Geologija

Lietuvos naudingosios iškasenos: smėlis – nuosėdinė klastinė psamitų grupės uoliena. Susideda iš 50 – 60 %, 0.05 – 2 mm skersmens įvairios formos ( kampuotų ir apzulintų ) mineralų grūdelių. Daugiausia kvarco, laiko špatų, žėručių, glaukonito, kalcito, dolomito ir kitų mineralų. Daugiausia būna balkšvas ( ši spalva priklauso nuo kvarco … Daugiau…

1. PEGMATITAS Klasė pagal cheminę sudėtį — oksidas . Pegmatito sudėtis — kvarcas, lauko špatai ( dažniausia ortoklazas ) ir žėrutis. Struktūra stambiagrūdė, kristalinė., tekstūra masyvioji., randamas Žemės gelmėse., naudojamas kaip žaliava ortoklazui, žėručiui, retiesiems mineralams gauti. Pegmatitas tai gyslinės uolienos susidariusios iš didelių mineralų kristalų. Skiriami rūgštūs ( granitiniai, … Daugiau…

TURINYS Įvadas 3 Aukštaitijos nacionalinis parkas 4 Dzūkijos nacionalinis parkas 5 Kuršių nerijos nacionalinis parkas 8 Trakų istorinis nacionalinis parkas 10 Žemaitijos nacionalinis parkas 12 Literatūra 14ĮVADAS Graži ir įvairi gamta, margų margiausi kraštovaizdžiai.. Nacionaliniai parkai atspindi stambių geografinių sričių kraštovaizdį ir kultūrą. Trys dešimtys regioninių parkų saugo ir reprezentuoja atskirų Lietuvos regionų gamtiniu, etnokultūriniu, rekreaciniu bei … Daugiau…

IslamasIslamas yra viena iš pagrindinių pasaulio religijų. Žodis “Islamas” reiškia “paklusnumą” arba “nuolankumą” Allaho valiai, kuris yra vienintelis Dievas. Musulmonai – tai ir yra tie pasišventę žmonės. Pagrindinis Islamo tikėjimas: nėra kitų dievų tik Allaha dievas vienas ir Muhamedas yra jo pranašas. 610 metais vieną naktį Mahometui apsireiškė angelas Gabrielius. … Daugiau…

GEOGRAFIJA Dalyko tikslai ir uždaviniai Geografija aiškina pasaulio teritorijų įvairovę, gyventojų, įvykių ir reiškinių procesus Žemės gelmėse ir paviršiuje. Ji siejama su žmogaus ir aplinkos ryšiais, jų išsidėstymu tam tikroje teritorijoje. Pasirinkę mokytis geografiją XI–XII klasėse, mokiniai gilina šio dalyko žinias ir supratimą, plėtoja gebėjimų ir vertybių nuostatas. Užtikrinant nuoseklų … Daugiau…

Vėjas – globališkai paplitęs reiškinys. Žemės rutulyje nėra vietų, kur nepūstų vėjai. Daugelyje vietų vyrauja stiprūs ir dažnai pastovios krypties vėjai: pasatai, musonai, brizai. Vandenyne vėjas sukelia stiprias bangas. Tačiau tai laikini ir dinamiški paviršiaus nelygumai. Tuo tarpu sausumoje vėjas formuoja būdingas relijefo formas. Geomorfologinei vėjo veiklai didelės įtakos turi … Daugiau…

TurinysĮžanga 3 Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ištakos 4 Tarptautinis bendradarbiavimas 5 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas 7 Gaisrai ir gelbėjimo darbai 8 Parengimas 1 Gaisriniai tyrimai 1 Gelbėjimo darbų klasifikacija 2 Išvados 12 Naudota literatūra 13 Įžanga Gaisro esmė yra lygybėje: Temperatūra + Degios medžiagos + Deguonis = Gaisras Užgesinti gaisrą … Daugiau…

SAN MARINAS. Apeninų pusiasalio šiaurinėje dalyje, ant Titano kalno ir jo šlaituose, įsikūrusi viena mažiausių pasaulio valstybių ir seniausia jo respublika, įkurta V a. – San Marinas. Jai priklauso aštuoni miestai-pilys išsidėstę ant Titano kalno. San Marine esančios trys gynybinės pilys yra miesto simboliai. Plotas – 60 kvadratinių kilometrų, kalba … Daugiau…

Krikščionių šventykla yra Bažnyčia, kartais koplyčia (koplyčia gali būti ir didelės bažnyčios dalis). Bažnyčios skiriasi dydžiu, architektūra, puošyba, puošnumu ir kt. Tačiau visos krikščionių bažnyčios yra kryžiaus formos. Kryžius kiekvienam krikščioniui turi priminti Kristaus nukryžiavimą. Išilginė bažnyčios erdvės dalis (paprastai ilgesnė) vadinama nava, o ją kertanti skersinė nava – transpertu. … Daugiau…

TURINYS1. Įvadas 1 2. Juvelyriniai dirbiniai 2 2.1. Taurieji metalai 2 2.1.1. Auksas 2 2.1.2. Sidabras 2 2.2. Brangakmeniai 4 2.2.1. Brangakmenių istorija 4 2.2.2. Kilmė ir telkiniai 5 2.2.3. Apdirbimas 5 2.2.4. Identifikavimas 5 2.2.5. Imitacijos 5 2.2.6. … Daugiau…

Lietuva turi tankų upių tinklą – 1 km teritorijos tenka apie 0,4 km upių vagų. Iš daugiau kaip 11000 įvairaus ilgio Lietuvos upių – tik 722 upės ir upeliai yra ilgesni kaip 10 km. Įvairūs autoriai nurodo skirtingą upių skaičių. Lietuvos upėmis į Baltijos jūrą nuteka apie 8 – 16 … Daugiau…

Lietuvos naudingosios iškasenosNaudingosios iškasenos buvo, yra ir bus viena iš pagrindinių visuomenės ekonominės ir socialinės pažangos varomųjų jėgų. Ne veltui civilizacijos raidos etapams pavadinti parinkti akmens, vario, bronzos ir geležies amžių pavadinimai, pabrėžiantys naudingųjų iškasenų svarbą civilizacijos raidai. Per XX šimtmečio pirmuosius penkiasdešimt metų pasaulyje išgauta tiek mineralinių išteklių, kiek … Daugiau…

TURINYS ĮVADAS 2 UPIŲ MONITORINGAS 3 EŽERŲ IR TVENKINIŲ MONITORINGAS 5 KURŠIŲ MARIŲ MONITORINGAS 7 BALTIJOS JŪROS MONITORINGAS 9 POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS 11 IŠVADOS 13 NAUDOTA LITERATŪRA 14 ĮVADAS Aplinkos monitoringas – tai sistemingas aplinkos ir jos komponentų būklės stebėjimas ir antropogeninių pokyčių vertinimas bei prognozė. Svarbiausi monitoringo uždaviniai: sudaryti monitoringo štočių tinklą, parengti išsamius monitoringų vietų ir … Daugiau…

[pic] [pic] Apie mažąsias Europos valstybes skaitome ir girdime išties nedaug. Dažnai pamiršta jas net pavaizduoti kontinento žemėlapyje, neretai juokia ir pažemina. O jos egzistuoja. Andora, Lichtenšteinas, Malta, Monakas, San Marinas – yra tokia pat Europos realybė, kaip ir Prancūzija ar Vokietija. Mažųjų valstybių šeimoje yra savi nykštukai ir savi … Daugiau…

Oro sudėtis Grynas, švarus oras – tai dujų ir įvairiausių dalelyčių mišinys. Žemės atmosferoje daugiausia yra azoto dujų – 78%. Be azoto ore yra deguonies (21%), Anglies dioksido (0.04%), argono ir kitų cheminių elementų. Tarp dalelių, kurios dažnai padaro orą matomą, nuspalvina dangų ir debesis, yra mažyčių vandens lašelių (iš … Daugiau…

MAKSIMALAUS PROJEKTINIO VANDENS DEBITO SKAIČIAVIMAS TURINT ILGALAIKIUS HIDROLOGINIŲ STEBĖJIMŲ DUOMENIS Projektuojamas hidrotechnikos statinys yra II klasės. Maksimalių debitų tikimybės pagal statybos normas ir taisykles SN ir T 2.06.01 – 86: 1 lentelė Skaičiavimo atvejai Maksimalaus debito tikimybė procentais, atsižvelgiant į hidrotechninio statinio klasę I II III IV Pagrindinis 0,1 1,0 … Daugiau…

Baltijos jūraVidinė šiaurės Europos jūra priklausanti Atlanro vandenyno baseinui, kurią nuo Šiaurės jūros, o kartu ir nuo Atlanto vandenyno skiria Zundo, Mažojo ir Didžiojo Belto, Kategato ir Skagerako sąsiauriai.Ji yra 54o ir 65o50o šiaurės platumos bei 9o ir 30o 20o rytų ilgumos.Jūros bangos skalauja net 9 Europos valstybių pakrantes. Beveik … Daugiau…

Kontinentinė Žemės pluta yra daug storesnė už okeaninę ir skiriasi nuo šios sudėtimi. Dabartinis Žemės paviršiaus žemėlapis skirtųsi nuo, tarkime, prieš šimtą milijonų metų pavaizduoto Žemės paviršiaus. Šitokį didelį pokytį sunku suprasti nežinant bendro Žemės sandaros vaizdo. Kontinentai ne stovi vietoje, o juda. Įdomu tai, kad ši mintis pirmą kartą … Daugiau…

Содержание.Человек и климат. Введение. Взаимосвязь между энергопотреблением, экономической деятельностью и поступлением в атмосферу. Потребление энергии и выбросы углекислого газа. Углерод в природе. Основные химические соединения и реакции. Изотопы углерода. Углерод в атмосфере. Атмосферный углекислый газ. Содержание изотопа С в атмосферном углекислом газе. Содержание изотопа С в атмосферном углекислом газе. Перемешивание … Daugiau…

URALAS Ši šalis tęsiasi nuo Arkties vandenyno iki Pakaspijo ir Paaralės pusdykumių. Kalnai išsitęsę daugiau nei 2000 km nuo 30 – 40 iki 300 – 400 pločio. Uralas skirstomas į: Paichojų; Poliarinį Uralą – kerta poliarinį ratą ir tai yra siauroji Uralo kalnų dalis; Priešpoliarinį Uralą – pats aukščiausias Uralo … Daugiau…

Ekologinė katastrofa – kertame šaką ant kurios sėdime. Nežiūrint visų bandymų jį užmaskuoti ar pristabdyti laikinomis priemonėmis, vienas faktas lieka nepaneigiamas – gamtos naikinimas vyksta didžiuliais mąstais. Mes galime gyventi užmerktomis akimis, tačiau nuo šio fakto niekur nepabėgsime. Tai nėra tik saujelės mokslininkų ar ekologinių katastrofų tiesioginių aukų rūpestis. Tai … Daugiau…

Mineralas – tai gamtinis cheminių elementų junginys, susidaręs natūraliu būdu, be žmogaus pagalbos. Tas pats mineralas gamtoje gali būti įvairiausių pavidalų, nors iš esmės jis yra tų pačių cheminių elementų junginys. Mokslas, kuris tyrinėja mineralus, vadinamas mineralogija. Žemės plutoje yra nevienodas kiekis įvairių medžiagų:vienoms tenka beveik pusė Žemės plutos, o … Daugiau…

Paleozojus ir Mezozojaus laikotarpiai, beje, ilgiausiai trukę ir daugiausia permainų Žemės paviršiuje atnešę laikotarpiai, kurių metu vyko intensyvūs tektoniniai judesiai, įtakoję įvairių reljefo darinių atsiradimą. Savo darbe smulkiau apžvelgsiu paleozojaus ir mezozojaus laikotarpių tektogenezę, bei organinio pasaulio vystymąsi. Paleozojus dar išskiriamas į ankstyvąjį ir vėlyvąjį paleozojų. ANKSTYVASIS PALEOZOJUS Ankstyvasis paleozojus … Daugiau…

Visus Žemėje esančius paviršius galima skirti į dvi grupes: horiontalius ar jiems artimus ir pasvirusius. Šie pasvirę paviršiai – šlaitai. Šlaitu vadinamas pasviręs paviršius tarp dviejų lūžio linijų (briaunų), keičiantis savo padėtį horizonto plokštumos atžvilgiu. Šlaitai pasižymi labai didele formų įvairove. Juos galima apibūdinti daugeliu rodiklių: polinkiu, forma, ilgiu ir … Daugiau…

TURKIJOS RESPUBLIKA 1. ÐALIES GEOGRAFINË PADËTIS Turkija, oficialiai Turkijos respublika (turkiðkai Türkiye Cumhuriyeti), yra pietryèiø Europoje ir pietvakariø Azijoje. Ðiaurës vakaruose ji ribojasi su Bulgarija ir Graikija, ðiaurëje su Juodàja jûra, ðiaurës rytuose su Gruzija ir Armenija, rytuose su Iranu, Sirija ir Vidurþiemio jûra, vakaruose su Egëjo jûra. Turkijos plotas … Daugiau…

Radiacinio fono tyrimas 1986 metų balandžio 26 dieną pasaulį sudrebino didžiulis sprogimas. Sprogo Černobylio atominė elektrinė. Šis sprogimas kainavo žmonijai daugybę aukų; ir šios nelaimės pasekmes galima pajusti iki šių dienų. Černobylio avarijos atveju radiacijos pavojus padidėjo todėl, kad radioaktyviosios medžiagos iš reaktoriaus veržėsi daugiau negu 10 dienų. Lyjant, sningant … Daugiau…