Ekologinė katastrofa
5 (100%) 1 vote

Ekologinė katastrofa

Ekologinė katastrofa – kertame šaką ant kurios sėdime.

Nežiūrint visų bandymų jį užmaskuoti ar pristabdyti laikinomis priemonėmis, vienas faktas lieka nepaneigiamas – gamtos naikinimas vyksta didžiuliais mąstais. Mes galime gyventi užmerktomis akimis, tačiau nuo šio fakto niekur nepabėgsime. Tai nėra tik saujelės mokslininkų ar ekologinių katastrofų tiesioginių aukų rūpestis. Tai liečia mus visus, patinka mums tai ar ne.

Kita medalio pusė

Mes kertame tropinius miškus stulbinančiu greičiu: apie 30 futbolo aikščių per minutę, kasmet po 1000 gyvybiškai svarbių rūšių pasmerkiamos išnykimui, ir visa tai tam, kad klestėtų medienos ir mėsos pramonė. Kertant miškus naikinamas ir dirvožemis, kadangi nebelikus medžių, juodžemį lengvai nuplauna musoniniai lietūs. Kita svarbi dirvožemio naikinimo priežastis yra cheminės trąšos. Nuo 1950 metų dėl cheminių trąšų buvo prarasta penktadalis pasaulio dirvožemio – ir visa tai tam, kad patenkinti vartotojišką visuomenę, kuri nuolat reikalauja vis įmantresnių būdų savo įgeidžiams tenkinti, net nesuvokdama kiek visa tai kainuoja aplinkai.

Industrinės visuomenės tiesiogine prasme stovi ant šiukšlių kalnų. Buitinių, cheminių, branduolinių ir kitokių atliekų problemos dar toli gražu nėra išspręstos. Gėlo vandens atsargos taip pat yra nuolat teršiamos mėsos, naftos ir chemijos pramonės įmonių. Kasmet apie 3.180.000.000 litrų naftos išsilieja į vandenynus. Vakarų vartotojiškos visuomenės kaina – daugiau negu ketvirtadalis pasaulio gyventojų neturi pakankamai geriamo vandens.

Oro užterštumas – tai dar viena mūsų rykštė, kuria mes mokame už savo godumą ir švaistūniškumą. Pagal pasaulinės sveikatos organizacijos statistiką, du trečdaliai pasaulio miestų gyventojų kvėpuoja užterštu oru. Daugiausia orą teršia pramonė (ypač mėsos pramonė) ir automobiliai. Oro teršimas sukelia rūgštų lietų, kuris naikina augalus, nuodija ežerus, ardo pastatus. 95% anglies dvideginio, kasmet išmetamo į atmosferą, sudaro gamyklų ir automobilių dūmai, o taip pat deginami miškai. Anglies dvideginio atmosferoje didėjimas sukelia klimato atšilimą. Dėl jo kyla vandens lygis jūrose, grąsindamas užtvindyti apie penkis milijonus kvadratinių kilometrų žemumų, t.y. trečdalį pasaulio dirbamos žemės. Su tuo taip pat susijęs ozono sluoksnio irimas, kurį sukelia chlorofluorokarbonatai (CFC). Keista, tačiau nežiūrint pastaraisiais metais vykdomos kampanijos prieš CFC, jų gamyba vis didėja.

Neverta nė minėti kokią žalą aplinkai daro ginklavimąsis. Kyla klausimas: kokia yra šios griovimo manijos priežastis. Kur išeitis? Dauguma žmonių supranta kad reikia kažką daryti, tačiau dažniausiai čia visas jų rūpestis ir baigiasi. Tiems, kurie imasi konkrečių veiksmų, geriausiu atveju pavyksta gydyti ligos simptomus, tačiau jie nesusimąsto apie tikrąsias ligos priežastis.

Simptomai ir taip yra visiems akivaizdūs, tačiau tikrosios priežastys yra daug gilesnės ir sudėtingesnės, negu daugelis mano. Ieškodami ekologinės katastrofos šaknų, mes neišvengiamai prieiname išvados: viskas slypi žmogaus godume, troškime kaupti turtą, ir ypač vartotojiškame mentalitete, kuris tapatina laimę su materialių vertybių kaupimu.

Tikrosios šaknys

Tarptautinė Krišnos Sąmonės Organizacija (ISKCON’as) pripažįsta, kad ekologinė krizė kyla iš dvasinės žmonijos krizės. ISKCON’as teigia, kad šios problemos neišspręsime, jei iš esmės nepakeisime savo mąstymo. Sekdamas Vedų mokymu, ISKCON’as tvirtina, kad pasaulį pagydyti gali tik dvasinės vertybės.

Be savo techninių aspektų, ekologinė krizė turi ir gilesnes šaknis. Vedos kalba apie universalius dėsnius, kurie valdo gyvų būtybių veiklą ir santykius. Šie dėsniai sanskrito kalba vadinasi karma. Karma yra veiksmo ir atoveikio dėsnis. Ekologinės problemos, kurias mes šiandien patiriame, gali būti labai geru neigiamos karmos pavyzdžiu. Žmonės už savo neteisingus veiksmus gauna neigiamą karminę reakciją. Vienas iš šių neteisingų veiksmų yra beatodairiškas gyvūnų žudymas maistui, kailiui, kosmetikai ar šiaip pramogai.

Šiuolaikiniai mirties tyrinėjimai pateikia daug faktų, liudijančių kad sąmonė gali egzistuoti atskirai nuo smegenų. Vedos ją vadina siela. Jei kitos būtybės kaip ir mes turi kūnus, tai logiška manyti, kad jie taip pat turi sielas – gyvybės ir sąmonės šaltinį. Atsižvelgiant į tai, žudyti gyvūnus yra tokia pat nuodėmė, kaip ir žudyti žmones. Sąmoningas ir masiškas milijardų gyvūnų žudymas užtraukia žmonijai labai blogas karmines reakcijas.

Griežtos taisyklės neleidžia įvežti į Lietuvą bet kokių svetimžemių augalų ar gyvūnų

Sulaukėme ne vieno sunerimusio piliečio skambučio ir prašymo paaiškinti, kaip į mūsų valstybę įvežti vieną ar kitą augalą, gyvūną. Atsakymas paprastas – kiekvienam jų reikia leidimo, savito paso. Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, norint išvengti ekologinės katastrofos į Lietuvą draudžiama įvežti daugelį augalų ir gyvūnų. Taisykles reglamentuoja vos ne šimto puslapių programa. Karantininių augalų, grybų, vabzdžių sąrašą yra patvirtinusi ir Žemės ūkio ministerija.

Valstybinės augalų apsaugos tarnybos vyriausiasis specialistas Henrikas
Ostrauskas sako, kad augalų ir gyvūnų kelionės po Europą šiek tiek paprastesnės, tačiau gabenant juos iš tolimesnių kraštų susiduriama su beveik neįveikiamomis kliūtimis. Kiekviena šalis vadovaujasi savo taisyklėmis, todėl viena gali įsileisti „svetimtautį“, o kita – ne. Tiek augalai, tiek gyvūnai privalo turėti atitinkamus leidimus. Jie tikrinami kiekviename pasienio punkte. „Net šunelio ar papūgos taip lengvai neįsiveši“.

Kartais ir turėdami leidimus žmonės negali būti garantuoti, kad kelionė pasiseks. O gal gyvūnėlio kailyje ar paukščio plunksnose veisiasi pavojingi padarai? Dėl kenkėjų tikrinami ir augalai. Radus jų visas krovinys grąžinamas į šalį, iš kurios atkeliavo, arba sunaikinamas (augalai sudeginami). Kaskart vežant gyvūnus ar augalus rizikuojama ir jais, ir pinigais, nes aptikus parazitų dezinfekcija yra privaloma. Už ją moka krovinio savininkas.

Lietuviams patariama tenkintis tuo, ką turi – savo fauna ir flora. O tiems, kurie nusprendžia atsivežti ko nors egzotiško, rekomenduojama prieš tai susipažinti su visais teisės aktais, reglamentuojančiais tokių krovinių gabenimą.

Maisto trūkumas nėra gyventojų pertekliaus rezultatas. Tai – neteisingos žmogaus veiklos užtraukta bloga karma. Žemė gali išmaitinti visus, kurie gyvena ant jos paviršiaus. Maisto trūkumas atsiranda dėl mūsų godumo ir nejautrumo kitoms gyvoms būtybėms. Daugiau negu pusės kasmet iškertamų miškų plotas yra naudojamas mėsinių galvijų ganykloms, jie taip pat suvartoja apie pusę pasaulio grūdų derliaus. Grūdai, kuriuos žmogus gauna per mėsą, praranda apie 90 proc. savo baltymų. Kadangi vienam kilogramui jautienos pagaminti reikia keturių kilogramų grūdų, mėsos pramonė ekonominiu požiūriu yra labai nuostolinga. Palyginkite: vienam mėsėdžiui išmaitinti reikia 20 kartų daugiau žemės, negu vienam vegetarui. Grūdų kiekio, sušeriamo vien tik JAV galvijams, pakaktų išmaitinti 1.3 milijardų žmonių t.y. daugiau negu šeštadalį pasaulio gyventojų. Atsisakius mėsos dietos žymiai padidėtų grūdų atsargos ir tariamoji pasaulio maisto problema būtų išspręsta.

Ekologinės katastrofos belaukiant

Trečiojo Reicho palikimas: istorija tęsiasiKlaipėda gali tapti ekologinės katastrofos epicentru. Mirtino pavojaus zonoje atsidurs ir kitų uostamiesčių, kurių krantus skalauja Baltija, gyventojai. XXI amžiaus apokalipsę prognozuojantys mokslininkai šios tragiškos nelaimės priežastimi laiko tūkstančius tonų cheminio ginklo, Antrojo pasaulinio karo metais paskandinto Baltijos jūroje. Teigiama, kad dėl pusšimtį metų vykusios korozijos metaliniai konteineriai su ginklais surūdijo. Todėl būtina kuo skubiau Trečiojo Reicho palikimą – ipritu, arsenu ir kitais cheminiais nuodais pripildytus artilerijos sviedinius, bombas ir minas – iš Baltijos jūros ištraukti ir utilizuoti. Tačiau Algirdas Stankevičius, Jūrinių tyrimų centro vadovas, tokią nuostatą vadina tendencinga ir nepagrįsta. Remdamasis naujausia informacija, jis sako, jog cheminės medžiagos yra mažiausiai pavojingos, kai jos tebeguli jūros dugne.

Specialistų akyse – siaubas

Įvairių šalių mokslininkai Baltijos jūroje paskandintais vokiškais cheminiais ginklais domisi jau ne vieną dešimtmetį. Kai bauginantys pranešimai, neva prieš 55 metus Baltijos jūroje nuskandinti konteineriai su cheminiu ginklu, atitekusiu Antrojo pasaulinio karo nugalėtojams, baigia surūdyti, pasirodė rusų spaudoje, ažiotažas pasiekė ir Lietuvą. Paniką skatino ne tik prieštaringi specialistų pasisakymai įvairiose mokslinėse konferencijose, bet ir politikai. Antai praeitų metų pavasarį liberalų demokratų partija ir Seimo nepriklausoma frakcija išplatino grėsmingą pranešimą, kuriame buvo išdėstytas ketinimas kuo greičiau spręsti cheminio ginklo jūroje problemą. Šiuo tikslu norėta kreiptis į šalies prezidentą ir Vyriausybę. Pavojaus varpus mušę „libdemai“ teigė, jog ne už kalnų ta diena, kai Baltija bus mirusi jūra, užgrius masiniai žmonių apsinuodijimai ir išsigimimai. Todėl Lietuvoje, kitaip nei kitose šalyse, negalima šios baisios problemos nutylėti. Tuo pat metu Vilniuje buvo surengta tarptautinė konferencija. Tuomet Lietuvos Chemijos instituto atstovas daktaras Vidmantas Kapočius dar labiau pakurstė panikos laužą. Mokslininko teigimu, dėl vykstančios korozijos tūkstančiai tonų mirtinai pavojingų cheminių medžiagų į Baltijos jūrą gali pasipilti jau rytoj. Vėliausiai – po penkerių metų. „Deja, šiuose pareiškimuose – tik dalis pagrįstos tiesos, – sensacingus teiginius paneigia Jūrinių tyrimų centro vadovas. – Cheminio ginklo kapaviečių Baltijos jūroje buvimas – bene vienintelis tiksliausias faktas šioje istorijoje.“Metalų irimas – finišo tiesiojoje

Rusijos specialistai sensacingais pareiškimais apie jūroje vykstančios korozijos greitį ir pasekmes visuomenę užvertė prieš dešimtį metų. Prieš dvejus metus ekspediciją surengę Tatarastano Informatizacijos akademijos specialistai užfiksavo, kad Baltijos jūros dugne nuskandintų laivų korpusai jau yra stipriai paveikti korozijos, o šalia esantis vanduo užterštas ipritu. Anot jų, skubiai nesiėmus tam tikrų priemonių, padėtis taps katastrofiška. Kariškių ekspertai paskaičiavo, kad standartiniam šoviniui surūdyti vandenyje pakanka 5-erių metų. Aviacines bombas korozija
vidutiniškai per 40 metų, artilerijos sviedinius ir minas – per 60 metų, metalinės statinės su cheminėmis medžiagomis visiškai suyra per 48 metu. Vadinasi, masinis nuodingų medžiagų išmetimas į jūrą jau turėjo įvykti. 1974 m. Helsinkio konvencijoje buvo įtvirtinta nuostata, kad Baltijos jūros apsauga tinkamai pasirūpinti atskiros valstybės negali, todėl būtina veikti išvien. O praėjus beveik 20-čiai metų 180-ies šalių atstovai Paryžiuje pasirašė konvenciją, draudžiančią cheminio ginklo gamybą, saugojimą ir naudojimą. Taip pat nuspręsta sunaikinti cheminių medžiagų atsargas. Tačiau ne visas, o tik tas, kurios žemėje palaidotos nuo 1977 metų, o vandenyje – nuo 1985-ųjų.

Siūlė statyti specialią gamyklą

Rusų mokslininkai iki šiol neatsisako būtinybės kuo skubiau iškelti ginklus iš vandens ir juos utilizuoti. Praeitais metais rusų specialistai paskaičiavo, kad cheminiam ginklui, esančiam Baltijos jūroje, neutralizuoti prireiktų mažiausiai 5 milijardų dolerių. Teigiama, kad šias lėšas turėtų skirti cheminio ginklo gamintoja Vokietija arba Europos Sąjunga. Tuomet vienas iš organizacijos „Eko-Balt“ įkūrėjų Anatolijus Jefremovas siūlė vakarinėje Suomijos įlankos dalyje esančioje saloje Medvežje net pastatyti specialią gamyklą. Tuo tarpu vienas iš autoritetingiausių cheminių ginklų ekspertų Rusijoje, admirolas T. Borisovas aiškino, jog geriausia išeitis – cheminio ginklo, nuskandinto kartu su laivais, kapavietes uždengti sarkofagais. Jūrinių tyrimų centro prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos vadovas A. Stankevičius sako, jog tokie paviršutiniški pareiškimai klaidina žmones. Anot jo, korozija vandenyje priklauso nuo daugelio faktorių, todėl metalo rūdijimo bei irimo greitis nėra vienodas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1902 žodžiai iš 6126 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.