Valstybės sienų apsaugos pradžia lietuvoje atkūrus nepriklausomybę
5 (100%) 1 vote

Valstybės sienų apsaugos pradžia lietuvoje atkūrus nepriklausomybę

Valstybės sienų apsaugos pradžia Lietuvoje, atkūrus nepriklausomybę

Po penkiasdešimties Sovietų Sąjungos okupacijos metų 1990m. kovo 11d. Lietuva vėl tapo laisva ir nepriklausoma. Iškilo uždavinys kaip ir 1918-aisiais – užtikrinti atkurtos valstybės sienos saugumą ir neliečiamumŕ. Jau pirmomis dienomis buvo priimta keletŕ svarbiř norminiř aktř valstybës sienos nustatymo ir jos apsaugos organizavimo klausimais.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas 1990m. kovo 15d. priėmė nutarimą Nr.1-27 “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos kontrolės postų įsteigimo“ , kuriuo Vidaus reikalų ministerijai buvo pavesta įsteigti valstybės sienos kontrolės postus, parengti šių postų nuostatus.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990m. kovo 20d. nutarimu Nr.1-49 “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklinimo“ Ministrų Tarybai pavedė pradėti parengiamuosius valstybės sienos ženklinimo darbus.

Bet neuţtenka vien paskelbti nepriklausomybć, jŕ reikia ir apginti. O tam yra reikalingos karinës pajëgos. 1990m. balandţio 3d. Lietuvos Respublikos Aukđčiausioji Taryba savo nutarimu Nr.125 pavedė Ministrų Tarybai įsteigti Krašto apsaugos departamentą prie Ministrų Tarybos. Taip prasidėjo Lietuvos kariuomenės atkūrimas ir kadrų komplektavimas. Krašto apsaugos generaliniu direktoriumi buvo patvirtintas Audrius Butkevičius, o jo pavaduotoju – Algimantas Vaitkaitis.

1990m. rugsėjo 10d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr.279 “Dėl papildomų laikinų priemonių Lietuvos Respublikos rinkai apsaugoti“, kuriame nuo 1990m. spalio 1d. buvo numatyta formuoti Krašto apsaugos tarnybą Lietuvos Respublikos sienos ekonominei apsaugai užtikrinti.

1990m. spalio 10d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr.306, kuriame patvirtintas Pasienio ekonominės apsaugos kontrolės postų išdėstymas. Pagal Krašto apsaugos departamento struktūrą Lietuvos teritorija buvo suskirstyta į septynias zonas, kurių centruose buvo įkurti Krašto apsaugos departamento skyriai: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus. 1990m. lapkričio 15d. Krašto apsaugos departamento įsakymu Nr.24 Lietuvos Respublikos teritorija buvo perskirstyta į 8 zonas, įsteigta nauja zona – Utenos zona.

Krašto apsaugos departamento 1990m. spalio 15d. įsakymu Nr.198 buvo sudaryta mandatinė priėmimo į Pasienio apsaugos tarnybą komisija, kurios pirmininku buvo paskirtas J.Paužolis, o Krašto apsaugos departamento Pasienio apsaugos skyriaus viršininku – Virginijus Česnulevičius. Krašto apsaugos departamento zonų štabams buvo skirta viena iš atsakingiausių užduočių – parinkti pasienio apsaugai reikiamus specialistus. Pasienio postai buvo komplektuojami savanoriškumo principu. Su kiekvienu kandidatu buvo pravedamas pokalbis, patikrinami dokumentai: pasas, darbo knygelė, išsilavinimo pažymėjimas, charakteristika iš darbovietės, taip pat papildomai buvo tikrinami, ar nėra teisti ir ar nėra užregistruoti narkologijos dispanseryje. Zonose kandidatai buvo tik užregistruojami, o įsakymą dėl įdarbinimo išleisdavo Krašto apsaugos departamento štabas. 1990m. spalio 23d. Krašto apsaugos departamento įsakymais buvo priimti pirmieji pasienio apsaugos darbuotojai.

1990 – 1991 metų etatus galima atkurti tik iš tuo metu dirbusių pareigūnų atsiminimų.

Vėliau buvo priimti pirmieji įstatymai, reglamentuojantys valstybės sienų apsaugą.

Aukščiausioji Taryba 1990m. lapkričio 8d. priėmė Lietuvos Respublikos Laikinąjį pasienio apsaugos tarnybos įstatymą , kuriuo pasieniečių veikla buvo įteisinta. Šiame įstatyme buvo 3 skyriai ir 21 straipsnis.I skyrius – “Bendrieji nuostatai“, – numatė, kad Pasienio apsaugos tarnyba yra Krašto apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės padalinys, vykdantis valstybės sienų apsaugą, pasienio ruožo režimą, padedantis Lietuvos Respublikos muitinei vykdyti jos funkcijas.

Pasienio apsaugos tarnyba veikia pasienio ruoţuose ir kituose Lietuvos Respublikos Vyriausybës nustatytose vietose. Pirmŕ kartŕ buvo apibrëţta sŕvoka – Pasienio ruoţas. Tai 5 kilometrř pločio sausumos juosta nuo administracinės sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą.

II skyriuje – “Struktūra ir organizavimas“,- buvo detaliai reglamentuota Pasienio apsaugos tarnybos pareigūnų priėmimo tvarka. Į Pasienio apsaugos tarnybą savanoriškumo principu buvo priimami ar krašto apsaugos prievolės būdu skiriami Lietuvos Respublikos piliečiai, ne jaunesni kaip 19 metų, mokantys valstybinę kalbą ir tinkantys šiai tarnybai.

Taip pat buvo nustatyta Pasienio apsaugos tarnybos struktūra:

1. Krašto apsaugos departamento Pasienio apsaugos tarnybos skyrius;

2. Pasienio apsaugos mobilūs padaliniai;

3. Pasienio apsaugos užkardos;

4. Pasienio apsaugos postai.

III skyriuje – “Pareigūnų kompetencija ir veiklos garantijos“, – buvo numatytos Pasienio apsaugos tarnybos funkcijos. Tai yra, užtikrindama valstybinės sienos apsaugą ir ruožo režimą, Pasienio apsaugos tarnyba:

1. savarankiškai ar kartu su kitais teisėsaugos organais nustato, tiria ir šalina nusikaltimų, pasienio ruožo režimo pažeidimų priežastis ir sąlygas;

2. numato ir įgyvendina
priemones, užkertanč3. ias kelią pasienio ruožo režimo pažeidimams ir nusikaltimams;

4. atlieka kvotos organo funkcijas.

Taip pat šiuo įstatymu pirmą kartą buvo numatyta, kokias teises turi pasienio apsaugos pareigūnai tarnybos metu:

1. nutraukti pilieč2. ių ir pareigūnų neteisėtus veiksmus pasienio ruožuose;

3. tikrinti pasienio ruožuose pilieč4. ių ir pareigūnų asmens, transporto priemonių bei krovinių dokumentus;

5. sulaikyti, atlikti kratŕ bei daiktř apţiűrŕ ir pasienio ruoţo reţimo paţeidëjus pristatyti á pasienio apsaugos tarnybos, teisësaugos organř, muitinës padaliniř patalpas kvotos ar asmens identifikavimo veiksmams atlikti;

6. sustabdyti pasienio ruože esanč7. ias transporto priemones ir atlikti jų apžiūrą. Nustač8. ius pasienio ruožo režimo pažeidimus, transporto priemones sulaikyti;

9. pasienio ruoţe ( ne muitinës ribose ) atlikti poëmá, siekiant sulaikyti uţdraustus perveţti daiktus ar dokumentus;

10. pasienio ruoţe uţpuolimř, riauđiř, stichiniř nelaimiř, katastrofř atvejais, taip pat dël eismo saugumo sŕlygř ar tarnybos tikslais apriboti patekimŕ á tam tikrŕ pasienio uţkardos teritorijŕ ar patalpas ir buvimŕ jose;

11. fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus pasienio ruože, muitinės ar Pasienio apsaugos tarnybos patalpose.

Taigi, Lietuvos Respublikos Laikinajame pasienio apsaugos tarnybos įstatyme numatytiems uždaviniams vykdyti buvo reikalingi pasienio kontrolės postai.

1990m. lapkričio 16d. į Vilnių buvo sukviesti pasienio postų viršininkai, KAD zonų skyrių viršininkai ir kiti krašto apsaugos darbuotojai. Čia buvo gauti paskutiniai nurodymai dėl pasieniečių darbo pradžios. Kalbėjo KAD generalinis direktorius A. Butkevičius, naujai paskirtas pasienio apsaugos tarnybos viršininkas V. Česnulevičius, intendantas ( aprūpinimo ) skyriaus viršininkas A. Pakalka, KAD ryšių viršininkas Š. Vasiliauskas .

Krašto apsaugos departamento 1990m. lapkričio 15d. įsakymu Nr.25 “Dėl pasienio kontrolės postų išstatymo“ nuo 1990m. lapkričio 19d. buvo pradėta tarnyba visuose 64 pasienio postuose ( Nidos pasienio postas darbą pradėjo truputį anksčiau – 1990m. lapkričio 14d. ). Pasienio postų išdėstymas jau buvo numatytas ir pažymėtas žemėlapyje. Pirmieji postai buvo įkurti gan kuklūs. Visoms zonoms buvo duota užduotis – pasieniečiams apgyvendinti ieškoti ( kur tik įmanoma ) gero statybinio vagonėlio, o antra – kelių užblokavimui pagaminti užtvaras. Be to, pasienio postų įkūrimo vietose reikėjo paruošti aikšteles, įvesti elektrą, organizuoti ryšį ( telefoną, radijo stoteles ). Krašto apsaugos departamentas dar neturėjo kariškų uniformų, o kad visi atpažintų Lietuvos pasienietį, jis nešiojo žalią raištį su KAD ženklu. Dirbama buvo keturiomis pamainomis, visą parą, neturint reikiamų darbo sąlygų bei tinkamos ginkluotės. Kontrolės postų pagrindinis uždavinys – kontroliuoti iš Lietuvos ir į ją gabenamų prekių srautą ir parodyti tuometinei Tarybų Sąjungai bei kitoms pasaulio valstybėms, kad Lietuva yra savarankiška pasaulio valstybė, visiškai kontroliuojanti savo valstybės sienas su kitomis šalimis.

Į pareiškimą, kad Lietuva pradeda kontroliuoti savo sieną, sureagavo Lietuvoje dislokuoti TSRS pasieniečiai. Jau 1990m. gruodţio mën. pabaigoje prasidëjo Lietuvos pasieniečių terorizavimas įvairiose Lietuvos vietose. Lietuvos pasienyje siautėjo TSRS kariškiai, OMON–o padaliniai. Jų “veiklos” rezultatai buvo kraupūs – sudaužyti bei sudeginti pasieniečių vagonėliai, pagrobti bei susprogdinti automobiliai, sumušti bei pažeminti Lietuvos pasieniečiai. Ne visi pareigūnai išlaikė šį bandomąjį laikotarpį ir įtemptą darbo ritmą. Bet dauguma nepabūgo politinio ir moralinio spaudimo, o per 1991m. sausio mėn. įvykius ryžosi stoti į Lietuvos gynėjų gretas. Lietuvos pasieniečiai buvo siunčiami ginti Aukščiausiosios Tarybos ir saugoti kitus gyvybiškai svarbius Lietuvos valstybės objektus.

Po 1991m. sausio 13-osios įvykių sovietiniai ekstremistai dar aktyviau vykdė jaunos Lietuvos valstybės pasienio postų teroro akcijas, pasižyminčias barbarišku ţiaurumu ir cinizmu. 1991m. geguţës 17-osios naktá, apie 3 val., apie trisdeđimt kaukëtř sovietinës kariuomenës desantininkř uţpuolë Kalvarijos postŕ. Puolëjai dauţë ir lauţë pasieniečių inventorių, atėmė asmeninius daiktus. Poste tuo metu budėję pasieniečiai G.Paliulis, E. Pranskevičius, G. Žemaitis, V.Grabauskas buvo negailestingai mušami.

1991m. geguţës 19d. Lietuvos – Baltarusijos pasienyje tarnybos metu buvo nuđautas Krakűnř pasienio posto pamainos virđininkas Gintaras Ţagunis. Sovietinio kerđto auka tapćs G.Ţagunis yra pirmasis Lietuvos pasienietis, ţuvćs po Nepriklausomybës atkűrimo.

Lietuvos – Latvijos pasienyje ypač siautėjo Rygos OMON-as. Labai dažnai buvo užpuldinėjami Germaniškio, Smėlynės, Vėgerių pasienio postai, Biržų pasienio užkarda.

O 1991m. liepos 31d. Lietuvŕ ir visŕ pasaulá sukrëtë Medininkř ţudynës. Tŕ naktá Vilniaus ir Rygos OMON-as iđ pasalř ţiauriai suđaudë septynis Medininkř pasienio poste budëjusius “Aro”, keliř policijos ir muitinës pareigűnus: Mindaugŕ Balavakŕ, Algimantŕ Juozakŕ, Algirdŕ Kazlauskŕ, Juozŕ Janoná, Antanŕ
Musteiká, Stanislovŕ Orlavičių, Ričardą Rabavičių. Liko tik vienas šios kraupios tragedijos liudininkas – muitininkas Tomas Šernas .

Tokių įvykių analizė rodo, kad nebaudžiamas pasienio postų užpuldinėjimas ir jų niokojimas buvo galimas tik todėl, kad Pasienio apsaugos tarnybos pareigūnai buvo neginkluoti, tarnyba organizuota nepakankamai budriai, o patys postai tarnybos vykdymui nebuvo parengti.

Po šių kruvinųjų Medininkų įvykių Lietuvos Respublikos Vyriausybė nurodė visuose pasienio postuose įvesti sugriežtintą pasienio kontrolės režimą, apsaugai sustiprinti buvo sudarytos mobilios grupės. Tik 1991m. rugpjūčio 2d. Krašto apsaugos departamento įsakymu Nr.117 “Dėl pasienio kontrolės sustiprinimo“ pasienyje budintys žmonės buvo aprūpinti ginklais bei specialiomis priemonėmis (A.Butkevičiaus pažadas apginkluoti pasieniečius medţiokliniais đautuvais iki điol nebuvo ávykdytas), aptverti pasienio postai, árengtas apđvietimas, aprűpinti ryđio priemonëmis. Vëliau buvo sustiprinta ir Lietuvos Respublikos jűros sienos apsauga, 1991m.gruodţio 31d. Krađto apsaugos ministerijos ásakymu Nr.352 buvo ákurta Pasienio apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinė.

Po antivyriausybinio pučo Maskvoje 1991m. rugpjūčio 24d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą Nr.1–1701 “Dėl Lietuvos Respublikos sienų“ , įpareigojantį Vyriausybę pradėti visų LR sienų apsaugą ir įvesti pasienio režimą, nors mūsų šalies sienas tuo metu vis dar kontroliavo okupacinė kariuomenė ir vis dar nebuvo tinkamos materialinės bei techninės bazės tokiems milžiniškiems darbams atlikti.

Siekdama uţtikrinti visapusiđkŕ valstybës sienř apsaugŕ, Lietuvos Respublikos Vyriausybë 1991m. rugpjűčio 25d. priėmė nutarimą Nr.356 “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos ir Krašto apsaugos departamento pasienio apsaugos tarnybos pareigūnų apginklavimo“ , pagal kurį Krašto apsaugos departamentas nuo 1991m. rugpjūčio 26d. turėjo užtikrinti Lietuvos Respublikos – Lenkijos Respublikos valstybės sienos, taip pat kitų, iki tol TSRS valstybės saugumo komiteto pasienio kariuomenės saugotų, sienų apsaugą ir laikinai ( kol KAD visiškai perims jų apsaugą bei užtikrins pasienio režimą ) ją vykdys kartu su TSRS valstybės saugumo komiteto pasienio kariuomene.

Taigi, organizuoti savarankiškŕ Lietuvos sienř apsaugŕ kliudë svetimos valstybës kariuomenës buvimas műsř đalies teritorijoje.

1992m. birželio 14d. referendume absoliuti Lietuvos piliečių dauguma besąlygiškai pareikalavo, kad iki metų pabaigos iš Lietuvos būtų išvesta okupacinė Rusijos kariuomenė ir atlyginta okupacijos metais padaryta žala. Tų pačių metų rugsėjo 8d. Lietuva ir Rusija pasirašė kariuomenės išvedimo grafiką. Tik beveik po metų, tai yra 1993m. rugpjūčio 31d., Lietuvos Respublikos valstybės sieną per Kenos geležinkelio pasienio kontrolės punktą kirto paskutinis TSRS armijos karinis ešelonas .(Tuomet Valstybės sienos apsaugos tarnyba jau tvirtai stovėjo ant kojų).

Nelaukiant šio svarbaus politinio įvykio pabaigos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991m. spalio 15d. nutarimu Nr.435 buvo panaikintas Krašto apsaugos departamentas, tai yra, nuo 1992m. sausio 1d. Krašto apsaugos departamentas buvo reorganizuotas į Krašto apsaugos ministeriją. O 1992m. vasario 3d. Krašto apsaugos ministerijos įsakymu Nr.49 buvo patvirtinta nauja Pasienio apsaugos tarnybos struktūra ir etatų sąrašas. 1992m. liepos 1d. Pasienio apsaugos tarnyba buvo pavadinta Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

1992m. liepos 1d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu Nr.1-2705 Valstybės sienos apsaugos tarnybos karininkai, viršilos, puskarininkiai ir kiti darbuotojai už drąsą ir pasiaukojimą Lietuvos Respublikai, pasižymėję ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, buvo apdovanoti Sausio 13-osios atminimo medaliais. Viso buvo apdovanoti 398 žmonės.

Per šį laikotarpį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje buvo naujai įkurta arba reorganizuota eilė naujų valstybės sienos apsaugos užkardų ir atskirų pasienio kontrolės praleidimo punktų. Iki 1992m. liepos mėnesio valstybės sienos apsauga buvo vykdoma epizodiškai iš postų. Vėliau perėmus iš Rusijos pasienio kariuomenės užkardas ir postus, pradėta tarnyba iš nuolatinių dislokacijos vietų. Pradėjo veikti specialus mokymo centras, kuris ne tik ruošė tikrosios tarnybos karius Valstybės sienos apsaugos tarnybai ( 1991m. spalio 10d. paskelbtas pirmas būtinosios tarnybos karių naujokų šaukimas ), bet jo bazėje buvo apmokomi ir liktiniai Valstybės sienos apsaugos užkardų pareigūnai. Pabradės karinio miestelio bazėje pradėtas greito reagavimo bataliono formavimas ( Priedas Nr.1 ) .

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kilo neatidėliotina būtinybė ne tik nustatyti valstybės sienos ribas, organizuoti jos apsaugą, bet ir sukurti teisinę bazę, reglamentuojančią šalies suverenumo bei teritorinio vientisumo ir sienos neliečiamumo užtikrinimo principus.

Kiekvienos valstybės būtinas atributas yra jos teritorija, kur realizuojamos valstybės suverenios teisės. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 10 straipsnyje pabrėžiama, kad Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma į jokius
darinius. Valstybės siena nustato valstybės teritorijos ribas, ir tai yra jos pagrindinė paskirtis.

Norminių aktų kūrimo procesas ypač suintensyvėjo 1992 metais.

1992m. birželio 25d. Aukščiausioji Taryba priėmė Lietuvos Respublikos Valstybės sienos įstatymą , pagal kurį Lietuvos Respublikos valstybės siena yra linija ir šia linija einantis vertikalus paviršius, apibrėžiantis Lietuvos Respublikos teritorijos – sausumos, vandenų, žemės gelmių, oro erdvės – ribas.

Lietuvos Respublikos teritorinė jūra – 12 jūrmylių pločio vandenys prie Lietuvos pakrančių.

Pirmŕ kartŕ buvo apibrëţta sŕvoka – Lietuvos Respublikos valstybës sienos reţimas, nes atsirado bűtinybë tiksliai juridiđkai áforminti valstybës sienos linijŕ, jŕ aiđkiai paţymëti pasienio ţenklais vietovëje, tuos ţenklus priţiűrëti, nustatyti sienos perëjimo, plaukiojimo vidaus vandenimis, skraidymo, ávairiř darbř vykdymo sienos prieigose tvarkŕ. Pasienio reţimas – tai:

1. valstybės sienos perėjimo tvarka;

2. krovinių ir kitokių vertybių gabenimo per valstybės sieną tvarka;

3. Lietuvos ir uţsienio laivř plaukiojimo ir buvimo teritorinëje jűroje ir pasienio upiř, eţerř, álankř bei kitokiř vandens telkiniř Lietuvos vandenř dalyje, uţsienio laivř áplaukimo á Lietuvos vidaus vandenis bei uostus ir buvimo juose tvarka.

4. oro laivų skaidymo tvarka;

5. valstybės sienos priežiūros, įvairių darbų vykdymo, verslovinės ir kitokios veiklos prie Lietuvos valstybės sienos tvarka.

1992m. birželio 25d. Aukščiausioji Taryba priėmė ir Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos įstatymą , kuris panaikino iki tol galiojusį Laikinąjį pasienio apsaugos tarnybos įstatymą. Pagal šį įstatymą, kaip ir anksčiau, valstybės sienos apsauga buvo palikta Krašto apsaugos ministerijos Valstybės sienos apsaugos tarnybai, kuriai vadovauja šios tarnybos viršininkas, tiesiogiai pavaldus Krašto apsaugos ministrui. Valstybės sienos apsaugos tarnybą atlieka tikrosios tarnybos kariai. Į ją gali būti samdomi ir civiliai Lietuvos Respublikos piliečiai.

Į šį įstatymą įtraukta nauja sąvoka – Pasienio juosta. Tai 5 metrų pločio pasienio ruoţo dalis, esanti prie pat valstybës sienos ar kranto. Đioje juostoje draudţiama bet kokia veikla, nesusijusi su sienos apsauga.

Taip pat buvo įtrauktos ir naujos pasienio pareigūnų pareigos. Nes vykdydami valstybės sienos apsaugą, tai yra praleisdami piliečius per valstybės sieną ar kitaip bendraudami su jais, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai pasižymėjo nekultūringumu bei grubiu elgesiu. Labai daug nusiskundimų nekultūringu darbuotojų darbu buvo Lazdijų, Smėlynės, Vilniaus bei kituose kontrolės postuose. Todėl Valstybės sienos apsaugos įstatyme buvo numatyta, kad pareigūnai privalo:

1. tarnybos metu, kreipdamiesi į asmenis prisistatyti, o šiems pareikalavus, parodyti tarnybinį pažymėjimą;

2. uţtikrinti sulaikytřjř asmenř sveikatos apsaugŕ, prireikus neatidëliotinŕ medicinos pagalbŕ;

3. gerbti ir saugoti žmogaus teises ir orumą.

Be to, pirmŕ kartŕ valstybës sienos apsaugos uţkardos virđininkui suteikiama teisë skirti nuobaudas uţ administracinius teisës paţeidimus, susijusius su pasienio ruoţo reţimu ir ávykdytus pasienio uţkardos teritorijoje.

1992m. rugsėjo 29d. Krašto apsaugos ministras A.Butkevičius pasirašė įsakymą Nr.703 “Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos struktūros reorganizavimo ir etatų”. Buvo pradėta reorganizacija. Lietuvos pasienyje buvo suformuotos naujos sienos apsaugos struktūros. Lietuvos – Lenkijos pasienyje buvo panaikinta Marijampolės pasienio apsaugos rinktinės Lazdijų užkarda ir formuojama Lazdijų atskira pasienio kontrolės praleidimų rinktinė, į kurios sudėtį įeina Lazdijų, Kalvarijos, Mockavos kontrolės-praleidimo postai. Nuo Pakrančių apsaugos rinktinės atskirtas laivų divizionas, o iš Pakrančių apsaugos rinktinės pavaldžių kontrolės praleidimo postų ir užkardų buvo sukurti atskiri Klaipėdos ir Pagėgių kontrolės praleidimo postai. Pakrančių apsaugos rinktinė toliau vadinama Klaipėdos valstybės sienos apsaugos rinktine, kuriai nuo 1992m. spalio 1d. pavesta Lietuvos – Rusijos valstybinės sienos Nemuno ir Baltijos pajūrio ruožo apsauga. Tuo metu Lietuvos – Latvijos pasienį saugojo Šiaulių valstybės sienos apsaugos komendantūra, ir ypatingų pokyčių šiame ruože nebuvo.

1992 metais Valstybės sienos apsaugos tarnyba pagrindinį dėmesį buvo sutelkusi ekonominei Lietuvos Respublikos sienos apsaugai. Per tuos metus Valstybės sienos apsaugos pareigūnai sulaikė daugiau kaip 700 automobilių, apie 2000 piliečių, pažeidusių valstybės sieną. Buvo konfiskuota benzino beveik už 420 tūkst. talonų, 1250 vienetų šaunamųjų ginklų, virš 100 tūkst. talonų vertės meno kūrinių, virš 100 t grūdų, 70 t nikelio, 50 t bronzos, 45 t vario, 1420 elektros variklių, beveik 1000 t degtinės, virš 21 t mėsos, 50 t cukraus, virš 6 t aguonų grūdelių ir daug kitų, neteisėtai gabenamų per valstybės sieną, prekių ( bendra suma viršija 15 mln.talonų.

Vertinant Valstybės sienos apsaugos tarnybos 1992 metų veiklą, ją galima pavadinti kūrimosi laikotarpiu, todėl galima teigti, kad valstybės sienos apsaugai buvo skiriamas
pakankamas dėmesys.

Tik 1993 metais buvo pradėti valstybinės sienos delimitavimo ir demarkavimo darbai. Siekdama sudaryti sąlygas pradėti valstybės sienos žymėjimo vietovėje darbus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Valstybės sienos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993m. kovo 4d. nutarė patvirtinti pasienio ženklą, kuriuo vietovėse žymima Lietuvos Respublikos Valstybės siena .

Pasienio ţenklo, kuriuo vietovëse ţymima Lietuvos Respublikos valstybës siena, forma ir dydis bei jo elementai atitinka Lietuvos Didţiosios Kunigaikđtystës, 1918-1940 metř Lietuvos Respublikos ir điuo metu egzistuojančių gretimų valstybių sienų žymėjimo tradicijas,-jis yra patvarus, turi numerį, valstybės herbo ženklą, nudažytas valstybinės vėliavos spalvomis. Pasienio ženklas yra gelžbetoninis stačiakampis stulpas, kurio skerspjūvis – 220 180 milimetrų. Jo aukštis virš Žemės paviršiaus – 2000 milimetrų, o visas ilgis – 3000 milimetrų. Ženklo viršūnė yra keturbriaunė piramidės formos, jos aukštis – 100 milimetrų.

Sekantis etapas buvo 1993m. kovo 25d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.198 “Dėl valstybinės komisijos Lietuvos Respublikos valstybės sienai delimituoti ir demarkuoti bei ekonominei zonai Baltijos jūroje nustatyti sudarymo“. Šios komisijos pirmininku buvo paskirtas Užsienio reikalų ministerijos sekretorius R.Šidlauskas. Be to, Vyriausybė komisijai suteikė įgaliojimus dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos delimitavimo ir demarkavimo bei ekonominės zonos Baltijos jūroje nustatymo su Baltarusijos Respublika, Rusijos Federacija, Švedijos Karalyste, Latvijos Respublika, Lenkijos Respublika, vykdyti Lietuvos Respublikos valstybinės sienos delimitavimo ir koordinuoti sienos demarkavimo bei ekonominės zonos Baltijos jūroje nustatymo darbus.

Pirmas šios komisijos darbo rezultatas buvo 1993m. birţelio 29d. Birţř mieste pasirađyta “Sutartis dël Valstybinës sienos atstatymo tarp Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos” . Pagal šiŕ sutartá buvo atstatyta 1940m. birţelio 15d. nustatyta valstybës siena tarp Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos, remiantis 1921m. geguţës 14d. “Konvencija nustatyti sienoms tarp Lietuvos ir Latvijos vietose ir sutvarkyti pasienio gyventojř teisëms ir sienos perskirstojo nejudinamo turto padëčiai“ ir 1930m. birţelio 30d. “Deklaracija tarp Lietuvos ir Latvijos dël galutinio sienos nustatymo“. Toje sienos dalyje, kuri nëra nustatyta anksčiau minimos Konvencijos ir Deklaracijos, nustatyti Valstybės sieną tarp Šalių pagal administracinę sieną, buvusią tarp Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos 1991m. rugsėjo 17d.- Šalių priėmimo į Jungtinių Tautų Organizaciją dieną. Taip pat šioje sutartyje buvo numatyta, kad išlikę pasienio ženklai (pasienio stulpai) turi būti atstatyti. Išilgai Valstybės sienos nustatoma pasienio juosta, kurios plotis 10 m (po 5 m į abi puses nuo Valstybės sienos linijos).

1993 metais vykdant Lietuvos Respublikos ekonominć valstybës sienos kontrolć Valstybës sienos apsaugos tarnyba, nors ir nesant pagrindiniř dokumentř, nustatančių Lietuvos Respublikos valstybės sieną, bei tinkamai nesukurtai infrastruktūrai, atliko savo darbą, davė nemažą naudą valstybei.

Per 1993 metus buvo sulaikyta virš 600 automobilių ( tarp jų 80 vogtų ), bandančių pravažiuoti valstybės sieną neleistose vietose, apie 2000 valstybės sienos pažeidėjų,tai daugiausia Vidurinės Azijos ir Artimųjų Rytų valstybių piliečiai, bandantys nelegaliai išvykti į Vakarus. Iš kontrabandininkų išimta neteisėtai vežant 276 vnt. Šaunamųjų ginklų, 198 vnt. sprogstamųjų užtaisų, virš 200 dujinių balionėlių. Buvo konfiskuota ir perduota muitinei virš 310 t grūdų, 27 t duonos ir jos gaminių, apie 10 t mėsos ir jos produktų, virš 60 t spalvotojo metalo, 40 t kuro, didelis kiekis tabako gaminių, medikamentų, kailių bei kitų prekių – iš viso už 2 mln. litų .

1993m. liepos 15d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr.1-221 buvo priimtas Laikinasis Lietuvos Respublikos kariuomenės įstatymas. Šiuo įstatymu buvo įvesta Lietuvos Respublikos kariuomenės vado institucija.1993m. spalio 9d. Jonas Andriškevičius tapo Lietuvos kariuomenės vadu, taigi, kariuomenei ėmė vadovauti ne politikas ( A.Butkevičius ), o karinis specialistas.

Tai turėjo didžiulę įtaką ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Plačiai buvo aptartas pasienio tarnybos pagerinimo klausimas. Lietuvos pasienyje buvo stokojama tvarkos. Daţnas Krađto apsaugos ministerijos pasienio tarnybos vadř nuđalinimas nuo pareigř, taip pat veikë neigiamai:

1991m.spalio 25d. Pasienio apsaugos tarnybos skyriaus viršininku buvo paskirtas Stanislovas Stančikas;

1992m.birţelio 4d. Valstybës sienos apsaugos tarnybos virđininku paskiriamas plk. Jonas Pauţuolis.

Taigi, 1992-1994 metais Krašto apsaugos ministerija daugiau dėmesio skyrė karinių pajėgų struktūrų kūrimui ir aprūpinimui, nei valstybės sienos apsaugos gerinimui, todėl sienos apsaugos padaliniai beveik netobulėjo.

Pasienio policijos departamentas ir jo raida

1994 – 2000 metais

Tobulinant Valstybės sienos apsaugą ir tęsiant prieškarinės Lietuvos pasienio apsaugos

pasinaudojant turtinga demokratinio pasaulio patirtimi, 1994m. birželio 28d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naują Lietuvos Respublikos Valstybės sienų apsaugos įstatymą , kuriame buvo apibrėžti nauji sienų apsaugos uždaviniai:

1. valstybės sienų fizinė ir techninė apsauga;

2. muitinės, medicininė – karantininė, veterinarinė ir fitosanitarinė kontrolė;

3. pasienio incidentų reguliavimas, ginkluotų valstybės užpuolimų atrėmimas;

4. migracijos procesų kontrolė;

5. sienų perėjimo, krovinių ir kitokių vertybių gabenimo per valstybės sienas, kontrolė;

6. verslovinės veiklos bei įvairių darbų ekonominėje zonoje ir pasienio ruože kontrolė;

7. įstatymų pažeidimų nustatymas bei poveikio priemonių pažeidėjams taikymas, priežasč8. ių bei sąlygų šiems pažeidimams atsirasti šalinimas.

Be to, šiame įstatyme pirmą kartą buvo apibrėžti Valstybės sienų apsaugos subjektai. Valstybės sienų apsaugą užtikrina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Valstybės sienų apsaugą sausumoje ir teritoriniuose vandenyse atlieka pasienio policija, oro erdvėje – Krašto apsaugos ministerijos karinės oro pajėgos. Valstybės sienų apsaugos subjektai kartu su pasienio policija pagal kituose įstatymuose nustatytą jų veiklos kompetenciją yra:

– Krašto apsaugos ministerija, kuri be valstybės sienos apsaugos oro erdvėje, gresiant ginkluotam užpuolimui, kai kyla pavojus valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, Seimui įvedus karo padėtį ir nepaprastąją padėtį, kartu su pasienio policija ir Lietuvos Respublikos kariuomenės daliniais užtikrina ir valstybės sienų apsaugą;

– Uţsienio reikalř ministerija, kuri aukđčiausiųjų valstybinės valdžios ir valdymo institucijų sprendimų pagrindu veda derybas, nustatant ir įforminant valstybės sienas, rengia reikiamus dokumentus ir medžiagą; vykdo valstybės sienos apsaugos tarptautinį teisinį užtikrinimą ir kt.;

– Valstybės saugumo departamentas, kuris atlieka politinės, socialinės – ekonominės ir kriminogeninės būklės pasienio rajonuose, krizinių situacijų kaimyninėse valstybėse, gresiančių mūsų šalies saugumui valstybės sienos zonoje, analizę ir prognozę; operatyviniais kanalais atskleidžia ir užkerta kelią užsienio specialiųjų tarnybų, nusikalstamų grupių ir atskirų asmenų nusikalstamai veiklai per valstybės sieną ir kt.;

– Sveikatos apsaugos ministerija;

– Muitinės departamentas prie finansų ministerijos;

– Valstybinė veterinarijos tarnyba;

– kitos ministerijos ir ţinybos ( kiek tai priklauso jř kompetencijai ).

Valstybės sienų apsaugos įstatymo pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994m. liepos 18d. priėmė nutarimą Nr.628 “Dėl Krašto apsaugos ministerijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos reorganizavimo“, kuriuo valstybės sienų apsaugą pavedė Vidaus reikalų ministerijai ( kaip ir tarpukaryje Lietuvos sieną ėmė saugoti pasienio policininkai ). Vykdant šį nutarimą, bendru Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministrų 1994m. rugpjūčio 29d. įsakymu Nr.602/644 buvo sudaryta darbinė komisija Krašto apsaugos ministerijos Valstybės sienų apsaugos tarnybai reorganizuoti bei klausimams, susijusiems su turto perdavimu, Pasienio policijos departamento personalo bei struktūros formavimu, spęsti. Jos pirmininku buvo paskirtas tuometinis valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras M. Stankevičius. Šiai komisijai buvo pavesta iki spalio 5d. atlikti Krašto apsaugos ministerijos Valstybės sienų apsaugos tarnybos struktūrinių padalinių materialinės bazės, ginkluotės, autotransporto ir nebaigtų statybos objektų inventorizaciją. Taigi, pasienio policija tampa pavaldi Vidaus reikalų ministerijai. O Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994m. liepos 27d. nutarimu Pasienio policijos departamento vyriausiuoju komisaru paskirtas Stanislovas Stančikas.

Kadangi Pasienio policijos padaliniai pagal minėtus įstatymus jau įėjo į vieningą Lietuvos Respublikos policijos sistemą, Pasienio policijos veikla, jos organizavimas, funkcijos, teisės ir pareigos, saugant valstybės sieną, buvo apibrėžtos Lietuvos Respublikos Policijos įstatyme, kuris buvo papildytas atitinkamais straipsniais . 16 straipsnyje buvo nurodyta pasienio policijos organizacija ir struktūra. Tai padaliniai, užtikrinantys valstybės sienų režimą ir atliekantys teisėtvarkos pažeidimų prevenciją, valstybės sienų sargybą ir priežiūrą pagal savo kompetenciją reguliuojant pasienio incidentus, atliekantys operatyvinę paiešką bei kvotą įstatymų nustatyta tvarka dėl valstybės sienų pažeidimų, užtikrinantys visuomeninę rimtį bei piliečių teisių bei teisėtų interesų apsaugą. Šias funkcijas pasienio policija atlieka pasienio ruože ir kitose vietose, kuriose galioja pasienio režimas. 16 straipsnyje buvo išdėstyti pagrindiniai pasienio policijos uždaviniai . Pasienio policija:

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4421 žodžiai iš 8801 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.