Mykolaitis-Putinas
5 (100%) 1 vote

Mykolaitis-Putinas

Mykolaitis-Putinas

Vincas Mykolaitis-Putinas gimė 1893m. sausio 6d. Pilotiškių kaime, Marijampolės apskrityje, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Baigęs 4 klases, 1909m. V.Mykolaitis-Putinas įstojo į Seinų kunigų seminariją. 1911m. Putino slapyvardžiu išspausdino pirmąjį eilėraštį Šaltinyje.Vėliau eilėraščius spausdino Šaltinyje, Ateityje, Draugijoje. Nors kunigų seminariją baigdamas V.Mykolaitis-Putinas suabejojo dėl kunigo pašaukimo, bet vis dėlto 1915m. įsišventino kunigu. Pastoracinio darbo nedirbo ir 1915-1917m. toliau mokėsi Petrapilio dvasinėje akademijoje. Čia artimai susipažino su J.Baltrušaičio rusiška lyrika, domėjosi rusų simbolistų poezija, rašė eilėraščius Ateities Spinduliams ir Lietuvių Balsui.

1917m. Petrapilyje pasirodė pirmasis V.Mykolaičio-Putino lyrikos rinkinys Raudoni Žiedai su poema Kunigaikštis Žvainys. V.Mykolaitis-Putinas gavo stipendiją (per Amerikos lietuvių Tautos Fondą) mokslams tęsti Vakarų Europoje. 1918m. jis išvyko į Šveicariją. 1918-1922m. Friburgo universitete studijavo filosofiją, filosofijos ir meno istoriją, literatūrą. Universitete V.Mykolaitis-Putinas visai subrendo kūrybiškai: parašė apsakymų, dramą, nemažai poezijos. 1922m. apgynė disertaciją apie V.Solovjovo estetiką. Gavęs filosofijos daktaro laipsnį, 1922-1923m. ruošėsi profesūrai Miuncheno universitete, studijuodamas literatūros bei meno problemas.

1923-1929m. V.Mykolaitis-Putinas dėstė Lietuvos universitete naująją lietuvių literatūrą, visuotinės literatūros įvadą ir estetiką. 1924-1932m. redagavo Židinį, 1925m. buvo Lietuvių meno kūrėjų draugijos sekretoriumi, padėjo įsteigti studentų ateitininkų meno draugijai „Šatrija“, parašė dramų, išleido poezijos rinkinį Tarp dviejų aušrų (1927). 1931m. V.Mykolaitis-Putinas išvyko atostogauti į Nicą (Prancūzija), kur parašė svarbiausio savo kūrinio – romano Altorių šešėly I ir II dalį. (III dalys išleistos 1933m.).

1935m. oficialiai atsisakęs kunigystės, V.Mykolaitis-Putinas neperėjo į krikščionybės priešų eiles, pasiliko tikintis. 1936m. išleido eilėraščių rinkinį Keliai ir kryžkelės, po to poezijos kurį laiką nerašė, bet paskelbė mokslinių darbų, prozos kūrinių.

1933 – 1937m. V.Mykolaitis-Putinas buvo Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas, 1940- 1954m. Vilniaus universiteto profesorius, 1945 – 1946m. Lietuvos Mokslų Akademijos Lietuvių literatūros instituto direktorius. 1956m. išleido rinkinį Poezija.

Mirė 1967m. birželio 7d. Kačerginėje, prie Kauno, palaidotas Vilniuje.

BIOGRAFIJA IR KŪRYBA. V. Mykolaitis-Putinas gimė Suvalkijos ūkininkų šeimoje, kurioje nebuvo įprasta rodyti jausmų, neatviraujama. Gyventa gana uždarai, mažai bendrauta su kaimynais, nemėgtos linksmybės. Pripažinti tik du dalykai: darbas ir malda. Poetas – vyriausias sūnus, jau vaikystėje numatytas būti kunigu, nes atrodė labai liaunas, trapus ir nelinkęs į ūkio darbus. Visą gyvenimą buvo tylus, linkęs į susimąstymą. Uždaras, drovios prigimties, sunkiai priimąs sprendimus.

Būsimasis poetas namus palieka anksti, mokosi Gudelių, o vėliau Marijampolės mokyklose. Būdamas septyniolikos, paklusęs tėvų norui, įstoja į Seinų (dabartinėje Lenkijoje, netoli Lietuvos sienos) kunigų seminariją. Ten prabėga šešeri metai. Paskui dvejus metus mokosi Peterburgo (Rusija) dvasinėje akademijoje. Iš ten 1917 m. išvyksta į katalikišką Fribūro (prancūziškas Šveicarijos kantonas) universitetą studijuoti filosofijos ir meno istorijos. Dar vienerius metus Miunchene (Vokietijoje) studijuoja literatūrą.

Jau Šveicarijoje Putinas pajunta vis stiprėjančią įtampą dėl kunigo-poeto būklės dvilypumo. Šią įtampą nulėmė ne vien tik Putino asmenybės prigimtis, ji sietina su XX a. pradžios kultūroje vykusiais pokyčiais, kai greta socialinės ir nacionalinės savimonės stiprėja ir savaiminės asmenybės vertės suvokimas.

Jaunystę praleidęs užsienyje, 1923 metais, būdamas trisdešimtmetis, jau pagarsėjęs poetas Putinas grįžta į Kauną ir pradeda universitete profesoriauti. Dirba teologijos, o vėliau humanitarinių mokslų fakultete. Vadovauja studentų meno draugijai „Šatrija“, kuriai tada priklausė jauni rašytojai Salomėja Nėris, Juozas Grušas. Išleidžia poezijos rinkinius „Tarp dviejų aušrų“ (1927), „Keliai ir kryžkeliai“ (1936), parašo romaną „Altorių šešėly“ (1931-1933). 1935 metais atsisako kunigystės ir veda.

Nuo 1940 m., sovietams okupavus Lietuvą, dirba atgauto Vilniaus universitete, skaito paskaitas jaunajai kartai (tarp jų Vytautui Mačerniui, Broniui Krivickui). Vokiečiams 1943 m. uždarius universitetą rengia seminarus savo bute. Ypač gerai vertina savo studento Vytauto Mačernio „Vizijas“.

Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai (1944 m.) Putinas nepasitraukia į Vakarus, lieka Lietuvoje; Vilniaus
universitete skaito paskaitas apie lietuvių literatūrą. Putinas – Profesorius ir Poetas – atstovauja okupacijų audrose pranykusiai Nepriklausomos Lietuvos kultūrai, literatūrai, asmenybės inteligencijai. Jis tampa asmeniu, į kurį orientuojasi visa jaunesnioji karta; jo eilėraštis „Vivos plango, mortuos voco“ („Gyvuosius apraudu, mirusius šaukiu“) tampa vidinio pasipriešinimo režimui manifestu. Už eilėraščio platinimą nemažai jaunų žmonių suimami, išvežami į Sibiro lagerius. Pats Putinas suėmimų išvengia. Sovietiniu laikotarpiu parašo istorinį romaną „Sukilėliai“ (1956), daug poemų („Žilvinas ir Eglė“, „Mocartas“, „Prometėjas“, „Somnambulas“), eilėraščių ciklų, iš kurių žymiausias – „Parafrazės“ (1958), išleidžia eilėraščių rinkinius „Būties valanda“ (1963), „Langas“ (1966).

Palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.

KŪRYBOS YPATYBĖS. Ankstyvuosiuose Putino eilėraščiuose vyrauja šviesūs gamtos gyvybės išgyvenimai. Eilėraščių centras – gamtos vaizdas: dangumi plaukiantis debesėlis, pavasario žiedas. Skaidrūs gamtos vaizdai atitinka tokius pat paprastus, skaidrius jausmus. Eilėraščiuose atsiskleidžia arba džiaugsminga ramybė, arba vylingos jaunystės troškimai. Lyrikos subjektas trokšta būti pakerėtas, užburtas gamtos ir jaunystės („pavasario burtai“, „užburta šalis“), pajusti būties stebuklą, apsvaigti gyvenimu ir grožiu.

Vincas Mykolaitis – Putinas „Altorių šešėly“

Vieno talentingiausių 20 a. rašytojų V. Mykolaičio – Putino romanas “Altorių šešėly” išleistas 1933 m. Tai pirmasis meniškai brandus psichologinis romanas lietuvių literatūroje. Romane vaizduojamas sudėtingas, įvairiapusis žmogaus charakteris konkrečioje aplinkoje, konkrečioje istorinėje laiko atkarpoje. Personažų poelgius motyvuoja gyvenimo aplinkybės, jie yra psichologiškai įtikinami. Dėmesys vidiniam pagrindinio veikėjo Liudo Vasario pasauliui, analitinis pasakojimo pobūdis leidžia romaną laikyti psichologiniu ir intelektualiniu.

Romaną sudaro trys dalys: “Bandymų dienos”, “Eina gyvenimas” ir “Išsivadavimas”.

Romane daugiausia vietos skirta dvasinei Liudo Vasario istorijai atskleisti. Išoriniai įvykiai, santykiai su kitais veikėjais yra tik dingstis vidiniams Vasario pasikeitimams. Jis yra dideliu talentu apdovanotas žmogus, kuriam svarbiausia – susivokti ir apsispręsti, kurį kelią – kunigo ar poeto – rinktis.

Liudo Vasario kūrybinis kelias, jo poezijos evoliucija, artimi paties Putino poezijos raidai. Vis dėlto, Liudą Vasarį reikėtų laikyti pirmiausia rašytojo sukurtu literatūriniu personažu.

Romano pasakotojas žvelgia iš visažinio perspektyvos ir nuolatos komentuoja bei analizuoja personažo poelgius bei išgyvenimus. Pasakotojas stengiasi būti objektyvus, tačiau dažnai juntama, kad jis pritaria Vasariui, užjaučia jį ir teisina. Kartais pasakotojas susitapatina su pagrindiniu veikėju, tuomet geriau atskleidžiami žmogaus išgyvenimai, dvasiniai konfliktai.

Kiekvienoje romano dalyje yra vienas pagrindinis moters charakteris: pirmoje – Liucija, antroje – baronienė, o trečioje – Auksė.

Romano stilius būdingas realistinei prozai. Jis aiškus, tikslus, rašytojas atidus detalėms, vengia žodžio puošnumo.