Valstybės ir teisės santykis
5 (100%) 1 vote

Valstybės ir teisės santykis

PLANAS

1. Įvadas

2. Teisė ir valstybė:

a) valstybės valdymo forma;

b) norminiai ir administraciniai valdymo aktai;

c) įtikinimas ir prievarta.

3. Išvados.

ĮVADAS

Per visą žmonijos gyvavimo laikotarpį randame daug valstybės sąvokų apibrėžimų; valstybė laikui bėgant vystosi ir keičiasi, todėl ir jos samprata keičiasi. Jei anot senovės Graikų filosofo Aristotelio, valstybė „yra tokia bendro žmonių gyvenimo forma, kuri padeda žmonėms siekti doros, laimės ir žmogiškumo“ ¹, tai šių laikų mokslininkai neapsiriboja šiuo paprastu apibrėžimu. Dabar dažniausiai valstybė apibrėžiama kaip visuomenės viešpataujančios politinės klasės ir jų elito ypatinga teritorinė, suvereni politinės valdžios organizavimo teisinė forma, kuri užtikrina klasių ir bendrų visuomenės reikalų vykdymą, o taip pat socialinio bendradarbiavimo ir kompromiso sampratą. Taip pat nuo seno buvo mėginama nustatyti valstybės funkcijas, jos kišimosi į visuomenės gyvenimą apimtį.

Teisė atsirado kaip visuomenės santykių reguliavimas. Pirmykštėje bendruomenėje socialinis reguliavimas buvo reikalingas aprūpinti ir išsaugoti visą giminę. Socialinis reguliavimas susidarė iš papročių. Jis buvo vidinis ir neturėjo prievartos.

Atsiradus gamybai, darbo pasidalijimui, pirmykštė bendruomenė perėjo į civilizaciją. Visuomenė tobulėjo.

Teisės kūrimasis – ilgas istorinis procesas. Pamažu išsiskiria dvi savarankiškos teisės rūšys – viešoji ir privatinė teisė. Teisės normos draudė ir įpareigojo.



1 R.Ozolas „Pasakojimai apie filosofus ir filosofiją“, 1988

TEISĖ IR VALSTYBĖ

Manoma, kad valstybės ir teisės atsiradimas ir vystymasis – vieningas procesas, ir sunku nustatyti kas atsirado, anksčiau. Yra požiūris, kad teisė atsirado pirmiau už valstybę. Ji susiklostė ten, kur žmones sujungia socialiniai santykiai, kur vystosi prekiniai mainai, nuosavybė ir valdymas. O vėliau gimsta valstybė ir įstatymas kaip civilizuotesnė ir tobulesnė teisės forma. Kitu požiūriu, valstybė ir teisė atsiranda vienu metu, veikiamos tų pačių priežasčių. Šiuo atveju valstybė ir teisė išauga iš papročių ir ekonominių poreikių. Visos skirtingai teisę suvokiančios kryptys turi savo požiūrį į šių santykių atsiradimą.

Bet svarbiausia, kad teisei reikšmingu būdų valstybė iškyla tada, kai iškyla būtinybė teisės normas įtvirtinti ir įgyvendinti, tai yra dviejuose teisės objektyvizacijos etapuose: teisės idėjoms virstant teisės normomis ir teisės normoms reguliuojant teisinius santykius.

Nors valstybė tėra civilizacijos reiškinys ir įkūnija jos prieštaringumą, tačiau ji „įkūnija stipriausią socialinį veiksnį visuomenėje – organizuota politinę valdžią, turinčią tiek pozityvią, tiek negatyvią reikšmę. Pozityvioji reikšmė ta, kad politinė valstybės valdžia būtina siekiant užtikrinti visuomenės vientisumą civilizacijos sąlygomis, organizuotą jos funkcionavimą, racionalų valdymą, apginti visuomenę ir išreikšti bendrus gyventojų interesus“¹. Negatyvioji reikšmė – veikianti per prievartą ir jėgą, ją įgyvendina valstybės aparatas, valdžios įstaigų sistema.

Reikėtų išskirti tiesioginę teisės priklausomybę nuo valstybės ir netiesioginę teisės priklausomybę, jos ryšius su valstybe.

Teisė ir valstybė yra glaudžiai susijusios. Jei teisė – tam tikra visuomenės tvarka, tai ji negali nesiremti į valstybę, kaip tą tvarką formuojantį ir 1 S.Vancevičius „Teisės teorija“, 1998

palaikantį mechanizmą. Tai yra teisės institucionalizacija. Tai reikalinga, kad teisė visuomenėje būtų kažkas daugiau nei moralė. Todėl teisei būtina vienytis su valstybe.

Tobulėjant visuomenei, tobulėja ir teisė. Pažangios teisės sistema būdinga demokratiniam rėžimui. Ji užtikrina apribojimus, valstybės valdžios sutvarkymą, būtiną savivaldos erdvę, teisišką tautos valios išraišką, neleidžia savivalės, prievartos ir t.t. Demokratinis rėžimas iškelia žmogaus laisves ir teises, numato mažiau apribojimų ir pareigų. Žmogus gali pats pasirinkti kas jam tinkamiausia.

Autoritariniame rėžime teisė turi siaura ir ribotas funkcijas. Tačiau ir čia teisė gyvuoja ir tobulėja, pažabodama valstybės savivalę.

Demokratinė, humaniška teisė pasireiškia įforminta „konstitucinės, administracinės, proceso teisės srityse, kai valstybės įstaigos apribojamos, sutvarkomos leidimais ir išsamiai įvardijami jų valdžios įgaliojimai piliečiams“¹. Tai atspindi teisinę piliečio laisvę. Tačiau tai dar nėra teisinė valstybė.

Pagrindinis teisinės valstybės principas, taikomas piliečiams – „leidžiama viskas, išskyrus tai, kas tiesiogiai uždrausta“ ir pareigūnams „draudžiama viskas, išskyrus tai, kas tiesiogiai nustatyta“¹.



1 S.Vancevičius „Teisės teorija“, 1998

Valstybės valdymo forma

Valdymo forma – aukščiausios valstybės valdžios organizacija, ypač jos aukščiausių ir centrinių institucijų struktūra, kompetencija, sudarymo tvarka, jų įgaliojimų trukmė, santykiai su gyventojais, jų dalyvavimas sudarant instituciją. Valdymo forma yra svarbiausias valstybės formos elementas.

Pačia plačiausia prasme valdymas reiškia kam nors vadovavimą. Su teisės reiškiniais
daugiausia susijęs socialinis valdymas atsiradęs susiformavus žmonių visuomenei ir tapęs būtina socialinę funkcija.

Viena iš socialinio valdymo rūšių – viešasis valdymas, t.y. tam tikrų valdymo institucijų veikla, kuriai būdingi šie bruožai:

 Viešąjį valdymą įgyvendina ne visos valstybinio valdymo institucijos, o tik Konstitucijoje numatytos.

 Svarbiausia viešojo valdymo institucijų paskirtis – realizuoti įstatymus ir kitus valdžios institucijų priimtus teisės aktus bei organizuoti jų vykdymą.

 Siaurąja prasme (teisine, tiesiogine) – valstybinis valdymas suprantamas tik kaip tam tikra valstybinės veiklos rūšis.

Atsižvelgiant į tiesioginį valstybės organų darbo veiklos pobūdį, valstybinę veiklą galime suskirstyti į 4 pagrindines rūšis:

1. valstybinės valdžios įgyvendinimas,

2. valstybinio valdymo organų veikla,

3. teisingumo įgyvendinimo veikla,

4. prokurorinės priežiūros veikla.

Minėtos veiklos rūšys skiriasi viena nuo kitos subjektais, specifine paskirtimi, savitais valstybinės veiklos valdymo metodais.

Taip pat viešojo valdymo institucijos kartu atlieka ir tvarkomąsias funkcijas, duoda pavaldiems subjektams nurodymus, kuriuos jie privalo vykdyti, kontroliuoja ir koordinuoja jų darbą, taiko skatinimo ir prievartos priemones ir t.t.

Viešasis valdymas – tai poįstatyminė veikla. Priimdami poįstatyminius valdymo aktus, viešojo valdymo institucijos nustato valdymo kryptis ir apimtį, jų įgyvendinimo formas ir metodus, siekia, kad priimami valdymo aktai atitiktų įstatymus ir neprieštarautų jiems. Viešasis valdymas- tai įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta norminiams aktams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms (gyventojams socialinių, švietimo, mokslo, kultūros ir kitų paslaugų tiekimas) administruoti.

Valdymo forma gali būti teisinė ir neteisinė.

Teisinė forma – nustatoma teisės normomis arba tiesiogiai susijusi su jomis.

Neteisinė forma – nenumatyta tiesiogiai įstatymiškai ar kitokių normų. Taip pat ji nesukelia juridinių pasekmių.

Norminiai ir administraciniai

valdymo aktai

Terminas aktas kilęs iš lotynų kalbos (actum – tam tikras veiksmas, poelgis).

Valdymo organų aktai – tai savarankiška teisės aktų rūšis, juos priima vykdomosios valdžios institucijos pareigūnai. Valdymo aktai – tam tikri teisiniai dokumentiškai įforminti, arba žodine forma išreikšti sprendimai valdymo institucijų ar pareigūnų.

Valdymo aktų priėmimas yra vienarūšiai vykdomosios valdžios teisiniai veiksmai, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu:

 norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibudintų subjektų grupei, neribotam ar ilgesniam laikui;

 administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas.

Valdymo aktų priėmimas yra vienarūšiai vykdomos valdžios teisiniai veiksmai. Tai yra jų pagrindinė teisinė vykdomosios valdžios ar valdymo forma.

Valdymo aktai priimami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Šie aktai turi teisinę (juridinę) reikšmę. Jie yra juridinė priemonė įstatymų vykdytojams, institucijų funkcijoms įgyvendinti.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1232 žodžiai iš 2437 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.