Visas leksikografijos egzamino magistro studijoms vpu
5 (100%) 1 vote

Visas leksikografijos egzamino magistro studijoms vpu

1.LEKSIKOGRAFIJA.Jos apibrėžimų yra daugybė.tai žodynų leidimo procesas.Parašyti gerą gramatiką,žodyną-pranc.mintis ir tikslas.Yra preskriptyviniai(norminamieji) ir deskriptyviniai(aprašomieji) žod.Tai,kas yra leksikologijoj,t.b.leksikografijoj.Kalbinės inform.veikalai:istorinis,dvikalbis,vardų,dialektinis,vartosenos ir kt.žodynai.Kalbinis žod.-klb.terminų žod.,pvz.:rašybos,tarties žodynai.Mūsų žod.yra semasiologiniai.Nuo formos einama prie reikšmės.Onomasiologinis žod.-sisteminis žod.(pvz.J.Paulausko“Sisteminis liet.klb.žod.“).Žod.vienetas yra leksikos vienetas.Leksema-to vieneto formų ar morfemų rinkinys;tai mūsų leksikos vienetas leksikografijoje. Nėra vieningos žodynų tipologijos.Leksikogr.susideda iš teorijos ir istorijos.Žodyno objektas-sistemiškas leksemų sąrašas,ž.ir ž.junginiai ir informacija,kurią autorius pasirenka įdėti su kiekv.leksema.Žodynų klasifikacija:Vienakalbiai:a)kalbos žodynai;b)bendrieji žod.;c)specializuoti žod.(pagal klb.reiškinius-specialieji žod.) ir Dvikalbiai arba daugiakalbiai:a)teminiai žod.;b) specializuoti žod. taip pat.

2.Istorija. 18a.pr.Kr.Egipte buvo sudarinėjami ž.sąrašai(praktiniu atžvilgiu).Tai buvo pradžia.Jie vad.onomastikonai. Mesopotamijoje buvo naudojamos iškaltos molio lentelės ženklai,šumerų ir akadų atitikmenimis-dvikalbiai jau reiškė. 2tūkst.pr.Kr. ž.sąrašai sisteminami pagal sąvokų grupes.17a.pr.Kr. hetitų raštininkai tuos šumerų arba akadų sąrašus papildė savo žodžiais-trikalbis sąrašas pasidarė. Itūkst.pr.kr.buvo sudaryti I-ieji Indijoje žodynai;tai vedų himnuose nesuprantamų ž.sąrašai. graikai yra Europos leksikogr.pradininkai.prasidėjo skaitant poetinius tekstus.5a.pr.kr.Homero ir kt.autorių tekstai jau buvo pasenę ir sunkiai suprantami,tad juos reikėjo aiškinti. Tas aiškinimas vad.glosa.T.y.glosografijos(rašymo)pradžia.Tas sąrašas vad.glosarijus,sudarytas ABC tvarka. Romėnų pirmieji žod.daugiau yra gramatiniai veikalai. Europos klb.ratas prasiplėtė,kad buvo rašomi tautinių kalbų žodynai-pirmasis italų klb.žod.1612m.;jį išleido akademija della Crusca. Mūsų I-asis trikalbis žod.išleistas 1620m.VLN.

3.Medž.atranka,pateikimas. Antikos ir viduramž.laikais buvo rengiami lot.,gr.,ir hebrajų žod.Jiems parenkami tautinių klb.žodžiai.Tai dvikalbiai žod. Dabart.žod.tipai atspindi prkatinius klb.,leksikos poreikius.Nėra universalaus žod. Fenomenologinė tipologija-pagal išorinius požymius(pvz.,kišeninis žod.).Pagal sandarą:abėcėlinis,teminis tipas ir pan.Pagal funkcinę tipologiją yra paskirtis arba vartojimas.jie reikalauja inform.specializavimo(tarimo,rašybos,etimologinis žodynai).Lingvistinė tipologija-pagal kalbų skaičių.Rus.V.Ščerba suskirsto į 6 priešpriešas:1)akademinis žod.ir žod.-žinynas. A.ž.turinys-tam tikro žm.rato reali tam tikro laiko kalbinė sąmonė. Žod.-žin. yra pirmiausia enciklopedinis;tai yra tarmių žod.2)encikloped.žod.ir bendrasis žod.šis žod.-tai universalumo siekimas.3)tezaurus ir paprastasis(aiškinamasis arba verstinis)žod.Tezaurus turėtų atspindėti visą klb.(akcentuojama apimtis),o paprastasis turi aiškinti klb.sistemą.4)paprastasis arba verstinis žod.ir ideologinis žod. Tai sisteminis,pagal sąvokas,t.y.sąvokų žod.Mūsų sisteminis žod.yra J.Paulausko.5)aiškinamasis ir verstinis žod.Pirmas aiškinam.buvo Pranc.akademijos žod.tikslas-norminti klb.,reguliuoti vartoseną. Verstiniai žod.- a)tai ta pačia klb.,kaip ir žodis,t.y.vienakalbis žod.;b)vienos klb.žodžius aiškinti kitos klb.žodžiais. Verst.žod.trūkumas-nepakankamas neatsižvelgimas į kalbų poros sąvokos sistemos adekvatumą.6) neistorinis ir istorinis žod.Istorinis turi tikslą pateikti ž.istoriją,arba pateikti visas reikšmes,kurias turi ar turėjo per visą klb.istoriją.Vienas geriausių vok.H.Paulio“Vok.klb.žodynas“(2003m.išėjo 23leidimas). Neistorinis yra paprasčiausias „Dabart.liet.klb.žodynas“.

4.Žodynų 3 informacijos grupės. 1.viršelio informacija:a)pasirodymo arba parašymo laikas ir aplinkybės;b)g.b.užsakovas;c)autorius arba autoriai(ar originalas ar nuorašas);d)adresatas,paskirtis;e)šaltiniai(spausdinti ir rankraštiniai);f)apimtis psl.ir ž.;g)publikacijos arba perspaudai;h)tyrinėtojai arba tyrinėjimo apžvalga(žod.istorija). 2.leksikologinė informacija. Žod.,kaip tam tikro laikmečio leksikos šaltinis,dokumentas.Leksikos turinys.Teminės grupės,įskaitant tikrinę leksiką,perimamumas ir originalumas,indėlis į to meto leksiką.Išliekamumas.kilminės grupės.Sinonimika.3. Pati leksikografija.medžiagos pateikimas.gramatiniai dalykai(gramat.+žodis)+ž.vartojimas(sintag.ir paradig.santykiai).

5.SIRVYDAS. savo amžiumi nenusileidžia vengrams ir italams,Vln;17a.pr.Senuosiuose raštuose 1579m.buvo manoma,kad gimė S.Vėliau manoma,kad gimė 1578-1581m.(Rabikauskis).Kilęs iš rytų aukšt.ploto. S.iškilo į teologijos aukštumas,sakė Jono bažn.lietuvišk.ir lenkišk. Pamokslus.Be „Punktų sakymų“parengė liet.klb.žodyną“dictionarum trium lingvarum“.žod.neoriginalus 2prasmėm:ne nuo liet.klb.pradeda; žodyną parašė remdamasis 2žodynais,iš kurių paėmė lenkų+lotynų k. žodžių registrus+lietuviškus. Patį žod.sudaro net apie 14 000 žodyninių straipsnių, juose lietuviškų žodžių yra apie 10 000, didžioji dalis ne tie patys. Žodžiai pateikiami taip:Dktv.-vns.V. ir dgs.V.,jokių galūnių ir
linksniuočių nėra.Iš ž.junginių matyti kt.linksniai.Būdv.-vyr.g.vns.(jiems prilyginami dalyviai).Vksm.-senovine lot.k.praktika remiantis,aiškinami esam.l.Iasmenys. Ne vienas ž. yra perimamas. Yra lietuvišk.ž. ir šalia jo skolinys,pvz.:lakštas ir gromata. Parinko lietuv.atitikmenis iš spausdintų šaltinių(iš Daukšos“Postilės“). Antras šaltinis yra pati gimtoji S.klb. jo raštuose vak.aukšt. am,um,an,un yra dėsningas santykis,pvz.,bumba-bamba,umžinas,unksti,valunda. Išlaikyta nemaža senųjų klb.formų. Pir.leidime buvo palikęs net apie 600 neišverstų į liet. klb. žodžių.Antram turėjo likti daug mažiau,nes trečiajame tėra vos apie 100. S.žod.yra savotiška liet.leksikos kūrimo ir atrankos laboratorija. Dabart.mūsū leksikos pagrindai paveldėti iš 17a. pasitaiko ir svetimybių:turma(kalėjimas),nabagas(neturtėlis). S. Žod.skirtas lot.klb.,bet peršoko šią paskirtį ir tapo I-uoju leksikografijos paminklu. S.žod. bene 100m.buvo vienintelis liet.klb.informantas,mokymosi priemonė tol,kol prasidėjo žod. ML. VUbiblioteka turi vieną 1642 m. leidinio egzempliorių ir tris 1677m.

6.ML leksikografija. Liet.leksikogr.iki 1804m.tilpo į Balaišio kn.“klb.ir žm.“.ML leksikog.-visos liet.leksik.sudedamoji dalis.lietuvninkai susiformavo apie 16a.Prūsijoj.Ji-daugiakalbė,daugiatautė šalis.1542,karaliaučiuj įsteigtas partikuliaras,iš kurio išaugo u-tas Albertina.1547Mažvydas I lietuv.kn.išleidžia.Mažv.,Bretkūnas ir Vilentas pirmuosius raštus išleido be gramatikų ir žodynų.Vienintelis biblijos tekstas buvo išleistas 1625m.(J.Rėza).1643m.kunigas Sapūnas parašė liet.k.gramatiką.1673m.ji tik buvo išleista.Tuo pačiu metu 2gramatikas įteikė Tilžės kun.D.Kleinas (1609,1666) su lietuvišku žodynu.Apie šį Kleino žod.žinoma tik tiek,kad jis buvo Kleino,o koks žod.buvo,g.tik spėlioti.jei jo žod.buvo išlikęs iki 1638m.,arba žod.buvo niekam nereikalingas,arba iki 1638m.nebuvo nieko žinoma. Tačiau Kleino autorystė neįrodoma. Tai ko gero I-asis realus 17a.vok.-liet. klb.žodynas. Žod.pratarmėje-pirma dalis-žod.istorija,antra-apie žod.sandarą. maždaug 9200vok.ir 27000liet.ž. universalaus pobūdžio žod. skirtas ML kunigams,kad galėtų skaityti vok.tekstus. žod.yra neišplėtotas leksikografiškai. Turėtų būti 2 dalykai:a)gramat.ž.charakteristika;b)vok.(ar liet.atitikmenų). nėra ž.vartosenos iliustracijų. Tačiau tai pirmas realus darbas,kur liet.klb.leksika gavo leksikogr.pavidalą:a)buvo atrinktas tam tikras kiekis ž.(apie 9000);reikėjo tai daryti pirmam,nebuvo,kur žiūrėti;b)šiems žodžiams pateikti lietuviški atitikmenys. Tuo pačiu pradeda dvikalbių žod.tradiciją ir ML leksikogr.,kur paralelinė klb.yra vok. Žod.atspindėjo lietuvninkų materialinę ir dvasinę kultūrą(17a) ir užfiksavo tos klb.atminimą iki mūsų laikų. Žod.atskleista nemaža 17a.liet.klb.prūsinės atšakos leksikos,fonet.ir morfol.ypatybių.“trukūmas“-žod.liko neišspausdintas.

7.CLAVIS. žod.rengimas buvo aktualus dalykas. Pretorijus vyresnysis domėjosi žodynu ir rinko medž.,nes 17-18a.buvo apie 10žm.,kurie rinko ir domėjosi žod.medž.Mūsų Pretorijus gimė Tilžėje.Mokėsi Karal.u-te.Buvo Kleino gramatikų peržiūrėjimo komisijos nariu.9giesmes parašė(ar išvertė).I-asis liudijęs Clavis yra Lepneris.Manoma,kad žod.parašytas apie 1675m.CLAVIS-rankrašt.vok.-liet.klb.žodynas.čia sv.,kad išverstos vok.biblinės iliustracijos į liet.k.,nes mes neturėjome biblijos lietuviško vertimo.Bretkūno biblija taip ir buvo neatspausdinta. 1šaltinis-Pretorijus galėjo imti iš Bretkūno biblijos,2-tai paties Pretorijaus darbas.Žod.nėra parašyta,kad tai jo darbas.Jis yra be metų ir be autoriaus.žod.rankrašt.turi du įrašus:1)šis žod.priklauso Šimelpenigiui;2)Štimeriui.Tai vėlesni kunigai,matyt,tą žod.paveldėję. žod. nebuvo baigtas.ir jį kažkas papildinėdavo. Žod.originalo yra 2511psl.,kurie susideda iš 2tomų.209p.yra visiškai tušti-tai rodo žod.nebaigtumą. dar yra adenda,t.y.priedas-tam tikri ž.,kurie buvo praleisti. Yra 18000vok.ž. ir apie 15000lietuviškų atitkmenų.tas žod.rastas Karal.u-te,parvežtas 1946m. turinys yra biblijos leksika(konkordansai). Dar yra šnekam.klb.ž. ir kartu jos posakių,frazių,iliustracijų. Yra pridėtas smulk.tautosakos rinkinys:3mįslės ir 101 patarlės ir priežodžiai.I-asis specialus tautosakos rinkinys. Sv.-čia yra ne vienas toks priež.ar patarlė,kurios nėra Brodovskio žodyne. Vok.ž.ne visais atvejais verčiamas.tai vėl rodo,kad žod.nėra pabaigtas.lietuviški atitikmenys gramatiškai yra informatyvūs,pvz.,rašomas dktv.kilmin. ir giminė. Šio žod.reikšmė yra gan didelė-vienas reikšmingiausių bandymų pateikti du leksikos sluoksnius(relig.ir šnekam.k.leksiką);tą leksiką iliustruoti;leksikografinis pateikimas,kuriuo Clavis išsiskiria iš kai kurių kt.žodynų;žod.reikšmingas savo smulkiąja tautosaka.Rodo autoriaus išsilavinimą bei žodynininko meistriškumą.yra mūsų humanit.kultūros šaltinis.

8.Halės žodynai.Richteris. 17a.mes jokio spausdinto žod.nepaveldėjome,o 18a.-ML gyventojams didž.nuostolį padarė maras,kuris išnaikino iki 40proc.lietuvninkų.šio maro pasekmės-ekonominis krašto pakilimas su kultūrinėmis pastangomis.1718m.įsteigtas liet.klb.seminaras.Karal.u-tas turėjo ruošti lietuviškoms parapijoms kunigus(ortodoksus).liuteronizmo pakraipa-pijotizmas(pamaldumas).Idėjas įgyvendino
Frankė.jis buvo teologas,idėjas skelbė Leipcige,didelis Špėnerio pasekėjas Halėje.1694m.buvo įsteigtas Halės u-tas.1727m.buvo įsteigtas IIliet.k.seminaras Halėje ir tokiu būdu čia pradėta dėstyti liet.k.,nes buvo ruošiami pietistinės pakraipos mokyt. Ir pamokslininkai rytų prūsijai.Veikė nuo 1727iki1740m.per tą laiką buvo parengta 40žm.,kurie dirbo lietuviškuose parapijose.Karaliaučiuj buvo išleistos 2Kleino gramatikos,bet nebuvo žodyno.Halėje buvo 2pirmieji liet.k.seminaro vadovai:Richteris ir Hakas.Su Richterio vardu yra susijęs vok.-liet.k.žodynas.Jis yra be pavardės.turime tik perrašymo metus. Tai galbūt yra Krauzės žod.nuorašas. žod.yra tyrinėjęs Špechtas. Žod.rankraščio yra 30psl.yra 30000ž. 12750 vok. antrašt.ž.,iš kurių 1500yra be atitikmenų.9700yra lietuv.ž. tai pirmiausia reiliginės leksikos žod. Richteriui priskiriami 27 šakniniai ž.su –štein-,o Lexicone-tik 9 ž. randami su -štein-. Žod.trūkumas-daugelis ž. yra gramatiškai necharakterizuojami. Žod.turinys:gamta ir aplinka(akmuo,kalnas,lyguma,žemė);pastatai,dalys(pirtis,lubos);buitis(alus,dešra,kėdė,lova);žmogus(brolis,dėdė,duktė);amatai,profesijos,soc.sluoksniai(artojas,bajoras,kalvis),ligos(gumbas,liga);veiksmai(akėti,malti);religija(krikštas,poteriai,klebonas);kultūros sąvokos(knyga,mokslas,studentas);onomastika(Kalral.,Ragainė,Tilžė). Tas žodynas yra išsaugotas. Ir reikia laukti jo publikacijos ar atnaujinimo.

9.P.Ruigys. g.b.,kad jo pavardė lietuviška. Kt.kildina iš vok.Ruhig.1735m.jau buvo paršęs“Lietuvių k.kilmės,esmės ir būdo tyrinėjimas“. Tuo metu dar nebuvo lietuv.biblijos,ir kažkas suorganizavo liet.vertimą,kurio red.buvo P.Ruigys.1747m.jo žod.“Liet.-vok.,vok.-liet.“.išleistas kartu su tyrinėjimu. Pliusas tas,kad yra žodynas,kuriame pakankamai ž. ir posakių įv.bendravimo srityse ir religijoj;ir,kad yra tyrinėjimai. Hako žod.netenkino,nebuvo l.geras,išsamus,todėl P.R. ir sumanė rašyti savo žodyną. Žod.pradėjo rašyt,parašęs bibliją 1735m. pirmam registrui panaudojo Hako žodyną.new šaltinių nebuvo,išskyrus bibliją.naudojo ne tik Hako žod.,bet ir Sirvydo žod.,1677m.leidimą. savo žod.vokiečių daliai Ruigys pasitelkė Weismano 2dalių vok.registrą,kuris būdamas universalaus pobūdžio,papildė R.žod.leksiką. jis iš Weismano perėmė dviklabių žod.skirstymą į analitinį ir sintetinį.dar perėmė ž.pateikimą lizdais-tai išplėtė lizdinio redagavimo tradiciją.weism.iliustracija pateikiama kaip Ruigio lizdinis ž. ruigys dėjo ir savo žodžių iš šnekam.klb. jis vertinamas kaip pirmasis žodynininkas,išspausdinęs pluoštą priežod.ir patarlių. Liet.-vok.dalis turi 192psl.,kur yra 7680ž.ir jų junginių,o vok.-liet.dalis turi 423psl.ir maždaug 24000liet.ž.ir jų junginių. Žod.atitinka 18a.Ipusės Europ.dvikalbio žod.tradiciją. Aukščiausias Ruigio žod.įvertinimas-jo panaudojimas Milkaus žodyne.

10.J.Brodovskis. biografijos neturime.gimęs Geldapėje(Lenkijoj).manoma,kad gimęs 1692m. apie jį daugiausia žinome iš amžininko Ostermejerio.jis matė žodyną ir 2jo dalis.aptarė B.entuziazmą renkant atitikmenis. Ostermej.tas žod.buvo reikalingas,kaip mitologijos žod.,kurį panaudojo diskusijoje dėl Prūsijos kilmės. B.žod.medž.rinko iš gyvosios kalbos.žod.nebuvo išleistas. Milkus leido savo žodyną,panaudojęs Ruigio žod.ir papildęs ž. iš Br.žodyno. Br.žod.studijavo Neselmanas(1851m.)Ypač Šleicheris. Jis perima senovės prūsų dievybių sąrašą,kur išlaikyta Br. Užrašymo tvarka ir forma. IIdalis(liet.-vok.)yra dingusi. Yra Idalies(vok.)titulinis psl. Yra ir liet.k.žodžių linksniavimo lentelės. IId.pagrįsta Hako žodynu. Daugelyje psl. Papildymai daro žod.sunkiai įskaitomą. Priežodž.ir mįslės dažnai pateikiami iškart po antrašt.ž. Lebedys paskelbė šio žod. tautosaką ir nurodė šaltinius. Sako,kad patarlių yra daugiau kaip 2000 (abiejuose žod.dalyse). kai kurios patarl.kartojasi. lebedys ieško atsakymų,iš kokių šaltinių tai buvo paimta. Gal iš Anoniminių patarl.ir priežod. Rinkinio(1687),ar dar iš kažkokio šaltinio. Br.ėmė iš 2pagr.šaltinių žodžius:1)lietuviškos (1735)biblijos vertimas;2)šnekam.klb.leksika. Br.sukūrė savo žodyno antraštyną(rodo,kad ž.paimtas iš biblijos). Ne konkordanciniai ž. pateikti dvejopai:1)t.y.naujas vardyno ž.arba registro ž. yra savar.vienetas vokiškas su liet.atitikmenimis.2)papildomi ž. prie pagr.šaltinio;jie sudaro giminiškų ž.lizdą. yra ir fakultatyvinių elementų,kur vok.ž. yra pristatomi,aiškinami. Yra lakūnos-ž.,kuris neturi savo atitikmens. Tokie ž. dažnai paties Br. apibūdinami. Dažnai prie vok.ž. duodamas ir vertimas į lot.klb. yra vokiškų homoniminių formų aiškinimas. Autorius nurodo abi skirt.klb.dalis,pvz.,dktv.ir vksm. Gramatinė charakt.yra ne kiekv.žodžio;nėra sisteminga. Savo registru jis pralenkia Hako ir Ruigio spausdintus žodynus ir rankraštinį Clavis. Jo pateikta lietuviškoji medž.yra keleriopo pobūdžio leksika,ž.junginai,smulk.tautosaka,nes ankstesnių žod.paveikslėliai nebuvo iliustruoti. Žodyne yra sukaupti keliolika tūkst.liet.ž. užrašymų. Daugiau nei 1000patarlių galima laikyti frazeologizmų prototipais.

11.Liet.k.sinon.ir anton.žodynai. 1961m.išėjo pirmasis liet.k.sinon.žod. ln ir Kaune,kurį sudarė A.Lyberis.žod.yra nedidelės apimties-720 ž.lizdų su daugiau kaip 3900ž. tai
žod.,skirtas mokykloms. Medž.imta iš visų sv.iki 1961m.pasirodžiusių žod.,grož.liet.liter.,iš gyvosios liaudies kalbos. Sudarytas abc tvarka pagal pirmą ž.-dominantę. Į žod.neįeina gramat.,sintaks.,loginiai sin.pateikiami tik leksiniai,rečiau morfol.sin. frazeolog.pateikiami lizdo pabaigoje. 1980m.išėjo antrasis Lyberio sin.žod.,daug platesnis,išsamesnis.jį sudaro apie 5200sinoniminių ž.grupių,apimančių per 27000ž. tai aiškinamasis,atrankinis,dabart.liet.k.žod.skirt.nuo pirmojo žod.,didelis dėmesys skirtas stilistiniams sin.,pateikiami sutrump.,nurodantys stilistinį atspalvį. Sudarytas abc tvarka.“Liet.k.sin.žodynėlis/sud.Bindokienė,1982“-šis žod.yra l.trumpas-apima 878sin.ž.lizdų su daugiau kaip 3700ž.(kn.apimtis 285p.). jis skirtas kaip vadovėlis užsienyje besimokantiems moksleiviams,tad daugiau prakt.pobūdžio. Nekirčiuotas,nėra aiškios sin.pateikimo hierarchijos,ne visi pateikti sin.vartojami,gausu pasenusių sin. „pranc.-liet.k.sin.žod./sud.Melnikienė,1999“- l.išsamus dabart.pranc.k.aiškinamasis,atrankinis,norminamasis,abc sin.žod.,skirtas vertėjams,pranc.k.specialistams,visuomenei.žod.apimtis 693p. Sin.iš pranc.k.ne tik išverčiami,bet ir lietuv.paaiškinami reikšmių niuansai,sutrump.nurodomi spec.terminai,ž.vartojimo sritis,stilistiniai atspalviai ir kt. „Liet.k.antonimų žod.,1985“-tai pirmasis liet.k.ant.žod.,apimantis 920 antoniminių porų(žod.sudaro 160p.).Tai aiškinamasis norminis žod.,skirtas mokykloms(mokomasis),kirčiuotas. Žod.apima tik b.k.ž. Ant.poros dedamos pagal abc. „Antonimų žod./sud.Ermantytė,2003“.Apimtis 582p.,pretenduoja į išsamų mokslinės paskirties žod. tai aiškinamasis,atrankinis,norminamasis žod. medž.rinkta iš akademinio „Liet.k.žodyno(1-13t.) bei žodyno kartotekos,grož.liter.,spaudos,tautosakos,gyvos liaudies kalbos. Į žodyną įeina tikrieji antonimai.

12.Juška-žodynininkas. Į liet.filologijos istoriją įėjo kaip vienas žymiausių 19a.leksikogr. ir liaudies dainų rinkėju(surinko apie 7000dainų).19a.vid. Juška ėmė rinkti šnekam.k. faktus,kartu iškeldamas šnek.k.kaip pagr.kalbinio darbo šaltinį.pirmasis jo leksikogr.darbas yra 1853-1854m.parašytas“Slownik posko-litewski“.tai len.-liet.k.žod.,turintis 7000ž.registrą. rankraštį sudaro 274p. Lenkiški ž. Juškos žod.išversti ne tik į liet.k. žod.dar turi lotyn.ir rusiškus atitikmenis.A.J.pradėjo galvoti,kad pavieniai ž.klb.mokslui ir praktikai negali duoti tiek naudos,kiek ištisinis klb.tekstas.Pradėjo užrašinėti šnek.k.tekstus.rinkti iš žm.ne tik ž.,bet ir užrašinėti tų ž.reikšmių aiškinimus,etimologijas.taip kaupėsi medž.naujam žod.,kurį vėliau pradėjo rašyti.žymiausiu leksikogr.darbu yra laikomas liet.-lenkų klb.žodynas.per 20m.užrašė apie 30000šnek.k.žodžių.Ž.žodyne išdėstyti straipsniais.kadangi žodynui užrašinėjo l.įv.tarmių medžiagą,todėl ir kirčiavimas žod.l.įvairus.Oficialiu žod.redaktoriumi buvo paskirtas I.Jagičius,1884m.pasirodė pirmosios žod.korektūros.Visos žod.išleistos knygos buvo spausdinamos Rusijos Mokslų akademijoj.Visas pirmasis žodyno tomas turi 721žodyno teksto puslapį.Dėl nemažo skaičiaus įdomių kituose raštuose neaptinkamų 19a.liet.k.faktų šis žodynas svarbus ir dabar.

13.K.Būga. 1912m.dar studentaudamas.B.išleido pirmąjį savo leksikg.darbą-Liet.-rusų klb.žodynėlį“.jis buvo skirtas prof.B.de Kurtenė skaitomam liet.klb.kursui.tai mokomoji knyga,skirta praktiniam reikalui.yra tik 38p.Visi B.girdėti ž. šiame žod.yra sukirčiuoti.negirdėti-palikti nekirčiuoti.1912m.Peterburgo mokslo akademija jam paveda suredaguoti ir išleisti A.Juškos žodyno IItomą(K-L).B.iš A.J.medž.norėjo padaryti tobulą liet.k.žodyną.dirbdamas prie šio žod.B.prisirinko daug ž. ir būsimam“Liet.klb.žodynui“.B.savo kartotekoje apliko apie 46000tikrinių vardų.K.B.“Liet.k.žodyno“I sąsv.išėjo 1924m.1925m.išėjo B.žod.II sąsv.Būga savo žod.aiškino ž.reikšmes,iliustruodamas jas gyvosios k.ar raštų sakiniais,pateikė kai kurių ž.etimologiją,kartais nurodė net geografinį vieno ar kito ž.paplitimą bei suregistravo jį liečiančią literatūrą.taigi B.žod.nėra vien tik aiškinamasis,bet kartu istorinis-etimologinis. Yra alfabetinis,ne lizdinis.B.žodynas pradėjo naują lietuvių leksikografijos vystymosi etapą-dižiojo“Liet.klb.žodyno“leidimo etapą.

14.Akademinis liet.k.žodynas. išleistas 1941-2002m.-svarb.20-21a.pr.leksikogr.darbas.Žod.sudaro 20t.Jo rengimo pradžia laikytini 1902m.,kai Būga pradėjo tvarkyti savo ž.rinkinius,rašyti ž.į atskiras korteles,davusias pradžią dabart.“liet.k.žodyno“kartotekai.1941m.buvo išleistas žod.I tomas(A-B);1947-IIt.(C-F).žod.turinį sudaro žodžiai:1)paimti iš kt.žod.(spausdintų ir ne);2)išrinkti iš mūsų raštų;3)surinkti iš gyvosios mūsų kalbos.Naują žod.redagavimo instrukciją parengė J.Kruopas ir kt.Į žod.nutarta dėti daugiau tarpt.ž.,iliustravimui parinkti sakinių.Nuo 17tomo vyr.redakt.-Vitkauskas.“LKŽ“,apimantis lietuvių klb.leksiką nuo pirmųjų rašytinių šaltinių iki dabartinės šnekamosios ir raštų kalbos,yra svarbus ne tik liet.ir baltų kalbotyrai,bet ir slavų bei apskritai ide kalbų tyrinėjimui.Didžiulę reikšmę žod.turi klb.praktikai-padeda ugdyta bendr.k.,kelti klb.kultūrą.Žod.kartoteka nuolat pildoma.1999m.duomenimis,joje yra daugiau kaip 4
mlj.kortelių.Būga g.b.laikomas dabartinio „LKŽ“ pradininku.

15.19a.liet.k.žodynai(Poška,Sutkevičius,Daukantas). Vienas žymiausių 19a.pr.žem.rašytojų-D.Poška.Reikšming.jo darbas-dviejų tomų(2085p.)nepabaigtas rankraštinis žod.(liet.,lenk.,lot.).Jame į pirmą vietą iškelti ne lietuviški,kaip nurodyta antraštėj,bet lenkiški ž.,o į antrą-lotyniški(iki p.500) arba lietuviški(nuo p. 500). Žod.trūksta griežtesnės sistemos,neretai nukrypstama į įv.istorinio ir etnografinio pobūdžio aiškinimus.ne visų lenk.ž. įrašyti lietuviški atitikmenys.1824m.parašė nedidelį lyginamąjį lotynų ir liet.klb.žodynėlį. jame surašyti beveik 700panašių lotyniškų ir lietuviškų žodžių,pvz.,barba-barzda,nox-naktis.išliko dar kitas nedidelis Lenkų,lot.,liet.klb.žodyninės medžiagos rinkinys,kurį Poška vėliau iš dalies panaudojo savo didžiajam žodynui,pradėtam rašyti 1825m. ir dirbamam intensyviai iki pat mirties. D.Sutkevičius. Pirmasis leksik.darbas 1835m.parašytas liet.-lenk.žodyno rankraštis.Iš 1048psl.,rašyta tušu,jame yra apie 18000ž. su iliustraciniais sakiniais.Jo dvikalbis žodynas sudarytas remiantis Sirvydo lenkišku-lotynišku0lietuvišku žod.ir kt.senaisiais raštais.Jame pateikta nemaža iliustracinių pvz. Iš keliolikos senųjų relig.raštų ir šiek tiek iš Bogušo veikalo apie liet.tautos ir klb.kilmę.šis žod.neretai traktuojamas kaip I-asis istorinis liet.k.žod.,nes apima Sirvydo žod.ir pagr. 16-19a.pr.liet.raštijos paminklų leksiką. Vėliau Sutkev.šį žod.išplėtė ir apie 1842m.parašė naują,didesnės apimties,4 dalių (1529p.)liet.-lenkų klb.žodyną.trečias jo leksik.darbas-trikalbis žod.liet.,lenk.,lot.kalbomis. Apimtis-404numeruoti p.ir 23p.papildymų.Žodyne yra apie 19150liet.ž. su lotyniškais ir lenkiškais atitikmenimis. Apie 720ž.(pasikartojančių,įv.darybos variantų ir pan.)išbraukta.S.Daukantas. I-asis žod. yra lot.-liet.k.Žodrodys-vienintelis spausdintas(1838)42p. leksikogr.darbas.Kruopas jame suskaičiavo apie 2350lotyn.ž.bei 250junginių ir 3880lietuv.ž.bei 260junginių.Jame neretai pateikiama gramat.nuorodų,iliustracinių pvz.,ir,svarb.,didžioji dalis lotynų k. ž. pateikta su pagrindinėmis formomis.kitas darbas-Mažasis lenkų-liet.k.žodynas(rašytas po 1838m). jo išlikusi tik 10-12dalis-2244vokabulos,nors visas galėjo būti net apie 23000.Žod.lenkiškas registras paimtas iš Litvinskio lenkų-lot.,pranc.k.žodyno;buvo naudojamasi Sirvydo žodynu.Minėtinas Daukanto lietuvių-lotynų k.žodynas.Kruopo duomenimis,kad lietuviškoje dalyje aiškiai surašyta abc tvarka 3977ž. Žod.buvo rašytas lietuviams,mokė „kurti tekstus liet.klb.“ Ketvirtas,pats didž.žodynas sąlygiškai vad. Didžiuoju lenkų-liet.klb.žodynu. jis parašytas tarp 1850-1856m.Žod.lenkiško registro šaltinis yra Ropelevskio lenkų-pranc.k.žod.,tai rodo visa didžiojo žod.struktūra,beveik identiški iliustraciniai pvz.,tokie pat ypatingiau pateikti antraštiniai straipsniai.Daukanto žod.ž. gramat.charakteistikų beveik neturi;žod.sandara daug paprastesnė.Jis į savo žod.perkėlė ne visus Ropelevskio pateiktus lenkiškus ž.:nedėjo dalies vietovardžių;neįtraukė tam tikrų tarpt.ž.ir pan.Autorius buvo pradėjęs redaguoti žod.,tik nepabaigė.Daukantas laikytinas pirmuoju rimtesniu lietuviškos gramatinės terminijos kūrėju,pvz.,būdv.,dantiniai,lūpiniai,nosiniai,klb.dalys,laipsniai ir kt.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 3972 žodžiai iš 7488 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.