užtraukia pareigas , tuo sukeldama sunkumus , nepriteklių , neigiamas emocijas , moralinius pergyvenimus nuteistajam. Jam daromas materialinis ir dorovinis poveikis. Asmuo turi galimybę , jausdamas poveikio priemones , tinkamai įvertinti savo atliktą veiką , suprasti veikos pavojingumą visuomenei ir priešingumą teisei , jos sukeltas žalingas pasekmes. Tai sudaro prielaidą , kad nuteistasis ateityje susilaikys nuo naujų nusikaltimų padarymo. Nuteistojo sąmonėje formuosis nuostatos , skatinančios ji gyventi ir dirbti sąžiningai , tiksliai vykdyti įstatymus , gerbti kitų žmonių teises ir teisėtus interesus.

Pataisos darbai be laisvės atėmimo

Pataisos darbus be laisvės atėmimo reglamentuoja LR BK 29 str. Tai yra bausmė , kai nuteistasis dirba , ir iš jo uždarbio daromos nustatyto dydžio atskaitos valstybės naudai. Ji skiriama tik kaip pagrindinė bausmė , kai pataisos darbai yra numatyti baudžiamojo Įstatymo straipsnio sankcijoje arba kai jie skiriami kaip švelnesnė negu Įstatyme numatyta bausmė (LR BK 45 str.). Taip pat pataisos darbais galima pakeisti dalį neatliktos bausmės (LR BK 54 , 55 str.).

Dažniausiai pataisos darbai skiriami už tyčines nelabai pavojingas veikas, arba veikas padarytas dėl neatsargumo asmenims , kuriuos nėra tikslinga izoliuoti nuo visuomenės. Dažniausiai LR BK straipsnių sankcijose pataisos darbai numatyti alternatyvinėje sankcijoje kartu su griežtesnėmis (pvz. 204 str.) , švelnesnėmis (pvz. 2501 str.) arba ir su griežtesnėmis ir švelnesnėmis bausmėmis kartu (pvz. 287 str.). Pataisos darbai kaip vienintelė sankcija numatyti tik 140 str. ir 219 str. Tai reiškia , kad teismas , skirdamas bausmæ – pataisos darbus , kartu išreiškia padarytos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei , remdamasis nusikaltimo sudėties požymiais ir atsižvelgdamas Į nusikaltėlio asmenybæ.

Pirmoje 29 LR BK str. dalyje numatyta , kad nuteistasis pataisos darbus atlieka savo darbovietėje. Ankstesnė šio straipsnio redakcija numatė , kad pataisos darbai gali būti atliekami ir kt. vietose, nurodytose pataisos darbų priežiūrą vykdančių organų, nuteistojo gyvenamosios vietos rajone. Be abejo , ši nuostata nėra priimtina dabartinėmis aukšto bedarbystės lygio sąlygomis , nes valstybė šiuo atveju garantuotų asmeniui darbo vietą ir pragyvenimo šaltinį. Taip pat sumažėja darbo kolektyvo auklėjamoji Įtaka nuteistajam. Šia problemą nagrinėjo savo knygoje prof. Galperin I.M. . Jis irgi teigė, kad nuteisti asmenį kituose vietose atlikininėti pataisos darbus nėra tikslinga. Bet savo nuomone jis rėmė tuo, kad tokia bausmė nenaudinga socialistinei valstybei, nes tai skatintų nekvalifikuotą darbą. Autorius siūlo šią bausmæ transformuoti Į viešuosius darbus . Dabartinėmis sąlygomis , manau, viešieji darbai irgi pritaptų baudžiamųjų bausmių sistemoje , jei butų gerai sureguliuotas jų Įgyvendinimo mechanizmas.

Pataisos darbų taikymo galimybæ labai susiaurina tai , kad ji gali būti paskirta tik asmeniui , dirbančiam pagal darbo sutartį , tuo tarpu , kai nemažai žmonių dirba kitokia Įstatymo numatyta tvarka (pvz. ūkininkai , namų šeimininkės , individualių Įmonių savininkai ir t.t.).

Pataisos darbų laikas yra skaičiuojamas mėnesiais
Pagal LR BK pataisos darbai gali būti skiriami nuo dviejų mėnesių iki dviejų metų . Iš nuteistojo uždarbio išskaičiuojama nuo 5 iki 20 % Į valstybės pajamas , t.y. šia bausme asmeniui daromas materialinis poveikis , kai jis praranda dalį savo turto. Išskaitos daromos iš visos uždarbio sumos , neišskaičiuojant mokesčių ar kitų mokėjimo formų , taip pat neatsižvelgiant Į pretenzijas nuteistajam pagal vykdomuosius dokumentus. Išskaitos nedaromos iš pensijų ir pašalpų , gaunamų socialinio aprūpinimo ir socialinio draudimo tvarka , iš vienkartinio pobūdžio išmokų , nenumatytų darbo užmokesčių sistemoje , iš uždarbio , apskaičiuoto už dienas , atidirbtas virš grafiko , iš sumų , laikomų kompensacijomis už komandiruotes , persikėlimą , priėmimą iš naujo Į darbą ir nukreipimą Į kitą vietovæ , iš sumų , išmokamų už panaudojimą asmeniškai priklausančius darbininkui Įrankius , už neišduotus specdrabužius , kitų kompensacinių išmokėjimų.

Į pataisos darbų bausmės atlikimo laiką neĮskaitoma:

1. Laikas , kai bausmė nebuvo vykdoma dėl jos atidėjimo pagal teismo nutartį.

2. Administracinės nuobaudos atlikimo laikas areštu arba pataisos darbais , taip pat , jei nuteistasis buvo suimtas kardomosios priemonės tvarka už Įvykdytą kitą nusikaltimą.

3. Neapmokamų atostogų laikas.

4. Ligos laikas , kai laikino nedarbingumo pašalpa neišduodama.

5. Laikas , kai nuteistasis nedirbo ir jam nebuvo mokamas darbo užmokestis , išskyrus laiką , suteiktą ligoniui slaugyti.

Jei nuteistasis per teismo nustatytą bausmės laiką neatidirbo būtino dienų skaičiaus , nesant pagrindo Įskaityti neatidirbtas darbo dienas bausmės atlikimo laiką , tai pataisos darbai tæsiami tol , kol jos bus atidirbtos.

Pataisos darbų atlikimo laikas nėra Įskaitomas Į darbo stažą , bet ketvirtas 29 LR BK str. numato , kad  jei nuteistasis <…> atlikdamas bausmæ , sąžiningai dirbo ir pavyzdingai elgėsi , tai jam atlikus bausmæ , teismas visuomeninių organizacijų ar darbo kolektyvo prašymu gali pataisos darbų atlikimo laiką Įskaityti Į darbo stažą. Šioje dalyje pateikta nuostata , kad prašymai gali būti teikiami visuomeninių organizacijų , mano manymu , yra pasenusi.Vienintelės visuomeninės organizacijos , turėjusios Įtaką nuteistojo perauklėjimui ir kartu susijusios su darbo Įstaiga -profesinės sąjungos , dabar prarado savo ankstesnæ įtaką.

Pažymėtina , kad pataisos darbų atlikimo metu nuteistasis praranda teisæ Į lengvatas ir priedus prie darbo užmokesčio , taip pat jam negali būti suteiktos eilinės atostogos. Nuteistuosius pataisos darbais draudžiama atleisti iš darbo jiems patiems prašant be organų , kurių žinioje yra bausmės vykdymas , leidimo.Bet toje pačioje darbovietėje jie gali būti perkelti Į kitas pareigas vadovaujantis darbo Įstatymų bendraisiais pagrindais.

Penktoje dalyje numatoma , kad pataisos darbai gali būti pakeisti bauda , skaičiuojant vieną MGL baudos už du pataisos darbų mėnesius. Tai yra taikoma asmenims , kurie dėl savo sveikatos būklės , amžiaus ar kt. priežasčių negali atlikti pataisos darbų. Ši taisyklė taikytina skiriant bausmes už veikas , kurių sankcijose nėra numatyta alternatyvios lengvesnės bausmės.

Baudžiamajame Kodekse tiesiogiai nėra numatyta , kokioms asmenų grupėms pataisos darbai negali būti paskirti. Bet pagal bausmės turinį aišku , kad pataisos darbai negali būti paskirti šiems asmenims:

1. Pirmos ir antros grupės invalidams.

2. Nėščioms moterims ir motinoms , turinčioms vaikų iki 3 metų amžiaus.

3. Nepilnamečiams , neturintiems 16 metų amžiaus arba nedirbantiems mokiniams.

4. Nedirbantiems pensininkams.

5. Asmenims , kurie yra darbingi ir gali atlikti pataisos darbus , bet dirba ne pagal darbo sutartį .

6. Asmenims , padariusiems nusikaltimus , susijusius su jų tarnybinių ar profesinių pareigų vykdymu , jei jų palikimas tame pačiame darbe gali sudaryti sąlygas daryti naujus nusikaltimus.

Jei pataisos darbai yra skiriami kariui , šeštoje 29 LR BK str. dalyje numatyta , kad ši bausmė pakeičiama laikymu daboklėje iki dviejų mėnesių. Konkretaus santykio tarp pataisos darbų laiko , pakeičiamo laikymu daboklėje , nėra numatyta.

Jei asmuo , nuteistas pataisos darbais piktybiškai vengia atlikti bausmæ , tai teismas gali neatbūtą laiką pakeisti laisvės atėmimu tokiam pačiam laikui , kas numatyta septintoje dalyje. Čia piktybinis vengimas suvokiamas kaip darbo drausmės , viešosios tvarkos ar nustatytų pareigų pažeidimai , padaryti per vienerius metus tris kartus po oficialaus , raštiško pataisos darbus vykdančių organų Įspėjimo , arba jei nuteistasis pasislėpė siekdamas išvengti bausmės.

Anksčiau piktybinis vengimas buvo traktuojamas kiek kitaip. 1972 metais TSRS Aukščiausiojo Teismo Plenumas nutarime “ Apie pataisos darbų be laisvės atėmimo taikymą teismų praktikoje “ aiškino , kad piktybinis vengimas suvokiamas kaip: neĮsidarbinimas be pateisinamosios priežasties per 15 dienų nuo asmens Įrašymo Į Įskaitą arba išėjimo iš kt. darbovietės , arba neatvykimas be pateisinančios priežasties tokį pat laikotarpį Į organus , vykdančius nuosprendžio priežiūrą užsiregistruoti , po atvykimo Į naują gyvenamą vietą , arba vienos ar kelių pravaikštų padarymas , kurių bendras laikas didesnis nei 5 paros ,
šie veiksmai kartojasi po organo , vykdančio pataisos darbų priežiūrą, oficialaus Įspėjimo. Taigi aiškiai matome , kad dabar piktybinis vengimas suvokiamas žymiai platesne prasme , bet susiaurinta galimybė jĮ taikyti praktikoje.

Pataisos darbai kaip bausmės rūšis turi savo privalumų ir trūkumų. Vienas iš privalumų yra tai , kad ši bausmė yra pelninga valstybei , skirtingai nuo laisvės atėmimo , reikalaujančio daug lėšų nuteistųjų išlaikymui. Pataisos darbais asmeniui daromas dvejopas poveikis:

1. materialinis (asmuo nubaudžiamas konkrečia bausme);

2. auklėjamasis (darbo kolektyvas ir pataisos darbus vykdantys organai daro Įtaką nuteistajam , kad šis susilaikytų nuo nusikaltimų darymo ateityje);

Svarbu pažymėti , kad asmuo nėra izoliuojamas nuo visuomenės , taigi jam auklėjamąją Įtaką turi ne tik darbo kolektyvas , bet ir kitos visuomeninės organizacijos (pvz. bažnyčia) bei šeima.

Bet reikia Įvardinti ir trūkumus. Nors nuteistasis ir suvokia , kad atlieka bausmæ , bet jo kasdieniniame gyvenime neįvyksta kokių nors žymių pakitimų. Tai be abejo sumenkina bausmės auklėjamąjį poveikį. Iš kitos pusės , atsiranda tam tikra socialinė nelygybė. Nuteistajam jo bausmės vykdymo laikotarpiu yra garantuojama darbo vieta ir pragyvenimo šaltinis.

Kitose valstybėse (neskaitant buvusių TSRS šalių) baudžiamieji Įstatymai nenumato pataisos darbų. Kai kuriose šalyse yra panašios bausmės , pavyzdžiui , priverstiniai darbai arba viešieji darbai. Tokios bausmės , mano manymu , turi didesnį poveikį nuteistajam , bet būtina , kad būtų gerai sureguliuotas bausmės vykdymo mechanizmas.

Bauda

Baudą reglamentuoja LR BK 32 str. Įstatymas numato , kad bauda yra teismo skiriama piniginė nuobauda. Ji gali būti skiriama kaip pagrindinė ir kaip papildoma bausmė. Taip pat teismas gali skirti baudą kaip švelnesnę negu Įstatyme numatyta bausmė (LR BK 45 str.) arba pakeisti dalį neatliktos griežtesnės bausmės bauda(LR BK 54 , 55 str.). Remiantis LR BK 29 straipsnio 5 dalimi , pataisos darbai gali būti pakeisti bauda , bet tuo atveju baudos dydis nustatomas vadovaujantis aukščiau minėtu straipsniu , o ne LR BK 32 straipsnio 2 ir 3 dalimis , kaip tai daroma bendra tvarka.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2675 žodžiai iš 5259 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.