Verslo teisė
5 (100%) 1 vote

Verslo teisė

VERSLO TEISĖ KAIP CT DALIS.Kiekv. teisės šakai yra būdingas teisinio reguliavimo dalykas (objektas) ir

teisinio reguliavimo metodas. VT objektas ir metodas yra labai panašūs į

CT. Tačiau CT objektas yra žymiai platesnis. Sutinkamai su CK-CT reguliuoja

turtinius santykius; asmeninius neturtinius, kurie yra susiję su turtiniais

(autoriniai) ir kurie yra nesusiję su turtiniais (garbės ir orumo

gynimas).VT santykį su CT turi tik turtinių santykių srityje. Objektas yra

turtiniai santykiai. Jis reguliuoja ne visus turtinius santykius, o tik

tuos, kurie yra atlygintino pobūdžio (banko paskolos, vienas iš VT dalykų).

VT mes susiduriame su specialiu subjektu-verslininku.Verslininkais laikomi

tokie asmenys, kurie įst nustatyta tvarka verčiasi ūkine,komercine

veikla.Tiek VT tiek CT, tiesinio reguliavimo metodas yra identiškas. Pagr.

šio metodo bruožas yra subjektų lygybė vienas kito atžvilgiu. VT galima

apibūdinti kaip CT sudėtinę dalį, kuri reguliuoja atlygintino pobūdžio

turtinius santykius tarp lygių subjektų iš kurių bent 1 yra verslininkas

(apibrėžimas būdingas toms šalims, kurios turi CT ir VT srityje vieną

kodifikuotą teisės aktą-CK). CK reguliuoja ir civilinius ir verslo

teisinius santykius.Toks įst-o kodifikavimo pvz. pasaulyje vadinamas

monistiniu modeliu(priklauso dauguma Europos šalių). Tose šalyse kur

turtinius santykius reguliuoja ir CK ir prekybos kodeksas, galioja

dualistinė CT kodifikavimo sistema (Vokietija, Prancūzija, JAV ir kt.). Bet

ir kt. šalyse ryšis tarp CK ir prekybos kodekso išlieka ir pasireiškia

tuo,kad prekybos kodeksas netu-ri bendrosios dalies, o tik specialią ir

naudojasi bendrąja CK dalimi. Lietuva lyg ir buvo pasukusi dualistinės

šalių sistemos link, nes buvo sukurtos2atskiros rūšys kurti CK ir prekybos

kodeksai.VT SANTYKIS SU KITOMIS GIMININGOMS TEISĖS ŠA-KOMIS.

VT ir CT. santykiu egzistuoja dvi nuomonės: a)VT yra CT dalis. Tai

pagrįsta tuo, kad VT neturi savarankiško teisės šaltinio (pvz. prekybos

kode-ksas); b)VT yra pripažįstama savarankiška teisės šaka, reguliuojančia

tam tikrą turtinių santykių grupę. 2. VT atribojimas nuo komercinės teisės.

Šių teisės šakų reguliavimo obj.sutampa nors komercinės teisės reguliavimo

obj. yra platesnis, nei VT ir apima ne tik materialinių vertybių, prekių

gaminimą kaip verslą, bet ir pagamintos produkcijos perparskirstymą,pirkimą-

pardavimą, mainų ir kt. būdais. Komercinė t. labiau išvystyta

perparskirstymo sferoje,yra labiau tarptaut. pobūdžio.3.VT atribojimas nuo

prekybos teisės. Šios 2 teisės turi taip pat sąlyčio taškus ir kai kuriais

aspektais yra labai artimos, pvz. tais atvejais kai prekyba yra kaip

verslas. Pagr. skirtumas tame,kad prekybos teisė nereglamentuoja,

nereguliuoja gamybos kūrimo proceso.Tiktai reguliuoja pagamintos

produkcijos paskirstymo santykius. 4. VT atribojimas nuo įmonių teisės. Kai

kuriose valst-e įmonių teisė laikoma kaip savarankiška teisės šaka. Tai 2

tarpusavyje susijusios teisės šakos iš kurių VT reguliavimo obj yra žymiai

platesnis. Galima būtų teigti, kad įmonių teisė yra VT dalis, kuri reguliuo-

ja santykius susijusius su verslo subjektų (įmonių) steigimu,funkcionavimu,

teisiniu statusu, pasi-baigimu. 5.VT ir ūkinė teisė. Santykis tarp šių šakų

yra, nes verslas ir jo teisinis reglamentavimas yra kiekv. valst. ūkio

dalis. Tačiau ūkinė teisė atsirado socializmo(planinio)ūkio laikais, kai

valstybės įtaka ūkiui buvo pripažįstama kaip būtina, neatsiejama to ūkio

egzistavimo sąlyga.Todėl ūkinė teisė nors ir egzistuoja, tačiau pilnai

neatsikratė buvusių laikų paveldo. 6.VT ir privatinė teisė. Viešoji ir

privatinė teisė. Viešoji teisė ir jai priklausančios šakos gina,

reglamentuoja viešąjį interesą,todėl viešajai teisei yra priskiriamos

tokios teisės šakos, kaip konstitucinė, baudž., administr. ir procesinės

teisės šakos. Privatinė teisė skirta apsaugoti privačius teisės subjektų

interesus, suteikiantiems tam tikrą laisvę (priklauso tokios teisės šakos

kaip CT, DT, o taip pat ir verslo teisė.VT ŠALTINIAI IŠ JŲ RŪŠYS.

Plačiąja prasme,teisės šaltiniu priimta laikyti, tas socialines, ekonomines

sąlygas, kurios apsprendžia vienokio ar kitokio pobūdžio teisinį

reglamentavimą. Siaurąja prasme – yra tos taisyklės, kurios reguliuoja

konkrečios teisės šakos subjektų elgesį. Pagr.šaltinis,tai statutinė

(rašytinė teisė): 1.Konstitucija įtvirtina palankias verslui sąlygas,tačiau

kai kada konstitucinių normų įtaka verslui yra tiesioginio pobūdžio

(įtvirtina verslo laisvės principą,nuosavybės neliečiamumą); 2. kodifikuoti

aktai (CK); 3. atskiri įst, kurie nepatenka į CK (AB įst., įmonių,

konkurencijos įst.); 4.poįstatyminiai aktai. Vyriausybės potvarkiai,

ministerijųįsakymai, savivaldybių aktai. Kai kurie poįstat. aktai nedaro

jokios įtakos, pvz. prezidento dekretai.VT PRINCIPAI.

1.teisingumo, lygiateisiškumo; 2. sutarčių laisvės principas, kurių

nedraudžia įst.; 3.šalių dispozityviškumo – reiškia šalių galimybę

pasirinkti tinkamą elgesio variantą; 4.suta-rčių turi būti laikomasi;

5.sąžini-ngumo; 6.protingos rizikos; 7.atsakomybės pagal prievoles

principas, niekas negali priversti at-sakyti asmenų kitaip,nei yra pagal

prievoles, kurios išplaukia iš sutarčių.

Principai kaip šaltiniai, pasireiškia kai nėra konkrečios normos,
ypatinga

taikant teisės analogiją. 1.papročiai ir paprotinė teisė. Papročiai

formuojasi kaip nuolat atsikartojantys žmonių veiksmai, kurių rezultatai gb

naudojami siekiant sureguliuoti vieną ar kt. santykį. Su papročiais

negalima painioti tradicijų, nes jos susiformuoja vienos kartos gyvenime.

Paprotys gb teisės šaltiniu tiek šalies viduje, tiek tarpt.

verslosantykiuose. Paprotinėje teisėje yra sukodifikuoti papročiai. Teisės

imperatyvumo laipsnis yra didesnis nei papročių, o paprotinė teisė

egzistuoja taip ilgai, kol jai nesuteikiamos tam tikros sankcijos ir tampa

rašytine.

Teismų praktika.Kalbant apie teismų praktiką, kaip šaltinį, Europoje

skiriasi 2 egzistuojančios teisinės sistemos:kontinentinė-ji oficialiai

neigia teismų praktikos kaip šaltinių reikšmę, todėl teismų praktika

naudojama kaip šaltinis. Jo realizavimas pasireiškia per aukšč teismo

senato išaiškinimus (dauguma Europos šalių) ir anglosaksų,kuri dar vadinama

precedentine (D.Britani-ja,JAV).Čia teismų praktika yra pagr. teisės

šaltinis. Aukštesnių teismų sprendimai analogiškose bylose yra privalomi

žemes-niems teismams.

Teisės doktrina.Susideda iš mokslinių tyrinėjimų, studijų ir jų publikuotų

rezultatų, taip pat kt. autorinių darbų. Įst. negali būti autorinės teisės

obj., todėl teisės doktrinos dalimi galima laikyti tik įst-ų projektus. Šio

šaltinio įtaka VT pasireiškia netiesiogiai, todėl negalima tiesiogiai

remtis moksline pozicija.

Tarptautinė teisė. Galima suskirstyti į: 1.tarpt viešąją (konfliktų

sprendimas taikiai); 2. tarpt. privatinę (kaip šaltinis yra aktualesnė).ĮMONĖS SĄVOKA.

Įmonė, tai gamybos ar prekybos ūkinis vienetas.Įmonių įst-e, įmonė, tai

firmos vardą, turintis ūkinis vienetas įsteigtas, tam tikrai komercinei,

ūkinei veiklai. Įmonę sudaro medžiaginiai, daiktiniai, finansniai ir

nematerialūs aktyvai, jos teisių ir pareigų kompleksas. CK įmonė

suprantama, kaip civilinių teisių obj. susidedantis iš turto ir turtinių

bei neturtinių teisių, skolų ir kt. pareigų. Įmonė pripažįstama kaip

nekilnojamas daiktas.ĮMONĖS POŽYMIAI:

1.atskiras pavadinimas, turi būti registruotas irindividualizuotas, todėl

įmonės pavadinime negali būti bendrinių žodžių, miestų vardų, ir būti

panašios į garsių įmonių pavadinimus.Įmonės pavadinime gb tapatybę

atspindintys inicialai, pobūdis; 2.įmonė steigiama tam tikrai verslo

krypčiai (veiklos rūšys,į įstatus įtraukiamos pagal ES reikalavimus);

3.įmonė turi JA statusą.

JA požymiai: 1.turi savo turtą, kuris atskirtas nuo steigėjų;

2.savarankiškai atsako pagal savo prievoles; 3.gb atsakovu,ieškovu teisme;

4.įmonės veikla turi aiškų savo pradžios ir pab. tašką. Įmonė laikoma

įsteigta nuo jos įstatų ar nuostatų įregistravimo, o pab. siejama su

termino pasibaigimu ar kt., jurid. faktais.ĮMONIŲ JUNGINIAI.

Įmonių teisė jungti į įmonių junginius yra VT į laisvę principas. Įmonių

rejestro įst. taikomas įmonėms, įmonių filialams, atstovybėms, asociacijoms

ir kt.susivienijimams. Įmonių susivienijimai: 1. įmonių asociacija,

suprantama kaip laisvanoriška savarankiškų įmonių sąjunga, įsteigta bendram

tikslui (ūkiniam, komerciniam)įgyvendinti. Asociacijose būdamos įmonės

nepraranda nei savo žinybinės priklausomybės ir toliau vykdo savo verslą

(vežėjų,mėsos asociacijos);2.kartelis,reiškia atskirų verslo sub-ų

susitarimą dėl gamybos apimties,prekių kainų,darbo jėgos,samdymo sąlygų,

patentų ir kt.; 3. koncernas, tai savarankiškų ūkio subjektų junginys,

kurio jungimosi pagr. yra dalyvių interesų bendrumas, taip pat siekimas įsi-

gyti patentus arba licencines sutartis, naujas technologijas ir kt.

Koncernas jungia savyje skirtingą verslą vykdančius subjektus (gamintojai,

platintojai). Privalumai: laisvai įstoti ir išstoti; koncernas valdomas

labai demokratiškai, sprendimai priimami kolegialiai (balsų dauguma);

glaudi kooperacija, galimybė realizuoti tiesioginius ryšius tarp gamintojų

ir komercine veikla užsiimančių subjektų, manevruoti finansiniais

resursais; 4.koncorciumas (bendras susitarimas), paprastai yra laikina

verslo subjektų sutartis, kurioje dalyvauja bankai ir pramonės bendrovės.

Dažniausiai tikslas yra finansinis susijęs su akcijų perparskirstymu arba

emisijomis, paskolų gavimu. Jis gb steigiamas ir stambiems pramonės

objektams įgyvendinti; 5.sindikatas (veikiantis bendrai), susivienijimo

pagr yra to būsimo susivienijimo narių susitarimas, paprastai susijęs su

vienarūšės produkcijos realizavimu; 6.trestas, yra 1-os ūkio srities

subjektų junginys.Verslo subjektai paprastai netenka gamybinio, komer-

cinio, o kartais net teisinio savarankiškumo, JA teisių ir tampa įmonės

padaliniu. Įmonės filialai ir atstovybės paprastai pagal teisinį statusą

skiriasi.Filialai gb steigiami tiek Liet-e, tiek ir užsienyje. Filialas yra

toks įmonės padalinys,kuris kt. vietovėje atlieka pagr. įmonės verslo

operacijas (gamybines, komercines). Jis neturi JA teisių ir yra valdomas iš

pagrindinės įmonės. Atstovybė yra toks įmonės padalinys,kuris steigiamas

kt. vietovėje,konkretiems uždaviniams įgy-vendinti. Parastai būna susiję su

marketingu, reklama, gyventojų perkamumo tyrimais ir kt. Kad atstovybė

galėtų vykdyti visus šiuos užd., paprastai suteikiamos JA teisės.

Atstovybei atlikus savo f-jas, paprastai yra
pertvarkoma

į įmonės filialą.ĮMONIŲ RŪŠYS.

Pagal teisės pobūdį galima būti skirstyti įmones į: 1.viešosios teisės

jurisdikcijoje esančias, dažniausiai priklauso valstybei ar savivaldybėms.

Jos steigiamos kompetetingo valstybės organo aktu (vyriausybės

potvarkiu,ministerijos įsakymu). Šių įmonių verslas yra grindžiamas griežtu

pavaldumu ir atskaitomybe, o jų teisinių santykių realizavimo pagr. metodas

yra imperatyvinis, savo veikloje užtikrina visuomeninių poreikių

realizavimą (Utenos vandenys). 2.privatinės teisės pagrind steigiamas

įmones.Jos steigiamos privataus intereso pagrindu. Savo veikloje naudojasi

vienodomis teisėmis ir yra lygios. Pagr. veiklos principas yra

dispozityviškumas (galimybė pasirinkti tinkamą elgesio variantą). Yra

susijusi su steigėju sk. ir su veiklos materialinės bazės formavimo

principais: individualios įmonės, steigiama 1-o asm. arba šeimos;

kolektyvinės įmonės (AB, UAB, ŪB), nemažiau kaip 2 asmenys;

verslininkai,fiziniai asmenys, kurie verslą įgyvendina nesteigdami įmonių

(patentai). Pagal ūkinės veiklos pobūdį: 1.gamybinės, tai tokie verslo

teisės subjektai, kuriem medžiagas arba žaliavas transformuoja į išbaigtą

produktą, kuris tinkamas vartoti. Pagr. pajamų dalį sudaro atgautos lėšos

už pačių pagamintą ir realizuotą produkciją.2.prekybos įmonės, šios įmonės

specializuojasi prekių pirkime, pardavime, todėl gb mažmeninės prekybos

įmonės, parduotuvė, ar pan. Sa-vo veiklą vysto arbasavarankiš-kai arba

kartu su gamybinėmis įmonėmis. 3. gamybos-prekybos įmonės,savo veikloje

atlieka ma-žiausiai 2 verslo operacijas: pačios gamina ir realizuoja tik

pačių pagamintą arba kartu įgytą produkciją. 4.statybinės įmonės, laikomos

tos, kurios stato, renovuoja, restauruoja pastatus, tiesia kelius ir pan.

5.paslaugų įmonės, kurios teikia gamybinėms,prekybos, statybos įmonėms tam

tikras paslaugas (draudimas, prekių transportavimas).6.tarpininkavimo

įmonės, tai tokie verslo subjektai, kurie veikia kt įmonių vardu bei

sąskaita ir atlieka jų naudai įvairias operacijas (draudimo paslaugų

brokeriai). Pagal nuosavybės formą:1.privačios nuosavybės,kurios kapitalas

priklauso privatiems F ar J asmenims. 2.mišrios nuosavybės,kurių kapitalas

dalimis priklauso valstybei arba savivaldybei ir privatiems verslo

subjektams (Liet-os avialinijos). Valstybei priklausančios dalies įmonėje

administravimą vykdo Liet-os turto fondas.3.valstybinės įmonės, steigiamos

ir veikia valstybinio kapitalo pagrindu(atominė elektrinė).4.savivaldybių

arba municipalinės įmonės, kurios paskirtis tam tikroms specializuotoms f-

joms atlikti. Pagal kapitalo kilmę: 1.nacionalinio kapitalo, steigiamos LR

piliečių, JA arba valstybės kapi-talo pagrindu. 2.užsienio kapita-lo,

įsteigtos Liet-je ir veikia už-sienio piliečių ar JA kapitalo

pagrindu.3.mišraus kapitalo (be-ndros), jei jos steigiamos ir veikia LR ir

užsienio šalių piliečių ar JA sujungto bendro kapitalo pagrindu

(dažniausiai UAB). Pagal kapitalo kontrolės pobūdį: 1. pagrindinės įmonės,

turinčios savo pavaldume kt. struktūrinių padalinių, kontroliuojančių

padalinių ūkinę, finansinę veiklą,dažniausiai JA statuso neturi,o veikia

pagr. įmonių vardu (motininės įmonės). 2.antrinės įmonės (filialai,

skyriai, asociacijos), jų ūkinė, finansinė veikla vykdoma vadovaujant pagr.

įmonei (dukterinės). Šios įmonės dažniausiai turi JA statusą, savo atskirą

balansą, sutartis sudarinėja savo vardu, o veiklos kontrolė vykdoma per

kontrolinį akcijų paketą. Pagal dydį įmonės: 1.mažos; 2.vidutinės,

laikomos, kurių darbuotojų sk. neviršija 50 ir pajamos per 1m. neviršija

500 tūkst.Lt. Vadovaujantį darbą paprastai dirba tų įmonių steigėjai,

šeimos nariai,giminaičiai.3.didelės;4.labai didelės, priskiriamos tokios

įmonės,kurios viršija mažų ir vidutinių įmonių numatytus parametrus. Tokios

įmonės valdymo f-ja paprastai yra atskirta nuo nuosavybės teisės į įmonės

kapitalą. Pagal pelno siekimo požymį:1.pelno siekiančios:a)gamybinės,

kurios užsiima produkcijos gamyba, perdirbimu, realizavimu; b) negamybinės,

užsiima prekių perpardavimu,komerciniu tarpininkavimu,paslaugų teikimu ar

kt. pelną nešančia veikla.2.nepelno siekiančios įmonės, gb valstybinės

įmonės, visuomeninės organizacijos, viešosios įstaigos (profsąjungos,

švietimo, kultūros organizacijos). Jos paprastai užsiima komercine veikla,

bet pelnas yra panaudojamas tik nustatytų tikslų įgyvendinimui (tai nėra VT

subjektas). Pagal LR įmonių įst. yra tokios įmonių rūšys: 1.individuali

įmonė; 2.tikroji ūkinė bendrija; 3.komanditinė ūkinė bendrija; 4. AB;

5.UAB; 6.investicinė bendrovė; 7.kooperatinė bendrovė; 8.ŽŪB; 9.valstybės

įmonė; 10.savivaldybių įmonės. Pagal turtines atsakomybės laipsnį įmonės

skirstomos į: 1.visiškos turtinės atsakomybės, įmonės steigėjų turtas nėra

atskirti vieni nuo kt, todėl turtiniai nuostoliai išieškomi iš įmonės

turto, o kai jo nepakanka, išieškojimas nukreipiamas į įmonės steigėjų ar

savininkų turtą (IĮ, TŪB, KŪB); 2.ribotos turtinės atsakomybės, būdingas

turto atskirumo principas.JA SĄVOKA IR POŽYMIAI.

Turtiniuose santykiuose dalyva-uja 3 subjektai: 1.fiz. asmenys, jų

subjektiškumas nesudaro savarankiškos mokslinių tyrinėjimų dalies. Tik tam

tikra grupė (verslininkai) yra fiz.
grupė; 2.jurid. asmenys, laikomi

išvestiniais teisės subjektais. Juos sukuria fiz. asmenys, atlikdami

būtinas ir įst. nustatytas juridines procedūras. 3.valstybė. JA yra savo

pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, galinti savo vardu įgyti

ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Pirminiai

JA požymiai: 1.organizacinis vieningumas, kiekv. JA turi savo vidinę

struktūrą, kuri jungiasi į 1-ą vi-sumą išliekant vidinei f-jų pas-kirstymo

sistemai, siekiant vie-ningo tikslo. 2.civilinis JA veiksnumas ir

teisnumas, JA civilinėje apyvartoje ir versle dalyvauja savo vardu, įgyja

ir įgyvendina turtines ir asmenines neturtines teises, atsako už prievoles.

JA civilinis veiksnumas ir teisnumas atsiranda nuo įregistravimo momento,

kitaip nei fiz. Asmenims. 3.civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas,

realizuojamas dalyvaujant JA kaip ieškovui ar atsakovui teisme. Išvestiniai

JA požymiai: 1.JA pavadinimas; 2.atskiras turtas.JA STEIGIMAS.

Siejamas su steigėjų valios išraiška. Ta valia yra kryptinga, todėl gb

realizuojama sandoriu, pvz. jungtinės veiklos sutartimi, kuri vienintelė

žinoma iš sutarčių rūšių, pasižyminti vieningu kryptingumu. JA gb

steigiamas įst., ministro įsa-kymu, savivaldybės nutarimu ir kt.Steigiant

JA yra aktualūs dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai: 1. santykiai

susiklosto tarp JA steigėjų (dėl įmonės veiklos pobūdžio

nustatymų,įstatų,nuostatų sukūrimo, struktūros).2.susiformuoja tarp JA

steigėjų ir valstybės institucijų, šių santykių atsiradimo prielaidos yra

susijusios tuo, kad valstybė kontroliuoja JA steigimo teisėtumą(teisingumo

ministerija, registruoja politines partijas, religines bend-ruomenes; LT

bankas, išduoda leidimus steigti komerc bankus). JA steigimo būdai

(priklausomai nuo valstybės institucijų dalyvavimo steigimo procese

laipsnio ir registravimo pobūdžio): 1.potvarkinė tvarka, steigiamos

valstybės institucijos bei valstybinės ar savivaldybių įmonės.Paprastai yra

išleidžiamas įsakymas bei administracinio akto pa-grindu. JA teisės

įgyjamos nuo steigiamo JA įregistravimo registre,kurį tvarko LR statistikos

departamentas. 2.leidiminė tvarka, reikalingas leidimas steigti JA

(komerciniai bankai, steigiami gavus LB leidimą). Leidimo davimas, tai nėra

licencijos išdavimas. Šia tvarka gavus leidimą reikalinga sudaryti steigimo

sutartį arba priimti teisės aktą ir įregistruoti JA.3.pareikštinė tvarka,

steigiant užtenka pareiškėjo valios, registracija nėra būtina (prof.

sąjungos, religinės bendruomenės), steigimą reglamentuoja kanonų teisė.

4.pareikštinė, normatyvinė tvarka, svarbi yra steigėjų valios išraiška.

Nereikalaujama išankstinių leidimų, o registruojant JA, patikrinama ar jų

įstatytai atitinka įst. (UAB, AB, ŽŪB ir kt.).

JA steigimo dokumentai. JA steigimas neįmanomas be šių svarbiausių dok.:

1.įstatų ar nuostatų; 2.steigimo sutarties.CK nustato,kad kai kada įmonės

gali neturėti įstatų, o šių dok.f-jas užpildo steigimo sutartis ar steigimo

aktas. Steigimo sutartis ar aktas yra šiek tiek svarbesni dok. nei įstatai

ar nuostatai. Be steigimo sutarties ar akto juridinio asm. neįsteigsi.

Steigimo sandorį sudaro ir pasirašo įmonės steigėjai ar įgaliotas asm., bei

jų parašų tapatumą turi patvirtinti notaras. Steigimo susirinkimo metu turi

būti priimti įmonių įstatai ar nuostatai. Galima konstatuoti, kad įmonių

steigimo dok. atlieka 2 pagr.f-jas: 1.Juridinio fakto patvirtinimo f-ją.;

2.informacinę f-ją, nes registruojant įstatuose matosi kokio pobūdžio

verslu užsiims įmonė. Iš steigimo dok. turi matytis šie

duomenys:1.Įm.pavadinimas;2.JA teisinė forma; 3.JA buveinė; 4.JA veiklos

tikslai; 5.JA dalyvių susirinkimų kompetencija ir šaukimo tvarka; 6.JA

organai ir jų kompetencija; 7.JA steigimo dok. keitimo tvarka; 8.JA veiklos

terminas ir kt. nuostatos nu-matytos įstatyme. Įsigaliojus CK pradėta

realizuoti nauja tvarka steigiant JA, kuri perimta iš ES šalių, kad

steigiami privatūs JA neprivalo nurodyti veiklos rūšį, kuria jie ruošiasi

užsiimti. Įstatų mažėjimas nuo CK įsigaliojimo reiškia netenka aktualumo

anksčiau galiojusi nuostata, kad JA teisnumas yra specialus. JA teisnumą

vadinti specialiu nėra pagrindo. JA pavadinimas, jo teisinė apsauga. Norma

nustatanti JA pavadinimą yra imperatyvi. Kiekv. JA turi turėti pavadinimą.

Tai traktuojama kaip galimybė identifikuoti JA nuo kito JA. Pavadinimo

sudaryme egzistuoja liberalios nuostatos. JA pavadinime galima naudoti žodį

ar jų junginius, kurių nevartoja kt. JA. Maža išimtis padaryta dėl Liet.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3002 žodžiai iš 5996 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.