Vandens telkinių monitoringas
5 (100%) 1 vote

Vandens telkinių monitoringas

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………….2

UPIŲ MONITORINGAS…………………………………………………………………………………………..3

EŽERŲ IR TVENKINIŲ MONITORINGAS……………………………………………………………….5

KURŠIŲ MARIŲ MONITORINGAS………………………………………………………………………….7

BALTIJOS JŪROS MONITORINGAS………………………………………………………………………..9

POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS……………………………………………………………..11

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………..13

NAUDOTA LITERATŪRA……………………………………………………………………………………….14

ĮVADAS

Aplinkos monitoringas – tai sistemingas aplinkos ir jos komponentų būklės stebėjimas ir antropogeninių pokyčių vertinimas bei prognozė. Svarbiausi monitoringo uždaviniai: sudaryti monitoringo štočių tinklą, parengti išsamius monitoringų vietų ir jų variantų aprašymus, įvertinti atmosferinį sieros ir azoto teršalų poveikį ekosistemoms, numatyti kaip kis aplinka ateityje ir parengti atitinkamas rekomendacijas.

Vandens ekologinė reikšmė biosferoje yra labai didelė. Jis sudaro 70% gyvųjų organizmų svorio, tarnauja visiems svarbiems biologiniams procesams.

Upių ir gruntinis vanduo yra pagrindiniai vandens šaltiniai, kuriais naudojasi žmonija. Naudojant vandens išteklius, svarbu žinoti jų atsargas ir reikmes. Vandens atsargas būtina tausoti. Požeminis vanduo naudojamas tik gėrimui, o pramonėje tik tuomet, kai technologiniams procesams reikalingas labai švarus vanduo.

Vandens monitoringas atliekamas siekiant gauti išsamią informaciją apie požeminio ir paviršinio vandens būklę, ilgalaikių pokyčių poveikį bei aplinkos apsaugos priemonių efektyvumą. Jis tradiciškai yra skirstomas į:

Ø paviršinio vandens (upių , ežerų ir tvenkinių , Kuršių marių ir Baltijos jūros);

Ø požeminio vandens monitoringą.

Vandens monitoringo tikslas – kaupti ir teikti sistemišką matavimais ir kitais metodais pagrįstą informaciją apie paviršinio ir požeminio vandens kokybę, vertinti vykstančius gamtinius procesus, antropogeninės veiklos įtaką.

UPIŲ MONITORINGAS

Upių monitoringo sistema turi dvi posistemes – vandens kokybės ir hidrometrinių stebėjimų tinklus.

Upių vandens kokybės monitoringą vykdo Aplinkos apsaugos ministerijos Jungtinių tyrimų centras ir 8 regioniniai departamentai. Vandens pavyzdžiai imami iš upių aukščiau miestų, sąlyginai neteršiamose upėse, žemiau miestų paskutinio nuotėkų išleistuvo, upių žiotyse, upių, kertančių šalies sieną, pasienyje. Šiuo metu nustatoma apie 70 vandens kokybės rodiklių 47 Lietuvos upėse 99 stebėjimo stotyse.

Hidrometrinius matavimus Lietuvos upėse atlieka Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, kuriai priklauso 70 hidrometrinio matavimo stočių.

Pagrindiniai uždaviniai:

Ø teikti informaciją apie hidrologinius, hidrocheminius ir biologinius procesus, taršos pobūdį, koncentracijų lygį, apkrovas, nustatyti labiausiai užterštas upes ir jų taršos priežastis;

Ø nustatyti upių nuotėkio ir vandens cheminės sudėties priklausomybę nuo antropogeninės veiklos pobūdžio baseine;

Ø teikti pasiūlymus dėl vandens kokybės gerinimo ir monitoringo programos tobulinimo;

Ø vertinti įgyvendintų priemonių efektyvumą ir prognozuoti galimus vandens kokybės pokyčius.

Paviršinio vandens kokybės stebėjimo stotys yra visuose Lietuvos gamtiniuose – geografiniuose regionuose, aukščiau ir žemiau stambių miestų, upių žiotyse, ir sąlygiškai neteršiamose upėse.

Monitoringo planas:

Ø Hidrologinių parametrų stebėjimai upėse;

Ø Specifinių teršiančių medžiagų, sunkiųjų metalų bei radionuklidų koncentracijų stebėjimai upių vandenyje, sedimentuose;

Ø Hidrobiologinių parametrų stebėjimai upėse.

Duomenų naudojimas valdant aplinkos kokybę. Vertinimo kriterijai:

Upių monitoringo duomenys naudojami:

Ø nustatyti atskirų antropogenių faktorių sąveikas, įvertinti teršiančių medžiagų srautus, sukurti informacinę bazę, kuria remiantis būtų grindžiami kontroliniai ir aplinkos prevenciniai planai regioniniu lygiu;

Ø teikti informaciją apie kritinius krūvius, nustatyti medžiagų srautų kitimo priklausomybę nuo antropogeninio poveikio pobūdžio bei įtakų ekosistemos būklei;

Ø nustatyti labiausiai užterštas upes ir parengti specialiąsias jų vandens kokybės gerinimo programas;

Ø susidaryti išsamų vaizdą apie hidrocheminių procesų tempus bei žmogaus ūkinės veiklos sąlygotus pokyčius;

Ø vertinti antroropogeninės veiklos įtaką teršiančių medžiagų srautams tarp valstybių bei Kuršių marių ir Baltijos jūros vandens kokybei.

EŽERŲ IR TVENKINIŲ MONITORINGAS

Stebėjimų sistemoje numatytų ežerų plotas – 12171 ha, o tai sudaro 13 procentų visų Lietuvos ežerų ploto.

Vandens užterštumo stebėjimai bus vykdomi skirtingo eutrofikacijos laipsnio
ežeruose. Tai įgalins gauti išsamią informaciją apie eutrofikacijos procesų eigą ir mastą, išryškinti pagrindines ir bendras ežerų raidos tendencijas ir suvokti priežastis.

Ežerų ir tvenkinių vandens užterštumo monitoringo programą vykdo Aplinkos ministerijos Jungtinis tyrimų centras.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba hidrologinius stebėjimus vykdo Kauno mariose ir 3 iš aukščiau išvardintų ežerų: Luksto, Tauragno, Dusios ir Žuvinto ežeruose.

Pagrindiniai uždaviniai:

Ø nustatyti bei palyginti Lietuvos foninių ežerų bei skirtingų Lietuvos regionų ežerų bei tvenkinių hidrologinius, hidrocheminius ir hidrobiologinius parametrus;

Ø teikti informaciją apie Lietuvos ežerų ir tvenkinių būklę, informuoti visuomenę apie vandens kokybės pokyčius, spręti ekologines problemas;

Ø teikti vandens režimo ir užterštumo stebėjimo duomenis ir jais remiantis optimizuoti tvenkinių vandens režimo valdymą.

Monitoringo struktūra.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 747 žodžiai iš 2417 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.