Radiacinio fono tyrimas
5 (100%) 1 vote

Radiacinio fono tyrimas

Radiacinio fono tyrimas

1986 metų balandžio 26 dieną pasaulį sudrebino didžiulis sprogimas. Sprogo Černobylio atominė elektrinė. Šis sprogimas kainavo žmonijai daugybę aukų; ir šios nelaimės pasekmes galima pajusti iki šių dienų.

Černobylio avarijos atveju radiacijos pavojus padidėjo todėl, kad radioaktyviosios medžiagos iš reaktoriaus veržėsi daugiau negu 10 dienų. Lyjant, sningant jos nusėda greičiau ir gausiau. Per pirmąsias dienas po avarijos žmogus gavo 100 kartų didesnę apšvitinimo dozę negu per pastaruosius dešimt metų. Nors Vilnių nuo Černobylio skiria 480 km atstumas, radioaktyvūs debesys balandžio 28 ir 30 dienomis atnešė didelių koncentracijų, o balandžio 27-29 dienomis mus pasiekė karštųjų dalelių srautai, Gama fonas siekė 30-70 mikrorentgenų per valandą. Leistina norma 10-12 mikrorentgenų per valandą. Radiacinis fonas viršijo 3-4 kartus leistiną normą. Jie buvo pavojingiausi. Tačiau visuomenė kvalifikuotai ir laiku nebuvo informuota. Oficiali vyriausybinė informacija apie Černobylio įvykį sulaukta tik 18 dieną. visuomenė nebetiki valstybės vadovais. Niekas niekuo nebetiki. Visiškai nebuvo informacijos. Radioaktyviojo jodo egzistavimo pasekmės butų visai kitokios, jeigu būtų buvusi paskelbta kompetentinga informacija. Radioaktyviojo jodo egzistavimo periodas neilgas (suyra per mėnesį). Turėdami reikiamą informaciją, nuo jo žalingo poveikio žmonės galėjo apsisaugoti. Jis susitelkia skydliaukėje. Apsaugai reikia vartoti jodo preparatus.

Praėjus jodo ir karštųjų dalelių bangai, atėjo labai kenksmingų organizmams radioaktyviųjų elementų 103Ru, 137Cs ir kitų srautai. Dar pasisekė, kad tomis saulėtomis balandžio pabaigos dienomis ir naktimis nebuvo lietaus. Žalingus produktus vėjas nunešė toliau, link Suomijos ir Švedijos. Bendras gyventojų skaičius, kuriuos daugiau ar mažiau palietė radiacija siekė maždaug 202 milijonus gyventojų. Pakartotinas Lietuvos užterštumas Černobylio avarijos produktais atėjo 1992 m. rugpjūčio 31 – rugsėjo 1 d. su durpynų degėsiais iš Baltarusijos. Gamta taip pat nukentėjo. Dalis miškų, ypač spygliuočių, esančių aplink elektrinę išmirė. Prasidėjo masinės augalų ir gyvūnų mutacijos. Dideliu spinduliu aplink elektrinę išnyko augmenija ir gyvūnija. Lietuvos ežerų dugno nuosėdose susikaupė daugiau Cezio 137, Cezio 134, Pu 234, Kalio 40, Stroncio 90. Daugiausiai cezio rasta Kauno mariose, Kuršių mariose, Baltijos jūroje ir jos pakrantėse. Radioaktyviųjų izotopų rasta ir Palangos, Šventosios, paplūdimiuose. Radioaktyviosios medžiagos neturi nei kvapo, jos nėra matomos, neskausmingos, tačiau nuolat veikia organizmą, Veikai ir mažos ir didelės radiacijos dozės. Todėl šnekos apie radiacijos leistinas normas yra fikcija. Genetinis pavojus, kylantis nuo radiacijos dozės, yra kaip tiesioginė priklausomybė.

Lietuvai labai svarbios Černobylio pamokos. Mūsų šalis yra branduolinė valstybė. Pagal gaunamos branduolinės energijos galingumą yra 15 toje vietoje pasaulyje. Pasaulyje jau atsisakoma tokio tipo reaktorių.

Daug lengviau yra apsaugoti žmogų nuo iligos, negu jau susirgusį gydyti. Taip ir čia – daug lengviau imtis priemonių negailint ir nnetaupant lėšų, kad panašios avarijos neįvyktų.

Visuomenė turėtų daryti poveikį valdžiai per visuomenines organizacijas, kad politinis bukumas ir absurdiškumas neatsigręžtų prieš žmones.

Mokslinės – tiriamosios ekspedicijos metu, kaip jau ankščiau minėjome, lankėmės Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente. Ten matėme stotį radiaciniam fonui nustatyti. Tokių stočių Lietuvoje yra 23 iš kurių perduodama informacija į Helsinkį, o vėliau į Oslą. Radiacinis fonas pajūryje yra 0,13 mikrozivertų per valandą. Ignalinoje 0,16 mikrozivertų per valandą. Leistina norma yra 0,3 mikrozivertų per valandą.

Mokslinės – tiriamosios ekspedicijos metu matavome radiacinį foną dozimetru, kurį mums paskolino Kauno visuomenės sveikatos centras.

Išvada: gintarinio pajūrio radiacinis fonas neviršija leistinos normos t.y. 0,3 mikrozivertų/h.

Apsauga nuo fizikinės taršos

Pagrindinis aplinkos radiaktyvios taršos šaltinis Lietuvoje yra Ignalinos atominė elektrinė. Šiuo metu jos aplinkoje dirbtinių radionuklidų koncentracijos pažemio ore sudaro šimtąsias didžiausios leistinos koncentracijos procento dalis.

Pagrindiniai elektromagnetinės radiacijos šaltiniai Lietuvoje yra televizijos ir radio stotys, aerouostų radarai ir ryšio sistemos, karinio bei civilinio ryšio sistemos. Elektromagnetinių laukų srautas viršija leistiną tarp televzijos bokšto ir radiofonijos stoties Vilniuje bei Palangos ir Klaipėdos aerouostų radarų veikimo zonuose.

Terminė tarša didžiausia Drūkšių ežere ir Elektrėnų vandens saugykloje.

Pagrindinis triukšmo šaltinis – transportas ir pramonės įmonės.

Svarbi užsduotis ateityje – saugus reaktorių užkoncervavimas. Ateityje aplinkos apsauga nuo radioaktyvios taršos priklausys nuo to, ar Lietuva atsisakys atominės energetikos, ar bus satatomi nauji reaktoriai.

Efektyvesnės apsaugos nuo triukšmo prie monės (tunelių bei akustinių izoliacinių pylimų išilgaqi intensyvaus eismo gatvių įrengimas, kelių gilinimas) bus galima įgyvendinti tik sustiprėjus ekonomikai. Planuojant naujus kelius ir geležinkelius Lietuvoje, triukšmui mažinti, būtina
įgyvendinti ne tik techninių, bet ir aplinkosauginių Europos sąjungos reikalavimus

Dirvožemio apsauga

Dirvožemis labiausia užterštas didžiuosiuose ietuvos miestuose, pramonės įmopnių teritorijose ir šalie jų, greta transporto magistralių, sąvartynų bei buvusiose Sovietų armijos karinėse bazėse. Tačiau dirvožemio užterštumas dėl žemės ūkio veiklos dažniausia neviršija didžiausių leidžiamų koncentracijų.

Užteršto grunto išvalymo darbai brangiai kainuoja, todėl jie beveik nevykdomi. Sovietų karinių bazių teritorijų švalymui, dirvožemių rekultyvavimui bei aplinkos renatūralizavimui reikia apie 3 mlrd. litų.

Ateityje didėjant trašų, pesticidų bei kitų chemikalų naudojimui žemės ūkyje, riekės sukurti efektyvią pavojingų medžiagų ir gaminių kontrolės sistemą. Reikiamas dėmesys turi būti skiriamas potencialiai rūgštiems dirvožemiams, mažinant jų taršą nitratais, sunkiaisiais metalais bei kitomis medžiagomis, vykdant monotoringą.

Viena svarbiausių krypčių dirvožemio taršos prevencijos srityje – naftos produktų naudojimo, saugojimo ir pervežimo priemonių kokybės gerinimas.

Oro užterštumo tyrimas

Oro užterštumas tampa problema, kai jis sukelia gamtinių ir klimatinių sąlygų pakitimus.

Lietuvoje, pastaruoju metu, į orą transporto išmetamos dujos sudaro 70% visų teršalų. Lietuvos pajūryje tai sudaro 58% visų teršalų emisijų. Su autotransporto išmetamomis dujomis į orą patenka tokios kenksmingos medžiagos kaip NO – 10%, CO – 74%, angliavandeniliai 14%, bei sieros dioksidas SO2, švinas, kietos dalelės. 1992 metais Klaiėdoje užregistruota34180 individualiųjų automobilių. Nuo 1989 iki 1993 metų nežymiai didėja valstybinio transporto kiekis. Sumažėjo benzino vartojimas, daugiau automobilių tapo varomi dyzeliniu kuru ir dujomis.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1019 žodžiai iš 1967 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.