Nemunas ir jo intakai
5 (100%) 1 vote

Nemunas ir jo intakai

Lietuva turi tankų upių tinklą – 1 km teritorijos tenka apie 0,4 km upių vagų. Iš daugiau kaip 11000 įvairaus ilgio Lietuvos upių – tik 722 upės ir upeliai yra ilgesni kaip 10 km. Įvairūs autoriai nurodo skirtingą upių skaičių.

Lietuvos upėmis į Baltijos jūrą nuteka apie 8 – 16 km vandens. Upių tinklo

tankumą galime paaiškinti drėgmės pertekliumi, gruntų laidumu.

Melioruotose plotuose upių tinklo tankis padidėjo, bet labai sumažėjo mažųjų upių vandeningumas, o kartu mažiau vandeningos tapo ir didžiosios mūsų valstybės upės (ypač vasarą). Tankiausias upių tinklas ten, kur iškrenta daugiausia kritulų (pvz.,Žemaičių aukštumų vakaruose šlaituose), rečiausias – Lietuvos Pietryčių smėlingoje lygumoje (dėl laidaus grunto daugiau kritulių susigeria).

Upių vandeningumas ir kinta atskirais metų laikais. Vandeningesnės yra

ežerinės mitybos ir gausesnių kritulių rajonuose esančios upės.

Pavasarį, kai tirpsta sniegas bei ledas, taip pat rudenį, kai padaugėja kritulių, Nemunas patvinsta ir nebetelpa savo vagoje. Vasarą po gausių kritulių gali prasidėti poplūdžiai. 1959 metais pastačius Kauno HE, didelėje Nemuno dalyje pavyko suregulioti nuotėkį, ir katasrofiškų potvynių pavojaus jau nėra. 1958 metų balandžio mėn. Nemunas ties Kaunu buvo pakilęs net 11 metrų, apsėmė visą Senamiestį, centrą, kitus miesto rajonus(Panemunę, Vilijampolę). Dabar pavasario ir rudens potvyniai gana aukšti būna upės žemupyje ir deltoje (Rusnėje, Kintuose). Per pavasario potvynius upės debitas žiotyse siekia apie 2000m/s.Įdomu, kad Nilo žiotyse debitas būna apie 2500m/s. O Nilas laikomas viena vandeningiausių pasaulio upių. Iš to galime spręti apie nemuno potvynių mastą. Normalus Nemuno debitas apie 500m/s.

Lietuvos upių tėvas

Didžiausia ir svarbiausia Lietuvos upė Nemunas, vadinamas Lietuvos upių tėvu. Jo baseinas apima didesnę respublikos teritorijos dalį, o dar nemaža upės baseino dalis yra kaimyninėje Baltarusijoje. Nemunas turi daugiau kaip 220 įvairaus didumo intakų. Nemuno baseine iškrinta net apie 60 km kritulių, tačiau pati upė nėra labai vandeninga, ir tik žemupys tinka laivybai. Pastačius kauno HE (1959), pakilus dėl užtvankos upės lygiui, laivyba tapo dar ir nuo Kauno iki Birštono.

Nemuno ištakos – Baltarusijoje, Minsko aukštumų pietiniose šlaituose. Bendras vagos ilgis – 937km (462km teka Baltarusijos Republika, batarusiai Nemuną vadina Neman).

Didžiausias Nemuno intakas – Neris įteka į jį Kauno mieste. Neris išteka iš Baltarusijos(baltarusiai Nerį vadina Vilija). Nemunas – lygumų upė. Ištakų ir žiočių aukščių skirumas tik 180 m, tad ir upės nuolydis nedidelis – 15 – 20cm/1km upės vagos ilgio. Srovė nesmarki, ir tik ten, kur upės vaga slenkstėta, kur ji kerta galinių morenų darinius, tekmės greitis padidėja. Itin nedidelis upės tekmės greitis žemupyje ir žiotyse. Nemunas – vienintelė Lietuvos upė, turinti deltą. Kuri prasideda ties Tilže, Gilios atšakoje. Nemuno deltoje auginamos polderinės pievos. Nuo Rumšiškių nemunas keičia tekėjimo kryptį – tekėjęs į vakarus. 50 km iki upės žiočių Nemuno vaga išsiskaido į atšakas – Giliją (kairėje) ir Rusnę(dešnėje), žemiau Rusnė šakojasi į Skirvytę ir Atmatą.

Šiuo metu Jūs matote 58% šio straipsnio.
Matomi 521 žodžiai iš 899 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.