Vykdomieji dokumentai rūšys išdavimas pateikimo vykdymui terminai vykdymas
5 (100%) 1 vote

Vykdomieji dokumentai rūšys išdavimas pateikimo vykdymui terminai vykdymas

TURINYS

ĮVADAS 4

1.VYKDOMŲJŲ DOKUMENTŲ RŪŠYS 6

1.1 Vykdomasis raštas bei teismo įsakymas 7

1.2 Institucijų (pareigūnų) nutarimai dėl administracinių baudų ir kitų turtinių išieškojimų. 9

1.3 Notarų vykdomieji įrašai 11

1.4 Hipotekos teisėjų nutartys 12

1.5 Valstybinių mokesčių inspekcijų sprendimai 13

1.6 Muitinės įstaigų sprendimai 14

1.7 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei teritorinių skyrių sprendimai 14

2.PATEIKIMO VYKDYMUI TERMINAI 15

3.VYKDOMŲJŲ DOKUMENTŲ VYKDYMAS 15

4.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 41

5.LITERATŪRA 45

6.PRIEDAI 46

RESUME

The topic of my diploma work is “Executions of Judgement (Kinds, the Terms of Delivering In Deed, Execution)”. In my opinion it is the most important stage in the civil procese law. But some judgements do not need execution, they are take their importance from the moment the judge has decided. In my diploma work I talk about those executions, which does not take act from the moment they are made.

In my work I introduce executions of judgement very short, the terms of delivering in deed and the procese of execution. Also I tell about the problems the bailiffes meet in their work.

Execution is made by the bailiff – a special officer. He is appointed by the Minister of Judgement. He must keep laws in his actions while he is making an execution of judgement.

There are 7 bailiffes in the offise of Alytus, but unfortunately there is a neėed of much more of them. For example, there are 13 judges in the district court of Alytus.

The procese of execution is quite difficult to understand. And it is more difficult to explain.

There are quite a lot of kinds of executions of judgements, bet the procese of executing them is almost the same. This procese is talked about in my diploma work.

Reading my work would help an ordinary human to understand the most important stage of the civil procese law. A human cannot be literated in of the kinds of law, but in my opinion everyone of us must knaw his rights.

ĮVADAS

Gilesnės mokslinės vienos iš Civilinio proceso stadijų – teismų sprendimų vykdymo analizės Lietuvos mokslininkai ir praktikai nėra atlikę. Lietuviškos teisės literatūros šia tema taip pat beveik nėra. Sprendimų vykdymo klausimai iš esmės gvildenti tik kai kuriuose teisės mokslo šaltiniuose, CPK komentare. Tenka pripažinti, kad dabar visuomenės nepalankų teismų darbo vertinimą daugiausiai lemia nepatenkinamas teismų sprendimų vykdymas. Mano nuomone, tam yra keletas priežasčių: galiojančių įstatymų netobulumas, netinkamas darbo organizavimas, silpna materialinė techninė teismo antstolių kontorų bazė, žemas pragyvenimo lygis, didelis nedarbas, prastas visuomenės informuotumas vykdymo proceso klausimais.

Teismo sprendimų vykdymą Lietuvoje reglamentuoja CPK (galiojančio nuo 1965 m. sausio 1 d.) penktojo skyriaus 372-476 straipsniai. Tačiau vos keletas iš jų nuo 1965 m. liko nepaleisti keitimų. Tai rodo, kad įstatymo leidėjo esama padėtis netenkino. Tačiau, ar viskas padaryta, kad bent įstatymų bazė, reglamentuojanti dabar galiojantį sprendimų vykdymą, priartintų jį prie tikio, kokį norėtų matyti teisininkai praktikai, teisės mokslo atstovai, pagaliau visuomenė. Teisėjai bei teismo antstoliai kasdien susiduria su teisės normų, reglamentuojančių sprendimų vykdymą, kolizijomis, konkrečių straipsnių aiškinimo ir taikymo problemomis. Šią padėtį bando taisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius savo konsultacijomis.

Mano diplominio darbo tema “Vykdomieji dokumentai (rūšys, išdavimas, pateikimo vykdymui terminai, vykdymas)” praktiškai apima visą vykdymo procesą. Didesniąją dalį sudaro priverstinis sprendimų vykdymas – viena teismo sprendimų įgyvendinimo formų. Įgyvendinimo sąvoka yra platesnė nei vykdymo sąvoka. Įgyvendinami visi teismo sprendimai. Teismo sprendimai dėl pripažinimo, teisinių santykių nutraukimo, pakeitimo ar nustatymo paprastai nereikalingi taikyti priverstines vykdymo priemones, nes teisinį efektą sukelia pats sprendimas. Pavyzdžiui, teismo sprendimai dėl tėvystės nustatymo, santuokos nutraukimo, autorystės pripažinimo yra efektyvus nuo pat įsiteisėjimo momento nepriklausomai nuo to, ar atsakovas atliko kokius nors veiksmus ar ne. Teorijoje tokie teismo sprendimai vadinami savaime besirealizuojančiais, arba savaime vykdomais sprendimais. Tuo tarpu teisinis sprendimų dėl priteisimo efektas pasiekiamas tik tada, kai atsakovas atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigojo teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Atsakovui, neatliekančiam įpareigojimų tenka taikyti prievartą. Spredimai, vykdomi panaudojant priverstinio vykdymo priemones, vadinami vykdytinais. Daugelyje šalių nurodyta, jog ir kitų institucijų sprendimai, pavyzdžiui, arbitražo sprendimai, notarų dokumentai, kai kurių administracinių institucijų sprendimai, vykdomi teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Teismo sprendimų vykdymas universalus ir labai detalus. Kitos institucijos paprastai neturi nei specialaus proceso, nei specialių pareigūnų savo priimtų sprendimų vykdymui užtikrinti. Konkrečius vykdymo veiksmus atlieka specialios kompetencijos pareigūnai, esantys prie apylinkių teismų, – teismo antstoliai. Teisinę teismo antstolių padėtį nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymo
74-89 straipsniai, CPK 379, 381 straipsniai bei teismo antstolių įstatymas. Teismo antstoliai, vykdydami sprendimą, vadovaujasi įstatymais ir teisingumo ministro patvirtinta vykdymo instrukcija.

Mano diplominio darbo tikslas yra paanalizuoti vykdomuosius dokumentus, jų rūšis ir vykdomųjų dokumentų vykdymą, bei problemas, iškylančias teismo antstolio darbe.

1.VYKDOMŲJŲ DOKUMENTŲ RŪŠYS

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 373 str. vykdomieji dokumentai yra:

1)vykdomieji raštai, išduodami remiantis teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis, nutarimais, teismo patvirtintomis taikos sutartimis, trečiųjų teismo sprendimais, užsienio teismų ir arbitražų sprendimais;”.

1(1)) teismų įsakymai;

2) teismų nutartys dėl išlaidų, susijusių su sprendimų vykdymu, įrodymų ar ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo;

3) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimai skirti baudą;

4) arbitražo sprendimai įstatymų numatytais atvejais;

5) pažymėjimai, kuriuos duoda dėl darbo ginčų įmonių, įstaigų, organizacijų profesinės sąjungos, remdamosi darbo ginčų komisijų sprendimais, arba įmonių, įstaigų, organizacijų profesinių sąjungų komitetų nutarimai, taip pat profesinių sąjungų pažymėjimai ginčuose dėl žalos, padarytos suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą arba atimant maitintojo gyvybę, atlyginimo;

6) institucijų (pareigūnų) nutarimai dėl administracinių baudų ir kitokių turtinių išieškojimų;

7) rajonų savivaldybių seniūnijų seniūnų sprendimai išieškoti iš įmonių, įstaigų, organizacijų arba fizinių asmenų žalą, padarytą nuganant pasėlius ir sužalojant sodinius;

8) notarų vykdomieji įrašai pagal notarų užprotestuotus ar neprotestuotinus vekselius ar čekius;

9) prokuroro sankcijos dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų;

10) hipotekos teisėjų nutartys;

11) LR konkurencijos tarybos nutarimai išieškoti piniginę baudą iš ūkio subjektų;

12) valstybinių mokesčių inspekcijų sprendimai dėl išieškų į biudžetą ne ginčo tvarka;

13) muitinės įstaigų sprendimai dėl išieškų į biudžetą, Kelių ar kitus valstybinius fondus ir pagal tarptautines sutartis ne ginčo tvarka;

14) valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei teritorinių skyrių sprendimai dėl išieškų iš visų ūkio subjektų į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ne ginčo tvarka;

15) Valstybės kontrolės pareigūnų sprendimai dėl ekonominių sankcijų, piniginių nuoskaitų skyrimo ir lėšų išieškojimo ne ginčo tvarka į valstybės ir savivaldybių biudžetus bei fondus;

16) valstybės institucijos, atliekančios įmonių rejestro vyriausiojo tvarkytojo funkcijas, vadovo sprendimai ne ginčo tvarka išieškoti iš ūkio subjektų pinigines baudas įstatymų numatytais atvejais;

17) Vertybinių popierių komisijos sprendimai išieškoti piniginę baudą iš ūkio subjektų ne ginčo tvarka;

18) Finansų ministerijos sprendimai dėl skolos išieškojimo į biudžetą iš ūkio subjektų, kurie gavo kreditus arba kreditų grąžinimą garantavo valstybė, įstatymų numatytais atvejais;

19) Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai dėl išieškų ne ginčo tvarka.

20) valstybinės ligonių kasos sprendimai dėl išieškų iš sveikatos priežiūra užsiimančių įmonių, įstaigų ir organizacijų į privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ne ginčo tvarka.

21) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sitemos institucijų vadų (viršininkų) įsakymai dėl turtonės žalos joms atlyginimo, esant karių ribotai materialinei atakomybei, išieškant žalą iš tikrosios karo tarnybos karių, karių savanorių ar aktyviojo kariuomenės rezervo karių, taip pat vidaus reikalų sistemos ar kitų institucijų, kuriose kariai tarnauja, karinių vienetų vadų (viršininkų) įsakymai dėl turtinės žalos joms atlyginimo, esant karių ribotai materialinei atsakomybei, išieškant žalą iš pradinės privalomosios karo tarnybos karių, įstatymų numatytais atvejais;

22) nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos sprendimai išieškoti piniginę baudą iš reklamenės veiklos subjektų.

Tokį platų dokumentų sąrašą lėmė aplinkybė, kad nemažai ginčų nagrinėjama ne teismine, o kita tvarka. Tačiau ateityje, plečiantis teismo kompetecijos riboms, šis vykdomųjų dokumentų sąrašas turėtų keistis.

Praktikoje ne visos išvardintos vykdomųjų dokumentų rūšys vienodai yra sutinkamos teismo antstolių kontorose. Yra ir tokių, kurių visą gyvenimą pradirbę teismo antstoliai nėra net matę. Pavyzdžiui, teismo antstolių kontoroje prie Alytaus rajono apylinkės teismo neatsirado nei vienos teismo antstolės, kuri būtų kada nors vykdžiusi Konstitucinio teismo nutarimą. Dažniausiai sutinkami vykdomieji dokumentai yra vykdomieji raštai, teismų įsakymai, institucijų (pareigūnų) nutarimai, notarų vykdomieji įrašai, hipotekos teisėjo nutartys, valstybinių mokesčių inspekcijų sprendimai, muitinės įstaigų sprendimai, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei teritorinių skyrių sprendimai. Todėl būtent šiuos, kaip dažniau sutinkamus, vykdomuosius dokumentus bandysiu trumpai apibūdinti.

1.1 Vykdomasis raštas bei teismo įsakymas

Teismo sprendimas pradedamas vykdyti, kai jis
įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai perduodamas vykdyti skubiai (LR CPK 235, 236 str.). Įsiteisėjus teismo sprendimui ar perdavus jį skubiai vykdyti teismas išduoda vykdomąjį raštą (1 priedas). Tačiau jeigu skolininkas nepareiškia motyvuotų ir pagrįstų prieštaravimų pareiškimą nagrinėjančiam teismui per LR CPK 256 5 1 punkte nurodytą terminą (14 dienų), ne vėliau kaip per 3 dienas, pasibaigus šiam terminui, teismas priima teismo įsakymą (2 priedas).

Vykdomajame rašte turi būti nurodoma:

1) išdavusio vykdomąjį raštą teismo pavadinimas;

2) byla, kurioje išduotas vykdomasis raštas;

3) sprendimo priėmimo laikas;

4) rezoliucinė sprendimo dalis (pažodžiui);

5) sprendimo įsiteisėjimo laikas;

6) vykdomojo rašto išdavimo laikas;

7) išieškotojo bei skolininko vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, o jei išieškotojas ar skolininkas yra juridinis asmuo, – visas pavadinimas, kodas, atsiskaitomosios sąkaitos numeris ir kredito įstaigos, kurioje yra atsiskaitomoji sąskaita, pavadinimas, kodas..

Kada tai reikalinga, vykdomajame rašte įrašoma teismo nutartis, leidžianti teismo antstoliui be skolininko sutikimo įeiti į jo būstą.

Vykdomąjį raštą išieškotojui teismas išduoda, sprendimui įsiteisėjus, išskyrus skubiojo vykdymo atvejus, kada vykdomasis raštas išduodamas tuojau, kai tik priimtas sprendimas. Jeigu vykdomojo rašto negavo pats išieškotojas, tai teismas pasiunčia jį išieškotojui.

Jeigu vykdomasis raštas turi būti vykdomas kitos apylinkės teismo veiklos teritorijoje, jis siunčiamas teismo antstolių kontorai, esančiai prie to teismo. Tais atvejais, kai konfiskuojamas turtas arba kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą, kai išieškoma nusikaltimais padaryta žala, kai išieškomi alimentai, žala, padaryta suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, taip pat atimant maitintojo gyvybę, kai išieškomos pinigų sumos iš pareigūnų, kaltų dėl neteisėto darbuotojų atleidimo iš darbo ar perkėlimo į kitą darbą arba nevykdymo teismo sprendimo grąžinti į darbą, teismas savo iniciatyva perduoda vykdomąjį raštą vykdyti teismo antstolių kontorai ir apie tai praneša išieškotojui, o dėl turto konfiskavimo, išieškų į valstybės biudžetą – valstybinei mokesčių inspekcijai.

Pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Tačiau, jeigu turi būti vykdoma skirtingose vietose arba jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar prieš kelis atsakovus arba nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas, išieškotojų prašymu, gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, kartu tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba tą sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą. Remdamasis nuosprendžiu ar sprendimu išieškoti iš solidarių atsakovų į valstybės biudžetą, teismas savo iniciatyva turi išduoti tiek vykdomųjų raštų, kiek yra solidarių atsakovų. Kiekviename vykdomajame rašte dėl solidarios atsakomybės turi būti nurodyta bendra išieškojimo suma, išvardyti visi atsakovai ir nurodyta, kad jų atsakomybė yra solidari.

Jeigu vykdomasis raštas prarastas, tai priėmęs sprendimą teismas gali išduoti jo dublikatą. Pareiškimas dėl dublikato išdavimo nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvavusiems byloje asmenims. Tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti dublikato išdavimo klausimą. Dėl teismo nutarties dublikato išdavimo klausimu gali būti duodamas atskirasis skundas.

Teismo įsakyme nurodoma:

1) išdavimo laikas;

2) teismo, išdavusio įsakymą, pavadinimas, teisėjo vardas ir pavardė;

3) išieškotojo pavadinimas ir adresas;

4) skolininko pavadinimas ir adresas;

5) išieškojimo pagrindas;

6) išieškoma iš skolininko pinigų suma;

7) pagal sutartį išieškomų delspinigių dydis;

8) išieškotinas žyminio mokesčio dydis.

Įsakymą pasirašo teisėjas ir jį patvirtina teismo antspaudu.

Teismo įsakymo nuorašai per tris dienas išsiunčiami šalims.

Teismo antstolių kontoroje prie Alytaus rajono apylinkės teismo per 2001-01-01-2001-05-31 laikotarpį vykdyme buvo 5804 vykdomieji raštai bei teismo įsakymai. Per tą patį laikotarpį iš šių bylų buvo įvykdyta 2533 vykdomieji raštai ir teismo įsakymai. Iš jų:

– 527 – pilnai įvykdyta;

– 188 – persiųsta kitai antstolių kontorai;

– 7 – persiųsta bankui;

– 484 – persiųsta į darbovietę;

– 62 – grąžinta išieškotojui su asmens neradimo aktu;

– 365 – grąžinta išieškotojui su turto neradimo aktu;

– 145 – grąžinta dėl kitų priežasčių;

– 23 – nutrauskta išieškotojo prašymu;

– 142 – paskelbtas bankrotas;

– 2 – panaikintas sprendimas;

– 80 – išsiųsta į VSDFV Alytaus sk.

– 495 – persiųsta į įkalinimo įstaigą.

1.2 Institucijų (pareigūnų) nutarimai dėl administracinių baudų ir kitų turtinių išieškojimų.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima byloje nutarimą (3-6 priedai). Nutarime turi būti: nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimas; bylos nagrinėjimo data; žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas; ATPK straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Jeigu, spręsdami klausimą
skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, organai (pareigūnai) kartu sprendžia klausimą dėl kaltininko padaryto turtinio nuostolio atlyginimo, nutarime dėl bylos nurodomas išieškotino nuostolio dydis, jo atlyginimo terminas ir tvarka.

Nutarime dėl bylos turi būti išspręstas klausimas apie paimtus daiktus ir dokumentus, taip pat nurodyta nutarimo apskundimo tvarka ir terminas.

Kolegialaus organo nutarimas priimamas paprasta kolegialaus organo narių, dalyvavusių posėdyje, balsų dauguma. Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje pasirašo nagrinėjantis bylą pareigūnas, o kolegialaus organo nutarimą – posėdžio pirmininkas ir sekretorius. Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais apie nuobaudą įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole arba nutarimas įforminamas kitokiu nustatytu būdu.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima vieną iš tokių nutarimų:

1) skirti administracinę nuobaudą;

2) nutraukti bylą;

3) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui).

Nutarimas skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinėjimą. Nutarimo nuorašas per tris dienas įteikiamas arba išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, organui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusiajam jo prašymu.

Tokių nutarimų teismo antstolių kontoroje prie Alytaus rajono apylinkės teismo per 2001-01-01 – 2001-05-31 laikotarpį vykdyme buvo 1738 bylų. Per tą patį laikotarpį baigta 828. Iš jų:

– 221 – pilnai įvykdyta;

– 39 – persiųsta į kitą antstolių kontorą;

– 143 – persiųsta į darbovietę;

– 26 – grąžinta išieškotojui su asmens neradimo aktu

– 293 – grąžinta išieškotojui su turto neradimo aktu;

– 17 – grąžinta dėl kitų priežasčių;

– 3 – nutrauskta išieškotojo prašymu;

– 18 – persiųsta į VSDFV Alytaus sk.;

– 68 – persiųsta į įkalinimo vietą.

1.3 Notarų vykdomieji įrašai

Vykdomuosius įrašus notarai daro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymu, Lietuvos Respublikos čekių įstatymu, Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais notarinių veiksmų atlikimą.

Notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio ar čekio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Kartu su prašymu pateikiamas vekselis (7 priedas) ar čekis, užprotestuoto vekselio ar čekio protestas, pakvitavimas, jeigu sumokėta vekselio ar čekio sumos dalis. Jeigu vekselis ar čekis išrašytas užsienio kalba, krtu pateikiamas jo vertimas į lietuvių kalbą. Prašyme turi būti nurodyta:

1) užprotestuoto ar neprotestuotino vekselio ar čekio turėtojo, taip pat jo įgalioto asmens: fizinio asmens – vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta, juridinio asmens ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, – pavadinimas, registravimo kodas, buveinės adresas;

2) skolininko, į kurį nukreipiamas išieškojimas :fizinio asmens – vardas, pavarde, asmens kodas ir gyvenamoji vieta, juridinio asmens ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, – pavadinimas, registravimo koda (jeigu jis žinomas čekio ar vekselio turėtojui), buveinės adresas;

3) vekselio ar čekio apmokėjimo terminas;

4) vekselio ar čekio suma;

5) neakceptuota ar nesumokėta vekselio ar nesumokėta čekio sumos dalis;

6) užprotestuoto vekselio ar čekio protestavimo data, protestavusio notaro vardas, pavardė ir notarinio registro numeris;

7) ar vekselis ar čekis, kuriam neprivalomas protestas, nustatytuoju laiku pateiktas vekselio ar čekio mokėtojui ar davėjui arba trečiajam asmeniui ir iš jo pareikalauta: akceptuoti arba nurodyti akcepto datą, arba apmokėti, arba vizuoti ir nurodyti vizoz datą vekselyje, arba apmokėti čekį.

8) Ar pranešta visiems pagal vekselį ar čekį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba nenurodyta akcepto data, arba neapmokėtas, arba nevizuotas ir nenurodyta vizos data, arba čekis neapmokėtas.

Notaras prašymą įregistruoja prašymų registravimo knygoje. Notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio ar čekio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį ar čekį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, arba nevizuotas, arba čekis neapmokėtas, ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas (ne ilgiau 10 kalendorinių dienų). Vykdomasis įrašas išduodamas pasibaigus notarinio veiksmo atidėjimo laikui.

Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko per vekselio ar čekio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio ar čekio sumą arba nesumokėtą vekselio ar čekio sumos dalį su priklausančiomis palūkanomis, vekselio ar čekio turėtojo sumokėtą notaro atlyginimą už vekselio ar čekio protestavimą ir vykdomojo įrašo darymą, taip pat pranešimų siuntimo ir kitas išlaidas.

Vykdomąjį įrašą notaras pasirašo, patvirtina savo antspaudu, šis įrašas registruojamas notariniame registre. Jeigu notaro vykdomajame įraše pareikalaujama išieškoti solidariai iš kelių solidarių skolininkų ir vykdymo vieta yra
skirtinga, vekselio ar čekio turėtojo prašymu notaras jam gali išduoti kelis vykdomojo įrašo egzempliorius. Visi vykdomojo įrašo egzemplioriai turi būti sunumeruoti, o jų skaičius nurodytas vykdomajame įraše. Už vykdomojo įrašo darymą notaras ima atlyginimą, kurio dydį nustato teisingumo ministras, suderinęs tai su finansų ministru. Vykdomasis įrašas prie užprotestuoto vekselio arba čekio arba neprotestuotino vekselio ar čekio įforminamas notaro sudaromiems sokumentams iš kelių lapų nustatytaja tvarka. Vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose ar čekiuose gali būti ginčijami ieškininės teisenos tvarka (8 priedas).

2001-01-01-2001-05-31 teismo antstolių kontoroje prie Alytaus rajono apylinkės teismo vykdyme buvo 10 notarų vykdomųjų įrašų. Per šį laikotarpį baigta 4 bylos, iš jų:

– 1 – persiųsta į kitą antstolių kontorą;

– 1 – persiųsta į darbovietę;

– 1 – grąžinta išieškotojui su turto neradimo aktu;

– 1 – nutrauskta išieškoptojo prašymu.

1.4 Hipotekos teisėjų nutartys

Jeigu skolininkas per sutartyje nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, krditorius gali kreipti į hipoteką įregistravusį hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, nurodydamas pareiškime hipotekos kodą hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkeisto turto savininką ir jų adresus (buveines). Hipotekos teisėjas per 3 darbo dienas priima nutartį areštuoti įkeistą turtą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei įspėja skolininką ir įkeisto turto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (9 priedas). Jeigu skola per 1 mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto turto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas per 3 darbo dienas priima nutartį už skolą įkeistą turtą parduoti iš varžytynių (10 priedas) ir praneša apie tai hipotekos kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas šis turtas, įkeisto turto savininkui ir skolininkui. Hipotekos teisėjo nutartis kartu su kreditoriaus pareiškimu išieškoti skolą per 3 darbo dienas išsiunčiami vykdyti turto buvimo vietos antstolių kontorai prie apylinkės teismo. Jei nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto turto savininkui įteikimo dienos praėjus 2 mėnesiams kreditorius nesikreipė dėl skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas priima nutartį panaikinti įkeisto turto areštą ar išregistruoja nutartį areštuoti įkeistą turtą iš turto arešto aktų registro (11 priedas).

Teismo antstolių kontoroje prie Alytaus rajono apylinkės teismo 2001-01-01 – 2001-05-31 vykdyme buvo 16 hipotekos nutarčių dėl arešto. Per šį laikotarpį baigta 12 bylų, 10 iš jų pilnai, 2 paskelbtas bankrotas.

1.5 Valstybinių mokesčių inspekcijų sprendimai

Pagal valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimus turi būti išieškoti nesumokėti mokesčiai bei delspinigiai.

Valstybinės mokesčių inspekcijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas ir jo pavaduotojas.

Sprendime nurodoma: valstybinės mokesčių inspekcijos pavadinimas, sprendimo data bei numeris, pareigūno pareigos bei pavrdė, pažeidimo esmė, skolininko vardas, pavardė arba pavadinimas, asmens arba įmonės kodas, gyvenamoji vieta arba buveinės adresas, išieškotina nepriemokų suma (12 priedas).

Teismo antstolių kontoroje prie Alytaus rajono apylinkės teismo per laikotarpį 2001-01-01 – 2001-05-31 vykdyme buvo 155 valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimai, per tą patį laikotarpį 55 bylos baigtos. Iš jų:

– 23 – pilnai įvykdyta;

– 3 – persiųsta kitai antstolių kontorai;

– 13 – persiųsta į darbovietę;

– 4 – grąžinata išieškotojui su asmens neradimo aktu;

– 6 – grąžinta išieškotojui su turto neradimo aktu;

– 1 – nutraukta išieškotojo prašymu;

– 3 – paskelbtas bankrotas;

– 2 – išsiųsta į VSDFV Alytaus sk.

1.6 Muitinės įstaigų sprendimai

Pagal teritorinės muitinės sprendimus turi būti išieškoti nesumokėti mokesčiai bei delspinigiai.

Teritorinės muitinės vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę teritorinių muitinių viršininkai ir jų pavaduotojai.

Sprendime nurodoma: teritorinės muitinės pavadinimas, sprendimo data bei numeris, pareigūno pareigos bei pavrdė, pažeidimo esmė, skolininko vardas, pavardė arba pavadinimas, asmens arba įmonės kodas, gyvenamoji vieta arba buveinės adresas, išieškotina nepriemokų suma (13 priedas).

Per 2001-01-01 – 2001-05-31 laikotarpį teismo antstolių kontoroje prie Alytaus rajono apylinkės teismo vykdyme buvo 42 teritorinės muitinės sprendimai. Per tą patį laikotarpį buvo baigta 18 bylų, iš jų:

– 7 – pilnai įvykdyta;

– 3 – persiųsta kitai antstolių kontorai;

– 1 – grąžinta išieškotojui su asmens neradimo aktu;

– 5 – grąžinta išieškotojui su turto neradimo aktu;

– 1 – nutraukta išieškotojo prašymu;

– 1 – persiųsta į VSDFV Alytaus sk.

1.7

socialinio draudimo fondo valdybos bei teritorinių skyrių sprendimai

Pagal valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei teritorinių skyrių sprendimus turi būti išieškoti nesumokėti mokesčiai bei delspinigiai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius ir jo pavaduotojai, valdybos teritorinių skyrių vedėjai ir jų pavaduotojai.

Sprendime nurodoma: valstybinio socialinio fondo valdybos arba teritorinio skyriaus pavadinimas, sprendimo data bei numeris, pareigūno pareigos bei pavrdė, pažeidimo esmė, skolininko vardas, pavardė arba pavadinimas, asmens arba įmonės kodas, gyvenamoji vieta arba buveinės adresas, išieškotina nepriemokų suma (14 priedas).

2.PATEIKIMO VYKDYMUI TERMINAI

Teismo sprendimai gali būti pateikti vykdyti per trejus metus nuo jų įsiteisėjimo. Terminus, per kuriuos pateikiami vykdyti kitų organų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai. Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos.

Negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per 3 mėnesius nuo priėmimo dienos. Jeigu nutarimo vykdymas sustabdytas sutinkamai su ATPK 225 str. (dėl skundo padavimo), senaties termino eiga sustabdoma iki skundo išnagrinėjimo. Sutinkamai su ATPK 306 straipsniu atidėjus nutarimo vykdymą, senaties termino eiga sustabdoma iki termino atidėjimo pabaigos.

Senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas, pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymas. Jeigu viena ar abi bylos šalys yra asmenys, tai senaties terminas nutraukiamas taip pat tuo atveju, kai skolininkas dalinai įvykdo sprendimą. Po nutraukimo senaties eiga prasideda iš naujo. Laikas, išėjęs iki nutraukimo, į naują terminą neįskaitomas. Tuo atveju, kai grąžinamas vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar dalinai neišieškota, naujas terminas pateikti dokumentui vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos.

Išieškotojams, kurie praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistasis terminas gali būti atstatytas, jeigu ko kita nenustato įstatymas. Pareiškimas dėl praleisto termino atstatymo paduodamas priėmusiam sprendimą teismui arba vykdymo vietos vietos teismui. Pareiškimas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Tačiau jų neatvykimas nekliudo išspręsti praleisto termino atstatymo klausimą. Dėl teismo nutarties termino atstatymo klausimu gali būti duodamas atskirasis skundas.

Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti sprendimą vykdymui senaties terminas netaikomas.

3.VYKDOMŲJŲ DOKUMENTŲ VYKDYMAS

Teismų ir kitų institucijų nutarimus vykdo teismo antstoliai, esantys prie apylinkės teismų. Teisingumo ministras gali šalių prašymu arba savo iniciatyva bet kurį sprendimą pavesti vykdyti teismo antstolių kontorai, esančiai prie kito apylinkės teismo. Teismo anstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymo saugomus interesus. Teismo antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems Lietuvos Respublikos fiziniams asmenims ir įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms. Jeigu vykdančiam sprendimą teismo antstoliui kas nors kliudo vykdyti teismų ir kitų institucijų sprendimus, jis surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kliūtims pašalinti kviečia policiją, kurios dalyvavimas būtinas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas pateikiamas apylinkės teismui išnagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Atlikdamas vykdymo veiksmus, teismo anstolis neturi teisės išeiti už savo įgalinimų ribų ir bet kokia forma kėsintis į piliečių asmens laisvę bei orumą. Sprendimą vykdo teismo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra skolininko turtas arba skolininkas nuolatos gyvena ar dirba, o jeigu skolininkas yra įmonė, įstaiga ar organizacija – jos buveinės ar turto buvimo vietos teismo antstolis. Reikiamais atvejais teismo antstolis, sutikus vyresniajam teismo antstoliui, toliau atlieka vykdymo veiksmus gretimo apylinkės teismo veiklos teritorijoje, tačiau apie tai praneša vykdymo vietos teismo vyresniajam antstoliui. Jeigu skolininkas išvyko į kitos apylinkės teismo veiklos teritoriją ir jo adresas teismo antstoliui žinomas, teismo antstolis nusiunčia vykdomąjį dokumentą skolininko naujos gyvenamosios vietos teismo antstolių kontorai ir apie tai praneša išieškotojui (15 priedas).

Teisingumo ministro patvarkymu teismo antstolis atlieka vykdymo veiksmus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo anstolis vykdymo veiksmus atlieka darbo dienomis ne anksčiau kaip 8 valandą ir ne vėliau kaip 22 valandą. Vykdyti sprendimus nakties metu ar ne darbo dienomis leidžiama tiktai neatidėliojamais atvejais ir tik gavus vyresniojo teismo antstolio leidimą.

Teismo anstolis pradeda vykdymo veiksmus, esant žodiniam ar rašytiniam išieškotojo pareiškimui arba teismo pasiūlymui, remdamasis reikiamai išduotais ir pateiktais vykdyti
vykdomaisiais dokumentais originalais (1-6, 8-13 priedai). Teismo antstolis privalo pradėti vykdyti sprendimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo vykdomosios bylos gavimo, o skubiai vykdytiną sprendimą-nedelsiant, taip pat imtis priemonių surasti skolininko turtą ar turtą, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, ir išsiaiškinti, ar turtas yra areštuotas ir kokios teisės į jį suvaržytos. Bylose dėl alimentų išieškojimo, dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, teisėjas privalo priimti nutartį daryti skolininko paiešką per policiją (16 priedas). Vykdant kitus sprendimus dėl išieškų, kada skolininko buvimo vieta nežinoma, teismas pagal teismo antstolio pareiškimą, kada išieškotojas įrodo, kad jis ėmėsi visų priemonių skolininko gyvenamajai vietai nustatyti, gali priimti nutartį daryti skolininko paiešką per policiją. Bylose dėl alimentų išieškojimo, kai nepilnamečiams vaikams išmokamos pašalpos dėl to, kad vaikai negauna alimentų, teismas, remdamasis globos ir rūpybos institucijos teikimu, priima nutartį išduoti vykdomąjį raštą išieškoti iš skolininko išmokėtų pašalpų sumą ir priskaičiuoti 10 procentų įstatymų nustatytos šios sumos. Vidaus reikalų organo pareiškimu teisėjas priima nutartį išduoti vykdomąjį raštą išieškoti iš skolininko jo paieškos išlaidas.

Teismo anstolis, pradėdamas sprendimą vykdyti pasiunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju 17 priedas). Raginimas pristatomas ir skolininkui įteikiamas pagal taisykles, nustatytas LR CPK devintajame skirsnyje. Raginime geruoju įvykdyti sprendimą turi būti:

1) teismo antstolių kontoros pavadinimas ir teismo antstolio vardas, pavardė;

2) teismo ar tos institucijos, kurio sprendimas, nuosprendis, nutartis ar nutarimas vykdomas, pavadinimas;

3) išieškotojo ir skolininko pavadinimas, arba vardas, pavardė išieškotinų iš skolininko pinigų sumos ar turto nurodymas;

4) termino, per kurį skolininkas turi geruoju įvykdyti sprendimą, nurodymas, taip pat reikiamais atvejais kredito įstaigos ir teismo antstolių kontoros depozitinės sąskaitos numerio ar išieškotojo atsiskaitomosios sąskaitos numerio nurodymas;

5) nurodymas, kad neįvykdžius sprendimo geruoju, teismo antstolis sprendimą vykdys priverstinai ir iš skolininko bus išieškotos ir sprendimo vykdymo išlaidos.

Jeigu teismo sprendime įvykdymo terminas nenustatytas, teismo antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą geruoju paskiria:

1) sprendimus dėl turtinio pobūdžio išieškojimų – ne mažiau kaip 5, bet ne daugiau kaip 10 dienų;

2) sprendimus, įpareigojančius atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu ne mažiau kaip 5, bet ne daugiau kaip 15 dienų;

3) sprendimus, įpareigojančius nutraukti tam tikrus veiksmus – nedelsiant nuo raginimo gavimo momento.

Tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma ar skolininkui dėl kitų aplinkybių raginimo įteikti negalima, išieškotojas turi teisę prašyti vykdymo vietos apylinkės teismą paskirti oficialų skolininko atstovą, jeigu yra skolininko turto. Išieškotojo prašymu ir jo sąskaita raginimo turinys skelbiamas vietiniame laikraštyje. Raginimo paskelbimo vietiniame laikraštyje diena laikoma raginimo įteikimo diena. Tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, teismo anstolis turi teisę, įteikdamas raginimą, kartu areštuoti skolininko turtą. Bylose dėl sumų išieškojimo nusikaltimu padarytai žalai atlyginti ir bylose dėl turto konfiskavimo teismo anstolis, įteikdamas arba pasiųsdamas raginimą, turi kartu areštuoti skolininko turtą arba reikiamais atvejais paimti tą turtą, kad jis būtų perduotas saugoti kitam asmeniui. Ne vėliau kaip kitą dieną nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas sprendimui geruoju įvykdyti, teismo anstolis pradeda vykdyti priverstinai, jeigu skolininkas nustatytu terminu teismo sprendimo neįvykdė geruoju.

Priverstinio vykdymo priemonės yra:

1) išieškojimo nukreipimas į skolininko turtą;

2) išieškojimo nukreipimas į skolininko turtą ir pinigų sumas, esančias pas kitus asmenis;

3) išieškojimo nukreipimas į skolininko darbo užmokestį, pensiją, stipendiją ir kitokias jo pajamas;

4) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui;

5) kitokios priemonės, nurodytos sprendime sutinkamai su įstatymu.

Tikindamas skolininko turtinę padėtį teismo antstolis užklausia:

1)Komercinius bankus apie skolininkų pinigines lėšas (18 priedas);

2)Nekilnojamojo turto kadastros ir registro VĮ, (V.Kudirkos 18, Vilnius) apie skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (19 priedas);

3)Informatikos ir ryšių departamentą prie VRM, (Šventaragio 2, Vilniuje) apie skolininkui nuosavybės teise priklausančias transporto priemones;

4)Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (Ukmergės 12, Vilnius) apie skolininko darbovietę (20-21 priedai);

5)Apskrities, kurioje yra atstolių kontora, VMI apie atsiskaitomąsias sąskaitas, jeigu skolininkas yra įmonė, įstaiga ar organizacija;

6)Lietuvos valstybinio gyventojų registro tvarkytoją Gyventojų registro tarnybą prie VRM (Šventaragio 2, Vilniuje) apie skolininko registracijos vietą, jeigu skolininkas vykdomajame
nurodytu adresu negyvena arba nežinoma jo buvimo vieta, taip pat siekiant išsiaiškinti skolininko šeimyninę padėtį (22 priedas).

Jeigu yra pagrindas manyti, jog skolininkas dėl savo specifinės veiklos arba dėl kitų priežasčių gali turėti kito registruojamo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, teismo antstolis taip pat užklausia:

1.Lietuvos mažųjų ir sportinių laivų registrą tvarkančią įstaigą – Vandens transporto valstybės kontrolės ir saugaus plaukiojimo inspekciją (Nemuno 24, Klaipėda);

2.Lietuvos upių laivų registrą tvarkančią įstaigą – Vandens transporto valstybės kontrolės ir saugaus plaukiojimo inspekciją (Nemuno 24, Klaipėda);

3.Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registrą tvarkančią įstaigą – VĮ Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos direkciją (Rodūnės kelias 2, Vilnius);

4.Lietuvos Respublikos geležinkelio riedmenų ir konteinerių registrą tvarkančią įstaigą – Valstybinę geležinkelio inspekciją prie Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos (Višinskio 34, Šiauliai).

Atsakymai į užklausimus turi būti segami į vykdomąją bylą. Jei vieno skolininko atžvilgiu išieškojimas vykdomas pagal kelis vykdomuosius dokumentus, užklausimai segami į vieną vykdomąją bylą. Kitų vykdomųjų bylų viršeliuose daromos atžymos apie atliktus vykdymo veiksmus, nurodant bylos numerį, kurioje yra šiuos veiksmus patvirtinantys dokumentai.

Atlikdamas vykdymo veiksmus, teismo antstolis, gyventojui sutikus, turi teisę padaryti skolininko būsto apžiūrą, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Kitas patalpas teismo antstolis turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo. Jeigu gyventojas atsisako įleisti teismo antstolį į būstą, teismo antstolis į jį įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl įėjimo į būstą,. Jeigu teismo antstoliui reikia gelbėti skolininko turtą nuo sunaikinimo, paslėpimo, perleidimo, jis gali įeiti į skolininko būstą be šio sutikimo ir teismo nutarties. Teismo sprendimas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų arba įkeldinimo į jas, prokuroro sankcija dėl iškeldinimo, teismo sprendimai padalinti turtą, esantį skolininko būste, pašalinti trukdymus naudotis būstu, kitokie teismo sprendimai, kurių negalima įvykdyti teismo antstoliui neįėjus į būstą, suteikia teisę teismo antstoliui įeiti į skolininko būstą be šio sutikimo ir teismo nutarties. Jeigu gyventojas atsisako įleisti į būstą teismo antstolį, pateikusį teismo nutartį ar vykdantį sprendimus, arba atsisako įleisti jį į kitas patalpas, teismo antstolis pakviečia policijos pareigūną, kurio atvykimas ir dalyvavimas būtinas, ir šio akivaizdoje atidaro būstą bei kitas patalpas.

Išieškotojas ir skolininkas turi teisę būti patys ar per savo atstovus, atliekant vykdymo veiksmus, susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą, išsirašyti iš jos išrašus, pasidaryti nuorašus, sudaryti taikos sutartis, ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą, apskųsti teismo antstolio veiksmus ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias jiems suteikia LR CPK. Išieškotojas turi teisę atsisakyti nuo išieškojimo. Skolininkas, išieškotojas ar jų atstovai privalo jiems priklausančiomis teisėmis naudotis sąžiningai. Skolininkas ar jop atstovas privalo aktyviai padėti teismo antstoliui greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Teismo anstolis, pradėdamas priverstinį vykdymą, privalo išaiškinti išieškotojui ir skolininkui procesines jų teises ir pareigas.

Taikos sutartis, šalių sudaryta vykdymo procese, taip pat išieškotojo pareiškimas apie atsisakymą nuo išieškojimo, paduodami raštu teismo antstoliui, kuris vykdo sprendimą. Teismo antstolis taikos sutartį, taip pat pareiškimą apie atsisakymą nuo išieškojimo ne vėliau kaip per tris dienas nuo jų gavimo perduoda apylinkės teismui, prie kurio yra teismo antstolių kontora. Teismo antstolis, gavęs taikos sutartį ar pareiškimą apie atsisakymą nuo išieškojimo, sustabdo vykdymą šioje vykdomojoje byloje. Teisėjas, gavęs pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo arba dėl atsisakymo nuo išieškojimo, priima nutartį. Ar atidėti vykdymo veiksmus, ar sustabdyti vykdomąją bylą, ar grąžinti vykdomąjį dokumentą, išsprendžia šį dokumentą vykdantis teismo antstolis motyvuotu rašytiniu patvarkymu, kurio nuorašas per tris dienas išsiunčiamas išieškotojui ir skolininkui.

Teismo antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais:

1) skolininkui mirus, jeigu teismo nustatytame teisiniame santykyje yra galimas teisių perėmimas;

2) skolininkui netekus veiksnumo;

3) kai skolininkas yra veikiančiame Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų dalinyje arba kai prašo išieškotojas, esantis veikiančiame Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų dalinyje;

4) pareiškus ieškinį dėl arešto turtui panaikinimo (156 straipsnio 4 punktas), – kiek išieškojimas liečia pareikštąjį ieškinį;

5) skolininkui ginčijant vykdomąjį dokumentą ieškinine tvarka (156 straipsnio 5 punktas), – kiek išieškojimas liečia ginčijamąją dalį;

6) padavus skundą dėl administracinės nuobaudos (267 straipsnis);

7) nutarus pareigūnams arba teismui, kuriems suteikta teisė sustabdyti sprendimo vykdymą;

8) iškėlus bankroto bylą skolininkui (išskyrus neturtinio pobūdžio
bylas). Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas teismui, iškėlusiam bankroto bylą;

9) gavus taikos sutartį ar atsisakymą nuo išieškojimo;

10) kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į turtą;

11) Lietuvos bankui paskyrus komercinio banko laikinąjį administratorių.

Teismo antstolis gali visiškai ar dalinai sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais:

1) pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolininkas;

2) prašant išieškotojui arba skolininkui, kurie atlieka tikrąją karo tarnybą;

3) skolininkui esant ilgalaikėje tarnybinėje komandiruotėje;

4) šaliai sunkiai susirgus, jeigu ta liga nėra chroninio pobūdžio, – pateikus dokumentą iš gydymo įstaigos, taip pat šaliai esant gydymo įstaigoje;

5) padavus skundą dėl teismo antstolio veiksmų (472 straipsnis);

6) darant skolininko paiešką (386 straipsnis);

7) išieškotojui prašant.

Vykdomoji byla sustabdoma, išieškotojo ar skolininko pareiškimu arba teismo antstolio iniciatyva:

1) iki bus nustatytas skolininko teisių perėmėjas arba iki neveiksniam skolininkui bus paskirtas atstovas;

2) iki skolininkas ar išieškotojas nustos būti veikiančiame Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų dalinyje;

3) iki skolininkas ar išieškotojas atliks tikrąją karo tarnybą, skolininkas grįš iš tarnybinės komandiruotės, iki šalis pasveiks ar bus išrašyta iš gydymo įstaigos arba iki bus surastas skolininkas;

4) iki įsiteisės atitinkamai teismo sprendimas ar nutartis;

5) iki atitinkamo pareigūno ar teismo patvarkymo panaikinti paskirtą sustabdymą;

6) iki bus nuspręsta dėl taikos sutarties patvirtinimo ar atsisakymo nuo išieškojimo;

7) iki bus taikomas laikinas nuosavybės teisių į turtą apribojimas;

8) iki komercinio banko laikinojo administratoriaus įgaliojimų pasibaigimo.

Vykdomoji byla atnaujinama, išieškotojo pareiškimu, teismo antstolio iniciatyva, išnykus aplinkybėms, dėl kurių byla buvo sustabdyta.

Vykdomoji byla nutraukiama:

1) jeigu išieškotojas atsisakė nuo išieškojimo;

2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį;

3) jeigu, mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui;

4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymo nustatytas senaties terminas;

5) jeigu panaikinti aktai, kurie buvo vykdymo pagrindas.

Išieškotojui atsisakius nuo išieškojimo ir išieškotojui sudarius su skolininku taikos sutartį, atitinkamai taikomos taisyklės, numatytos LR CPK 394 straipsnyje. Vykdomąją bylą nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi teismo anstolis, panaikinamos. Nutraukta vykdomoji byla nebegali būti pradedama iš naujo.

Vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nepilnutinai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui:

1) išieškotojo pareiškimu (23 priedas);

2) jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, į kuriuos gali būti nukreipiamas išieškojimas (24 priedas);

3) jeigu išieškotojas atsisakė paimti sau skolininko turtą, neparduotą, vykdant sprendimą (423 ir 437 straipsniai), arba priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime;

4)jeigu išieškotojo nurodytu adresu skolininkas negyvena ar nedirba arba nėra jo turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.

2, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais teismo antstolis surašo atitinkamą aktą, kurį patvirtina vyresnysis teismo antstolis, ir vykdomąjį dokumentą gražina, nurodydamas šio veiksmo motyvus.

Vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui nekliudo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti įstatymo nustatyto termino ribose. Dėl vykdomosios bylos nutraukimo į apylinkės teismą gali kreiptis išieškotojas, skolininkas arba teismo antstolis. Ar nutraukti vykdomąją bylą, nagrinėja apylinkės teismas, prie kurio yra vykdantis sprendimą teismo antstolis. Apie vykdomosios bylos nutraukimo nagrinėjimą pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti šį klausimą. Dėl teismo nutarties nutraukti vykdomąją bylą gali būti duodamas atskirasis skundas.

Išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, apmoka 50 litų dydžio vykdomosios bylos administravimo išlaidas. Šios išlaidos neapmokamos pateikiant vykdomuosius dokumentus dėl alimentų, žalos, padarytos suluošinus ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat netekus maitintojo, išieškojimo, vykdant sprendimus dėl reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių, ir dėl lėšų išieškojimo į valstybės, savivaldybės ar socialinio draudimo biudžetus bei vykdant sprendimus, įpareigojančius skolininką atlikti veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, taip pat pakartotinai pateikiant vykdomuosius dokumentus, jei jie buvo grąžinti išieškotojui su aktu apie išieškojimo negalimumą. Jei skolininkas įvykdo sprendimą geruoju per teismo antstolio raginime nurodytą terminą, teismo antstolių kontora išieškotojui grąžina 35 litus jo apmokėtų vykdomosios bylos administravimo išlaidų.

Išieškotojo rašytiniu prašymu vyresnysis teismo antstolis fizinius asmenis, kurie Vyriausybės nustatyta tvarka yra pripažinti socialiai remtinais, gali atleisti nuo vykdomosios bylos administravimo išlaidų mokėjimo. Vyresniojo teismo
antstolio patvarkymą šiuo klausimu tvirtina apylinkės teismo teisėjas savo parašu ir apylinkės teismo antspaudu (25 priedas). Teisėjas, atsisakydamas tvirtinti vyresniojo teismo antstolio patvarkymą, be žodinio nagrinėjimo išsprendžia klausimą iš esmės, priimdamas nutartį. Jeigu išieškotojas yra atleistas nuo administravimo išlaidų mokėjimo, šios išlaidos padengiamos iš apylinkės teismo, prie kurio yra teismo antstolių kontora, sąskaitos ir išieškomos iš skolininko ir pervedamos į apylinkės teismo sąskaitą.

Išieškotojo sumokėtos vykdomosios bylos administravimo išlaidos teismo nutartimi išieškomos iš skolininko ir pervedamos išieškotojui (26 priedas).

Iš skolininko išieškomos, neviršijant išieškotojo reikalavimų, šios vykdymo išlaidos:

1) 5 procentų suma nuo realizuoto skolininko turto vertės;

2) 0,5 procento suma: nuo išieškotų iš skolininko sąskaitos kredito įstaigose lėšų, kai skolininkas neįvykdė sprendimo teismo antstolio raginime sprendimą įvykdyti geruoju nustatytu terminu, kai skolininkas, kurio turtas areštuotas nustatyta tvarka, padengia įsiskolinimą praėjus terminui, nurodytam raginime įvykdyti sprendimą geruoju, kai skolininkas, kurio turtas areštuotas po to, kai jis neįvykdė sprendimo raginime įvykdyti sprendimą geruoju nurodytu terminu, padengia įsiskolinimą iki areštuoto turto realizavimo pradžios. Numatytas vykdymo išlaidas draudžiama išieškoti iš biudžetui ir kitiems išieškotojams išieškotų sumų arba kitų jų lėšų.

Iš skolininko taip pat išieškomos šios vykdymo išlaidos:

1) 1 procento suma nuo teismo sprendime nurodytų daiktų, paimtų iš skolininko ir perduotų išieškotojui, vertės;

2) 60 litų – už sprendimus, įpareigojančius skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus;

3) 100 litų – už iškeldinimą iš patalpų;

4) 50 litų – už kitas priverstinio vykdymo priemones.

Kitos sprendimo vykdymui reikalingos išlaidos skolininko turtui saugoti ir pervežti, paskelbti apie turto pardavimą iš varžytynių, ekspertams ir ekspertinėms organizacijoms sumokėti, teismo antstolio važiavimui į vykdymo vietą apmokėti imamos iš to teismo, prie kurio yra teismo antstolis, lėšų ir teisėjo nutartimi išieškomos iš skolininko. Dėl numatytų vykdymo išlaidų išieškojimo teismo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą (27 priedas), kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo nustatytu terminu tą sumą geruoju pervesti į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas geruoju šių sumų neperveda, teismo antstolis su pareiškimu (28 priedas) ir išieškotinų sumų apskaičiavimu kreipiasi į teismą, prašydamas tas sumas išieškoti. Dėl teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas. Sumos, nurodytos 1 punkte, laikomos teismo antstolių kontoros depozitinėje sąskaitoje ir teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojamos teismo antstoliams ir kitiems darbuotojams skatinti bei teismo antstolių kontorų ir teismų materialinei bazei plėsti. Sumos, nurodytos 3 ir 4 punktuose, pervedamos į valstybės biudžetą. Už teismo antstolio išieškotas nurodytas vykdymo išlaidas iš skolininko pakartotinai vykdymo išlaidos neišieškomos.

Teismo antstolio pareiškimus dėl vykdomojo dokumento praradimo (378 straipsnis), dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (392 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo (399 straipsnis), dėl sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko (402 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (414 straipsnis), dėl skolininko atvesdinimo arba baudžiamosios bylos iškėlimo (446-1 straipsnis), dėl baudų skyrimo (418, 446-1, 450 straipsniai), dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo (406, 417 straipsniai) apylinkės teismas išnagrinėja per tris dienas nuo pareiškimo gavimo. Teismo antstolis turi teismui pateikti vykdomąją bylą, kitus reikalingus dokumentus. Dėl teismo antstolio pareiškimo apylinkės teismas priima nutartį. Dėl teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas.

Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į skolininko lėšas, vertybinius popierius, esančius bankuose ir kitose kredito įstaigose, kitokį turtą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje yra labai sudėtingas procesas. Nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas taip pat į turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje nustatyta, kad tas turtas įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir skolininkui per dešimt dienų pareikšti ieškinį teisme, kad būtų nustatyta skolininko turto dalis, esanti bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje. Jei teismo antstolio nustatytu terminu tokie ieškininiai pareiškimai nepateikti, teismo antstolis savo iniciatyva gali kreiptis į teismą, kad šis nustatytų skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Šis pareiškimas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus išieškotojui, skolininkui ir kitiems bendrosios nuosavybės dalyviams. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (29 priedas). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta
turto dalis, esanti bendrojoje nuosavybėje, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį. Išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus negali būti nukreiptas į šių rūšių turtą bei daiktus, kurie priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims:

1. Namų apstatymo bei apyvokos reikmenys, drabužiai, reikalingi skolininkui ir jo išlaikomiems asmenims:

1) drabužiai kiekvienam asmeniui: vienas vasarinis ar rudeninis apsiaustas, vienas žieminis apsiaustas arba kailiniai, vienas vasarinis kostiumas (moterims – dvi vasarinės suknelės); vienas žieminis kostiumas (moterims – dvi žieminės suknelės); po vieną kepurę (skarelę) kiekvienam sezonui, moterims – dvi vasarinės skarelės ar skrybėlaitės ir viena šilta skara; kiti drabužiai ir kepurės, neturintys didesnės vertės;

2) avalynė, baltiniai, patalynė, virtuvės ir stalo reikmenys, kuriais yra naudojamasi (išskyrus daiktus, pagamintus iš brangiųjų metalų, taip pat turinčius meninės vertės daiktus);

3) baldai – po vieną lovą ir kėdę arba taburetę kiekvienam asmeniui, vienas stalas, viena spinta šeimai;

4) visi vaikų daiktai.

2. Asmenims, kurių pagrindinis užsiėmimas yra žemės ūkis, – maisto produktai, kiek jų reikia skolininkui ir jo šeimai iki naujo derliaus, pašaras gyvuliams, į kuriuos nenukreipiamas išieškojimas, sėkla, reikalinga eilinei sėjai, viena karvė, o jei jos nėra – viena telyčia, kitais atvejais – maisto produktų ir pinigų už bendrą sumą, kuri lygi mėnesiniam skolininko darbo užmokesčiui, bet ne mažiau kaip 500 litų.

3. Kuras, reikalingas maistui paruošti ir šeimos gyvenamajai patalpai šildyti visą kūrenimo sezoną.

4. Asmeniniai gamybos ir amato įrankiai, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingi įrankiai, pagalbinės priemonės ir knygos, išskyrus tą atvejį, kada šiais įrankiais skolininkas naudojasi neteisėtam verslui.

5. Pašalpos vienišoms ir daugiavaikėms motinoms.

Teismo anstolis aprašo skolininko turto tiek, kiek jo reikalinga priteistai išieškotojui sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Teismo anstolis gali aprašytuosius daiktus užantspauduoti. Skolininko turtas aprašomas, esant skolininkui. Jeigu paties skolininko nėra, turtas aprašomas, esant kuriam nors iš pilnamečių jo šeimos narių, o jeigu ir šių asmenų nėra, – teismo antstolio paskirtam turto saugotojui. Turtą aprašant, skolininkas turi teisę pareikšti teismo antstoliui, į kuriuos daiktus reikia nukreipti išieškojimą pirmiausia. Teismo anstolis privalo tokį pareiškimą patenkinti, jeigu tai nepažeidžia išieškotojo interesų ir nekliudo įvykdyti sprendimą.

Turto arešto akte turi būti nurodoma (30 priedas):

1) akto surašymo laikas ir vieta;

2) surašančio aktą teismo antstolio, taip pat esančių, surašant aktą, asmenų vardai, pavardės;

3) vykdomojo dokumento pavadinimas;

4) išieškotojo ir skolininko – fizinio asmens vardas pavardė, kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas;

5) kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, kodas (jei daiktas registruojamas turto registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, metražas, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto skyrium vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei teismo antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas;

6) kiekvieno areštuojamo daikto savininkas (bendrasavininkiai – fizinio asmens vardas, pavardė, kodas, gyvenamoji viet; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas;

7) turto arešto būdai (nuosavybės teisės ar atskirų jos sudėtinių dalių apribojimas) ir mastas;

8) kiti su turto areštu susiję teisių apribojimai, jeigu jie taikomi;

9) daiktų užantspaudavimas, jeigu tai buvo padaryta;

10) daiktų, paimamų perduoti kitam asmeniui saugoti ar administruoti, sąrašas;

11) asmens, kuriam turtas perduotas saugoti (administruoti), vardas, pavardė, asmens kodas ir adresas, jeigu turtą saugoti (administruoti) pavedama ne pačiam skolininkui;

12) įrašas apie tai, kad skolininkui ir kitiems asmenims išaiškinta teismo antstolio veiksmų apskundimo tvarka ir terminas, taip pat apie tai, kad skolininkui arba turto saugotojui (administratoriui) išaikintos su saugojimu susijusios jų pareigos ir jų atsakomybė, numatyta CPK 414 straipsnyje;

13) išieškotojo, skolininko ir kitų asmenų, dalyvaujančių aprašant turtą, pastabos bei pareiškimai, kai sudaromas turto apyrašas (31 priedas), taip pat teismo antstolio patvarkymai dėl jų.

Reikiamais atvejais turto arešto akte išvardijami rastieji daiktai, į kuriuos pagal įstatymą negali būti nukreipiamas išieškojimas, taip pat kiti daiktai, kurie neareštuojami. Turto arešto aktą pasirašo teismo anstolis, turto saugotojas, taip pat išieškotojas, skolininkas ir kiti asmenys, kurie yra, turtą areštuojant.

Areštuotą skolininko turtą teismo anstolis įkainoja kainomis, esančiomis toje vietovėje, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą. Turto vertės nustatymo principus nustatė LR Vyriausybė 1995 m. kovo 28d. nutarime Nr.440 “Bendrieji turto vertės nustatymo principai”, o turto vertės nustatymo metodų parinkimą, taikymo tvarką ir procedūros turto vertinimo dokumentų turinį reglamentuoja turto vertinimo
metodika, patvirtinta LR Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr.244. Turto realios rinkos kainos nustatymui gali būti taikytinas komisijos prie LR finansų ministerijos nutarimas “Dėl privalomojo registruoti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo”, kuris periodiškai kiekvieną metų ketvirtį koreguojamas ir skelbiamas leidinyje “Valstybės žinios”. Įkainuojant turtą, turėtų būti skiriamas dėmesys žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės nustatytai inventorizacinei turto vertei. Jeigu atskirus daiktus įkainoti sunku, taip pat jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja teismo antstolio atliktam įkainojimui, teismo anstolis turto vertei nustatyti kviečia ekspertą. Kilus ginčams dėl turto vertės ir esant prieštaringiems turto įvertinimo aktams, skiriama turto įvertinimo ekspertizė (CPK 87 str.).

Šalis, prieštaraujanti teismo antstolio atliktam turto įkainojimui, lėšas, reikalingas ekspertams ir ekspertų organizacijoms už turto įkainojimą apmokėti, sumoka į teismo antstolių kontoros specialiąją depozitinę sąskaitą per teismo antstolio nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis nei 10 dienų.

Jeigu šalis, kurios prašymu kviečiamas ekspertas turtui įkainoti, nesumoka šių lėšų, laikoma, jog turtas įkainotas turto arešto akte teismo antstolio nurodyta kaina.

Turto arešto aktą pasirašo teismo antstolis, o turto apyrašą – teismo antstolis, turto saugotojas (administratorius), taip pat išieškotojas, skolininkas ir kiti asmenys, kurie dalyvauja turtą aprašant. Jeigu skolininkas nedalyvauja aprašant turtą arba atsisako pasirašyti turto apyrašą, apie tai pažymima turto apyraše.

Areštuotą turtą teismo anstolis pasirašytinai perduoda saugoti skolininkui arba kitam asmeniui. Jiems įteikiamas turto arešto akto nuorašas. Jeigu nėra galimybės galimybės įteikti turto arešto aktą ar turto apyrašą, jis siunčiamas registruotu laišku. Bylose dėl atlyginimo žalos, padarytos nusikaltimais, skolininkas ar jo giminaičiai gali būti skiriami areštuoto turto saugotojais tik išimtiniais atvejais. Asmuo, kuriam turtas perduotas saugoti, gali juo naudotis, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo. Saugotojas, jeigu jis nėra skolininkas ar šios šeimos narys, už saugojimą gauna atlyginimą pagal nustatytą taksą. Be to, jam atlyginamos faktiškai turėtos reikalingos turto saugojimo išlaidos, kartu atsižvelgiant į jo gautą naudą. Iš skolininko paimtas valiutines vertybes, vertybinius popierius, brangiųjų metalų (aukso, platinos, sidabro) luitus, šlichą, grynuolius, gamybinės ir laboratorinės paskirties pusfabrikačius bei dirbinius, deimantus, taip pat juvelyrinius ir kitus buitinius dirbinius iš aukso, sidabro, platinos ir platinos grupės metalų, brangakmenių, perlų bei jų laužo teismo anstolis perduoda saugoti vietos, kurioje yra teismas, teismo antstolio kontorą aptarnaujančiam bankui. Rastas pas skolininką pinigų sumas, reikalingas priteistai išieškotojui sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, teismo anstolis paima iš skolininko ir įneša į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą.

Perduoto saugoti turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro saugotojas, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Už perduoto saugoti turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą saugotojas kiekvienu atveju atsako turtu.

Turto arešto aktas ir turto apyrašas nedelsiant pateikiami turto arešto aktų registro tvarkytojui. Turto arešto aktas ir turto apyrašas nesiunčiamas turto arešto aktų registro tvarkytojui, jeigu areštuotas kilnojamasis turtas (produktai, kiti greitai gendantys daiktai, gyvūnai) CPK nustatyta tvarka paimamas ir nedelsiant perduodamas realizuoti, taip pat kai areštuojami asmeniniams ir namų ūkio poreikiams naudojami mažaverčiai daiktai.

Išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Nurodytieji asmenys, teismo antstoli