Uab slavita finansinės veiklos vertinimas
5 (100%) 1 vote

Uab slavita finansinės veiklos vertinimas

TURINYS

UAB „Slavita“ charakteristika 3

Įvadas 4

Literatūros analizė 5

Pelno (nuostolio)ataskaita. Vertikalioji analizė 7

Pelno (nuostolio)ataskaita. Horizontalioji analizė 8

Balansas. Vertikalioji analizė 9

Balansas. Horizontalioji analizė 11

Santykinių rodiklių skaičiavimas 13

Nenuostolingo lūžio analizė 16

Prognozavimas. Papildomo kapitalo radimas 17

Išvados 20

Literatūros sąrašas 21

UAB „SLAVITA“ charakteristika

1993m. Kupiškio rajone, Slavinsiškio kaime, įsikūrė įmonė „Slavita“. Įmonės pagrindinė veikla yra medienos apdirbimas ir gaminių iš medžio gamyba. Įmonė apdirba medieną, gamina duris, langus, tvoras ir tvoreles, vienasluoksnę neklijuotą fanerą, klijuotą fanerą, medžio drožlių ir kitokias plokštes, obliuoja lentas, gamina statybines medines konstrukcijas kitus įvairius gaminius iš medžio, atlieka staliaus darbus.

Šiuo metu įmonėje dirba 30 darbuotojų. Įmonės produkcija yra kokybiška ir vertinama ne tik Kupiškio rajone, bet ir visoje Lietuvoje.

UAB „Slavita“ pagrindinis tikslas – apdirbti medieną ir toliau gaminti įvairius kokybiškus gaminius iš jos.

ĮVADAS

Siekdami pažinti gamtos ir visuomenės reiškinius bei procesus, žmonės nuo neatmenamų laikų juos analizuoja. Iš esmės analizė – glaudžiai susijusių ir vienas nuo kito priklausomų daiktų, procesų, reiškinių tyrimas.

Reiškiniai bei procesai, tiriami finansų analizės būdu, vyksta gamybos sferoje, teikiant paslaugas, be kita ko – ir finansinio tarpininkavimo paslaugas, t.y. susiję su konkrečių ūkio subjektų finansine veikla bei jos rezultatais. Todėl finansinės analizės turinys yra kompleksinis ūkio subjektų finansinės bei ūkinės veiklos ir jos rezultatų tyrimas, siekiant tobulinti tiriamojo subjekto valdymą ir didinti jo veiklos efektyvumą bei pelningumą. Toks tyrimas gali būti atliekamas naudojant informaciją apie buvusią veiklą, atliekamą dabar ir perspektyvoje.

Taigi finansų analizės tyrimo objektas yra įmonių finansinė veikla bei jos rezultatai, parodomi alternatyviuose projektuose, apskaitos, atskaitomybės medžiagoje ir kituose informacijos šaltiniuose.

Darbo tikslas:

• UAB „Slavita“ finansinės veiklos vertinimas.

Uždaviniai:

• Įmonės vertikalioji ir horizontalioji analizė.

• Apskaičiuoti santykinius rodiklius.

• Papildomo kapitalo radimas.

• Atlikti nenuostolingo lūžio analizę.

Metodika:

UAB „Slavita“ finansinės veiklos vertinimui buvo naudojami dviejų metų veiklos rodikliai, paimti iš įmonės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos. Taip pat buvo naudota įvairių autorių literatūra.

LITERATŪROS ANALIZĖ

Šiuo metu nėra vienareikšmio ekonominės analizės apibrėžimo tiek Lietuvos, tiek užsienio ekonominėje literatūroje. Ekonominė analizė, mūsų supratimu, yra ekonominių procesų ir jų tarpusavio ryšių nagrinėjimas. Įmonėje ji apima visus veiklos parengimo etapus, patį veiklos procesą ir jos produkto pardavimą praeityje, dabartyje ir ateityje (darbo, materialinių, finansinių išteklių formavimą ir naudojimą, veiklos ekonominius bei finansinius rezultatus).

Finansų analizė susijusi su tam tikros veiklos prognozavimu, planavimu, apskaita ir kontrole. Gavus ekonominę informaciją iš tyrimo subjekto funkcinių padalinių (atsakingų asmenų) ir pasitelkus finansų analizės metodus bei būdus, siekiama objektyviai įvertinti tyrimo subjekto finansinę veiklą ir būklę, kad galima būtų įvertinti anksčiau priimtus sprendimus bei priimti perspektyvinius valdymo sprendimus.

Finansinės veiklos ir jos rezultatų analizė yra gana sudėtingas procesas. Priklausomai nuo atskirų autorių jai keliamų tikslų bei supratimo ji klasifikuojama į tam tikras rūšis pagal įvairius požymius.

Užsienio autoriai dažniausiai mini tris finansinės analizės rūšis:

 Horizontalioji analizė

 Vertikalioji analizė

 Santykinė analizė

Tačiau horizontalioji ir vertikalioji analizė yra identiškos mūsų praktikoje taikomiems palyginimo bei dinamikos eilučių analizės, taip pat rodiklių lyginamųjų svorių skaičiavimo būdams.

Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinių ataskaitų dydžiai lyginami su praėjusio laikotarpio ar užduočių duomenimis, o nukrypimas išreiškiamas absoliučiais arba santykiniais dydžiais. Ši analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių, dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai. Ji dažnai taikoma analizuojant įmonės balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis.

Vertikalioji analizė atliekama tada, kai kiekvienas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentais. Užsienio šalių ekonomistai šią analizę dažnai vadina struktūrine analize. Bendras bazinis rodiklis gali būti įmonės balanso aktyvų, pasyvų, pelno, kaštų, pardavimų suma. Atliekant keleto metų finansinių rodiklių struktūrinę analizę, galima nustatyti rodiklių pakitimų priežastis.

Santykinė analizė literatūroje ir praktikoje dar vadinama finansinių koeficientų analize. Šie koeficientai išreiškia finansinių ataskaitų bei kitos informacijos duomenų tarpusavio ryšius. Užsienio autoriai finansinius koeficientus įvairiai
klasifikuoja į grupines sistemas, tačiau likvidumo (mokumo) ir pelningumo grupės yra visų pripažįstamos. Dar gali būti išskiriama veiklos aktyvumo rodiklių, įsiskolinimo rodiklių ir kapitalo rinkos rodiklių grupės.

Pardavimų prognozė – tai pardavimų natūrine ir vertine išraiška prognozė. Ji atliekama remianti pardavimų apimtimis praeityje ir šalies pramonės šakos vystymosi bei kitų rodiklių prognozėmis. Netikslios pardavimų prognozės gali padaryti įmonei žalos.

Ruošiant įmonės veiklos planą, būtina atsakyti du pagr. klausimus:

 Koks turtas šiam planui įgyvendinti bus reikalingas;

 Kokiais būdai šio turto įsigijimas bus fiksuojamas.

Kiekvienas turto savininkas nepriklausomai nuo savo veiklos pobūdžio siekia gauti pelną ir kuo didesnę pelno masę. Todėl visada svarbu žinoti, kokias galimybes jis turi šiam tikslui pasiekti ir kokie veiksniai lemia pelningą veiklą. Savininkams pasirinkti tinkamiausius sprendimus gali padėti lūžio taško analizė. Ji gali būti taikoma:

 kai siekiama pradėti naują veiklą (naujos įmonės kūrimas);

 kai norima išleisti naują gaminį ar teikti naują paslaugą;

 kai norima įvertinti investicijas, didinančias pelną, pelningumą.

Taigi lūžio taško analizė atsako į du svarbius klausimus:

 kiek veiklos produkto vienetų reikia išleisti, kad būtų padengti veiklos kaštai;

 kokias pajamas reikia gauti, kad veikla būtų pelninga.

Atliekant lūžio taško analizę, reikia žinoti, kad svarbiausi nenuostolingumo rodikliai yra šie:

 veiklos produkto pardavimo kaina;

 kintami kaštai;

 pastovūs kaštai.

PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA. VERTIKALIOJI ANALIZĖ

Finansiniai metai Praėję finansiniai metai Skirtumas

Pardavimai 2096548 1601511 495037

Parduotų prekių ir paslaugų savikaina 93% 82% 11%

Bendras pelnas 7% 18% -11%

Veiklos pelnas 7% 18% -11%

Kita veikla -3% 0% -3%

Finansinė ir investicinė veikla -0,02% -0,34% 0,32%

Pajamos 0,26% 0,81% -0,55%

Sąnaudos 0,28% 1% -0,72%

Įprastinės veiklos pelnas 4% 17% -13%

Ypatingoji veikla 0% 0,09% -0,09%

Pagautė 0% 0,09% -0,09%

Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą 4% 17%

-13%

Pelno mokestis 2% 0,4% 1,6%

Grynasis ataskaitinių metų pelnas paskirstymui 3% 17%

-14%

Palyginus 2002 m. su 2001 m. matome, kad 2002 m. endras pelnas sumažėjo 11, o kartu sumažėjo ir visi kiti pelningumo rodikliai. Todėl manau, kad įmonei yra rimtas signalas analizuoti visus pelningumo rodiklius, nes 2002 m. įmonė dirbo patirdama nuostolį.

PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA. HORIZONTALIOJI ANALIZĖ

+/- % +/- vertinė išraiška

Pardavimai 31% 495037

Parduotų prekių ir paslaugų savikaina 48% 628118

Bendrasis pelnas -47% -133081

Veiklos pelnas -47% -133081

Kita veikla – –

Finansinė ir investicinė veikla -109% -5931

Pajamos -59% -7698

Sąnaudos -68% -12667

Įprastinės veiklos pelnas -66% -181607

Ypatingoji veikla – –

Pagautė – –

Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą -66% -182998

Pelno mokestis 532% 33724

Grynasis ataskaitinių metų pelnas paskirstymui -80% -216740

Horizontalioji pelno ir nuostolių ataskaita rodo, kad 2002 m. dirbo nuostolingai. Absoliuti gauto gryno pelno suma sumažėjo net 216740 lt., arba 80. Tokiam pelno sumažėjimui neigiamą įtaką padarė parduotos produkcijos savikainos padidėjimas net 628118, sumažėjusios pajamos, išaugęs pelno mokestis, kitos veiklos sąnaudos.

BALANSAS. VERTIKALIOJI ANALIZĖ

Finansiniai metai (2096548) Praėję finansiniai metai (1601511) Skirtumas

Ilgalaikis turtas 27% 37% -10%

Nematerialusis turtas 0,04% 0,07% -0,03%

Materialusis turtas 27% 37% -10%

Pastatai 4% 6% -2%

Statiniai ir mašinos 20% 28% -8%

Transporto priemonės 1% 2% -1%

Kiti įrenginiai ir įrankiai 0,4% 0,5% 0,1%

Kitas materialus turtas 0,8% 1% -0,2%

Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai 1% 0% 1%

Trumpalaikis turtas 15% 10% 5%

Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 3% 3% 0%

Atsargos 3% 2% 1%

Nebaigtos vykdyti sutartys 0% 1% -1%

Per vienerius metus gautinos sumos 8% 6% 2%

Pirkėjų įsiskolinimas 8% 6% 2%

Kitos gautinos sumos 0,1% 0% 0,1%

Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 4% 1% 3%

Turtas iš viso 42% 46% -4%

Kapitalas ir rezervai 25% 33% -8%

Kapitalas 7% 9% -2%

Įstatinis (pasirašytasis) 7% 9% -2%

Rezervai 19% 23% -4%

Įstatymo numatyti 1% 1% 0%

Paskirstytini 18% 22% -4%

Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) 0% 1% -1%

Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 2% 3% -1%

Finansinės skolos 2% 3% -1%

Kreditinėms institucijoms 2% 3% -1%

Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 15% 10% 5%

Finansinės skolos 0% 2% -2%

Kreditinėms institucijoms 0% 2% -2%

Prekybos skolos (prekių pardavimo) 10% 4% 6%

Tiekėjams 10% 4% 6%

Mokesčiai, atlyginimas ir socialinis draudimas 3% 3% 0%

Mokesčiai 1% 1% 0%

Atlyginimas ir socialinis draudimas 2% 2% 0%

Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2% 1% 1%

Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso 42% 46% -4%

Vertikaliojoje analizėje atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio prosentais. Turto struktūros analizė rodo, kad 2002 m.
turto dalį (27) sudarė ilgalaikis turtas, tačiau 2001 m. ilgalaikio turto buvo 37.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1370 žodžiai iš 2691 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.