Interneto technologija
5 (100%) 1 vote

Interneto technologija

„Interneto technologija“

Įvadas

Ši individuali papildomo ugdymo informatikos mokymo programa yra skiriama įvairaus amžiaus moksleiviams, besidomintiems Interneto technologija ir įvairiomis Jo tarnybomis. Paprastai ši programa yra skirta moksleiviams, jau turintiems pradinių žinių apie informatiką. Tačiau, dėstant bendras žinias apie kompiuterį (hardware and software) ir Operacinę sistemą „Windows“, programa gali būti taikoma ir grupelėms, neturinčioms jokio pradinio praktinio patyrimo, dažnai pradinių klasių mokiniams.

Laiko atžvilgiu, visas šios programos kursas yra skirtas vieneriems mokslo metams ir siekia 216 akademinių valandų, dėstant 6 akademines valandas per savaitę t.y. 24 akad. val. per mėnesį.

Turinio požiūriu kursas skirstomas į penkis skyrius – modulius. Kiekvienam iš jų priskiriamas maždaug vienodas dėstomų valandų skaučius: 1.Operacinei sistemai „Windows“ – 35 akad. val., 2.WWW puslapių kūrimui (HTML) ir pakopiniams stiliams – 48 akad. val. (mokymasis trunka 2 mėn.), 3.Tinklapių kūrimui su programa FrontPage Express – 48 akad. val. (2 mėn.) , 4.Web grafikos kūrimui su PhotoPlus 6.0 – 48 akad. val. (2 mėn.) ir 5.Pasauliniui voratinkliui – WWW – 37 akad. val.

Visa dėstomoji medžiaga buvo ruošiama, atsižvelgiant į nuodugnaus ir laipsniško mokymosį principus: Einama nuo bendrų, plačių ir nesudėtingų dalykų prie sudėtingesnių siauresnių ir specialių, medžiagą stengiamasi dėstyti, pasinaudojant keliais koncentrais – t.y. prie tos pačios temos nuolat sugrįžtama, tačiau jau aukštesniame žinių, supratimo ir praktinių įgūdžių lygmenyje.

Koks prioritetas čia pasirinktas vertybių, įgūdžių ir žinių santykyje? Kadangi vertybės sudaro esminę įtaką pasirinkimui ir apsisprendimui mokytis dirbti kompiuteriu, jos turi aukščiausią prioritetą. Vertybinė orientacija mokiniui pateikiama programos vykdymo pradžioje – įžanginėje pamokoje bei kiekvienos pamokos pradžioje kartu su pamokos tikslais. Įgūdžių ir žinių santykyje pirmenybe teikiu įgūdžių formavimui, kadangi tik po atitinkamos mokinio įgytos patirties, žinios jam įgauna tam tikrą vertę. Mano nuomone, tik tuomet mokinys ir įgyja tikrąjį supratimą apie dėstomą dalyką, kai bandant pačiam iškyla poreikis pažinti ir tuomet mokytojo paskaita įgyja savo vertę. Šioje programoje laikas, skirtas vien teorijai (paskaitai) neišskirtas, nes paskaita stengtasi derinti kartu su praktika t.y. įgūdžių formavimu – tai, kas mano požiūriu čia turi aukštesnį prioritetą. Be to, teorinė dalis laiko bėgyje nuolat keičiasi, taip pat priklausomai ir nuo mokinių konkrečių poreikių.Bendrieji ugdymo tikslai ir vertybinė orientacija

Pagrindinis informatikos būrelių darbo tikslas – moksleivių informacinės kultūros ugdymas. Į šio ugdymo procesą įeina tokie siekiai:

• esminių informatikos žinių sistemos išmanymas, gebėjimas jas taikyti pažinime ir kūryboje bei mokymosi procese.

• gebėjimas taisyklingai vartoti pagrindinius informatikos terminus, suvokti jų prasmę, aiškiai ir argumentuotai dėstyti mintis žodžiu ir raštu.

• informatikos priemonių raidos ir įtakos bendrajai žmonijos kultūros evoliucijai pažinimas.

• įgūdžiai naudotis kompiuteriu bei šiuolaikinėmis informacijos ir komunikacijos technologijos priemonėmis bei metodais, visuomeniniais keitimosi informacija būdais.

• įgūdžiai sumaniai, tvarkingai, teisėtai ir sistemingai apdoroti informaciją, naudojantis techninėmis informatikos priemonėmis bei metodais, visuomeniniais keitimosi informacija būdais.

• gebėjimas nuosekliai logiškai mąstyti bei kūrybiškai improvizuoti.

• nuostatos nuolat tobulinti savo informacinės veiklos pobūdį ir stilių. Ugdymo turinys

Įžanginėje pamokoje moksleiviai supažindinami su programa, ugdymo tikslais, stengiamasi suteikti mokiniams daugiau vertybinės orientacijos, motyvų kodėl šiame amžiuje reikalinga mokėti dirbti kompiuteriu.1.Operacinė sistema „Windows“

Eil. nr. Pamokos tema Moksleivių gebėjimai Mokymo priemonės Trukmė (val.)

Įžanginė pamoka Susipažįstame, pateikiami būsimų užsiėmimų tikslai ir planai, sustiprinama mokinių vertybinė orientacija – 1

a. Bendros žinios apie kompiuterį:

1. Techninė dalis (hardware) Sužino iš kokių pagrindinių techninių dalių yra sudarytas kompiuteris. Veikimo principas. Kompiuterio techninės dalys 2

2. Programinė dalis (software) Sužino, kokią vietą užima OS, taikomosios ir kitos programos. OS „Windows“, kitos programos 2

viso: 5

b. Kelionė po „Windows“: Moksleivis įgyja pradinius įgūdžius: išmoksta įjugti kompiuterį, paleisti OS „Widows“, klaviatūra įvesti tekstą, jį tvarkyti, redaguoti, formatuoti, piešti ir išsaugoti savo darbą bylų pavidale. PC su OS „Windows“

1. „Windows“ paleidimas Kompiuterio įjungimas. “ 1

2. „Start“ – darbo pradžia Mokinys susipažįsta su grafine vartotojo sąsaja. 1

3. Programa „WordPad“: Įgauna pradinių įgūdžių naudotis klaviatūra – rašyti ir redaguoti tekstą kompiuterio pagalba.

puslapio nustatymai 1

teksto rašymas 1

formatavimas 1

darbo išsaugojimas 1

4. Programa „Paint“ Formuojasi pradiniai įgūdžiai darbe su grafika. 2

5. Objektas „My computer“ Naudojimasis kompiuterio ištekliais, jų saugojimo hierarchinės sistemos privalumai
2

6. Diskai, aplankai, failai Išmoksta rasti, pervardinti, atidaryti ir peržiūrėti bylas, aplankus, paleisti programas 1

7. Apie diskelius Išmoksta daryti atsargines savo darbo kopijas. 1

8. Darbalaukio tinkinimas Susikuria jaukią savo darbo aplinką. 1

9. „Windows“ komponentai Išmoksta įdiegti kitus „Windows“ komponentus: CD grotuvą, žaidimus ir kt. CD su „Windows“ 1

viso: 14

c. Vartotojo sąsaja: Mokiniai vis daugiau įgyja įgūdžių ir vis geriau susipažįsta su vartotojo sąsaja. PC su OS „Windows“

1. „Windows Explorer“ Mokosi parinkti informatyvius vardus savo sukurtoms byloms bei kurti bylų hierarchines struktūras aplankalų pagalba “ 1

2. Santrumpos Kaip santrumpos gali palengvinti darbą ir taupyti savo laiką? Išmoksta sukurti santrumpas bei klavišų kombinacijas programų paleidimui. 1

3. „Start“ meniu tinkinimas Kaip patiems įdiegti „start“ meniu santrumpas, automatiškai paleisti programas? 1

4. Veiksmai su bylomis (failais) Išmoksta meniu ir pelės pagalba kopijuoti, perkelti, naikinti bei atkurti bylas, dirbti su šiukšlių dėžės objektu „Recycle Bin“ 1

5. Apie mainų sritį Formuojami įgūdžiai naudotis mainų srities programa „Clipboard“ – kopijuojant (Copy), iškerpant (Cut) bei įklijuojant (Paste) įvairius duomenis: aplankus, bylas, paveikslėlius ir kt. 1

6. Kiti veiksmai su bylomis Išmokstama kaip pakeisti aplankų savybes, pamatyti paslėptas bylas, jų plėtinius, atidaryti nežinomas bylas ir kt. 1

7. Efektyvios pelės funkcijos Formuojami įgūdžiai efektyviau dirbti su pele, panaudojant klaviatūrą bei abu pelės klavišus – baktelėti, vilkti ir numesti. 1

8. „Windows“ klaviatūra Mokomasi naudotis „Windows“ klaviatūros klavišais ir jų kombinacijomis. 1

viso: 8

d. Veikimas ir priežiūra: Peržvelgiame AK parametrus, priežiūrą ir optimizavimo galimybes PC su OS „Windows“

1. Disko priežiūra Susipažįsta kas yra disko valymas (Clean up), defragmentavimas (programa Defrag), skanavimas (programa ScanDisk) ir išmoksta jomis prižiūrėti savo kompiuterį. Automatinė priežiūra. “ 1

2. Atsarginis kopijavimas Mokiniai susipažįsta kaip bylas ir aplankus iš kietojo disko pažymėti, suspausti ir perkelti į kitą laikmeną („Windows“ terpės programa „Backup“). Naudojimasis kitais būdais: tiesiog duomenų įrašymu į CD. CD-RW įrenginys 1

3. Programos diegimas Analizuojamas naujos programos diegimo pavyzdys. Mokiniai mokosi tiek įdiegti, tiek panaikinti jau įdiegtą programą, nenaikinant tos programos failų. Naujos programos instaliac. failas 1

4. Valdymo skydelis Mokiniai trumpai supažindinami su aparatūros diegimo, stebėjimo, sistemos ir vartotojo parametrų nustatymo, ryšių priemonėmis. Parodoma kaip galima įdiegti naujos aparatūros tvarkyklę ar ją atnaujinti. Naujos aparatūros įrenginys 1

viso: 5

e. Baigiamasis žodis: PC su OS „Windows“

1. Sistemos aplankai Mokiniai supažindinami su sistemos aplankais, kuriais pravartu naudotis: My Documents, saugant savo sukurtus dokumentus, Favorites – įvairias bylų, aplankų bei adresų santrumpas. “ 1

2. Žinynas (Help) Išmoksta naudotis elektroniniu „Windows“ žinynu 1

3. Apie darbo baigimą bei išvados Paaiškinama kaip teisingai išjungti kompiuterį. Pabaigoje trumpai peržvelgiamas praeitas kursas „Operacinė sistema „Windows““. Mokytojas gali pasiteirauti mokinių apie kursų eigą, surinkti mokinių pastabas ir pasiūlymus, tobulinant savo darbo kokybę. 1

viso: 3

OS „Windows“ viso: 352.WWW puslapių kūrimas (HTML) ir pakopiniai stiliai (CSS)

Eil. nr. Pamokos tema Moksleivių gebėjimai Mokymo priemonės Trukmė (val.)

a. WWW puslapių kūrimas Norint profesionaliai kurti WWW puslapius, būtina žinoti, kaip realiai atrodo tai, kas rašoma. Be to, dabartiniai WYSIWYG redaktoriai realizuoja tik dalį visų HTML kalbos galimybių. Tada reikia bandyti tiesiogiai koreguoti bylas, kuriuose saugomas konkretus puslapis. Šioje dalyje mokiniai tiesiogiai susipažins su šia specialia kalba, naudojama į pasaulinį voratinklį talpinant hipertekstinius dokumentus – ASCII koduotas tekstines bylas, naudojančias HTML (Hypertext Markup Language) kalbą ir bandys ja kurti savo puslapį. PC

1. Įvadas Mokiniai supažindinami su WWW puslapių kūrimo metodika: puslapių kūrimui bus naudojama programa „Notepad“, sukurtų puslapių peržiūrai – Interneto naršyklė (IE). Mokiniai savo kompiuteryje sisteminiame aplanke „My Documents“ sukuria naują aplanką „Mokiniai“, o jame – aplanką, pavadintą savo vardu (niku). Čia ir bus saugomi kiekvieno iš mokinių sukurti pavyzdžiai ir darbai. „Windows“ terpės programa „Notepad“ ir naršyklė (pvz.:IE5.5) 1

2. WWW puslapio planavimas Į kokius svarbiausius aspektus reikia atsižvelgti norint kruopščiai suplanuoti savo puslapį Internete. “ 1

3. HTML dokumento struktūra Sužino, kad HTML dokumentą sudaro keturios pagrindinės dalys: HTML, Head, Title ir Body. 1

4. Svarbiausi HTML dokumento elementai Mokiniai pirmą kartą bando suprogramuoti paprasčiausią puslapio varijantą. 1

5. Pavadinimai Pavadinimams yra skirta atskira HTML komandų grupė, vadinama Headings. Atliekant užduotis, formuojasi pirmieji puslapių programavimo įgūdžiai. 1

6. Pastraipos (paragraph) Mokiniai rašo tekstą, jo suskirstymui į pastraipas panaudoja komandą

. 1

7. Nuorodos Nuorodos (Hyperlink) kūrimas (komanda ) į kitą


aplankale. Mokiniai sužino, kad ši HTML dokumento savybė išskiria jį iš kitų. Absoliuti, Reliatyvi ir Bendroji nuoroda. 2

8. Teksto formatavimas Kuo skiriasi Loginis teksto formatavimas nuo Fizinio formatavimo? Pavyzdžiai. 1

9. Teksto stiliai Mokiniai išmoksta paryškinti tekstą , pakeisti jį kursyvu , pabraukti . 1

10. Šrifto, spalvos ir dydžio keitimas Skirtingoms teksto dalims mokiniai panaudoja skirtingus šriftus: komanda , spalvą: bei dydį: (Pastaba: neparyškinti yra komandos atributai). 1

11. Spalvų kodai ir vardai Mokiniai sužino, kad spalva – dažniausiai naudojamų atributų HTML komandose ir viena iš pagrindinių priemonių, formuojant HTML dokumentą. 1

12. Loginiai formatai Mokiniai įsitikrina, kad teksto, esančio tarp loginio formato komandų pabaigos ir pradžios žymių, realus vaizdas gali keistis, priklausomai nuo kompiuterio ir naudojamos naršyklės. Naršyklės IE ir Netscape 1

13. Fiziniai formatai Tai teksto formatavimo komandos, kurios nepriklauso nuo peržiūros programų. “ 1

14. Teksto grupavimas Mokiniai bando komandas, skirtas ne atskirų žodžių formatavimui, bet prasminių teksto dalių išskyrimui į grupes (pvz:.

tekstas

,

ir kt.). 1

15 Linija

teksto skyrimui Bandomi įvairūs linijos varijantai, naudojant skirtingus atributus ir jų reikšmes. 1

16. Sąrašai ir apibrėžimai HTML dokumente Mokiniai pabando savo darbe panaudoti dar vieną populiarų būdą vaizdžiai pateikti informaciją – sudarinėti sąrašus, išvardijimus, vizualiai išskirti sąvokų apibrėžimus, numeraciją. 2

17. Lentelės Lentelės – tai dažnai naudojamas, kompaktiškas, malonus akiai ir lengvai suprantamas informacijos pateikimo būdas. Mokiniai HTML komandų ir jų atributų pagalba sukuria paprasčiausią lentelę ir įrašo joje savo duomenis. Vėliau skiriamos vis sudėtingesnės užduotys. 4

18. Grafiniai vaizdai Puslapio pagyvinimui ir, svarbiausia, informatyvumo padidinimui naudojami grafiniai vaizdai. Panaudodami komandą ir būtiną atributą SRC (source), mokiniai išmoksta į savo puslapį įterpti grafinius vaizdus. Mokoma atsisiųsti paveikslėlių iš Interneto bei juos tvarkingai sudėti į atskirą naujai sukurtą aplanką „images“ savo direktorijoje. Lentelių panaudojimas reikalingam paveikslėlių išdėstymui savo kuriamame puslapyje, gerinant jo dizainą. 4

19. dalies atributai Programinėje puslapio dalyje nurodomos pagrindinės dokumento charakteristikos: bendras puslapio fonas, teksto, lankytų, nelankytų bei aktyvių nuorodų spalva. Mokiniai įgauna vis daugiau programavimo išmanymo ir įgūdžių. 1

20. Nestandartiniai simboliai Kaip į savo dokumentą įterpti specialų ar papildomą simbolį. Mokiniai suvokia, kad skaitmeniniais kodais galima rašyti ir visus kitus simbolius tekste. Bet ne visi raidiniai kodai skirtingoms kodinėms lentelėms sutampa. 1

21. Grafiniai žemėlapiai (jautrios schemos) – kitas naršymo būdas Mokiniai panagrinėja ir savo puslapyje išbando lentoje užrašytą grafinio žemėlapio pavyzdį. 2

22. Rėmeliai – HTML dokumentų sintezė Kaip sukurti pakankamai dinamišką puslapį, kuriame navigacija būtų daug greitesnė ir akivaizdesnė? Tam naudojame rėmelius: Peržiūros langas yra išskaidomas į dalis: horizontaliai ir vertikaliai, ir kiekvienoje dalyje yra patalpinamas vis kitas HTML dokumentas. Mokytojas pateikia rėmelių pavyzdį. Mokiniai kuria struktūrinį failą (be Body dalies). Pasižymi rėmelių formavimo komandas ir jų atributus. Vėliau kuria kitas bylas, kurios įsikomponuos į rėmelį. Puslapio tema gali būti mokytojo numatyta (pvz., skirta artimiausiai šventei) arba mokinio pasirinkta pagal jo paties interesus. Tai jau sudėtingesnis, programavimo prasme, puslapis. Mokiniai atsiskaito, pateikę savo darbą mokytojui – vadovui ir gauna jo žodinį įvertinimą. Tai sykiu yra ir atsiskaitymas už šią kursų dalį. 6

23. Formos – bendravimas su vartotoju Mokiniai trumpai susipažįsta su nauja HTML komandų rūšimi, skirta pačiai įvairiausiai informacijai iš kliento priimti ir specialiu protokolu persiųsti WWW serveriui. Tačiau šis programavimas yra numatytas kitiems metams ir daugiau patyrusiems Interneto puslapių kūrime mokiniams. 1

24. HTML dokumento antraštė Šios kursų dalies pabaigoje išmokstama savo sukurtam dokumentui nurodyti meta direktyvas – šio dokumento charakteristikas, skirtas naršyklei, dokumentą identifikuojančią bei reguliuojančią informaciją. 2

25. WWW puslapių etiketas, priežiūra ir autorystės teisės. Trumpai peržvelgiama visa šios kursų dalies praeita medžiaga, susijusi su HTML puslapių kūrimu. Kaip elgtis po to, kai Jūsų puslapis jau bus Internete? 1

WWW puslapių kūrimui (HTML) viso: 40

b. Pakopiniai stiliai (CSS) Pakopinės stilių schemos (PSS), angliškai CSS (Cascading Style Sheets) – tai šablonas, kuriuo galima pakeisti ar papildyti HTML komandų atributus WWW puslapiuose. Mokiniai įsitikrina, kad PSS – tai papildomos formatavimo galimybės, geresnė kontrolė bei lengvesnis puslapio teksto stiliaus keitimas. „Windows“ terpės programa „Notepad“ ir naršyklė (pvz.:IE5.5)

1. Kaip atsirado pakopiniai stiliai ir kam to reikia? Mokiniai supažindinami su PSS kūrimo istorija, kuri dar nesibaigė (PSS standartas dar kuriamas). Nuosekliai
panagrinėjama dėl kokių svarių priežąsčių verta naudoti PSS. “ 1

2. PSS integravimas į WWW puslapius Kokiais būdais PSS galima įjungti į atskirą savo puslapį ar į visą WWW tinklapį? Kodėl jie vadinami „pakopiniais“? Tai pačiai HTML komandai pabandome apibrėžti kelis stilius ir praktiškai įsitikiname, kad „laimi“ „arčiausiai esantis“. Todėl PSS veikimą galima įsivaizduoti kaip skulptūros kūrimo procesą: pradžioje ieškoma skulptūrai tinkamo akmens, po to rastam akmeniui sureikiama norima forma, galiausiai sukuriamos visos reikalingos detalės. 1

3. PSS sintaksė Iš pavyzdžių išmokstama PSS sintaksės – kaip atrodo stiliaus aprašymas: Mokiniai pasižymi komandas, reguliuojančias teksto išvaizdos savybes, jų atskyrimą kabliataškiu (;). Sužino, kad kiekviena savybė aprašoma jos pavadinimu ir reikšme, atskirtais dvitaškiu. Savybėms apibūdinti vartojami angliški žodžiai, jų santrumpos ar frazės, kuriose žodžius jungia horizontalūs brūkšneliai (-). Sintaksės išmokimui prioritetas skiriamas praktinei mokinių veiklai – mokytojo užduotims, pratimams bei savarankiškiems mokinių darbams. 1

4. Klasės, pseudoklasės ir pseudoelementai Susipažįstame su viena vertingiausių PSS savybių – tai klasės, pseudoklasės ir pseudoelementai. 1

5. Matavimo vienetai ir tipai Mokiniai sužino, kad stiliai sudaromi iš tam tikro reikalingų atributų rinkinio, o atributai apibrėžiami jų reikšmėmis – standartiniais matavimo vienetais ir tipais: dydžiu, spalva, stiliumi, storiu ir kt. Mokymuisi naudojamais pavyzdžiais ir pratimais, mokiniai pabando praktiškai pakeisti savo puslapio išvaizdą. 2

6. Vaizdo efektai Mokiniai praktiškai įsitikina, kad SPP naudojimas praktiškai neturi jokių apribojimų, todėl čia dizaineriams atsiveria visiškai naujos galimybės: užuot kuriant dirbtinas lenteles ar kitu būdu „fiksuojant“ objektus, juos galima padėti būtent ten ir būtent taip, kaip norima. Mokiniai pabando įvairiai nurodyti objektui: tiksliais atstumais nuo puslapio viršaus ir (ar) dešinės (absoliutus išdėstymas), atstumais nuo kitų puslapio elementų (reliatyvus išdėstymas), išdėsto objektus „erdvėje“, „dedant“ objektus vieną ant kito, nurodo, kad nuvedus žymeklį ant nuorodos, ji pakeistų savo spalvą, tam panaudodami pseudoklasę Hover ir kt. Didelės PSS galimybės su dinaminiais efektais dar atsiskleis, kai kartu su PSS naudosime JavaScript intarpus. Šios – dinamiškų puslapių kūrimo kalbos žadame mokytis jau kitais mokslo metais. 2

Pakopiniam stiliui (CSS) viso: 8

Viso WWW puslapių kūrimui (HTML) ir Pakopiniam stiliui (CSS) : 483.Tinklapių kūrimas su programa FrontPage Express

Eil. nr.: Pamokos tema Moksleivių gebėjimai Mokymo priemonės Trukmė (val.)

a. Pasirengimas Susipažįstama su WYSIWYG tipo redaktoriais. Mokiniai mokosi instaliuoti programas ir pasiruošia darbui su FrontPage. PC, „Windows“ terpės programa „FrontPage Express“

1. Įžanginė pamoka Trumpa HTML redaktorių apžvalga: tekstiniai ir WYSIWYG redaktoriai. “ 1

2. Įdiegimas Programos FrontPage įdiegimas: Pirmiausia programa bandoma įdiegti iš Interneto – „Windows“ atnaujinimo svetainės „Windows Update“ (su IE integruotas varijantas). Jei nėra galimybės, programa instaliuojama iš diskelio ar CD. Ant darbo lauko (desktop) ar užduočių juostoje (Taskbar) sukuriama programos santrumpa. 1

3. FrontPage darbinis aplankas Mokiniai sukuria FontPage darbinį aplanką: C:My Documents mokiniai savo direktorijos vardas (programa automatiškai pereis į tą aplanką). Jei yra daugiau bylų ar aplankų savo vardo direktorijoje (aplankale), vadovaujantis failų ir aplankų saugojimo hierarchinės struktūros principais, kiekvienam atskiram tinklapiui, temai sukuriami papildomi aplankai, į kuriuos grupuojamos ir dedamos bylos. Tokiu atveju savo direktorijoje privalu susikurti ir atskirą, nebūtinai FrontPage darbinį, aplanką puslapių kūrimui ir mokymuisi su FrontPage. 1

viso: 3

b. Pagrindinės technikos Mokiniai FrontPage programos pagalba kuria savo pirmąjį tinklapį – Proektą „Ramybės kavinė“ arba kita, pagal savo interesus pasirinkta tema. PC, „Windows“ terpės programa „FrontPage Express“

1. Puslapio parametrų nustatymai Mokiniai suvokia, kad pirmas žingsnis kuriant savo puslapį – tai puslapio savybių – parametrų (Page Properties) nustatymai: puslapio kodavimas lietuviškais rašmenimis (Baltic), pavadinimas naršyklės lange (Title), puslapio fonas (Background) bei teksto spalva ir kt. Vėliau šiuos parametrus bus galima pakoreguoti. “ 1

2. Failo ir tinklapio pavadinimas Numatytasis failo plėtinys (.htm). Kokie skirtumai tarp plėtinių (.htm) ir (.html)? Didžiosios ir mažosios raidės failų ir aplankalų pavadinimuose. Mokiniai sužino, kad UNIX platformoje veikiantys serveriai skiria didžiąsias raides nuo mažųjų. Todėl privalu nekeisti raidžių iš didžiosios į mažąją, o geriausia susitarti – failų ir aplankų pavadinimus rašyti vien mažosiomis.

Tinklapio pavadinimas – naršyklės pavadinimo juostoje. 1

3. Tinklapio išbandymas su naršykle Mokiniai tinkamoje vietoje užrašo – išsaugoja savo pirmąjį tiklapį, sukurtą su šia programa. Vėliau Windows Explorer ar My Computer programų pagalba pabando jį surasti kompiuterio bylų ir aplankų sistemoje ir paleisti. 1

4. Tinklapio įrašymas į aplanką Favorites Mokiniai suvokia, kad
savo tinklapį, teks jį peržiūrėti daug kartų, todėl galima jį įtraukti į naršyklės parankinių adresų arba tinklapių aplanką Favorites: Favorites / Add Page to Favorites. Mokiniai yra pilnai pasirengę dirbti: Turi dvi atidarytas programas FrontPage Expres ir Internet Explorer. Jų pavadinimai rodomi užduočių juostoje, kurioje bakstelėdami gali persijungti tarp programų. 1

5. Teksto formatavimas Mėginame pakeisti tinklapio teksto formatą – formatuoti. Mokiniai susipažįsta su Programos Meniu, Formatavimo bei Įrankių juostomis. Iki šiol tekstą rinkome stiliumi Normal, o naršyklėje tekstas buvo rodomas numatytuoju šriftu. Dabar pabandome suformatuoti naują eilutę antraštės – Heading stiliumi. Mokiniai įgauna įgūdžių ir suvokia, kad prieš keičiant teksto formatą ar kitus jo atributus pirmiausia privalu tą tekstą pažymėti. Mokiniai užrašo (Save) ir pažiūri gautus rezultatus taip, kaip juos matys Internete, prieš tai atnaujinę naršyklės langą mygtuku Refresh arba paspaudę klavišą F5. 2

6. Puslapio parametrų – teksto spalvos ir fono keitimas Mokiniai jau bando tobulinti savo puslapio išvaizdą, iš naujo parinkdami spalvą tekstui, fonui kol bus pasiektas tinkamas teksto ir fono kontrastas. 1

7. Fono vaizdai Mokiniai iš Interneto atsisiunčia mažų, geriausiai fonui skirtų, paveikslėlių (.gif ar .jpg formato) ir išsaugo juos naudojamoje direktorijoje (šalia esamos bylos) naujai sukurtame aplanke „images“. Čia svarbu įsidėmėti, kad negalima naudoti didelių grafinių bylų, nes dideli paveikslėliai lėtins tinklapio įkėlimą. Vėliau, geriausiai iš kelių paveikslėlių, ieškoma tinkamo šio tinklapio fonui: paveikslėlis Programos pagalba įkeliamas ir išsaugomas, išbandomas. Taip kartojama, kol pasirenkamas tinkamiausias puslapio dizainui. 1

8. Šriftų atributai Grįžtame prie formatavimo pratimų. Prisimename kaip jau mokame pažymėti tekstą. Yra daug ir kitų būdų. Mokiniai išmoksta pažymėti tekstą, tiek pelyte, tiek klavišų pagalba, suteikdami tam tekstui įvairius šriftų atributus: paryškinta – B, pasvira – I, pabraukta – U. 1

9. Numatytasis šriftas Programos pastraipos stiliaus Normal numatytasis šriftas yra 12 punktų Times New Roman. Mokiniai bando keisti numatytąjį šriftą: Tools/ Font Options, laukelyje Proportional Fonts pasirenka kitą šriftą (pvz.: Verdana) bei išsaugoja puslapį. Programoje anksčiau buvęs šriftas pasikeitė į Verdana (pakeitėme programos parametrus), tačiau naršyklėje niekas nepasikeitė, nes pačiame tinklapyje patys nedarėme jokių pakeitimų. 1

10. Naršyklės parametrų keitimas Mokiniai suvokia, kad dabartinis jo tinklapio vaizdas priklauso nuo vartotojo naršyklės nustatymų. 1

11. Įterptiniai formatai Norint, kad Jūsų pasirinktus šriftus matytų tokius, kokius Jūs parinkote, nesvarbu, kas ir kuo į jį bežiūrėtų, turite juos priverstinai įterpti į dokumentą. Mokiniai pažymi tekstą ir formatavimo juostoje nustato kitą šriftą (pvz.: Verdana). Visą atliktą darbą patikrina naršykle: tekstas rodomas naujai parinktu Verdana šriftu. Rašant tik lietuviškais rašmenimis pagrindinai naudosime keturis šriftus: Arial, Times New Roman, Verdana ir Courier, tuos, kurie vartotojų kompiuteriuose dažniausiai turi lietuvišką koduotę. Mokiniai klavišų CTRL + Spacebar ir mygtukų formatavimo juostoje pagalba išmoksta atšaukti bet kokį teksto (prieš tai jį pažymint) formatavimą. 1

12. Nuorodų kūrimas Mokiniai suvokia, kad tikras tinklapis – tai daug failų, kurie tarpusavyje yra sujungti saitais (nuorodomis – hyperlinks). Pirmiasia mokiniai bando sukurti saitą su vietiniu failu, vėliau kitose kompiuterio ar tinklo, Interneto vietose. Į nuorodą įterpia jos atributą – alternatyvų tekstą. 2

13. Kaip įterpti savo e-pašto adresą? Mokiniai išmoksta įterpti nuorodą ir kitu protokolu, šiuo atveju – mailto. 1

14. Tekstas lentelėse Mokiniai privalo suvokti, kad norint išmokti profesionalaus tinklapio kūrimo, dėl didesnių funkcinių galimybių, tekstą privalėsime dėti į lenteles. Kuriame naują tinklapį su lentele. Išmokstama iš meniu juostos – Table/ Insert Table ar Įrankių juostos mygtuko pagalba įterpti lentelę, bei nustatyti jos pradinius atributus. 1

15. Rašymas lentelėje Kuriant naują tinklapį, pvz. tema: „Ramybės kavinė“, rašome meniu. Mokiniai išmoksta į lenteles įterpti savo tekstą. 2

16. Lentelės ypatybės Mokiniai nustato savo sukurtos lentelės ypatybes: išlygiuoja lentelę puslapio centre, nustato fono spalvą, pločio reikšmes ir pan. Vėliau naudojame sudėtingesnius nustatymus, įvesdami savo duomenis į laukus Border Size, Cellpadding, Cellspacing, Bordercolor ir kt. Dar vėliau – atskirų lentelės ląstelių (langelių) savybių – Cell Properties keitimas.

Pabaigoje: Kelių stulpelių ar eilučių įterpimas į lentelę ir kelių langelių tvarkymas vienu metu.

Tai atliekame kurdami konkretų kavinės projektą. Mokiniai įgauna svarbių tinklapio kūrimo įgūdžių: ne tik tekstą, bet ir paveikslėlius, nuorodas nuolat dėlioti į lenteles. 4

17. Efektai Bėgančios eilutės (Marquee) sukūrimas „Ramybės kavinės“ tinklapyje. Mirksinti eilutė. 1

18. Paveikslėlio įterpimas Kavinės tinklapyje įterpiamas iš Interneto atsisiųstas paveikslėlis. Paveikslėlio savybių nustatymai. 1

19. Lentelės lentelėse Mokiniai užbaigia savo
tinklapį „Kavinės Projektą“, panaudodami ir šį varijantą: lentelę įterpti į lentelę. 1

20. Lentelių svarba Nemažai padirbėję su lentelėmis, mokiniai suvokia, kad jos yra labai svarbios, nes puikiai tinka puslapių išvaizdai keisti. Išmokstame lentelėmis valdyti ir dvi labai svarbias stilių formas: galima daryti įtraukas bei nustatyti tekstą rodyti stulpeliais. 2

21. HTML taisymas Mokiniai visuomet gali redaguoti savo puslapį tiesiogiai įsiterpdami ir keisdami jo koduotę. Ją galima rasti iš meniu juostos: View/ HTML. HTML programavimo mokėmės anksčiau. Atnaujiname įgūdžius puslapį kurti paprastu teksto redaktoriumi. Mokiniai čia įgyja gilesnį supratimą apie teksto kodavimą, suvokia, kad taisant klaidas puslapyje, labai svarbu žinoti puslapio HTML koduotę. 2

22. Tinklapių formato samprata Trumpai pakartojame kokios technikos išmokome, kuriant puslapius su programa FrontPage. Priename prie svarbios išvados, kad puslapio išvaizda, jei nenaudojame savo stiliaus, labai priklausys nuo naudojamos naršyklės. Mokiniai gali pabandyti pakeisti ir kompiuterio ekrano skyrą. Tai taip pat turi įtakos puslapio išvaizdai. Kol kas renkamės standartą: 600X800. 2

23. Spartieji klavišai Mokytojas lentelės pavidalu kreida ant lentos užrašo sparčiųjų klavišų kombinacijas bei jų atliekamas formatavimo funkcijomis. 1

viso: 32

c. Dideli tinklapiai Atliekame daug pratimų. Pagrindinis tikslas – sukurti tinklapį apie nedidelius, atostogoms nuomojamus butus. Tobulėja mokinių įgūdžiai Interneto puslapių kūrime. PC, „Windows“ terpės programa „FrontPage Express“

1. Kodėl būtinas vardas Index? Išsiaiškiname, kokia turėtų būti svetainės bylų ir aplankų struktūra. Kuriuo atveju naudojami reliatyvūs, absoliutūs bei bendrieji adresai? Mokiniai suvokia bylos vardo index pranašumą – šio vardo nereikia įvesti, norint atidaryti tinklapį! “ 1

2. Naujo tinklapio kūrimo pradžia Mokiniai pakartoja prieš tai atliktus darbus su mažu tinklapiu: nustato puslapio savybes. Panaudodami formatavimo juostos mygtuką Bullet, mokiniai kuria 5 punktų turinį (tai bus 5 puslapio dalys) savo dideliam tinklapiui apie atostogoms nuomojamus butus. 1

3. Pirmos dalies kūrimas: tekstas ir horizontali linija Pirmą tinklapio dalį pavadiname „Kodėl šis tinklapis?“ ir įvedame tekstą kaip įvadą į tinklapį. Po teksto įterpiame horizontalią liniją tam, kad geriau atskirti vieną dalį nuo kitos. Jei reikia, nustatome jos savybes. Toliau horizontalią liniją įterpsime po kiekvienos dalies pabaigos. 1

4. Antroji dalis: tekstas lentelėje Įvedame antraštę „Apie nuomojamus butus“ ir priskiriame jai stilių Heading2. po įvadinio šios dalies teksto bendrai apie butus, įterpiame 3 eilučių ir 2 stulpelių lentelę. Nustatome lentelės kraštinių ir paraščių reikšmes: 1,5 ir 5. Lentelės skiltyse įvedame buto kambarių pavadinimus ir jų aprašymą. Įrašome tinklapį. 1

5. Trečioji dalis: paveikslėlio įterpimas Mokiniai kuria dar vieną puslapio dalį apie vietovę, kurioje yra šis atostogoms nuomojamas butas. Pradžioje įvedame antraštę (pvz.: Biržų miestas), įterpiame lentelę, kurioje vėliau įdėsime šios vietovės atvaizdą, atsisiųstą iš Interneto (jei yra galimybė, nuskanuoti ir įdėti realią aprašomos vietovės nuotrauką). Dalies pabaigoje – tekstas apie šią vietovę, ją supantį nuostabų gamtos grožį. Sukuriame nuorodą (saitą) į anksčiau sukurtą savo puslapį apie kavinę, prieš tai užrašę tekstą „Apsilankykite vietos kavinėje“. 2

6. Ketvirtoji dalis: skolinimasis iš kitų tinklapių Šios dalies antaštė „Kainos“. Mokiniai į savo tinklapį įklijuoja iš naršyklės nukopijuoto teksto Internete kopiją. Įklijuotą tekstą paredaguoja, patikrinę ir atsisiųstą HTML kodą. 1

7. Penktoji dalis: nuorodos į kitus puslapius Mokiniai kuria savo tinklapio saitus su kitais, ypač jų mėgstamais tinklapiais. Sužino, kad jie turėtų informuoti to tinklapio autorių apie tai, kad paskelbėte nuorodą į jo tinklapį.

Mokomės per mainų sritį ar kitaip kopijuoti ir į puslapį įterpti URL adresą, papildomą (Extended) HTML kodą, kaip padaryti, kad per nuorodą atidaromas puslapis atsidarytų naujame lange ir kt. 1

8. Žymių kūrimas (Bookmarks) Tinklapiai sumanyti taip, kad skaitytojas galėtų peršokti ne tik į kitus puslapius, bet ir į to puslapio dalis. Skaitytojas turi turėti galimybę pasinaudoti saitais, kad peršoktų iš turinio, esančio tinklapio viršuje, į atskiras dalis po juo. Mokiniai kuria saitus (Hyperlinks) tarp kiekvieno turinio punkto ir antraštės, pirmiausia nurodydami žymę: Edit/ Bookmarks…, kuri bus to saito adresatas.

Sukuriami atgaliniai saitai nuo kiekvienos dalies pabaigos į viršų – tinklapio pradžią. 2

9. Muzika tinklapyje Norint mėgautis muzika, kompiuteryje turi būti garso plokštė ir pora garsiakalbių (arba ausinės). Muzika yra laikoma MIDI failuose. Tai tam tikri skaitmeniniai muzikos lapai, pagal kurios muzika yra atkuriama reikiamais muzikos instrumentų garsais. Mokiniai įvairiais būdais (geriausias tas, kuriuo muzika veiktų abiejose naršyklėse – IE ir Netscape Navigator) pamėgina MIDI failą įkelti į savo tinklapį. Kas žinotina apie MP3 formatą. Naršyklės IE ir Netscape Navigator 2

10. Pabaiga Mokiniai užbaigia savo tinklapį nuoroda į tinklapio autorių – savo elektroninio pašto
dėžutės adresą. Dabar puslapį išbando. Trumpai pakartojame visą mokymosį kursą su programa FrontPage Express. 1

viso: 13

Viso su programa FrontPage Express: 484. Darbas su Web grafikos kūrimo programa PhotoPlus 6.0*

Eil. nr. Pamokos tema Moksleivių gebėjimai Mokymo priemonės Trukmė (val.)

a. Welcome – sveiki atvykę! Įvadinės pamokos, skirtos vertybinei moksleivių orientacijai. PC, Serif PhotoPlus 6.0 programa

1. Įvadas Mokiniai trumpai supažindinami su šios programos savybėmis: paveikslėlių eksporto optimizavimo, Web animacijos kūrimo, teksto redagavimo, „raudonų akių“ nuėmimo, specialių efektų, deformacijos įrankių, unikaliaus išrinkimo, įvairių formų nustatymo, užpildų, paveikslėlių skaidymo bei paveiklėlių-žemėlapių kūrimo ir kitomis galimybėmis. “ 1

2 Instaliacija Mokiniai susipažįsta su programos reikalavimais kompiuterio techninei ir programinei daliai. Vėliau – instaliuoja programą į savo kompiuterį. 1

viso: 2

b. Darbo pradžia Bendro pobūdžio pratimai. PC, Serif PhotoPlus 6.0

1. Startas Mokiniai, pasinaudodami „Windows“ Start mygtuku, Programs dalyje randa programos PhotoPlus piktogramą ir ją paleidžia. Pradžioje susipažįstame su Startup Wizard meniu: pasirenkame kokio pobūdžio darbą toliau atliksime: atidarysime jau išsaugotą paveikslėlį (jei norėsime toliau jį redaguoti), kursime naują paveikslėlį ar jį importuosime iš skanerio, paimsime paveikslėlį iš specialios PhotoPlus galerijos, kursime multiplikacijas ar kita.

Mokiniai pasirenka Open Saved Work ir iš PhotoPus specialaus aplankalo Projects pasirenka ir atidaro bylą CATS.JPG. Naujame lange atsidarys mielo švelnaus katinėlio fotografija. “ 1

2. Programos įrankiai Vėliau tęsiame pažinti su standartinėmis PhotoPlus meniu, įrankių juostomis ir lentelėmis: Standard toolbar, Tools toolbar, Tool Properties, Brush Tip tab, Color tab, Layer Manager tab, Navigator tab, Animation tab. Trumpai paaiškinama kiekvienos lentelės ar juostos funkcijos. Mokiniai pabando paslėpti ir vėl atidaryti įrankių juostą ar lentelę, sugrupuoti, išskirti, padaryti ją laisvai „plaukiojančią“ ant darbo lauko. 1

3. Paveikslėlio dydžio ir pikselių skaičiaus keitimas Pradedame savarankišku darbu – paveikslėlių piešimu. Mokiniai supažindinami su sąvokomis „Image size“ ir „Canvas size“. Kuo šios sąvokos skiriasi? Pabando praktiškai pakeisti paveikslėlio dydį (iš meniu: Image/ Image Size) ir, kitu atveju – pridėti ar atimti dalį pikselių nuo paveikslėlio krašto (iš meniu: Image/ Canvas Size). 1

4. Įrankių juosta Mokiniai praktiniam darbui mokomi naudotis programos įrankių juostos „Tools toolbar“ mygtukais: piešti, trinti, užpildyti uždarą kontūrą tam tikra pasirinkta spalva. Vėliau mokosi nustatyti įrankių savybes lentelių „Tool Properties“ ir „Brush Tip“ pagalba: pavyzdžiui, nustatyti teptuko storį, tipą ir kt. 1

5. Paveikslėlio, jo atskirų dalių pasirinkimas Mokiniai nustato paveikslėlio ar jo dalies pasirinkimo ribas, pasinaudodami Įrankių juostoje esančiais pasirinkimo mygtukais: stačiakampio, apskritimo, elipsės formų ir laisvas pasirinkimas, pasirinkimas pagal užduotą figūrą. Bando įvairiai manipuliuoti pasirinktais pikseliais, tame tarpe ir juos iškirpti, nukopijuoti ar įterpti į kitą paveikslėlio vietą ar į atskirą paveikslėlį. 1

6. Kaip pasirinkti piešimui ir fonui naudojamą spalvą? Mokiniai, pasinaudodami Spalvų lentele (Color tab) pasirenka tinkamą spalvą piešimui (foreground) ir fonui (background), bando manipuliuoti šiomis spalvomis: jas sukeisti, parinkti standartines ir unikalias spalvas. 1

7. Sluoksniai Mokiniai susipažįsta su svarbiu įrankiu, naudojamu šiuolaikiškose grafinėse programose – tai darbas su sluoksniais (layers). Kiekvienam piešinio objektui sukuria atskirą sluoksnį, bando jais manipuliuoti: su įrankiu juostos perkėlimo mygtuku (Move tool) patraukia vieną sluoksnį atžvilgiu kito, bando sluoksnius sukeisti vietomis ir kt.

Susipažįsta su trijų tipų: fono (background), tekstiniais (text) ir standartiniais (standard) sluoksniais. Pirmuosius bando pakeisti į standartinį sluoksnį sluoksnį. 2

8. Pikselių permatomumas (skaidrumas) ir nepermatomumas Bandome išsiaiškinti ką tai reiškia? Permatomumas (transparency) – tai pagrindinė sluoksnių savybė, nepermatomumas (opacity) yra būdinga fonui (background). Šias savybes galime laipsniškai keisti – todėl permatomumas ir skaidrumas yra tarsi vienos monetos skirtingos pusės. Bandome praktiškai tuo įsitikinti, keisdami atskirų piešimo įrankių ir sluoksnių permatomumo savybes. 1

9. Paveikslėlių išsaugojimas ir eksportavimas Mokiniai bando išsaugoti ir eksportuoti paveikslėlį. Jie suvokia, kad paveikslėlio bylos išsaugojimas (saving) programoje PhotoPlus reiškia išsaugojimą programos unikaliu formatu su .SPP tęsiniu. Šiuo atveju paveikslėlio redagavimas vėliau galės būti tęsiamas. Paveikslėlio eksportavimas reiškia jo užrašymą išrinktu optimaliu standartiniu grafikos formatu. Tam tikslui programa turi galingą įrankį „Export Optimiser“, kurio pagalba galime pasirinkti eilę savybių konkrečiu grafikos formatu eksportuojamam paveikslėliui. 1

10. Paveikslėlio mastelio keitimas Įrankių juostos mygtuko (Zoom) pagalba keičiame paveikslėlio mastelį, jį didindami (Zoom In) ar mažindami (Zoom out).
paveikslėlį redaguoti rankiniu būdu – individualiai dirbti su kiekvienu atskiru jo pikseliu. Mokiniams kol kas tai labai sudėtingas ir kruopštus darbas. 1

11. Darbas su žinynu Mokiniai bando ieškoti ir gauti informacijos žinyno (Help) pagalba. 1

viso: 12

c. Manipuliavimas nuotrauka Mokiniai išmoksta savarankiškai dirbti su nuotraukomis. PC, programa PhotoPlus

1. Karpymas Kas yra paveikslėlio karpymas (Cropping)? Iš Projects aplanko vėl įkeliame bylą CAT.JPG su katino nuotrauka. Mokiniai pabando iš visos nuotraukos iškirpti katino snukutį, pasinaudodami Įrankių juostos mygtuku „Crop“. Tą patį kirpimo veiksmą galima atlikti ir kitu būdu: pažymėti kerpama vietą su pasirinkimo įrankiu (Selection tool) vėliau iš standartinės meniu juostos rinktis Image/ Crop to Selection. Mokiniai įgauna įgūdžių karpyti nuotraukas ir paveikslėlius. “ 1

2. Ryškumas ir kontrastas Tą pačią nuotrauką paryškiname ir pakeičiame jos kontrastingumą. Iš standartinio meniu renkamės Images > Adjust > Brightness / Contrast. Paveikslėlį išsaugome savo pasirinktoje direktorijoje. 1

3. Teksto rašymas Tęsiame darbą su pasirinkta nuotrauka. Pasinaudodami Text tool, ant nuotraukos apatinės dalies užrašome pavadinimą. Mokiniai tekstui parenka spalvą, šriftą ir dydį. Su Įrankių juostos mygtuko Moove tool pagalba, užrašytą tekstą gali patraukti į kitą nuotraukos vietą. 1

4. Nuotraukos dalies pasirinkimas Mokiniai pabando kitais įvairiais būdais iš Įrankių juostos pasirinkti – pažymėti aktyvia savo paveikslėlio ar nuotraukos dalį, panaudodami: 1. Standard Selection Tools (Rectangle/Square, Ellipse/Circle, Freehand, Polygon parinkimo varijantai); 2.Adjustable Selection Tools; 3.Color Selection Tool, keičiant tolerance reikšmes iš Tool Properties tab.

Pabandome piešti pasirinktoje vietoje ar už pasirinkimo pažymėtos ribos (čia – piešimo įrankis neveiks). 1

5. Pasirinkimo modifikavimas Mokiniai įgyja įgūdžių modifikavimo tikslais naudotis klaviatūros klavišais: Shift klavišo pagalba prie pasirinktos paveikslėlio dalies prideda papildoma tuo metu parinkta jo sritis, Alt klavišo pagalba, priešingai – atimama tuo metu pasirinkta sritis, nuspaudę Ctrl – galima patraukti paveikslėlio pasirinktą dalį į kitą paveikslėlio vietą, taip lyg su Moove tool.

Bandome modifikuoti, pasinaudodami meniu juosta: Select> Modify> Contract ( sumažinti pasirinkimo ribas)… /Expand (išplėsti pasirinkimo ribas)… /Grow (prideda tokios pat spalvos pikselius, priklausomai nuo tolerancijos, prie pasirinktos srities) /Similar (panašiai, kaip ir Grow – tik viso paveikslėlio mastu) ir kt.

Pabaigoje išmokstame nuimti pasirinktą sritį iš meniu: Selekt /Deselect ar Ctrl+D klavišų pagalba ir sukeisi vietomis pasirinktus pikselius su nepasirinktais, iš meniu: Select /Invert ar Ctrl+Shift+I klavišais. 1

6. Ką galima daryti su pasirinktais pikseliais? 1.Pasirinkę Moove tool, galime paveikslėlio dalį pernešti į kitą vietą. Tuo metu nuspaudę Alt klavišą – dubliuoti pasirinktą sritį,

2. Iš meniu juostos Edit> iškirpti (Cut), nukopijuoti (Copy), įterpti (Paste) ar panaikinti (Delete) paveikslėlio pasirinktą sritį.

3. Galime iškirpti, pasinaudodami Image> Crop to Selection.

4. Deformuoti pasirinktą vietą su Deform Tool ir kiti veiksmai, kuriuos mokysimės vėliau. 1

7. Apsukimas, pasukimas ar deformacija Tai galima atlikti su visu paveikslėliu, aktyviuoju sluoksniu ar tik su pasirinkta paveikslėlio dalimi. Visos atitinkamos šiems pasirinktiems veiksmams komandos yra pasiekiamos iš standartinio meniu juostos> Image>… 1

8. Teksto deformavimas Užrašome tekstą ir Deform Tool įrankio pagalba deformuojame: vertikaliai ar horizontaliai padidiname ar sumažiname, patempdami už pažymėjimo ribų. Shift klavišo pagalba – vienu metu tai darome abiem kryptimis. Susukame, laikydami nuspaustą Ctrl klavišą, su Shift+Ctrl+Alt – kuriame perspektyvą ir kt. Atliekame standartinį programos pratimą „Deforming text“. 1

9. Nuotraukos spalvų reguliavimas Iš meniu juostos, pasirinkdami Image> Adjust…, galime įvairiai pareguliuoti paveikslėlio (nuotraukos) spalvas, suteikti jam įvairiausius efektus. Tam naudojami įvairūs šios programos filtrai. Jų bandymus atliekame su programoje PhotoPlus duotais pavyzdžiais. Atliekame standartinius programos pratimus „Photo painting“, „Removing Red Eye“, „Antiquing a Photo“. 2

viso: 10

d. Darbas su piešiniais ir tekstu Mokiniai išmoksta savarankiškai piešti, įvesti tekstą, suteikti naujiems objektams įvairias savybes, panaudodami visas šios programos galimybes. PC, programa PhotoPlus

1. Piešimo ir fono spalvos pasirinkimas Pradedame standartiniu pratimu „Step into the Sandbox“. Mokiniai išmoksta pasirinkti konkrečią spalvą veiksmui – piešimui teptuku, užpildui, retušavimui ar kt.(angliškai Foreground) su fono (Background) spalva bei pasirinkti reikiamus tų spalvų atspalvius, sodrumą. Spalvų perkėlimui į reikiamą piešinio vietą naudojasi įrankiu Color Pickup Tool iš Įrankių juostos. “ 1

2. Piešimas teptuku ir jo savybių nustatymai Piešimui laisva ranka naudojame teptuko Paintbrush Tool įrankį. Piešdami mokomės keisi teptuko savybes, tipus: iš Brush Tip tab keičiame hardness (aštrumą) ir diameter (storį), iš Tool Properties tab – Opacity (skaidrumą), Fade, Blend Mode. Mokomės atšaukti klaidingai
veiksmą: iš standartinės įrankių juostos> Undo ar klavišais – (Ctrl+Z). Atlikę užduotis, mokiniai įgauna vis daugiau piešimo technikos įgūdžių. 1

3. Naudojimasis spalvų purkštuku, trintuku Mokiniai savo piešimo procese naudojasi dar dviem šios programos įrankiais: spalvų purkštuku – Airbrush tool ir trintuku – Eraser tool iš Įrankių juostos (Tools toolbar). Šiuos būdus pritaiko konkrečiu atveju piešiant. 1

4. Naudojimasis retušavimo bei klonavimo įrankiu Dar du galingi šios programos įrankiai – tai pikselių retušavimui skirtas įrankis Smudge tool bei jų klonavimui Clone tool. Atliekame mokymo programos standartinius pratimus su šiais įrankiais: „Avies klonavimas“ ir kt.. 1

5. Linijų ir kitų standartinių formų piešimas ir jų užpildymas Piešiame storas (plonas) – savybė Weight, vienokiomis ar kitokiomis spalvomis (Color) bei įvairių kitų savybių (pvz.: Anti-aliasing) iš Tool Properties tab linijas su Line tool. Pasinaudodami dar vienu įrankiu – Shape tools, labai paprastai galime piešti įvairias PhotoPlus programos generuojamas figūras ir užpildyti jas pasirinkta (Foreground) spalva. Nupieštoms figūroms suteikiame efektus iš standartinio meniu pasirinkę Layers> Effects> Drop Shadow ir kt. 1

6. Paveikslėlio ar jo dalies užpildymas kitais pikseliais Tam naudojame Fill Tools įrankį, kurį sudaro du atskiri įrankiai: Flood Fill ir Gradient Fill. Su pirmuoju galime vienodai užpildyti paveikslėlį, paveikslėlio dalį ar atskirą jo objektą pasirinktos spalvos (Foreground) pikseliais. Iš Tool Properties tab keičiame užpildo tolerance savybę nuo 0 (užpildo tik tos pačios spalvos pikseliais) iki 255 (užpildo visus pikselius).

Su antruoju – Gradient Fill įrankiu galime sukurti „spektro“ efektą tarp Foreground ir Background spalvų. Išbandome visus galimus šio užpildo varijantus, tipus – linijinį (Linear), apskritimo (Radial), kūgio (Conical), piramidės (Square). Atliekami standartinius pratimus, siūlomus šios programos aprašyme. 1

7. Darbas su tekstu Mokiniai įgauna vis daugiau įgūdžių laviruoti tekstu, keisti jo savybes: Color (Adjust color), šriftą, dydį ir kt. Pasinaudodami Text Tool alternatyva, kuriame įvairiais pikseliais užpildytą tekstą (Filled Text). Čia pasinaudojame programos duotais keliais tokio teksto kūrimo „Step by step“ pavyzdžiais: „Creating Filled Text“, „Raised Filled Text effect“. Nuosekliai pagal duotus nurodymus atliekame šiuos pratimus. 2

viso: 8

e. Sluoksnių ir kaukių panaudojimas Mokiniai įgauna daugiau įgūdžių savo darbuose naudotis efektyviomis ir šiuolaikiškomis Web grafikos programų galimybėmis – tai kurti efektus, redaguoti savo piešinį, panaudojant sluoksnius (Layers) bei kaukes (Masks). Atliekame daug konkrečių pavyzdžių su sluoksnių ir kaukių panaudojimu. PC, programa PhotoPlus

1. Operacijos ir manipuliavimas sluoksniais Su sluoksniais mokiniai jau yra šiek tiek susipažinę iš ankstesniosios dalies. Šį kartą susipažįstame nuodugniau: Operacijos su sluoksniais: naujo sluoksnio sukūrimas, dubliavimas, pakeitimai iš vieno tipo į kitą, panaikinimas, laikinas paslėpimas, apsauga nuo tolimesnio redagavimo, atskiro sluoksnio peržiūra; Manipuliavimas: sluoksnio judinimas (move), sluoksnių pririšimas (link), veiksmai su sluoksniais per mainų sritį (Clipboard), sluoksnių išrikiavimas tam tikra tvarka (rearranging standard layers in the stack), kelių sluoksnių sujungimas (merge) į vieną ir įvairūs to sujungimo būdai: Merge Down – sujungimas su žemiau esančiu, Merge Visible – visų matomų sujugimas, Merge All – visų sujungimas, sujungtų kopijavimas be fizinio sluoksnių sujungimo – Copy Merged iš Edit meniu.

Atliekame standartinius programos pratimus: „Making a Montage“. “ 2

2. Blend Mode savybių nustatymai Tai įvairūs būdai dėlioti pikselius tam, kad gauti tam tikrą tų pikselių spalvos ir jų pasiskirstymo rezultatą. Pikseliai gali būti dėliojami vieni ant kitų, daromos jų kombinacijos su kitais, žemiau esnčių sluoksnių pikseliais. Pratimai. 1

3. Kaukių naudojimas: Panaudodami kaukes galime paslėpti ar išryškinti atskiras paveikslėlio dalis. Taip pat galime gauti įvairius efektus, pavyzdžiui, keisdami kaukės pilkumo atspalvį, galime keisti jos skaidrumo lygį žemiau esantiems sluoksniams ir kt.

Mokomės kurti ir redaguoti jau sukurtas kaukes. 2

I. Kaukės kūrimas Ant atskiro sluoksnio ar ant sluoksnio (paveikslėlio) pasirinktos dalies sukuriama kaukė: Layers> Add Mask, pasirenkamos jos savybės: Permatoma (Reveal All), nepermatoma (Hide All), nepermatoma tik neišrinktoms sritims (Reveal Selection) ar permatoma tik neišrinktoms sritims (Hide Selection).

II. Kaukės redagavimas Pasirenkame Layers> Edit Mask. Redagavimui galime naudoti eilę piešimo įrankių, pasirinkimo savybių, keisti kaukės pilkumo atspalvių reikšmes (greyscale values), laikinai atšaukti redagavimo pasekmes – Layers> Disable Mask.

III. Kaukės sujungimas su sluoksniu Užtvirtiname kaukę – Layers> Merge Mask arba panaikiname, pasirinkdami Delete Mask.

4. Vinjetės sukūrimas Atliekame pratimą „Vigneting“, kurio metu, panaudodami kaukes, kuriame savo nuotraukų vinjetes. Sekame programos PhotoPlus „Step by step“ nurodymais vinjetės kūrimo veiksmų eiliškume. 1

viso: 6

f. Web grafikos ruošimas Pateikiama daug informacijos apie grafikos formatus,
praktiškai kuriame Web grafikos ir Web animacijos pavyzdžius, atlikdami eilę pratimų. PC, programa PhotoPlus

1. Grafikos formatai: Formatai ir jų nustatymai eksportuojant paveikslėlius. Bandome savo sukurtą paveikslėlį ar nuotrauką eksportuoti įvairiais formatais. Kas yra paveikslėlio atributai: bitų gylis (Bit deph), rezoliucija (Resoliution), spalvų kodavimo būdai (Color Modes: RGB, HSL, CMYK, Greyscale), spalvų paletė? “ 2

.GIF formatas Naudojamas piešiniams ir animacijai eksportuoti (256 spalvos). Perrašant (reeksportuojant) kokybė nesikeičia („lossless“ format).

.JPG formatas Naudojamas nuotraukoms eksportuoti (24 bitų spalvų gylis). Perrašant (reeksportuojant) kokybė krenta („lossy“ format).

.PNG formatas Mišrus, tačiau retai naudojamas varijantas („lossless“ 24-bit format).

2. Mygtukų svetainei ruošimas Nuosekliai atliekame standartinį programos pratimą – „Making a Web Button“. 1

3. Web animacija Susipažįstame su Web animacijos pagrindais. Sluoksniai ir rėmeliai. Atliekame pratimą: „Follow the Bouncing Ball“. 2

4. Animacijos efektai Kaip kurti animuotus efektus? Pasirenkame Animation tab> Effects. Atliekame pratimą „Making Waves“. Išvados iš animacijos kūrimo. 1

5. Paveikslėlių „pjaustymas“ ir paveikslėlių – žemėlapių kūrimas Dar vienas tinkamas būdas nuorodų kūrimai Interneto puslapiams – tai paveikslėlių „supjaustymas“ į logines dalis (Image Slicing) ir paveikslėlių – žemėlapių kūrimas (Image Maps). Programa tuo pačiu metu eksportuoja ir HTML tagus. Pasinaudodami Image Slice Tool, mokiniai „supjausto“ paveikslėlį į jautrias pelytei schemas su nuorodomis į Interneto puslapius. Sekančiu etapu, pasinaudodami Image Map Tools iš Įrankių (Tools Toolbar) juostos, sukuria paveikslėlį – žemėlapį su nuorodomis. Pratimas „Creating hotspots“. 2

viso: 8

g. Paveikslėlių skenavimas ir spausdinimas printeriu Mokiniai išmoksta nuskenuoti skaneriu savo atsineštas nuotraukas. Šios programos įrankiais paveikslėliai pataisomi nuo defektų, vėliau eksportuojami ar išsaugomi tolimesniam redagavimui. Nuskanuotus paveikslėlius eksportavę spausdinimui tinkamais formatais – .TIF ar .BMP, atspausdiname juos printeriu. Skaneris, spausdintuvas 2

Viso Web grafikos kūrimui su PhotoPlus: 48

*Photo Plus – Kompanijos Serif sukurta Web grafikos programa, skirta moksleiviams ir studentams, identiška programai Adobe Photoshop, nemokama individualiam naudojimui ir mokymui. 5. Pasaulinis voratinklis – WWW

Eil. nr. Pamokos tema Tikslai ir moksleivių gebėjimai Mokymos priemonės Trukmė (val.)

1. WWW istorija, vystymasis, paslaugos Pagrindinis tikslas – bendros žinios ir suvokimas apie tai, kas yra Internetas Paskaitos ir praktiniai darbai

a) Globaliniai kompiuterių tinklai. Internetas Išsiaiškiname kas yra vietiniai ir globalūs kompiuterių tinklai? Kompiuterių tinklai Lietuvoje. Vietinis kompiuterių tinklas, Internetas 1

b) Globalinių tinklų tarnybos Populiariai apie Interneto paslaugas: e-paštą, failų platinimą, pokalbius ir konferencijas Internetu. Bedras suvokimas, kad visos Interneto tarnybos pagrįstos kliento-serverio principu. “ 1

c) Interneto istorija Mokiniai supažindinami su Interneto istorija. 1

d) Interneto valdymas Mokiniai supažindinami su Interneto potinklius vienijančiomis organizacijomis InterNIC (www.internic.net) ir Internet Society (www.isoc.org), su Interneto standartus teikiančiomis IANA, ISTF ir kt. 1

e) Internetas padeda mokytis Apie tradicinės mokymosi formos tobulinimą ir naujus mokymo metodus, tokius, kaip Internetu paremtas mokymusis. 1

f) Interneto mazgų adresai ir srities vardas Kiekvienas, prisijungęs prie Interneto kompiuteris turi nuolatinį ar laikiną unikalų skaitmeninį adresą. Kokie pagrindiniai interneto adresavimo principai, adresavimo būdai? Raidiniai kompiuterių vardai (DNS). 1

viso: 6

2. WWW Lietuvoje ir pas mane Internetas – mano poreikiams. Kompiuteris, Interneto ryšys

a) Kas yra Web’as? Trumpai, kaip ir ko reikia, kad pačiam įsirengti Interneto ryšį? “ 1

b) Naršyklė Susipažįstame su pagrindinėmis Pasaulinio Voratinklio WWW naršyklėmis: Internet Explorer, Netscape Communicator, Opera. 1

c) Po Webą su Internet Explorer Kaip paruošti naršyklę darbui Internete? Naršyklės nustatymai (Internet Options). Internet Explorer 1

d) Apie naršyklės techniką Mokiniai supažindinami su naršymo technika: Interneto svetainių adresų užrašymu naršyklės laukelyje Address ir naujo puslapio atidarymu, kaip į pagalbą pasitelkti mygtukus Back ir Forward, kaip keliauti svetainių nuorodomis (nuorodų spaudymas (clicking) pelyte). Kiti naršyklės mygtukai: Stop, Refresh, Home, Search, Favorites, History. Internet Explorer 1

e) Apie spausdinimą Kaip pasižiūrėti (Preview) ir atsispausdinti (Print) reikalingą medžiagą iš Interneto. Internet Explorer 1

f) Paieškos įrankių apžvalga Mokiniai supažindinami su trimis paieškos paslaugų grupėmis: paieškos serveriais – „vorais“ („Google“, „Alltheweb“, „Altavista“, „Northernlight“), katalogais („Lycos“, „Yahoo“) bei metapaieškomis („Dogpile“, „Hotbot“). 1

g) Paieška (formavimas) Mokomasi taisyklingai formuoti paiešką konkrečiai paieškos sistemai. 1

h) Interneto vertėjai (www.translate.ru ir kt.) Kaip angliškos ar kita kalba sukurtos svetainės turinį galima išversti ir skaityti kita, pvz. – rusų
viso: 8

3. Elektroninis paštas Kaip susikurti e-mail (web-mail) pašto dėžutę ir naudotis elektroniniu paštu. Kompiuteris, Interneto ryšys

a) Apie elektroninį paštą (e-mail, web-mail) Elektroninio pašto istorija trumpai. Elektroninio pašto adresas ir jo įsigijimo būdai. Susipažįstame, kad pagal panaudojimo būdą, elektroninį paštą galime skirstyti į SMTP/POP3 protokolu tvarkomą paštą bei naujesnis varijantas – IMAP4 protokolu tvarkomas paštas, taip vadinamas Web-mail’as. Šis leidžia saugoti ir tvarkyti savo korespondenciją tiesiog serveryje. Mokiniai pasiruošia ir susikuria Internete savo pašto dėžutes. “ 1

b) Elektroninio pašto klientinės programos Pašto tvarkymui SMTP/POP3 protokolu yra reikalinga speciali pašto programa, pavyzdžiui, populiarioji Outlool Express. Jei yra sukurta e-pašto sąskaita (Account), mokiniai sukuria ir išsiunia vienas kitam laiškus. Outlook Express 1

c) Outlook Express savybės ir nustatymai Susipažįstame su šios programos galimybėmis (pvz.: galimybe naudotis keliems vartotojams) ir savybėmis (Options), bandome pakeisti programos nustatymus skaitymui, laiškų tikrinimui, atsisiuntimui ir išsiuntimui į pašto serverį, rašymui, kodavimui ir kt. Outlook Express 2

d) Adresų knyga Susipažįstame su Adresų knyga ir jos tvarkymu. Kaip į ją įtraukti naują draugo e-pašto adresą, kaip adresus sugrupuoti ir kita? Outlook Express 1

e) Formatas ir pridėti failai Kaip kurti originalius savo išvaizda laiškus? Laiško formatavimas, panaudojant Interneto puslapių kūrimo galimybes: keisti teksto šriftą, jo dydį, teksto ir laiško fono spalvas, įterpti paveikslėlį ar užbrėžti liniją. Kaip prie savo laiško „prikabinti“ papildodomą failą? Virusai elektroniniame pašte. Outlook Express 2

viso: 7

4. Naujienų grupės Tai bendravimo modelis Internetu „vienas su daugeliu“. Kompiuteris, Interneto ryšys

a) Apie naujienų grupes Dalyvaujant konferencijose yra galimybė bendrauti tiek sinchroniškai, tiek asinchroniniu būdu, pasinaudojant savo e-paštu. Kaip orientuotis temose? Konferencijos Lietuvoje (pvz.: news.takas.lt, news.vu.lt, news.omnitel.net, e-paštu – serv@konferencijos.lt ir kt.)

“ 1

b) Darbas su naujienų grupėmis. Dalyvavimas diskusijose Mokiniai užsiprenumeruoja kelias konferencijas ir pasirenka vieną iš jų skaitymui. Parašo atsakymą į kurią nors žinutę. Vėliau atsisako vienos nereikalingos konferencijos prenumeratos. 1

c) Taisyklės ir etiketas Privalomos taisyklės konferencijų dalyviams. Konferencijų kontrolė. 1

viso: 3

5. Tinklo samprata Internetas tai tinklas. Vietinis kompiuterių tinklas, Internetas

a) Kas yra tinklas? Panagrinėjama techninė ir programinė įranga kompiuterio prijungimui prie tinklo. “ 1

b) Apie greitį ir laidumą Panagrinėjamos ryšio su Internetu formos: paprasta telefono linija, ISDN, nuomojamu telefono stoties laidu (leased line), vietinio tinklo kabeliu, kabelinės TV laidais, radio modemu (belaidis ryšys), ADSL. 1

c) Perdavimas TCP/IP protokolu Kas yra protokolas TCP/IP? Kaip kompiuteryje teisingai nustatyti TCP/IP protokolą Interneto ryšiui. 1

d) IP adresai Kas yra kompiuterio IP adresas? Kaip sužinoti kokį IP numerį (be to, nuolatinį ar dinamišką) turi jūsų kompiuteris? Pastovaus IP numerio privalumai. 0.5

e) URL adresas Kas yra URL (Uniform Resource Locator) adresas? Sužinome kaip formuojamas universalus informacijos šaltinio adresas WWW sistemose, kurio sudėtis yra iš penkių dalių: protokolo pavadinimo, vartotojo identifikacijos, srities adreso, jungties numerio katalogų bei failo vardo. 0.5

f) IE diegimas ir ryšio nustatymas Naršyklės Internet Explorer diegimas ar atnaujinimas Internetu, iš CD. 1

viso: 5

6. Kitos Interneto tarnybos Ape sinchroninį žmonių bendravimo būdą ir kitas paslaugas Internetu Kompiuteris, Interneto ryšys

a) Pokalbiai Internete (IRC): kanalai, IRC komandos Pradžioje privalu turėti bet kokią irc programą arba atsisiųsti ją iš Interneto ir instaliuoti į savo kompiuterį. Labai tinka populiari ir paprasta naudoti programa mIRC. Ją galima atsisiųsti iš tinklapio www.mircx.com. Tada, jei norime bendrauti lietuviškai, galime jungtis prie Omnitel kanalo: irc.omnitel.net ar kito irc kanalo Internete. Mokiniai greit perpranta kas yra sinchroninis bendravimas Internetu realiame laike ir įgauna reikalingų įgūdžių. “ 2

b) Interneto programos – šaukliai (Messengers) Elektroninį paštą ir sinchroninį žmonių bendravimo būdą (Chat) bando suderinti programos – šaukliai (Messengers). Jei mokymuisi bendrauti naudosime programą MSN Messenger, bus privalu turėti Web mail’o pašto dėžutę serveryje www.hotmail.com, o vėliau atsisiųsti ir į savo kompiuterį įdiegti MSN Messenger programą. Tai dar vienas būdas sinchroniškai bendrauti realiame laike. Mes galime tiesiogiai stebėti ar draugas yra „on line“ (dirba Internete) ar ne. 1

c) Failų perdavimas (FTP) Mokomės kaip, pasinaudojant ftp protokolu, galima atsisųsti reikalingų dokumentų kopijas ar atnaujinti savo svetainę. 1

d) Prisijungimas prie tolimos sistemos (Telnet) Kaip užmegsti ryšį su tolimąja sistema TCP protokolu. Telnet serveriai ir jų ypatybės. 1

d) Hostingo paslaugos Internete Pamokų tikslas – susirasti hostingo paslaugas teikiantį serverį Internete, pvz.: www.angelfire.com, geocities.yahoo.com, www.anytimenow.com ar kokį kitą
serverį ir jame patalpinti savo sukurtą puslapį, svetainę. Patikrinti kaip svetainė veikia Internete. 2

viso: 7

Gerų atostogų! Baigiamasis metų užsiėmimas 1

Viso pasauliniam voratinkliui (WWW): 37Apibendrinimas ir perspektyvos

Pabaigę šį kursą, mokiniai turi mokėti Interneto šaltiniuose susirasti jiems reikalingą informaciją mokymo ir kitais tikslais, mokėti naudotis Interneto bendravimo priemonėmis – elektroniniu paštu, IRC, pasirinkus juos dominančias temas siųsti žinutes į konferencijas. Vis dėlto pagrindinis šių kursų tikslas yra išmokti savarankiškai, tiek su HTML, tiek ir panaudojant WYSIWYG redaktorių FrontPage, kurti Interneto puslapius, Web grafiką, piešinius su vaizdingais efektais, redaguoti nuskanuotas nuotraukas, publikuoti savo medžiagą Internete. Paskutinysis modulis „Pasaulio voratinklis – WWW“ savo turiniu sudaro daugiau teorinę Interneto kursų dalį – paskaitas, todėl derinant su praktika – laboratoriniais darbais, pratimais, gali būti skaidomas ir dėstomas tiek kursų pradžioje, eigoje ir užbaigiant mokymą – mokslo metų pabaigoje.

Įgiję patirties ir žinių, perspektyvoje mokiniai gali toliau gilinti savo žinias ir vystyti savo įgūdžius Interneto technologijos panaudojimo savo veikloje linkme: naudotis Interneto resursais savo tiriamajame darbe, publikuoti savo medžiagą Internete, dalyvauti mokymui skirtuose projektuose, dėstyti Interneto kursą kitiems.

Kitais mokslo metais, kaip jau pažengusius Interneto technologijos įsisavinimo linkme, mokinius galima supažindinti su aukštesnio lygio, nei HTML – JavaScript programavimu ir mokytis kurti įvairius scenarijus, juos patalpinti į savo WWW puslapį. Į kompiuterius įdiegus programą FrontPage Server Extentions, galima mokytis generuoti ir per atstumą valdyti apklausų, diskusijų, „Svečių knygos“ ar kitokias standartines formas ir jų pagalba sukurti dinamišką, bendraujantį su vartotoju HTML puslapį. Vėliau – CGI programavimas būtų kone aukščiausias tikslas – šių programų pagrindu galime kurti informacines bazes, žodynėlius, archyvus ir daugybę kitų WWW paslaugų sistemų.Naudotos literatūros sąrašas

1. S.Dzenuškaitė. Mokinių nepamokinės veiklos tobulinimas (metodinės rekomendacijos). Vilnius – PMTI, 1991.

2. A.Balčytienė. Būdas mokyti kitaip: hipertekstinė mokymo aplinka. Vilnius: Margi raštai, 1998.

3. N.L.Gage, D.C.Berliner. Pedagoginė psichologija. Vilnius: Alma litera, 1994.

4. E.Valavičius ir kt. Interneto labirintai. Kaunas: Smaltijos leidykla, 2000.

5. Lietuvos švietimo koncepcija. Vilnius: Leidybos centras, 1992.

6. Ričardas Ališauskas, Vainas Brazdeikis, Gintautas Bražiūnas, Valentina Dagienė ir kt. Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo Lietuvos švietime strategija (perskaityta www.ipc.lt svetainėje). Vilnius, ITC, 2000.

7. Bendrosios informatikos programos. Pagrindinės mokyklos IX-X ir profilinės mokyklos XI-XII klasėms. Sudarytoja V.Dagienė. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2000.

8. Michael B. Karbo. Windows 98. UAB „Egmont Lietuva“ 1998.

9. Michael B. Karbo. Tinklapiai. UAB „Egmont Lietuva“ 1998.

10. Michael B. Karbo. Tinklapių kūrimas su FrontPage Express. UAB „Egmont Lietuva“ 1998.

11. Michael B. Karbo. Internetas. UAB „Egmont Lietuva“ 1998.

12. Andy Rathbone. Windows 98 žaliems. Smaltija, Kaunas, 1998