Baltijos jūra
4 (80%) 2 votes

Baltijos jūra

Baltijos jūra

Vidinė šiaurės Europos jūra priklausanti Atlanro vandenyno baseinui, kurią nuo Šiaurės jūros, o kartu ir nuo Atlanto vandenyno skiria Zundo, Mažojo ir Didžiojo Belto, Kategato ir Skagerako sąsiauriai.Ji yra 54o ir 65o50o šiaurės platumos bei 9o ir 30o 20o rytų ilgumos.Jūros bangos skalauja net 9 Europos valstybių pakrantes.

Beveik pusė jūros ploto tenka trims didelėms įlankoms- Bornijos,Rygos ir Suomijos. Pietryčiuose yra lagūnų, vadinamų mariomis: Kuršių marios, Aistmarės. Jas skiria Sambos pusiasalis. Nemaža šioje jūroje ir salų. Tai: Gotlandas, Sarema, Alandų salos, Elandas, Hyjuma, Riugenas, Bornholmas. Landsorto įduba- giliausia Baltijos jūros vieta(459m.).Šiaip jūra sekli. Vidutinis jos gylis apie 50m.

Paviršiniai vandens sluoksniai pietinėje Baltijos dalyje vasarą įšyla iki 23-24 oC, vidurinėje dalyje- iki15-17 oC. Botnijos įlankoje vanduo retai būna šiltesnis kaip 12-14 oC. Prie Lietuvos krantų aukščiausia vandens paviršiaus temperatūra (21-23 oC) būna rugpjūčio mėnesį. Žiemą vanduo atvėsta iki 2 oC, o Botnijos, Suomijos, Rygos įlankose jo temperatūra nukrinta žemiau 0 oC- įlankos užšąla. Labai šaltomis žiemomis ir Klaipėdos uoste susidaro plona ledo danga. Tuomet be ledlaužio neišsiverčiama. Gilesnėse jūros įdubose sezoninių temperatūros skirtumų beveik nesijaučia- vandens temperatūra paprastai esti 4-5oC.

Vandens druskingumas nedidelis, 3 kartus mažesnis negu Atlanto vandenyno. Gilesnėje vakarinėje jūros dalyje jis siekia 11%o, prie Lietuvos krantų 6-8%o, o šiauriausioje Botnijos įlankoje- tik 2%o. Toliau į šiaurę vanduo dar gėlesnis.

Tokį jūros vandens druskingumą lemia keletas veiksnių. Į Baltiją įteka apie 250 upių, atplukdančių daug gėlo vandens. Per metus jūroje iškrinta 500-1000 mm kritulių. Baltijos jūros vandens lygis 14 cm aukštesnis už Atlanto, todėl vandens perteklius sąsiauriais srūva į Šiaurės jūrą, o iš ten druskingas vanduo siaurų sąsiaurių dugnu kur kas sukiau prasiskverbia į Baltiją, Seklumos ir Alandų salos jam trukdo laisvai tekėti į Botnijos įlanką. Jeigu į gilumines Baltijos jūros įdubas sūrūs Atlanto vandenys nepatenka ilgesnį laiką, čia susidaro vadinamosios ,,stovinčio vandens‘‘, arba stagnacijos, sąlygos, deguonis beveik visiškai išnyksta, susikaupia nemalonus, pūvančio kiaušinio kvapo sieros vandenilis, kurio kiekis kartais viršija 2 ml/l vandens. Paviršiniai vandenys (iki 50-80 m gylio) deguonimi įsodrinti žymiai geriau.Be deguonies, organiniam pasauliui gyvuoti būtini ir kiti, vadinami biogeniniai cheminiai elementai, padedantys gyvūnams ir augalams statytis savo skeletus. Svarbiausi jų- fosforas, azotas, silicis, Pagrindinis šių elementų kiekis į Baltijos vandenis pakliūva iš sausumos vandenų. Reikia pabrėžti, kad fosforo kiekis jūros vandenyse, o ypač stagnacijos zonose, metai iš metų didėja. Todėl Baltijos jūra yra labai nešvari.

Šiuo metu Jūs matote 58% šio straipsnio.
Matomi 466 žodžiai iš 810 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.