Iaulių rajonas
5 (100%) 1 vote

Iaulių rajonas

TURINYS

1. Turinys 1

2. Įvadas 2

3. Dirvožemis 5

4. Vandenys 6

Šiaulių miesto paviršinių vandens telkinių kokybė 6

Paviršinių vandens telkinių monitoringas (monitoringo

rezultatai) 7

Požeminis vanduo – vienintelis geriamojo vandens

šaltinis mieste 7

5. Oras 8

Šiaulių miesto atmosferos oro kokybė 8

Oro taršos monitoringas (monitoringo rezultatai) 96. Gamta 10

Iš miesto želdinių istorijos puslapių 10

Apie Šiaulių parkus 11

Biologinė įvairovė 13

7. Socialiniai aspektai 14

Demografiniai rodikliai 14

Darbo rinka 15

8. Ekonominiai aspektai 16

Materialinių ir užsienio investicijų dinamika

16

Bendrojo vidaus produkto dinamika Šiaulių

apskrityje 17

9. Literatūra 18ĮVADAS

Šiauliai įsikūrę rytiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose, gana

pakilioje vietoje, Mūšos , Dubysos, Ventos ir Nevėžio baseinų takoskyroje.

Prasidedantys upeliai beveik nepastebimi. Miesto vaizdą pagyvina nedidelės

kalvos, ežerai ir tvenkiniai. Pietinėje Šiaulių pusėje, už 5 km nuo miesto

centro, pelkių ir durpynų apsuptas tyvuliuoja 10 pagal didumą Lietuvoje

Rėkyvos ežeras. Jo plotas 1179 ha. Rėkyvos ežeras, didesnė dalis Piktmiškio

durpyno ir visas pabalių durpynas priklauso miestui, o kiti Rėkyvos ežero

baseino durpynai – Rėkyvos, Aukštapelkės, Lieporių – jau rajono

teritorijoje.

Pačiame mieste, įduboje, yra 4 ha užimantis Prūdelio tvenkinys, šalia

jo telkšo 2000 m iš šiaurės į pietus ištįsęs Talšos ežeras. Jo plotas –

56,2 ha. Tuoj pat į šiaurę nuo Talšos 16,6 ha ploto – Ginkūnų ežeras.

Iš Rėkyvos ežero ištekanti ir pro durpynus pravinguriuojanti Kulpės

upė (jos ilgis 25,8 km) nuo Serbentų gatvės viaduko požeminiu tuneliu srūva

maždaug iki Prūdelio sujungia Talšos ir Ginkūnų ežerus, o už Šiaulių įteka

į Mūšą . Kulpė dešinysis Mūšos intakas. Kulpėn vandenys suteka ir iš kitų

Rėkyvos ežero baseino vietų. Nedidelis Vijolės upelis, tekėdamas per miesto

pramoninį rajoną, „surenka“ paviršines (lietaus) nuotekas nuo įvairių

pramonės įmonių teritorijų (į šį upelį suvesta apie 20 lietaus nuotekų

išleistuvų).

Kalvočiausią rytinę Šiaulių pusę dabina Švedės (Ginkūnų) tvenkinys,

įrengtas Švedės pelkėje, išnaudoto durpyno vietoje. Jo plotas – 112, 1 ha.

Vandens telkinių Šiaulių mieste yra palyginus nemažai – jie užima apie

1280 ha (15,7 %) miesto teritorijos. Daugelio ežerų, tvenkinių, upelių ir

griovių būklė skatina imtis hidrotechninių priemonių, tačiau jų

įgyvendinimą komplikuoja biologinės įvairovės apsaugos ir kt. reikalavimai.

Atvirų vandens telkinių hidrocheminius tyrimus ir paviršinių (lietaus)

nuotekų tyrimus nuo 1994 m. vykdo Municipalinė aplinkos tyrimų

laboratorija.

Šiaulių apylinkių dirvožemiai labai nevienodi.Vyrauja derlingi,

karbonatingi lygumų priesmėliai bei priemoliai. Kvartero nuogulų paviršiuje

yra durpių, kurias eksploatuoja AB „Rėkyva“. Šiauliuose vyraujančius

dirvožemius geochemiškai reiktų priskirti prie „turtingesnių“

mikroelementais. Foniniais geocheminiais parametrais išsiskiria didesni

ličio, nikelio, urano, stroncio kiekiai.

Pagal statistinius duomenis Šiaulių miesto gyventojai kasdien išmeta

apie 200 tonų buitinių (komunalinių) atliekų. Šios atliekos vežamos į

Kairių sąvartyną, kuris eksploatuojamas nuo 1965 m. Sąvartyno eksploatavimo

laikas baigiasi – jis turėtų būti uždarytas 2005 m.

Šiaulių m. komunalinių atliekų tvarkymą reglamentuoja 1999 07 01

Šiaulių miesto tarybos sprendimu Nr. 299 patvirtintos „Komunalinių atliekų

ir fekalijų tvarkymo taisyklės“. Iki 1999m. komunalines atliekas

centralizuotai rinko ir tvarkė Savivaldybės įmonė AB „Specializuotas

transportas“. Ši bendrovė rūpinasi, kad Šiaulių m. gyventojai turėtų

galimybę rūšiuoti buitines atliekas: nuo 19997 m. mieste pradėtas

įgyvendinti konteinerinis atliekų surinkimas, pakeitęs neperspektyvų

betarinį metodą. Toliau plečiamas antrinių žaliavų konteinerių ūkis. Nuo

1999m. AB „Specializuotas transportas“ veiklai vis didėjančią konkurenciją

sudaro UAB „Švarinta“( Svarinta@takas.lt ), kuri aktyviai plėtoja

nerūšiuotų komunalinių bei gamybinių atliekų surinkimą.

Daugelis miesto ekologinių problemų sprendžiamos ar ateityje numatomos

spręsti Aukštrakių vietovėje, esančioje 8 km į šiaurės vakarus nuo Šiaulių.

Čia jau pastatyta Šiaulių regiono pavojingų atliekų tvarkymo aikštelė,

baigiami statyti nauji miesto nuotėkų biologinio valymo įrenginiai,

planuojamas įrengti naujas Šiaulių apskrities buitinių atliekų sąvartynas.

Šiauliuose pavojingas atliekas tvarko uždaroji akcinė bendrovė

„Toksika“, kurios akcininkė yra Šiaulių miesto savivaldybė. Šiaulių
miesto

gyventojai nemokamai gali pristatyti galvaninius elementus, akumuliatorius;

buitinės chemijos produktus; lakų, dažų, skiediklių atliekas; cheminėmis

medžiagomis užterštą pakuotę; panaudotus tepalus, tepalų filtrus ir kitas

naftos produktų atliekas; gyvsidabrio turinčias ir kitas buitines

pavojingas atliekas.

1992 m. buvo pradėtos inventorizuoti buvusios karinės teritorijos, tuo

pačiu ir Šiaulių oro uostas (Zoknių karinis aerodromas). Sovietmečiu buvęs

vienas didžiausiu kariniu objektu, jis kartu yra vienas svarbiausiu

neigiamo poveikio aplinkai židinių. Buvusioje karinėje teritorijoje 1994

-1999m. vyko Danijos aplinkos apsaugos agentūros finansuotas projektas

„Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ištyrimas ir išvalymas“.

Centralizuotas Šiaulių miesto vandentiekis veikia nuo 1935 metų.

Šiauliečiams centralizuotai tiekiamu geriamuoju vandeniu rūpinasi UAB

„Šiaulių vandenys“. Šiandien centralizuoto vandentiekio tinklu vanduo iš

keturių vandenviečių tiekiamas 85 % miesto gyventojų, likusi dalis –

Pabalių, Medelyno, Kalniuko rajonų gyventojai – geria vandenį iš gręžinių

ir šulinių. Vandenvietėse pastatyti vandens gerinimo (geležies šalinimo)

įrenginiai, modernizuoti gręžiniai, sutvarkyta vandenviečių aplinka,

kompiuterizuotas vandenviečių valdymas. Dauguma šiauliečių vartoja beveik

iš 200 m gylio imamą geros kokybės požeminį vandenį, atitinkantį

sanitarinius higieninius reikalavimus.

Esami nuotėkų valymo įrenginiai, pastatyti 1967 metais, buvo pirmieji

ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pabaltijyje. Jiems nebepajėgiant išvalyti

visų iš miesto atitekančių buitinių bei pramonės nuotėkų, dar 1990 metais

Aukštrakiuose buvo pradėti statyti nauji miesto nuotėkų biologinio valymo

įrenginiai.Buitinės bei pramonės įmonių nuotėkos naujuosiuose valymo

įrenginiuose bus išvalomos iki leistinų normų ir išleidžiamos į Kulpės upę.

Per metus mieste į atmosferą išmetama apie 3000 tonų teršalų.

Pagrindiniai teršėjai – miesto ir pravažiuojantis autotransportas bei apie

30 pramonės ir energetikos įmonių. Mieste nuo 1996 m. atliekami atmosferos

oro taršos tyrimai. Autotransporto taršos poveikis miesto aplinkai susijęs

su padidėjusiu triukšmo lygiu.

Sovietmečiu Šiauliai buvo vadinami dviračių sostine. Septintame

dešimtmetyje Šiauliuose buvo nutiesti pirmieji dviračių takai, veikė

vienintelė respublikoje dviračių gamykla, buvo įrengti dviračių nuomos,

laikino saugojimo, remonto punktai. Iki šiol Šiauliuose veikia vienintelis

Lietuvoje Dviračių muziejus. Žinoma, kad 1983 metais net 40% miesto

gyventojų naudojosi dviračiu.

Šiuo metu mieste atgimsta dviračių transportas. Šiauliuose ir jų

apylinkėse yra apie 56 km dviračių takų, kurių tinklas kasmet plečiamas.

Nauji dviračių takai įrengiami pagal Savivaldybės Tarybos patvirtintą

Dviračių transporto vystymo Šiaulių mieste schemą. Pagal ją ateityje mieste

turės būti nutiesta bei pažymėta dar apie 60 km naujų dviračių takų su

dviračių saugojimo aikštelėmis bei laikymo vietomis.

Sekdami kitų Europos miestų pavyzdžiu Šiauliai ateityje taps miestu su

išvystytu dviračių transportu ir infrastruktūra, švaria aplinka ir sveikais

žmonėmis.

Talšos ežeras gali tapti puikiu subalansuotosios plėtros pavyzdžiu,

kur suderinami aplinkosaugos, socialiniai ir ekonominio vystymo aspektai.

Išvalius ežerą ir pagerinus jo gamtosauginę būklę, ežeras įvairiais

požiūriais – rekreacijos, sporto, gamtos pažinimo – taps patrauklus

šiauliečiams ir miesto svečiams.Ateityje Talša galėtų tapti tarptautinių

irklavimo varžybų centru.

Šiauliuose yra 16 parkų, kurie užima 1177 ha plotą. Net 3 Šiaulių

miesto parkai – Didždvario, Gubernijos ir Rėkyvos , yra įtraukti į Kultūros

vertybių registrą. Be šių – senųjų želdynų, mieste kuriami ir nauji – prie

vaikų klinikų jau kelis metus sodinamas Naujasis parkas, kuriamas Gytarių

mikrorajono skveras.

Visa informacija apie Šiaulių m. aplinką yra kaupiama miesto

savivaldybės Aplinkos skyriuje.

Norėdama efektyviau valdyti miesto aplinkos kokybę, Šiaulių m.

savivaldybė įsteigė biudžetinę įstaigą – Municipalinę aplinkos tyrimų

laboratoriją . Vykdydamas savo funkcijas, Aplinkos skyrius suvokia, kad

jokia programa, joks projektas nebus sėkmingai realizuotas, jei nebus

reikiamai organizuotas švietėjiškas darbas. Ekologiniam švietimui ir

ugdymui Šiaulių miesto savivaldybė teikia ypatingą reikšmę. Iš miesto

Gamtos apsaugos fondo remiamos įvairios visuomeninės organizacijos bei

projektai. Visuomenės aplinkosaugos švietimas ir informavimas – vienas iš

svarbiausių aplinkos apsaugos uždavinių.DIRVOŽEMIS

Šiaulių regiono dirvožemių geocheminė charakteristika

Šiaulių apylinkėse vyrauja dirvožemiai: priemolio užmirkę šlynžemiai –

Meškuičių, Bridų, Kužių apylinkėse, priesmėlio ir geriau drenuojami

glėjiški jauražemiai – Bubių, Dirvonėnų, Varputėnų apylinkėse,
paprastieji jauražemiai – Kurtuvėnų apylinkėse; aukštapelkėse

ir žemapelkėse susiformavę durpžemiai – Rėkyvos, Tyrulio, Radviliškio,

Laikšių apylinkėse.

Geochemiškai Šiaulių apskrities dirvožemius reiktų priskirti prie

„turtingesnių“ mikroelementais – tik Marijampolės ir Kauno apskričių

dirvožemių foniniai geocheminiai parametrai yra aukštesni. Lietuvos

kontekste Šiaulių apskrities dirvožemiai išsiskiria didesniais ličio,

nikelio, urano, stroncio kiekiais.

Priemolio natūraliuose dirvožemiuose gausiau Li, B, Ga, V, Cr, Co, Ni,

Cu, Zn, Y, La, Yb, Sc, Ba, As, Rb, Sr, priesmėlio – P, Mn, Pb, Mo, Sn, Zr,

Nb. Smėlio dirvožemiuose foniniai elementų kiekiai mažesni, o mažiausi

mikroelementų foniniai kiekiai nustatyti durpinguose dirvožemiuose, kur

organinės medžiagos kiekis ~70%. Puveningos velėnos dirvožemiai, kur

organinės medžiagos yra ~25%, Šiaulių regione praturtinti P, Pb, Ag,

nežymiai Mo.

Gamtinėmis anomalijomis išsiskiria: Užvenčio limnoglacialinio baseino

priemolio-priesmėlio dirvožemiai bei juos juosiantys uždurpėję geocheminiai

landšaftai (Ag, B, Co, Cr, Ga, La, Li, Ni, Rb, Sc, Ti, V, Yb, Zn),

Kurtuvėnų masyvo smėlio dirvožemiai bei juos juosiantys durpingi landšaftai

(Zr), Bridų ir Gervėnų miškų durpingi dirvožemiai (U, Rb, Sc, Li).

Mozaikiškai paplitusios biofilinių elementų (P, Pb, Ag, Mo, Cu, Mn)

anomalijos miškų dirvožemių biocheminiuose barjeruose.

Technogeninė tarša regiono dirvožemiuose ryški, ypač Šiaulių,

Radviliškio, Kuršėnų miestų įmonių teritorijose, bei mechanizacijos

kiemuose, taršos pobūdis priklauso nuo įmonių gamybos profilio.

Prieš dešimt metų Šiaulių m teritorijoje atlikti geocheminiai tyrimai

parodė, kad „Vairo“ įmonės teritorija ir šalia esantys gyvenamieji

kvartalai stipriai (geocheminis fonas viršytas nuo 50 iki 4 kartų) teršiami

Cu, Mo, Pb, Ni, Cr, Zn, Sn, Ag; „Tauro“ – Sn, Cu, Pb, Ag; „Nuklono“ – Cu,

Ag, Sn; „Elnio“ – Cr, Pb, Zn; „Stumbro“ – Cr, Ag, Sn, Pb, Cu. Miesto

teritorijoje suminis geocheminis taršos rodiklis neviršija 32, t.y pasiekia

vidutinio pavojingumo lygį. Tirtų įmonių teritorijose tarša pasiekia ypač

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1662 žodžiai iš 5512 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.