Vaiko teisės
5 (100%) 1 vote

Vaiko teisės

Kalbėdama apie vaikus , norėčiau išreikšti tikriausiai visų mūsų nuomonę, jog jie yra mums brangiausi, dėl jų mes gyvename, jiems paliksime viską ką esame pasiekę gera trokšdami, kad jie tai perimtų ir tęstų savo ir savo šalies labui.

Trokšdama, kad vaikystė būtų laiminga, kad vaikas savo paties ir visuomenės labui naudotųsi numatytomis teisėmis ir laisvėmis, žmonių bendrija šiandien ragina tėvus, savanoriškas organizacijas, vietos valdžios institucijas ir nacionalines vyriausybes pripažinti ir ja ginti teisinėmis bei kitomis priemonėmis.Ši pareiga ir atsakomybė tenka ir mums, kiekvienam asmeniui, ne vien LR seimui, vyriausybei, kitoms valdžios ir valdymo institucijoms, kurių veiksmai ar sprendimai gali turėti įtakos vaiko interesams, jo laimingai vaikystei bei visam gyvenimui.Visuomenės užduotis – siekti, kad kiekvieno vaiko gyvenimas būtų vykęs.

Kas gi yra vaikas?Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 str. nurodyta, kad “Vaikas yra žmogus , neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip.” Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatymo 2 str. taip pat įtvirtina, kad “Vaikas – kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažįstama anksčiau .”Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse asmenys iki 18 metų vadinami nepilnamečiais, tačiau jie skiriami į dvi grupes: iki 15 metų (neturintys veiksnumo) ir nuo 15 metų iki 18 metų (turintys dalinį veiksnumą).Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str.asmenys nuo 14 iki 18 metų vadinami nepilnamečiais.Iki14 metų – mažamečiais.

Aptarkime vaiko teisių sampratos dalyką.Kada prasideda žmogaus kaip vaiko teisės ir kada jos baigiasi t.y.kokios vaiko teisių ribos? Vaiko teisių konvencijos 6 str. pripažįsta “kiekvieno vaiko neatimamą teisę gyventi”. Taigi šis straipsnis deklaruoja vaiko teisę gyventi. Todėl vaiku laikytinas kiekvienas, gimęs laiku ar anksčiau laiko, bet įstengęs išgyventi kūdikis. Išgyvenimo problema šiuo atveju glaudžiai siejama su med. Pagalbos lygmeniu valstybėje.Tačiau minėtu straipsniu nesiekiama uždrausti abortų, nors kartais tenka išgirsti tokių nuomonių. Aborto klausimas yra už šio straipsnio ribų.Tiek trumpai apie žemutinę vaikų teisių problemą.

Aukštutinė vaikų teisių riba taip pat nėra vienodai griežtai teisėje apibrėžta. Aišku yra pagrindinės vaiko amžiaus ribos kriterijus: ir dabartinėje Lietuvos teisėje, ir Vaiko teisių konvencijoje (toliau Konvencijoje) – 18 metų.Beje tarpukario Lietuvoje buvo iki 21 metų.

Tačiau šeimos santykių srityje vaiko teisės ir pareigos trunka iki tėvų mirties, o ir po to dar vyksta paveldėjimo procesas.

Per šį laiką – nuo kūdikio gimimo iki 18 metų – Konvencijoje ryškus vienas bendras jos normoms principas: kai tik vaikas yra taip subrendęs, jog geba formuluoti ir išreikšti savo nuomonę , pageidavimus, geba suvokti savo interesus tuo ar kitu konkrečiu klausimu, ši jo nuomonė tampa svarbiausia, ji lemia konkretaus klausimo sprendimą. Konvencijos 12 str. nurodoma, jog valstybės “garantuoja vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisę laisvai jas išreikšti visais jį liečiančiais klausimais .Be to vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, skiriama daug dėmesio”.Tačiau mūsų šalyje praktiškai ne visais atvejais paisoma vaiko nuomonės, dažnai suaugusieji tvarkosi diktatoriškai.

Dar viena problema – veiksnumo ir teisnumo vaiko amžiuje t.y. iki 18 metų santykis.Čia aktualu patikslinti riboto veiksnumo amžiaus kriterijų – ar būtinai po 15 metų amžiaus jis įgyjamas, ar tikslingesnis kitas kriterijus.Be to reali veiksnumo ir teisnumo problema iškyla tais atvejais, kai asmuo iki 18 metų įgyja visišką veiksnumą pvz.:sudaro santuoką.Tada pasibaigia jo kaip vaiko, teisnumas.Ko gero teisnumas nepriklauso nuo veiksnumo , todėl globojantis dėmesys jo asmeniui turėtų išlikti iki18 metų.

Dabar aktualu aptarti klausimą, kodėl vaiko teisės apskritai išskiriamos iš žmogaus teisių ir akcentuojamos.Koks čia santykis: žmogaus teisės ir vaiko teisės.Jį galima būtų išreikšti trim aspektais:

1) vaikas turi visas žmogaus (piliečio) teises ir laisves, kuriomis geba naudotis.

2) atsižvelgiant fizinį bei protinį nesubrendimą, vaikui būtina ypatinga apsauga bei priežiūra, teisinė apsauga ir iki gimimo, ir po jo.Įstatymais ir kt.priemonėmis turi būti sudarytos galimybės
vaikui sveikai ir normaliai vystytis fiziškai, protiškai, doroviškai, dvasiškai ir dalyvauti visuomenės gyvenime.

3)atsižvelgiant į tai, kad vaikas dėl fizinio ir socialinio nesubrendimo negeba savo teisėmis pasinaudoti bei apginti savo interesų, visuomenėje turi būti socialiniai institutai, garantuojantys efektyvų vaiko

teisių gynimą ir atliekantys vaiko teisių įgyvendinimo garantų vaidmenį.

Visuomenė ir valstybė privalo sukurti vaikams tokias jų vystymosi sąlygas, kad jie gebėtų ir būtų pajėgūs ir fiziškai, ir dvasiškai, ir materialiai imtis atsakomybės už visuomenę, gebėtų tinkamai ir nesunkiai nešti visuomenės išlaikymo naštą.Be to neįmanoma socialinė visuomenės pažanga.

Dabar apžvelkime pagrindines vaiko teises.

1)Vaikas turi teisę gyventi ir augti – tai pagrindinė teisė.Ja remiasi visos kitos teisės, laisvės ir pareigos.Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau Konstitucijos) 19 str.skelbia:”Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas”.Žmogaus teisę į gyvybę užtikrina gana plati teisinių priemonių sistema,įtvirtinta Konstitucijoje ir daugelyje kitų įstatymų. Žmogaus teisė į gyvybę pirmiausia reglamentuota teisiškai, ją saugo moralės, religijų ir kt.socialinės normos.Taigi vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir augti.

Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, normaliam jo asmenybės vystymuisi.Šis draudimas taikomas net ir tada, kai yra vaiko, jo tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų sutikimas (LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7 str.2d.)

Šiuo atveju svarbus yra klausimas – nuo kurio žmogaus vystymosi momento įstatymai gina gyvybę bei baudžia už jos sunaikinimą.Visuotinio susitarimo dėl to, ką laikyti gyvybės pradžia, nėra.Gyvybės pradžia įvairių teorijų šalininkai pripažįsta pirmuosius kūdikio judesius (apie 16 nėštumo savaitę), smegenų impulsų atsiradimą (6-oji savaitė), pirmąjį širdies dūžį, pirmąjį įkvėpimą ( 12-oji savaitė), vaiko atsiskyrimą nuo moters kūno, savarankiško kvėpavimo pradžią ir pan.Lietuvoje žmogaus vaisiaus sunaikinimas laikomas teisėtu jei jį padaro gydytojas medicinos įstaigoje ir nėra kontraindikacijų (iki 12 nėštumo savaitės,jei nuo nutraukto nėštumo praėjo daugiau nei 6 mėn. Ir nėščioji neserga tam tikromis lytinėmis ligomis).Kitais atvejais nėštumo nutraukimas laikomas netesėtu. Taigi Lietuvoje vaiko gyvybė nusikaltimo objektu realiai laikoma geriausiu atveju tik nuo gimdymo pradžios.Kol gimdymas neprasidėjo, įstatymai labiau akcentuoja moters sveikatos apsaugą.

2)Vaikas turi teisę būti sveikas – tai privalo užtikrinti sveikatos priežiūros įstaigos, vaiko tėvai ar kiti atsakingi už jį asmenys.

“Vaiko teisė būti sveikam garantuojama:

1)priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką

2)vaikų ir jų motinų (tėvų) sveikatos priežiūra

3)vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba

4)tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gaminimu

5)vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu (informacija, švietimu ir kita)

6)kitomis įstatymų numatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis.” (LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 8 str.)

3)Vaikas turi teisę į individualybę ir jos išsaugojimą – tai yra pilietybė, vardas, pavardė,

šeimos ryšiai.”Jei vaikui neteisėtai atimama dalis ar visi jo identiškumo elementai, valstybės dalyvės suteikia jam paramą bei apsaugą, reikalingą identiškumui kuo skubiau atstatyti.”(Konvencijos 8 str.2d.)

4)Vaikas turi teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamumą ir laisvę.”Vaikas turi teisę į asmeninį gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, į asmens neliečiamybę ir laisvę.”(LR vaiko teisų apsaugos pagrindų įstatymo 10str.1d.).Pažymėtina tai, kad straipsnyje nenurodytas vaiko amžius.Vadinasi net šešiametis vaikas turi teisę pvz.:į susirašinėjimo slaptumą ir šios teisės neturėtų pažeisti nei tėvai, nei mokytojai, nei draugai.Nei vienas vaikas neturi patirti savavališko kišimosi į jo asmeninį , šeimyninį gyvenimą, būsto neliečiamybę, susirašinėjimo paslaptį arba neteisėto kišimosi į jo siekiant suteršti jo garbę ar reputaciją/

“Draudžiama vaiką žaloti, kankinti, žeminti jo garbę ar orumą, žiauriai su juo elgtis.” (LR vaikų teisių apsaugos įstatymo 10 str.2d.)Tai sietina su fizinėmis bausmėmis, kurios gali būti traktuojamos kaip žiaurus elgesys su vaiku.

5)Vaikas turi teisę į gyvenimo sąlygas ir gyvenamąjį būstą.Taip pat teisę į poilsį ir laisvalaikį.Vaikas turi teisę gyventi tokiomis sąlygomis, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.Pvz.:Vaikui turi būti sudarytos sąlygos mokytis, namie ruošti pamokas, tobulėti dvasiškai ir pan.Jis neturi būti verčiamas dirbti kokių nors darbų vietoje to, kad eitų į
mokyklą.

Vaikas, kurio tėvai mirę ar likęs be tėvų globos vaikas turi teisę gauti gyvenamąjį būstą, kuriame jis gyveno anksčiau arba jam suteikiamas ne blogesnis būstas.Vaikas likęs be tėvų globos ar našlaitis, neturintis savo būsto, juo aprūpinamas įstatymų nustatyta tvarka .Taip pat tokie vaikai negali būti iškeldinti iš jų gyvenamųjų būstų neaprūpinus jų kitais. Apibendrinant galima pasakyti,jog vaikas gyvenantis su tėvais turi teisę į gyvenamąjį būstą ir negali likti be jo, jei jo tėvai atsisako ar jis lieko našlaitis.

Taip pat vaikas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, kuris atitinka vaiko amžių, sveikatą bei poreikius, turi teisę dalyvauti žaidynėse ir jo amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose, kultūriniame gyvenime ir kurti meno kūrinius.Turi būti užtikrinta vaiko galimybė žaisti ir sudarytos tam sąlygos.

6)Vaikas turi teisę reikšti savo pažiūras ir nuomonę, teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę.Vaikui sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, turi būti garantuojama teisė laisvai jas reikšti visais su juo susijusiais klausimais.Jo pažiūroms, atsižvelgiant į amžių ir brandumą reikia skirti dėmesio.Konvencijoje nurodyta, jog vaikui būtinai suteikiama galimybė būti išklausytam tiesiogiai ar per atstovą, bet kokio su juo susijusio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu.Vaiko teisė laisvai reikšti savo nuomonę apima laisvę ieškoti, gauti ir perduoti bet kokio pobūdžio informaciją ir idėjas. Šią teisę užtikrinti svarbu, nes taip ugdoma jo savigarba, gebėjimas išreikšti savo nuomonę ir pagarba kito nuomonei, mokomasi dirbti drauge su kitais, klausytis ir suprasti kitą.

Vaiko laisvė išpažinti savo religiją ar tikėjimą gali būti ribojama tik tiek, kiek tai nustatyta įstatymo ir yra būtina valstybės saugumui,siekiant apsaugoti viešąją tvarką, gyventojų dorovę ir sveikatą arba kitų asmenų pagrindines teises ir laisves .”Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma.Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją ar tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti.Niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją ar tikėjimą.”(Lietuvos Respublikos Konstitucija 26 str.)

7)Vaikas turi teisę į mokslą, teisę įgyti specialybę, pasirinkti darbą, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose.Valstybė pripažįsta vaiko teisę mokytis.Siekdamos šią teisę įgyvendinti ir sudaryti vienodas galimybes, valstybės dalyvės susitarė, kad jos:

a)įveda nemokamą ir privalomą pradinį lavinimą

b)skatina tobulinti įvairias tiek bendrojo, tiek profesinio viduriniojo lavinimo formas, rūpinasi, kad jis būtų prieinamas visiems vaikams, ir imasi tokių priemonių, kaip nemokamo lavinimo įvedimas, o prireikus ir finansinės paramos teikimas.

c)užtikrina mokomosios, profesinės bei orientuojamosios informacijos bei medžiagos prieinamumą visiems vaikams

d)imasi priemonių, skatinančių nuolat lankyti mokyklą ir mažinančių moksleivių, paliekančių mokyklą skaičių.(Konvencijos 28 str.1d.)

Pagal Konvenciją drausmė mokyklose turi būti palaikoma tik metodais atspindinčiais pagarbą vaiko orumui.Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatyme teigiama, kad švietimas – prioritetinė, valstybės remiama Lietuvos Respublikos raidos sritis, grindžiama humanistinėmis, tautos ir pasaulio kultūros vertybėmis , demokratijos principais bei visuotinai pripažintomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis.

Konstitucija laiduoja piliečiams teisę laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar organizacijas, jei jų tikslai neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatyme įtvirtinta, kad visuomeninių organizacijų, kurios savo veikla tenkina vaikų ir jaunimo poreikius, nariais ar šių organizacijų veikloje dalyvaujančiais asmenimis gali būti jaunesni kaip 18 metų amžiaus asmenys.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas numoto, kad Lietuvos švietimo įstaigose gali veikti vaikų ir jaunimo organizacijos, kurių veikla skatina moksleivių dorovinę, politinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą.Lietuvos Respublikos Profesinių sąjungų įstatyme numatyta asmenų, ne jaunesnių kaip 14 metų amžiaus dirbančių pagal darbo sutartį ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais, teisė laisvai jungtis į profesines sąjungas ir dalyvauti jų veikloje.

8)Vaiko turtinės teisės.”Vaikas turi teisę į nuosavybę, kurią saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai”.(Konvencijos 12 str.1d.).Piliečio teisnumas atsiranda jo gimimo momentu ir išnyksta jam mirus.

Asmuo, pasiekęs pilnametystę, t.y. kai jam sueina 18 metų, gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti sau civilines pareigas (įgyti civilinį veiksnumą).Tais atvejais, kai įstatymai leidžia sudaryti santuoką iki 18 metų, pilietis , kuriam nėra suėję tik metų,įgyja civilinį
santuokos sudarymo pradžios.Jeigu vėliau santuoka nutraukiama arba pripažįstama negaliojančia dėl nesusijusių su santuokiniu amžiumi priežasčių,nepilnametis įgytojo veiksnumo nepraranda.(Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 11 str.)

Už vaiką, iki jam sueis 15 metų, sandorius jo vardu sudaro tėvai, įtėviai ar globėjai.Vaikas iki 15 metų turi teisę sudaryti smulkius buitinius sandorius (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 13 str.)

Vaikas nuo 15 iki18mtų sandorius sudaro turėdami tėvų, įtėvių, globėjų ar kitų teisinių atstovų sutikimą.Jis gali laisvai disponuoti savo uždarbiu, stipendija, įgyvendinti autorines teises į savo kūrinius, atradimus, išradimus, racionalizacinius pasiūlymus ir pramoninius pavyzdžius, taip pat sudaryti nedidelius buitinius sandorius.(Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 14str.).Sandoris sudarytas vaiko nuo 15 iki 18 metų be tėvų, įtėvių, globėjų ar kitų teisinių atstovų sutikimo, išskyrus tokius sandorius, kuriuos jis pagal įstatymą turi teisę sudaryti savarankiškai, gali būti teismine tvarka pripažįstami negaliojančiais pagal tėvų, įtėvių ar rūpintojų ieškinį.(Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 53 str.)

Už vaikų iki 15 metų padarytą žalą atsako tėvai, globėjai ar kiti teisiniai atstovai, jei neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų vaikų kaltės. Nuo 15 iki 18 metų vaikai atsako bendrais pagrindais .Tais atvejais kai jie neturi savo turto ar pajamų, pakankamų atlyginti žalai, atitinkamą žalos dydį privalo atlyginti tėvai, įtėviai ar rūpintojai, jei neįrodo , kad žala atsirado ne dėl jų vaikų kaltės.

Santuokos ir šeimos kodeksas įtvirtina, kad dalijant turtą, kuri yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaiko turtinius interesus.

9)Vaikas turi teisę į valstybės paramą ir išlaikymą.Kiekvienas vaikas, kuris negauna pakankamo išlaikymo iš savo tėvų ar teisėtų globėjų turi teisę į valstybės paramą.Jos dydis , teikimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos įstatymų.Likusį našlaičiu ar be tėvų globos vaiką išlaiko valstybė.Kiekvienam tokiam vaikui, atsižvelgiant į globos formą, valstybės ir vietos savivaldos institucijos turi užtikrinti vienodas materialines sąlygas.(Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 15 str.)

10)Vaikų, priklausančių Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms) teisės.Vaikai, priklausantys tautinėms bendrijoms (mažumoms) , turi visas anksčiau minėtas vaiko teises ir, papildomai dar teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas. Šią teisę užtikrina Lietuvos respublikos Konstitucija,įstatymai bei kiti teisės aktai.

11)Vaiko pabėgėlio teisės.Toks vaikas turi teisę į pagalbą bei apsaugą.Jei reikalinga, ieškomi tokio vaiko tėvai, giminaičiai ar kiti asmenys bei įstaigos, kuriems gali būti perduotas.Vaikui pabėgėliui taikomos įstatymo”Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso” nuostatos.(Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 18 str.)

Atsakomybė už vaikų teisių pažeidimus.

“Asmenys, pažeidę vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose vaiko teisių apsaugą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.(Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 55 str.)

Tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams, kurie pažeidžia vaiko teises , vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, žiauriai elgiasi su vaiku ar kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis bei pareigomis,taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.Jeigu tėvas, motina ar kitas teisėtas atstovas pažeidžia vaiko teises, žiauriai su juo elgiasi arba kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis, pats vaikas arba kiti asmenys turi teisę kreiptis pagalbos į vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitą instituciją, kuri privalo imtis įstatymų nustatytų priemonių.( LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 str.)

Fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis bei laisvėmis ar kitaip pažeidžiantys vaiko teises, atsako įstatymų nustatyta tvarka .Mokymo, auklėjimo, gydymo ir kitų įstaigų vadovai , auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, , šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą.Jei šie asmenys nevykdo savo pareigų arba vykdo jas netinkamai, atsako įstatymų nustatyta tvarka.Valstybės bei savivaldybių darbuotojai , atsakingi už vaiko auklėjimą ir priežiūrą, privalo nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas apie jiems žinomus
teisių pažeidimus.Valstybės bei savivaldybių valdininkai ir kt. darbuotojai atliekantys vaikų auklėjimo funkcijas, įstatymų nustatyt tvarka gali būti atleisti iš darbo, kai jų elgesys, nors ir ne darbo metu, yra amoralus.(LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 str.)

Trumpai apžvelkime kokios institucijos užtikrina vaiko teisių apsaugą Lietuvoje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 58 str. numatytos šios vaiko teisių apsaugos institucijos:

1) valstybė ir jos institucijos

2) vietos savivaldos institucijos

3) visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.

Tai yra:Respublikos Prezidentas, Seimas , Vyriausybė, ministerijos, teismai, prokuratūra ,kitos valstybės institucijos įgyvendina priemones vaiko teisių apsaugos ir jų gynimo srityje pagal savo kompetenciją, kurią nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai bei teisė aktai.(Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 59 str.1d.)

Vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja atitinkamos savivaldybių tarybos, vietos savivaldos vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (tarnybos),policijos nepilnamečių reikalų inspektoriai, taip pat mokyklos ir kitos institucijos, kurios rengia ir įgyvendina vaiko teisių apsaugos, vaikų teisės pažeidimų prevencijos priemones.(LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 60 str. 1 d.)

Visuomeninė vaiko teisių apsauga vykdoma bendradarbiaujant visuomeninėms organizacijoms su valstybės, vietos savivaldos institucijomis, laikantis šio įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių apsaugą, nuostatų.(LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 61 str.)

Šiame darbe buvo bandoma apžvelgti svarbiausias vaiko teises ir jų apsaugos nuostatas.Žinoma, ne visas. Kai kurios sritys liko neaptartos ( pvz.:vaikų reabilitacija ir reintegracija, vaikų teisinės problemos, administracinė bei baudžiamoji atsakomybė ir kt.), o kai kurias tik paminėtas galima analizuoti dar išsamiau.

Nemažai vaiko apsaugos nuostatų rodo siektiną tikslą.Šio tikslo siekimas yra nesibaigiantis procesas, todėl maži laimėjimai ir vaiko teisių pripažinimas yra tik pirmieji žingsniai garantuojant žmogaus orumą ir laisvėjimą.Juk šiandien išklausyto vaiko teisės reikšti savo nuomonę, galime nepaisyti jau rytoj.Juk taip lengva pamiršti, kad vaikas privalo ne vien mokytis, bet turi teisę ir žaisti , kad jis ne tik privalo atsakyti už padarytą nusikaltimą, bet turi teisę turėti šeimą, normalias gyvenimo sąlygas, turi teisę į socialinį aprūpinimą ir į sveikatos apsaugą.

Kad principiniai vaiko teisių apsaugos nuostatai įsitvirtintų visuomenėje, reikia daug laiko.Todėl pastangos apginti vaiką kartais lieka neišgirstos ,nesuprastos ir neparemtos .O juk dažnai net šypsnys ar geras žodis gali pakreipti vaiko ateitį kita linkme. Nuo to ir prasideda vaiko teisių apsauga.

LITERATŪROS SĄRAŠAS:

1.Lietuvos Respublikos Konstitucija

2.Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas dėl senelių globos namų bendrųjų nuostatų ir nevalstybinių vaikų globos namų bendrųjų nuostatų patvirtinimo.

3.Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas dėl specialių vaikų auklėjimo ir globos namų laikinųjų nuostatų patvirtinimo.

4.Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas dėl įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje patvirtinimo.

5.Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatymas

6.Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms auginančioms vaikus,įstatymas

7.Vaiko teisių konvencija

8.Hagos konvencija dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje.

9.Jungtinių tautų gairės nepilnamečių nusikalstamumo prevencijai

10.Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas

11.Konferencijos “Vaikų teisės ir jų įgyvendinimo garantijos”medžiaga

12.Tarptautinė konferencijos “Vaiko teisių apsaugos kontrolės institucijos” medžiaga.

13.Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodeksas

14.Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas

15.Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas