Interneto technologija
5 (100%) 1 vote

Interneto technologija

„Interneto technologija“

Įvadas

Ši individuali papildomo ugdymo informatikos mokymo programa yra skiriama įvairaus amžiaus moksleiviams, besidomintiems Interneto technologija ir įvairiomis Jo tarnybomis. Paprastai ši programa yra skirta moksleiviams, jau turintiems pradinių žinių apie informatiką. Tačiau, dėstant bendras žinias apie kompiuterį (hardware and software) ir Operacinę sistemą „Windows“, programa gali būti taikoma ir grupelėms, neturinčioms jokio pradinio praktinio patyrimo, dažnai pradinių klasių mokiniams.

Laiko atžvilgiu, visas šios programos kursas yra skirtas vieneriems mokslo metams ir siekia 216 akademinių valandų, dėstant 6 akademines valandas per savaitę t.y. 24 akad. val. per mėnesį.

Turinio požiūriu kursas skirstomas į penkis skyrius – modulius. Kiekvienam iš jų priskiriamas maždaug vienodas dėstomų valandų skaučius: 1.Operacinei sistemai „Windows“ – 35 akad. val., 2.WWW puslapių kūrimui (HTML) ir pakopiniams stiliams – 48 akad. val. (mokymasis trunka 2 mėn.), 3.Tinklapių kūrimui su programa FrontPage Express – 48 akad. val. (2 mėn.) , 4.Web grafikos kūrimui su PhotoPlus 6.0 – 48 akad. val. (2 mėn.) ir 5.Pasauliniui voratinkliui – WWW – 37 akad. val.

Visa dėstomoji medžiaga buvo ruošiama, atsižvelgiant į nuodugnaus ir laipsniško mokymosį principus: Einama nuo bendrų, plačių ir nesudėtingų dalykų prie sudėtingesnių siauresnių ir specialių, medžiagą stengiamasi dėstyti, pasinaudojant keliais koncentrais – t.y. prie tos pačios temos nuolat sugrįžtama, tačiau jau aukštesniame žinių, supratimo ir praktinių įgūdžių lygmenyje.

Koks prioritetas čia pasirinktas vertybių, įgūdžių ir žinių santykyje? Kadangi vertybės sudaro esminę įtaką pasirinkimui ir apsisprendimui mokytis dirbti kompiuteriu, jos turi aukščiausią prioritetą. Vertybinė orientacija mokiniui pateikiama programos vykdymo pradžioje – įžanginėje pamokoje bei kiekvienos pamokos pradžioje kartu su pamokos tikslais. Įgūdžių ir žinių santykyje pirmenybe teikiu įgūdžių formavimui, kadangi tik po atitinkamos mokinio įgytos patirties, žinios jam įgauna tam tikrą vertę. Mano nuomone, tik tuomet mokinys ir įgyja tikrąjį supratimą apie dėstomą dalyką, kai bandant pačiam iškyla poreikis pažinti ir tuomet mokytojo paskaita įgyja savo vertę. Šioje programoje laikas, skirtas vien teorijai (paskaitai) neišskirtas, nes paskaita stengtasi derinti kartu su praktika t.y. įgūdžių formavimu – tai, kas mano požiūriu čia turi aukštesnį prioritetą. Be to, teorinė dalis laiko bėgyje nuolat keičiasi, taip pat priklausomai ir nuo mokinių konkrečių poreikių.Bendrieji ugdymo tikslai ir vertybinė orientacija

Pagrindinis informatikos būrelių darbo tikslas – moksleivių informacinės kultūros ugdymas. Į šio ugdymo procesą įeina tokie siekiai:

• esminių informatikos žinių sistemos išmanymas, gebėjimas jas taikyti pažinime ir kūryboje bei mokymosi procese.

• gebėjimas taisyklingai vartoti pagrindinius informatikos terminus, suvokti jų prasmę, aiškiai ir argumentuotai dėstyti mintis žodžiu ir raštu.

• informatikos priemonių raidos ir įtakos bendrajai žmonijos kultūros evoliucijai pažinimas.

• įgūdžiai naudotis kompiuteriu bei šiuolaikinėmis informacijos ir komunikacijos technologijos priemonėmis bei metodais, visuomeniniais keitimosi informacija būdais.

• įgūdžiai sumaniai, tvarkingai, teisėtai ir sistemingai apdoroti informaciją, naudojantis techninėmis informatikos priemonėmis bei metodais, visuomeniniais keitimosi informacija būdais.

• gebėjimas nuosekliai logiškai mąstyti bei kūrybiškai improvizuoti.

• nuostatos nuolat tobulinti savo informacinės veiklos pobūdį ir stilių. Ugdymo turinys

Įžanginėje pamokoje moksleiviai supažindinami su programa, ugdymo tikslais, stengiamasi suteikti mokiniams daugiau vertybinės orientacijos, motyvų kodėl šiame amžiuje reikalinga mokėti dirbti kompiuteriu.1.Operacinė sistema „Windows“

Eil. nr. Pamokos tema Moksleivių gebėjimai Mokymo priemonės Trukmė (val.)

Įžanginė pamoka Susipažįstame, pateikiami būsimų užsiėmimų tikslai ir planai, sustiprinama mokinių vertybinė orientacija – 1

a. Bendros žinios apie kompiuterį:

1. Techninė dalis (hardware) Sužino iš kokių pagrindinių techninių dalių yra sudarytas kompiuteris. Veikimo principas. Kompiuterio techninės dalys 2

2. Programinė dalis (software) Sužino, kokią vietą užima OS, taikomosios ir kitos programos. OS „Windows“, kitos programos 2

viso: 5

b. Kelionė po „Windows“: Moksleivis įgyja pradinius įgūdžius: išmoksta įjugti kompiuterį, paleisti OS „Widows“, klaviatūra įvesti tekstą, jį tvarkyti, redaguoti, formatuoti, piešti ir išsaugoti savo darbą bylų pavidale. PC su OS „Windows“

1. „Windows“ paleidimas Kompiuterio įjungimas. “ 1

2. „Start“ – darbo pradžia Mokinys susipažįsta su grafine vartotojo sąsaja. 1

3. Programa „WordPad“: Įgauna pradinių įgūdžių naudotis klaviatūra – rašyti ir redaguoti tekstą kompiuterio pagalba.

puslapio nustatymai 1

teksto rašymas 1

formatavimas 1

darbo išsaugojimas 1

4. Programa „Paint“ Formuojasi pradiniai įgūdžiai darbe su grafika. 2

5. Objektas „My computer“ Naudojimasis kompiuterio ištekliais, jų saugojimo hierarchinės sistemos privalumai
2

6. Diskai, aplankai, failai Išmoksta rasti, pervardinti, atidaryti ir peržiūrėti bylas, aplankus, paleisti programas 1

7. Apie diskelius Išmoksta daryti atsargines savo darbo kopijas. 1

8. Darbalaukio tinkinimas Susikuria jaukią savo darbo aplinką. 1

9. „Windows“ komponentai Išmoksta įdiegti kitus „Windows“ komponentus: CD grotuvą, žaidimus ir kt. CD su „Windows“ 1

viso: 14

c. Vartotojo sąsaja: Mokiniai vis daugiau įgyja įgūdžių ir vis geriau susipažįsta su vartotojo sąsaja. PC su OS „Windows“

1. „Windows Explorer“ Mokosi parinkti informatyvius vardus savo sukurtoms byloms bei kurti bylų hierarchines struktūras aplankalų pagalba “ 1

2. Santrumpos Kaip santrumpos gali palengvinti darbą ir taupyti savo laiką? Išmoksta sukurti santrumpas bei klavišų kombinacijas programų paleidimui. 1

3. „Start“ meniu tinkinimas Kaip patiems įdiegti „start“ meniu santrumpas, automatiškai paleisti programas? 1

4. Veiksmai su bylomis (failais) Išmoksta meniu ir pelės pagalba kopijuoti, perkelti, naikinti bei atkurti bylas, dirbti su šiukšlių dėžės objektu „Recycle Bin“ 1

5. Apie mainų sritį Formuojami įgūdžiai naudotis mainų srities programa „Clipboard“ – kopijuojant (Copy), iškerpant (Cut) bei įklijuojant (Paste) įvairius duomenis: aplankus, bylas, paveikslėlius ir kt. 1

6. Kiti veiksmai su bylomis Išmokstama kaip pakeisti aplankų savybes, pamatyti paslėptas bylas, jų plėtinius, atidaryti nežinomas bylas ir kt. 1

7. Efektyvios pelės funkcijos Formuojami įgūdžiai efektyviau dirbti su pele, panaudojant klaviatūrą bei abu pelės klavišus – baktelėti, vilkti ir numesti. 1

8. „Windows“ klaviatūra Mokomasi naudotis „Windows“ klaviatūros klavišais ir jų kombinacijomis. 1

viso: 8

d. Veikimas ir priežiūra: Peržvelgiame AK parametrus, priežiūrą ir optimizavimo galimybes PC su OS „Windows“

1. Disko priežiūra Susipažįsta kas yra disko valymas (Clean up), defragmentavimas (programa Defrag), skanavimas (programa ScanDisk) ir išmoksta jomis prižiūrėti savo kompiuterį. Automatinė priežiūra. “ 1

2. Atsarginis kopijavimas Mokiniai susipažįsta kaip bylas ir aplankus iš kietojo disko pažymėti, suspausti ir perkelti į kitą laikmeną („Windows“ terpės programa „Backup“). Naudojimasis kitais būdais: tiesiog duomenų įrašymu į CD. CD-RW įrenginys 1

3. Programos diegimas Analizuojamas naujos programos diegimo pavyzdys. Mokiniai mokosi tiek įdiegti, tiek panaikinti jau įdiegtą programą, nenaikinant tos programos failų. Naujos programos instaliac. failas 1

4. Valdymo skydelis Mokiniai trumpai supažindinami su aparatūros diegimo, stebėjimo, sistemos ir vartotojo parametrų nustatymo, ryšių priemonėmis. Parodoma kaip galima įdiegti naujos aparatūros tvarkyklę ar ją atnaujinti. Naujos aparatūros įrenginys 1

viso: 5

e. Baigiamasis žodis: PC su OS „Windows“

1. Sistemos aplankai Mokiniai supažindinami su sistemos aplankais, kuriais pravartu naudotis: My Documents, saugant savo sukurtus dokumentus, Favorites – įvairias bylų, aplankų bei adresų santrumpas. “ 1

2. Žinynas (Help) Išmoksta naudotis elektroniniu „Windows“ žinynu 1

3. Apie darbo baigimą bei išvados Paaiškinama kaip teisingai išjungti kompiuterį. Pabaigoje trumpai peržvelgiamas praeitas kursas „Operacinė sistema „Windows““. Mokytojas gali pasiteirauti mokinių apie kursų eigą, surinkti mokinių pastabas ir pasiūlymus, tobulinant savo darbo kokybę. 1

viso: 3

OS „Windows“ viso: 352.WWW puslapių kūrimas (HTML) ir pakopiniai stiliai (CSS)

Eil. nr. Pamokos tema Moksleivių gebėjimai Mokymo priemonės Trukmė (val.)

a. WWW puslapių kūrimas Norint profesionaliai kurti WWW puslapius, būtina žinoti, kaip realiai atrodo tai, kas rašoma. Be to, dabartiniai WYSIWYG redaktoriai realizuoja tik dalį visų HTML kalbos galimybių. Tada reikia bandyti tiesiogiai koreguoti bylas, kuriuose saugomas konkretus puslapis. Šioje dalyje mokiniai tiesiogiai susipažins su šia specialia kalba, naudojama į pasaulinį voratinklį talpinant hipertekstinius dokumentus – ASCII koduotas tekstines bylas, naudojančias HTML (Hypertext Markup Language) kalbą ir bandys ja kurti savo puslapį. PC

1. Įvadas Mokiniai supažindinami su WWW puslapių kūrimo metodika: puslapių kūrimui bus naudojama programa „Notepad“, sukurtų puslapių peržiūrai – Interneto naršyklė (IE). Mokiniai savo kompiuteryje sisteminiame aplanke „My Documents“ sukuria naują aplanką „Mokiniai“, o jame – aplanką, pavadintą savo vardu (niku). Čia ir bus saugomi kiekvieno iš mokinių sukurti pavyzdžiai ir darbai. „Windows“ terpės programa „Notepad“ ir naršyklė (pvz.:IE5.5) 1

2. WWW puslapio planavimas Į kokius svarbiausius aspektus reikia atsižvelgti norint kruopščiai suplanuoti savo puslapį Internete. “ 1

3. HTML dokumento struktūra Sužino, kad HTML dokumentą sudaro keturios pagrindinės dalys: HTML, Head, Title ir Body. 1

4. Svarbiausi HTML dokumento elementai Mokiniai pirmą kartą bando suprogramuoti paprasčiausią puslapio varijantą. 1

5. Pavadinimai Pavadinimams yra skirta atskira HTML komandų grupė, vadinama Headings. Atliekant užduotis, formuojasi pirmieji puslapių programavimo įgūdžiai. 1

6. Pastraipos (paragraph) Mokiniai rašo tekstą, jo suskirstymui į pastraipas panaudoja komandą

. 1

7. Nuorodos Nuorodos (Hyperlink) kūrimas (komanda ) į kitą


aplankale. Mokiniai sužino, kad ši HTML dokumento savybė išskiria jį iš kitų. Absoliuti, Reliatyvi ir Bendroji nuoroda. 2

8. Teksto formatavimas Kuo skiriasi Loginis teksto formatavimas nuo Fizinio formatavimo? Pavyzdžiai. 1

9. Teksto stiliai Mokiniai išmoksta paryškinti tekstą , pakeisti jį kursyvu , pabraukti . 1

10. Šrifto, spalvos ir dydžio keitimas Skirtingoms teksto dalims mokiniai panaudoja skirtingus šriftus: komanda , spalvą: bei dydį: (Pastaba: neparyškinti yra komandos atributai). 1

11. Spalvų kodai ir vardai Mokiniai sužino, kad spalva – dažniausiai naudojamų atributų HTML komandose ir viena iš pagrindinių priemonių, formuojant HTML dokumentą. 1

12. Loginiai formatai Mokiniai įsitikrina, kad teksto, esančio tarp loginio formato komandų pabaigos ir pradžios žymių, realus vaizdas gali keistis, priklausomai nuo kompiuterio ir naudojamos naršyklės. Naršyklės IE ir Netscape 1

13. Fiziniai formatai Tai teksto formatavimo komandos, kurios nepriklauso nuo peržiūros programų. “ 1

14. Teksto grupavimas Mokiniai bando komandas, skirtas ne atskirų žodžių formatavimui, bet prasminių teksto dalių išskyrimui į grupes (pvz:.

tekstas

,

ir kt.). 1

15 Linija

teksto skyrimui Bandomi įvairūs linijos varijantai, naudojant skirtingus atributus ir jų reikšmes. 1

16. Sąrašai ir apibrėžimai HTML dokumente Mokiniai pabando savo darbe panaudoti dar vieną populiarų būdą vaizdžiai pateikti informaciją – sudarinėti sąrašus, išvardijimus, vizualiai išskirti sąvokų apibrėžimus, numeraciją. 2

17. Lentelės Lentelės – tai dažnai naudojamas, kompaktiškas, malonus akiai ir lengvai suprantamas informacijos pateikimo būdas. Mokiniai HTML komandų ir jų atributų pagalba sukuria paprasčiausią lentelę ir įrašo joje savo duomenis. Vėliau skiriamos vis sudėtingesnės užduotys. 4

18. Grafiniai vaizdai Puslapio pagyvinimui ir, svarbiausia, informatyvumo padidinimui naudojami grafiniai vaizdai. Panaudodami komandą ir būtiną atributą SRC (source), mokiniai išmoksta į savo puslapį įterpti grafinius vaizdus. Mokoma atsisiųsti paveikslėlių iš Interneto bei juos tvarkingai sudėti į atskirą naujai sukurtą aplanką „images“ savo direktorijoje. Lentelių panaudojimas reikalingam paveikslėlių išdėstymui savo kuriamame puslapyje, gerinant jo dizainą. 4

19. dalies atributai Programinėje puslapio dalyje nurodomos pagrindinės dokumento charakteristikos: bendras puslapio fonas, teksto, lankytų, nelankytų bei aktyvių nuorodų spalva. Mokiniai įgauna vis daugiau programavimo išmanymo ir įgūdžių. 1

20. Nestandartiniai simboliai Kaip į savo dokumentą įterpti specialų ar papildomą simbolį. Mokiniai suvokia, kad skaitmeniniais kodais galima rašyti ir visus kitus simbolius tekste. Bet ne visi raidiniai kodai skirtingoms kodinėms lentelėms sutampa. 1

21. Grafiniai žemėlapiai (jautrios schemos) – kitas naršymo būdas Mokiniai panagrinėja ir savo puslapyje išbando lentoje užrašytą grafinio žemėlapio pavyzdį. 2

22. Rėmeliai – HTML dokumentų sintezė Kaip sukurti pakankamai dinamišką puslapį, kuriame navigacija būtų daug greitesnė ir akivaizdesnė? Tam naudojame rėmelius: Peržiūros langas yra išskaidomas į dalis: horizontaliai ir vertikaliai, ir kiekvienoje dalyje yra patalpinamas vis kitas HTML dokumentas. Mokytojas pateikia rėmelių pavyzdį. Mokiniai kuria struktūrinį failą (be Body dalies). Pasižymi rėmelių formavimo komandas ir jų atributus. Vėliau kuria kitas bylas, kurios įsikomponuos į rėmelį. Puslapio tema gali būti mokytojo numatyta (pvz., skirta artimiausiai šventei) arba mokinio pasirinkta pagal jo paties interesus. Tai jau sudėtingesnis, programavimo prasme, puslapis. Mokiniai atsiskaito, pateikę savo darbą mokytojui – vadovui ir gauna jo žodinį įvertinimą. Tai sykiu yra ir atsiskaitymas už šią kursų dalį. 6

23. Formos – bendravimas su vartotoju Mokiniai trumpai susipažįsta su nauja HTML komandų rūšimi, skirta pačiai įvairiausiai informacijai iš kliento priimti ir specialiu protokolu persiųsti WWW serveriui. Tačiau šis programavimas yra numatytas kitiems metams ir daugiau patyrusiems Interneto puslapių kūrime mokiniams. 1

24. HTML dokumento antraštė Šios kursų dalies pabaigoje išmokstama savo sukurtam dokumentui nurodyti meta direktyvas – šio dokumento charakteristikas, skirtas naršyklei, dokumentą identifikuojančią bei reguliuojančią informaciją. 2

25. WWW puslapių etiketas, priežiūra ir autorystės teisės. Trumpai peržvelgiama visa šios kursų dalies praeita medžiaga, susijusi su HTML puslapių kūrimu. Kaip elgtis po to, kai Jūsų puslapis jau bus Internete? 1

WWW puslapių kūrimui (HTML) viso: 40

b. Pakopiniai stiliai (CSS) Pakopinės stilių schemos (PSS), angliškai CSS (Cascading Style Sheets) – tai šablonas, kuriuo galima pakeisti ar papildyti HTML komandų atributus WWW puslapiuose. Mokiniai įsitikrina, kad PSS – tai papildomos formatavimo galimybės, geresnė kontrolė bei lengvesnis puslapio teksto stiliaus keitimas. „Windows“ terpės programa „Notepad“ ir naršyklė (pvz.:IE5.5)

1. Kaip atsirado pakopiniai stiliai ir kam to reikia? Mokiniai supažindinami su PSS kūrimo istorija, kuri dar nesibaigė (PSS standartas dar kuriamas). Nuosekliai
panagrinėjama dėl kokių svarių priežąsčių verta naudoti PSS. “ 1

2. PSS integravimas į WWW puslapius Kokiais būdais PSS galima įjungti į atskirą savo puslapį ar į visą WWW tinklapį? Kodėl jie vadinami „pakopiniais“? Tai pačiai HTML komandai pabandome apibrėžti kelis stilius ir praktiškai įsitikiname, kad „laimi“ „arčiausiai esantis“. Todėl PSS veikimą galima įsivaizduoti kaip skulptūros kūrimo procesą: pradžioje ieškoma skulptūrai tinkamo akmens, po to rastam akmeniui sureikiama norima forma, galiausiai sukuriamos visos reikalingos detalės. 1

3. PSS sintaksė Iš pavyzdžių išmokstama PSS sintaksės – kaip atrodo stiliaus aprašymas: Mokiniai pasižymi komandas, reguliuojančias teksto išvaizdos savybes, jų atskyrimą kabliataškiu (;). Sužino, kad kiekviena savybė aprašoma jos pavadinimu ir reikšme, atskirtais dvitaškiu. Savybėms apibūdinti vartojami angliški žodžiai, jų santrumpos ar frazės, kuriose žodžius jungia horizontalūs brūkšneliai (-). Sintaksės išmokimui prioritetas skiriamas praktinei mokinių veiklai – mokytojo užduotims, pratimams bei savarankiškiems mokinių darbams. 1

4. Klasės, pseudoklasės ir pseudoelementai Susipažįstame su viena vertingiausių PSS savybių – tai klasės, pseudoklasės ir pseudoelementai. 1

5. Matavimo vienetai ir tipai Mokiniai sužino, kad stiliai sudaromi iš tam tikro reikalingų atributų rinkinio, o atributai apibrėžiami jų reikšmėmis – standartiniais matavimo vienetais ir tipais: dydžiu, spalva, stiliumi, storiu ir kt. Mokymuisi naudojamais pavyzdžiais ir pratimais, mokiniai pabando praktiškai pakeisti savo puslapio išvaizdą. 2

6. Vaizdo efektai Mokiniai praktiškai įsitikina, kad SPP naudojimas praktiškai neturi jokių apribojimų, todėl čia dizaineriams atsiveria visiškai naujos galimybės: užuot kuriant dirbtinas lenteles ar kitu būdu „fiksuojant“ objektus, juos galima padėti būtent ten ir būtent taip, kaip norima. Mokiniai pabando įvairiai nurodyti objektui: tiksliais atstumais nuo puslapio viršaus ir (ar) dešinės (absoliutus išdėstymas), atstumais nuo kitų puslapio elementų (reliatyvus išdėstymas), išdėsto objektus „erdvėje“, „dedant“ objektus vieną ant kito, nurodo, kad nuvedus žymeklį ant nuorodos, ji pakeistų savo spalvą, tam panaudodami pseudoklasę Hover ir kt. Didelės PSS galimybės su dinaminiais efektais dar atsiskleis, kai kartu su PSS naudosime JavaScript intarpus. Šios – dinamiškų puslapių kūrimo kalbos žadame mokytis jau kitais mokslo metais. 2

Pakopiniam stiliui (CSS) viso: 8

Viso WWW puslapių kūrimui (HTML) ir Pakopiniam stiliui (CSS) : 483.Tinklapių kūrimas su programa FrontPage Express

Eil. nr.: Pamokos tema Moksleivių gebėjimai Mokymo priemonės Trukmė (val.)

a. Pasirengimas Susipažįstama su WYSIWYG tipo redaktoriais. Mokiniai mokosi instaliuoti programas ir pasiruošia darbui su FrontPage. PC, „Windows“ terpės programa „FrontPage Express“

1. Įžanginė pamoka Trumpa HTML redaktorių apžvalga: tekstiniai ir WYSIWYG redaktoriai. “ 1

2. Įdiegimas Programos FrontPage įdiegimas: Pirmiausia programa bandoma įdiegti iš Interneto – „Windows“ atnaujinimo svetainės „Windows Update“ (su IE integruotas varijantas). Jei nėra galimybės, programa instaliuojama iš diskelio ar CD. Ant darbo lauko (desktop) ar užduočių juostoje (Taskbar) sukuriama programos santrumpa. 1

3. FrontPage darbinis aplankas Mokiniai sukuria FontPage darbinį aplanką: C:My Documents mokiniai savo direktorijos vardas (programa automatiškai pereis į tą aplanką). Jei yra daugiau bylų ar aplankų savo vardo direktorijoje (aplankale), vadovaujantis failų ir aplankų saugojimo hierarchinės struktūros principais, kiekvienam atskiram tinklapiui, temai sukuriami papildomi aplankai, į kuriuos grupuojamos ir dedamos bylos. Tokiu atveju savo direktorijoje privalu susikurti ir atskirą, nebūtinai FrontPage darbinį, aplanką puslapių kūrimui ir mokymuisi su FrontPage. 1

viso: 3

b. Pagrindinės technikos Mokiniai FrontPage programos pagalba kuria savo pirmąjį tinklapį – Proektą „Ramybės kavinė“ arba kita, pagal savo interesus pasirinkta tema. PC, „Windows“ terpės programa „FrontPage Express“

1. Puslapio parametrų nustatymai Mokiniai suvokia, kad pirmas žingsnis kuriant savo puslapį – tai puslapio savybių – parametrų (Page Properties) nustatymai: puslapio kodavimas lietuviškais rašmenimis (Baltic), pavadinimas naršyklės lange (Title), puslapio fonas (Background) bei teksto spalva ir kt. Vėliau šiuos parametrus bus galima pakoreguoti. “ 1

2. Failo ir tinklapio pavadinimas Numatytasis failo plėtinys (.htm). Kokie skirtumai tarp plėtinių (.htm) ir (.html)? Didžiosios ir mažosios raidės failų ir aplankalų pavadinimuose. Mokiniai sužino, kad UNIX platformoje veikiantys serveriai skiria didžiąsias raides nuo mažųjų. Todėl privalu nekeisti raidžių iš didžiosios į mažąją, o geriausia susitarti – failų ir aplankų pavadinimus rašyti vien mažosiomis.

Tinklapio pavadinimas – naršyklės pavadinimo juostoje. 1

3. Tinklapio išbandymas su naršykle Mokiniai tinkamoje vietoje užrašo – išsaugoja savo pirmąjį tiklapį, sukurtą su šia programa. Vėliau Windows Explorer ar My Computer programų pagalba pabando jį surasti kompiuterio bylų ir aplankų sistemoje ir paleisti. 1

4. Tinklapio įrašymas į aplanką Favorites Mokiniai suvokia, kad
savo tinklapį, teks jį peržiūrėti daug kartų, todėl galima jį įtraukti į naršyklės parankinių adresų arba tinklapių aplanką Favorites: Favorites / Add Page to Favorites. Mokiniai yra pilnai pasirengę dirbti: Turi dvi atidarytas programas FrontPage Expres ir Internet Explorer. Jų pavadinimai rodomi užduočių juostoje, kurioje bakstelėdami gali persijungti tarp programų. 1

5. Teksto formatavimas Mėginame pakeisti tinklapio teksto formatą – formatuoti. Mokiniai susipažįsta su Programos Meniu, Formatavimo bei Įrankių juostomis. Iki šiol tekstą rinkome stiliumi Normal, o naršyklėje tekstas buvo rodomas numatytuoju šriftu. Dabar pabandome suformatuoti naują eilutę antraštės – Heading stiliumi. Mokiniai įgauna įgūdžių ir suvokia, kad prieš keičiant teksto formatą ar kitus jo atributus pirmiausia privalu tą tekstą pažymėti. Mokiniai užrašo (Save) ir pažiūri gautus rezultatus taip, kaip juos matys Internete, prieš tai atnaujinę naršyklės langą mygtuku Refresh arba paspaudę klavišą F5. 2

6. Puslapio parametrų – teksto spalvos ir fono keitimas Mokiniai jau bando tobulinti savo puslapio išvaizdą, iš naujo parinkdami spalvą tekstui, fonui kol bus pasiektas tinkamas teksto ir fono kontrastas. 1

7. Fono vaizdai Mokiniai iš Interneto atsisiunčia mažų, geriausiai fonui skirtų, paveikslėlių (.gif ar .jpg formato) ir išsaugo juos naudojamoje direktorijoje (šalia esamos bylos) naujai sukurtame aplanke „images“. Čia svarbu įsidėmėti, kad negalima naudoti didelių grafinių bylų, nes dideli paveikslėliai lėtins tinklapio įkėlimą. Vėliau, geriausiai iš kelių paveikslėlių, ieškoma tinkamo šio tinklapio fonui: paveikslėlis Programos pagalba įkeliamas ir išsaugomas, išbandomas. Taip kartojama, kol pasirenkamas tinkamiausias puslapio dizainui. 1

8. Šriftų atributai Grįžtame prie formatavimo pratimų. Prisimename kaip jau mokame pažymėti tekstą. Yra daug ir kitų būdų. Mokiniai išmoksta pažymėti tekstą, tiek pelyte, tiek klavišų pagalba, suteikdami tam tekstui įvairius šriftų atributus: paryškinta – B, pasvira – I, pabraukta – U. 1

9. Numatytasis šriftas Programos pastraipos stiliaus Normal numatytasis šriftas yra 12 punktų Times New Roman. Mokiniai bando keisti numatytąjį šriftą: Tools/ Font Options, laukelyje Proportional Fonts pasirenka kitą šriftą (pvz.: Verdana) bei išsaugoja puslapį. Programoje anksčiau buvęs šriftas pasikeitė į Verdana (pakeitėme programos parametrus), tačiau naršyklėje niekas nepasikeitė, nes pačiame tinklapyje patys nedarėme jokių pakeitimų. 1

10. Naršyklės parametrų keitimas Mokiniai suvokia, kad dabartinis jo tinklapio vaizdas priklauso nuo vartotojo naršyklės nustatymų. 1

11. Įterptiniai formatai Norint, kad Jūsų pasirinktus šriftus matytų tokius, kokius Jūs parinkote, nesvarbu, kas ir kuo į jį bežiūrėtų, turite juos priverstinai įterpti į dokumentą. Mokiniai pažymi tekstą ir formatavimo juostoje nustato kitą šriftą (pvz.: Verdana). Visą atliktą darbą patikrina naršykle: tekstas rodomas naujai parinktu Verdana šriftu. Rašant tik lietuviškais rašmenimis pagrindinai naudosime keturis šriftus: Arial, Times New Roman, Verdana ir Courier, tuos, kurie vartotojų kompiuteriuose dažniausiai turi lietuvišką koduotę. Mokiniai klavišų CTRL + Spacebar ir mygtukų formatavimo juostoje pagalba išmoksta atšaukti bet kokį teksto (prieš tai jį pažymint) formatavimą. 1

12. Nuorodų kūrimas Mokiniai suvokia, kad tikras tinklapis – tai daug failų, kurie tarpusavyje yra sujungti saitais (nuorodomis – hyperlinks). Pirmiasia mokiniai bando sukurti saitą su vietiniu failu, vėliau kitose kompiuterio ar tinklo, Interneto vietose. Į nuorodą įterpia jos atributą – alternatyvų tekstą. 2

13. Kaip įterpti savo e-pašto adresą? Mokiniai išmoksta įterpti nuorodą ir kitu protokolu, šiuo atveju – mailto. 1

14. Tekstas lentelėse Mokiniai privalo suvokti, kad norint išmokti profesionalaus tinklapio kūrimo, dėl didesnių funkcinių galimybių, tekstą privalėsime dėti į lenteles. Kuriame naują tinklapį su lentele. Išmokstama iš meniu juostos – Table/ Insert Table ar Įrankių juostos mygtuko pagalba įterpti lentelę, bei nustatyti jos pradinius atributus. 1

15. Rašymas lentelėje Kuriant naują tinklapį, pvz. tema: „Ramybės kavinė“, rašome meniu. Mokiniai išmoksta į lenteles įterpti savo tekstą. 2

16. Lentelės ypatybės Mokiniai nustato savo sukurtos lentelės ypatybes: išlygiuoja lentelę puslapio centre, nustato fono spalvą, pločio reikšmes ir pan. Vėliau naudojame sudėtingesnius nustatymus, įvesdami savo duomenis į laukus Border Size, Cellpadding, Cellspacing, Bordercolor ir kt. Dar vėliau – atskirų lentelės ląstelių (langelių) savybių – Cell Properties keitimas.

Pabaigoje: Kelių stulpelių ar eilučių įterpimas į lentelę ir kelių langelių tvarkymas vienu metu.

Tai atliekame kurdami konkretų kavinės projektą. Mokiniai įgauna svarbių tinklapio kūrimo įgūdžių: ne tik tekstą, bet ir paveikslėlius, nuorodas nuolat dėlioti į lenteles. 4

17. Efektai Bėgančios eilutės (Marquee) sukūrimas „Ramybės kavinės“ tinklapyje. Mirksinti eilutė. 1

18. Paveikslėlio įterpimas Kavinės tinklapyje įterpiamas iš Interneto atsisiųstas paveikslėlis. Paveikslėlio savybių nustatymai. 1

19. Lentelės lentelėse Mokiniai užbaigia savo
tinklapį „Kavinės Projektą“, panaudodami ir šį varijantą: lentelę įterpti į lentelę. 1

20. Lentelių svarba Nemažai padirbėję su lentelėmis, mokiniai suvokia, kad jos yra labai svarbios, nes puikiai tinka puslapių išvaizdai keisti. Išmokstame lentelėmis valdyti ir dvi labai svarbias stilių formas: galima daryti įtraukas bei nustatyti tekstą rodyti stulpeliais. 2

21. HTML taisymas Mokiniai visuomet gali redaguoti savo puslapį tiesiogiai įsiterpdami ir keisdami jo koduotę. Ją galima rasti iš meniu juostos: View/ HTML. HTML programavimo mokėmės anksčiau. Atnaujiname įgūdžius puslapį kurti paprastu teksto redaktoriumi. Mokiniai čia įgyja gilesnį supratimą apie teksto kodavimą, suvokia, kad taisant klaidas puslapyje, labai svarbu žinoti puslapio HTML koduotę. 2

22. Tinklapių formato samprata Trumpai pakartojame kokios technikos išmokome, kuriant puslapius su programa FrontPage. Priename prie svarbios išvados, kad puslapio išvaizda, jei nenaudojame savo stiliaus, labai priklausys nuo naudojamos naršyklės. Mokiniai gali pabandyti pakeisti ir kompiuterio ekrano skyrą. Tai taip pat turi įtakos puslapio išvaizdai. Kol kas renkamės standartą: 600X800. 2

23. Spartieji klavišai Mokytojas lentelės pavidalu kreida ant lentos užrašo sparčiųjų klavišų kombinacijas bei jų atliekamas formatavimo funkcijomis. 1

viso: 32

c. Dideli tinklapiai Atliekame daug pratimų. Pagrindinis tikslas – sukurti tinklapį apie nedidelius, atostogoms nuomojamus butus. Tobulėja mokinių įgūdžiai Interneto puslapių kūrime. PC, „Windows“ terpės programa „FrontPage Express“

1. Kodėl būtinas vardas Index? Išsiaiškiname, kokia turėtų būti svetainės bylų ir aplankų struktūra. Kuriuo atveju naudojami reliatyvūs, absoliutūs bei bendrieji adresai? Mokiniai suvokia bylos vardo index pranašumą – šio vardo nereikia įvesti, norint atidaryti tinklapį! “ 1

2. Naujo tinklapio kūrimo pradžia Mokiniai pakartoja prieš tai atliktus darbus su mažu tinklapiu: nustato puslapio savybes. Panaudodami formatavimo juostos mygtuką Bullet, mokiniai kuria 5 punktų turinį (tai bus 5 puslapio dalys) savo dideliam tinklapiui apie atostogoms nuomojamus butus. 1

3. Pirmos dalies kūrimas: tekstas ir horizontali linija Pirmą tinklapio dalį pavadiname „Kodėl šis tinklapis?“ ir įvedame tekstą kaip įvadą į tinklapį. Po teksto įterpiame horizontalią liniją tam, kad geriau atskirti vieną dalį nuo kitos. Jei reikia, nustatome jos savybes. Toliau horizontalią liniją įterpsime po kiekvienos dalies pabaigos. 1

4. Antroji dalis: tekstas lentelėje Įvedame antraštę „Apie nuomojamus butus“ ir priskiriame jai stilių Heading2. po įvadinio šios dalies teksto bendrai apie butus, įterpiame 3 eilučių ir 2 stulpelių lentelę. Nustatome lentelės kraštinių ir paraščių reikšmes: 1,5 ir 5. Lentelės skiltyse įvedame buto kambarių pavadinimus ir jų aprašymą. Įrašome tinklapį. 1

5. Trečioji dalis: paveikslėlio įterpimas Mokiniai kuria dar vieną puslapio dalį apie vietovę, kurioje yra šis atostogoms nuomojamas butas. Pradžioje įvedame antraštę (pvz.: Biržų miestas), įterpiame lentelę, kurioje vėliau įdėsime šios vietovės atvaizdą, atsisiųstą iš Interneto (jei yra galimybė, nuskanuoti ir įdėti realią aprašomos vietovės nuotrauką). Dalies pabaigoje – tekstas apie šią vietovę, ją supantį nuostabų gamtos grožį. Sukuriame nuorodą (saitą) į anksčiau sukurtą savo puslapį apie kavinę, prieš tai užrašę tekstą „Apsilankykite vietos kavinėje“. 2

6. Ketvirtoji dalis: skolinimasis iš kitų tinklapių Šios dalies antaštė „Kainos“. Mokiniai į savo tinklapį įklijuoja iš naršyklės nukopijuoto teksto Internete kopiją. Įklijuotą tekstą paredaguoja, patikrinę ir atsisiųstą HTML kodą. 1

7. Penktoji dalis: nuorodos į kitus puslapius Mokiniai kuria savo tinklapio saitus su kitais, ypač jų mėgstamais tinklapiais. Sužino, kad jie turėtų informuoti to tinklapio autorių apie tai, kad paskelbėte nuorodą į jo tinklapį.

Mokomės per mainų sritį ar kitaip kopijuoti ir į puslapį įterpti URL adresą, papildomą (Extended) HTML kodą, kaip padaryti, kad per nuorodą atidaromas puslapis atsidarytų naujame lange ir kt. 1

8. Žymių kūrimas (Bookmarks) Tinklapiai sumanyti taip, kad skaitytojas galėtų peršokti ne tik į kitus puslapius, bet ir į to puslapio dalis. Skaitytojas turi turėti galimybę pasinaudoti saitais, kad peršoktų iš turinio, esančio tinklapio viršuje, į atskiras dalis po juo. Mokiniai kuria saitus (Hyperlinks) tarp kiekvieno turinio punkto ir antraštės, pirmiausia nurodydami žymę: Edit/ Bookmarks…, kuri bus to saito adresatas.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4360 žodžiai iš 8605 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.