TURINYS
1. Turinys 1
2. Įvadas 2
3. Dirvožemis 5
4. Vandenys 6
Šiaulių miesto paviršinių vandens telkinių kokybė 6
Paviršinių vandens telkinių monitoringas (monitoringo
rezultatai) 7
Požeminis vanduo – vienintelis geriamojo vandens
šaltinis mieste 7
5. Oras 8
Šiaulių miesto atmosferos oro kokybė 8
Oro taršos monitoringas (monitoringo rezultatai) 96. Gamta 10
Iš miesto želdinių istorijos puslapių 10
Apie Šiaulių parkus 11
Biologinė įvairovė 13
7. Socialiniai aspektai 14
Demografiniai rodikliai 14
Darbo rinka 15
8. Ekonominiai aspektai 16
Materialinių ir užsienio investicijų dinamika
16
Bendrojo vidaus produkto dinamika Šiaulių
apskrityje 17
9. Literatūra 18ĮVADAS
Šiauliai įsikūrę rytiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose, gana
pakilioje vietoje, Mūšos , Dubysos, Ventos ir Nevėžio baseinų takoskyroje.
Prasidedantys upeliai beveik nepastebimi. Miesto vaizdą pagyvina nedidelės
kalvos, ežerai ir tvenkiniai. Pietinėje Šiaulių pusėje, už 5 km nuo miesto
centro, pelkių ir durpynų apsuptas tyvuliuoja 10 pagal didumą Lietuvoje
Rėkyvos ežeras. Jo plotas 1179 ha. Rėkyvos ežeras, didesnė dalis Piktmiškio
durpyno ir visas pabalių durpynas priklauso miestui, o kiti Rėkyvos ežero
baseino durpynai – Rėkyvos, Aukštapelkės, Lieporių – jau rajono
teritorijoje.
Pačiame mieste, įduboje, yra 4 ha užimantis Prūdelio tvenkinys, šalia
jo telkšo 2000 m iš šiaurės į pietus ištįsęs Talšos ežeras. Jo plotas –
56,2 ha. Tuoj pat į šiaurę nuo Talšos 16,6 ha ploto – Ginkūnų ežeras.
Iš Rėkyvos ežero ištekanti ir pro durpynus pravinguriuojanti Kulpės
upė (jos ilgis 25,8 km) nuo Serbentų gatvės viaduko požeminiu tuneliu srūva
maždaug iki Prūdelio sujungia Talšos ir Ginkūnų ežerus, o už Šiaulių įteka
į Mūšą . Kulpė dešinysis Mūšos intakas. Kulpėn vandenys suteka ir iš kitų
Rėkyvos ežero baseino vietų. Nedidelis Vijolės upelis, tekėdamas per miesto
pramoninį rajoną, „surenka“ paviršines (lietaus) nuotekas nuo įvairių
pramonės įmonių teritorijų (į šį upelį suvesta apie 20 lietaus nuotekų
išleistuvų).
Kalvočiausią rytinę Šiaulių pusę dabina Švedės (Ginkūnų) tvenkinys,
įrengtas Švedės pelkėje, išnaudoto durpyno vietoje. Jo plotas – 112, 1 ha.
Vandens telkinių Šiaulių mieste yra palyginus nemažai – jie užima apie
1280 ha (15,7 %) miesto teritorijos. Daugelio ežerų, tvenkinių, upelių ir
griovių būklė skatina imtis hidrotechninių priemonių, tačiau jų
įgyvendinimą komplikuoja biologinės įvairovės apsaugos ir kt. reikalavimai.
Atvirų vandens telkinių hidrocheminius tyrimus ir paviršinių (lietaus)
nuotekų tyrimus nuo 1994 m. vykdo Municipalinė aplinkos tyrimų
laboratorija.
Šiaulių apylinkių dirvožemiai labai nevienodi.Vyrauja derlingi,
karbonatingi lygumų priesmėliai bei priemoliai. Kvartero nuogulų paviršiuje
yra durpių, kurias eksploatuoja AB „Rėkyva“. Šiauliuose vyraujančius
dirvožemius geochemiškai reiktų priskirti prie „turtingesnių“
mikroelementais. Foniniais geocheminiais parametrais išsiskiria didesni
ličio, nikelio, urano, stroncio kiekiai.
Pagal statistinius duomenis Šiaulių miesto gyventojai kasdien išmeta
apie 200 tonų buitinių (komunalinių) atliekų. Šios atliekos vežamos į
Kairių sąvartyną, kuris eksploatuojamas nuo 1965 m. Sąvartyno eksploatavimo
laikas baigiasi – jis turėtų būti uždarytas 2005 m.
Šiaulių m. komunalinių atliekų tvarkymą reglamentuoja 1999 07 01
Šiaulių miesto tarybos sprendimu Nr. 299 patvirtintos „Komunalinių atliekų
ir fekalijų tvarkymo taisyklės“. Iki 1999m. komunalines atliekas
centralizuotai rinko ir tvarkė Savivaldybės įmonė AB „Specializuotas
transportas“. Ši bendrovė rūpinasi, kad Šiaulių m. gyventojai turėtų
galimybę rūšiuoti buitines atliekas: nuo 19997 m. mieste pradėtas
įgyvendinti konteinerinis atliekų surinkimas, pakeitęs neperspektyvų
betarinį metodą. Toliau plečiamas antrinių žaliavų konteinerių ūkis. Nuo
1999m. AB „Specializuotas transportas“ veiklai vis didėjančią konkurenciją
sudaro UAB „Švarinta“( Svarinta@takas.lt ), kuri aktyviai plėtoja
nerūšiuotų komunalinių bei gamybinių atliekų surinkimą.
Daugelis miesto ekologinių problemų sprendžiamos ar ateityje numatomos
spręsti Aukštrakių vietovėje, esančioje 8 km į šiaurės vakarus nuo Šiaulių.
Čia jau pastatyta Šiaulių regiono pavojingų atliekų tvarkymo aikštelė,
baigiami statyti nauji miesto nuotėkų biologinio valymo įrenginiai,
planuojamas įrengti naujas Šiaulių apskrities buitinių atliekų sąvartynas.
Šiauliuose pavojingas atliekas tvarko uždaroji akcinė bendrovė
„Toksika“, kurios akcininkė yra Šiaulių miesto savivaldybė. Šiaulių
miesto
gyventojai nemokamai gali pristatyti galvaninius elementus, akumuliatorius;
buitinės chemijos produktus; lakų, dažų, skiediklių atliekas; cheminėmis
medžiagomis užterštą pakuotę; panaudotus tepalus, tepalų filtrus ir kitas
naftos produktų atliekas; gyvsidabrio turinčias ir kitas buitines
pavojingas atliekas.
1992 m. buvo pradėtos inventorizuoti buvusios karinės teritorijos, tuo
pačiu ir Šiaulių oro uostas (Zoknių karinis aerodromas). Sovietmečiu buvęs
vienas didžiausiu kariniu objektu, jis kartu yra vienas svarbiausiu
neigiamo poveikio aplinkai židinių. Buvusioje karinėje teritorijoje 1994
-1999m. vyko Danijos aplinkos apsaugos agentūros finansuotas projektas
„Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ištyrimas ir išvalymas“.
Centralizuotas Šiaulių miesto vandentiekis veikia nuo 1935 metų.
Šiauliečiams centralizuotai tiekiamu geriamuoju vandeniu rūpinasi UAB
„Šiaulių vandenys“. Šiandien centralizuoto vandentiekio tinklu vanduo iš
keturių vandenviečių tiekiamas 85 % miesto gyventojų, likusi dalis –
Pabalių, Medelyno, Kalniuko rajonų gyventojai – geria vandenį iš gręžinių
ir šulinių. Vandenvietėse pastatyti vandens gerinimo (geležies šalinimo)
įrenginiai, modernizuoti gręžiniai, sutvarkyta vandenviečių aplinka,
kompiuterizuotas vandenviečių valdymas. Dauguma šiauliečių vartoja beveik
iš 200 m gylio imamą geros kokybės požeminį vandenį, atitinkantį
sanitarinius higieninius reikalavimus.
Esami nuotėkų valymo įrenginiai, pastatyti 1967 metais, buvo pirmieji
ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pabaltijyje. Jiems nebepajėgiant išvalyti
visų iš miesto atitekančių buitinių bei pramonės nuotėkų, dar 1990 metais
Aukštrakiuose buvo pradėti statyti nauji miesto nuotėkų biologinio valymo
įrenginiai.Buitinės bei pramonės įmonių nuotėkos naujuosiuose valymo
įrenginiuose bus išvalomos iki leistinų normų ir išleidžiamos į Kulpės upę.
Per metus mieste į atmosferą išmetama apie 3000 tonų teršalų.
Pagrindiniai teršėjai – miesto ir pravažiuojantis autotransportas bei apie
30 pramonės ir energetikos įmonių. Mieste nuo 1996 m. atliekami atmosferos
oro taršos tyrimai. Autotransporto taršos poveikis miesto aplinkai susijęs
su padidėjusiu triukšmo lygiu.
Sovietmečiu Šiauliai buvo vadinami dviračių sostine. Septintame
dešimtmetyje Šiauliuose buvo nutiesti pirmieji dviračių takai, veikė
vienintelė respublikoje dviračių gamykla, buvo įrengti dviračių nuomos,
laikino saugojimo, remonto punktai. Iki šiol Šiauliuose veikia vienintelis
Lietuvoje Dviračių muziejus. Žinoma, kad 1983 metais net 40% miesto
gyventojų naudojosi dviračiu.
Šiuo metu mieste atgimsta dviračių transportas. Šiauliuose ir jų
apylinkėse yra apie 56 km dviračių takų, kurių tinklas kasmet plečiamas.
Nauji dviračių takai įrengiami pagal Savivaldybės Tarybos patvirtintą
Dviračių transporto vystymo Šiaulių mieste schemą. Pagal ją ateityje mieste
turės būti nutiesta bei pažymėta dar apie 60 km naujų dviračių takų su
dviračių saugojimo aikštelėmis bei laikymo vietomis.
Sekdami kitų Europos miestų pavyzdžiu Šiauliai ateityje taps miestu su
išvystytu dviračių transportu ir infrastruktūra, švaria aplinka ir sveikais
žmonėmis.
Talšos ežeras gali tapti puikiu subalansuotosios plėtros pavyzdžiu,
kur suderinami aplinkosaugos, socialiniai ir ekonominio vystymo aspektai.
Išvalius ežerą ir pagerinus jo gamtosauginę būklę, ežeras įvairiais
požiūriais – rekreacijos, sporto, gamtos pažinimo – taps patrauklus
šiauliečiams ir miesto svečiams.Ateityje Talša galėtų tapti tarptautinių
irklavimo varžybų centru.
Šiauliuose yra 16 parkų, kurie užima 1177 ha plotą. Net 3 Šiaulių
miesto parkai – Didždvario, Gubernijos ir Rėkyvos , yra įtraukti į Kultūros
vertybių registrą. Be šių – senųjų želdynų, mieste kuriami ir nauji – prie
vaikų klinikų jau kelis metus sodinamas Naujasis parkas, kuriamas Gytarių
mikrorajono skveras.
Visa informacija apie Šiaulių m. aplinką yra kaupiama miesto
savivaldybės Aplinkos skyriuje.
Norėdama efektyviau valdyti miesto aplinkos kokybę, Šiaulių m.
savivaldybė įsteigė biudžetinę įstaigą – Municipalinę aplinkos tyrimų
laboratoriją . Vykdydamas savo funkcijas, Aplinkos skyrius suvokia, kad
jokia programa, joks projektas nebus sėkmingai realizuotas, jei nebus
reikiamai organizuotas švietėjiškas darbas. Ekologiniam švietimui ir
ugdymui Šiaulių miesto savivaldybė teikia ypatingą reikšmę. Iš miesto
Gamtos apsaugos fondo remiamos įvairios visuomeninės organizacijos bei
projektai. Visuomenės aplinkosaugos švietimas ir informavimas – vienas iš
svarbiausių aplinkos apsaugos uždavinių.DIRVOŽEMIS
Šiaulių regiono dirvožemių geocheminė charakteristika
Šiaulių apylinkėse vyrauja dirvožemiai: priemolio užmirkę šlynžemiai –
Meškuičių, Bridų, Kužių apylinkėse, priesmėlio ir geriau drenuojami
glėjiški jauražemiai – Bubių, Dirvonėnų, Varputėnų apylinkėse,
paprastieji jauražemiai – Kurtuvėnų apylinkėse; aukštapelkėse
ir žemapelkėse susiformavę durpžemiai – Rėkyvos, Tyrulio, Radviliškio,
Laikšių apylinkėse.
Geochemiškai Šiaulių apskrities dirvožemius reiktų priskirti prie
„turtingesnių“ mikroelementais – tik Marijampolės ir Kauno apskričių
dirvožemių foniniai geocheminiai parametrai yra aukštesni. Lietuvos
kontekste Šiaulių apskrities dirvožemiai išsiskiria didesniais ličio,
nikelio, urano, stroncio kiekiais.
Priemolio natūraliuose dirvožemiuose gausiau Li, B, Ga, V, Cr, Co, Ni,
Cu, Zn, Y, La, Yb, Sc, Ba, As, Rb, Sr, priesmėlio – P, Mn, Pb, Mo, Sn, Zr,
Nb. Smėlio dirvožemiuose foniniai elementų kiekiai mažesni, o mažiausi
mikroelementų foniniai kiekiai nustatyti durpinguose dirvožemiuose, kur
organinės medžiagos kiekis ~70%. Puveningos velėnos dirvožemiai, kur
organinės medžiagos yra ~25%, Šiaulių regione praturtinti P, Pb, Ag,
nežymiai Mo.
Gamtinėmis anomalijomis išsiskiria: Užvenčio limnoglacialinio baseino
priemolio-priesmėlio dirvožemiai bei juos juosiantys uždurpėję geocheminiai
landšaftai (Ag, B, Co, Cr, Ga, La, Li, Ni, Rb, Sc, Ti, V, Yb, Zn),
Kurtuvėnų masyvo smėlio dirvožemiai bei juos juosiantys durpingi landšaftai
(Zr), Bridų ir Gervėnų miškų durpingi dirvožemiai (U, Rb, Sc, Li).
Mozaikiškai paplitusios biofilinių elementų (P, Pb, Ag, Mo, Cu, Mn)
anomalijos miškų dirvožemių biocheminiuose barjeruose.
Technogeninė tarša regiono dirvožemiuose ryški, ypač Šiaulių,
Radviliškio, Kuršėnų miestų įmonių teritorijose, bei mechanizacijos
kiemuose, taršos pobūdis priklauso nuo įmonių gamybos profilio.
Prieš dešimt metų Šiaulių m teritorijoje atlikti geocheminiai tyrimai
parodė, kad „Vairo“ įmonės teritorija ir šalia esantys gyvenamieji
kvartalai stipriai (geocheminis fonas viršytas nuo 50 iki 4 kartų) teršiami
Cu, Mo, Pb, Ni, Cr, Zn, Sn, Ag; „Tauro“ – Sn, Cu, Pb, Ag; „Nuklono“ – Cu,
Ag, Sn; „Elnio“ – Cr, Pb, Zn; „Stumbro“ – Cr, Ag, Sn, Pb, Cu. Miesto
teritorijoje suminis geocheminis taršos rodiklis neviršija 32, t.y pasiekia
vidutinio pavojingumo lygį. Tirtų įmonių teritorijose tarša pasiekia ypač