Strateginis kompanijos veiklos internete įvertinimas
5 (100%) 1 vote

Strateginis kompanijos veiklos internete įvertinimas

STRATEGINIS KOMPANIJOS VEIKLOS INTERNETE ĮVERTINIMAS

TURINYS

ĮVADAS 3

1. Kompanijos veikla internete 5

2. Turinio valdymo sistema 6

3. Interneto vardo pasirinkimas 8

4. Informacijos pateikimas interneto svetainėje 11

5. Interneto svetainės teikiamos naudos optimizavimas 13

6. Interneto parduotuvės įvertinimo kriterijai 17

6.1. Kompanijos veiklos rezultatai 17

6.2. Prekybos sistemos charakteristikos 17

6.3. Prekių apmokėjimo sistemos kokybė 18

6.4. Prekių pristatymo sistemos charakteristikos 18

IŠVADOS 19

ĮVADAS

Informacinės technologijos turi ypatingą reikšmę kuriant šiuolaikinę visuomenę. Augant informacijos vaidmeniui, auga ir technologijų, kurios suteikia galimybę tą informaciją apdoroti ir perduoti, vaidmuo. Šiuo metu efektyviausiai tai daroma naudojant kompiuterines sistemas ir internetą. Internetas suteikia galimybę perduoti bet kokio tipo informaciją – pradedant paprasčiausiais simboliais ir baigiant garso ir vaizdo medžiaga ir netgi pinigais.

Vykstant interneto technologijų plėtrai, šių technologijų pagrindu atsirado atskiri verslo modeliai ir pradėjo kurtis kompanijos, kurių veikla tiesiogiai susijusi su paslaugų teikimu internete. Internetui tampant vis labiau pasiekiamu plačiam žmonių ratui bei plečiantis interneto teikiamų paslaugų spektrui, jis imtas naudoti ne tik bendravimui vietoj telefono arba informacijos gavimui vietoj radijo, televizijos, bet ir kompanijų plėtrai – bet kuri kompanija, atidariusi savo vartus internete gali pasiekti tarptautinę pardavimų rinką. Interneto universalumas ir programavimo kalbų vystymas sudarė galimybę struktūrizuoti perduodamą informaciją, dar labiau integruoti verslo struktūras ir sukurti efektyvesnius informacijos srautus.

Pradžioje dauguma buvo įsitikinę, kad tam tikrų verslo modelių perkėlimas į internetą žymiai sumažins šių modelių aptarnavimo išlaidas, kas leistų ne tik gauti didesnį pelną, bet ir suteiktų konkurencinį pranašumą dėl mažesnių kainų ir naujų paslaugų rūšių. Tai reikštų, kad nedidelė kompanija laiku išėjusi į rinką per kelis metus gali tapti didžiule korporacija ir tapti lydere ne tik savo interneto sektoriuje, bet ir konkuruoti su „senosios ekonomikos“ gigantais. Tokie ne visada pagrįsti lūkesčiai 1995-2000 m. žymiai padidino beveik visų su interneto verslu susijusių kompanijų akcijų vertę – nuo kompiuterių ar tinklo įrangos gamintojų iki grynai interneto kompanijų. Tačiau realūs kompanijų veiklos rezultatai neatitiko investuotojų lūkesčių, analitikai ir kompanijos pradėjo skelbti apie prastėjančius augimo bei pelningumo rezultatus, tai sukėlę žymų rinkos smukimą. Kaip ir reikėjo tikėtis investuotojai nusisuko nuo interneto kompanijų, o stambiosios kompanijos gerokai apkarpė savo veiklos planus šioje srityje.

Nepaisant šios situacijos internetas vis giliau skverbiasi į mūsų gyvenimą. Pasiekus interneto kompanijoms normalų pelningumo lygį, žmonės vis labiau pradės naudotis internetu ieškodami informacijos, pirkinių ar pramogų. Visoms kompanijoms teks koreguoti savo veiklą atsižvelgiant į plintančias interneto technologijas.

Šio darbo tikslas – įvertinti kompanijos veiklos internete galimybes, pateikti pagrindinius kriterijus į kuriuos turėtų atsižvelgti kompanija prieš pardėdama verslą internete. Pirmojoje darbo dalyje apžvelgsime kompanijos interneto svetainės kūrimo ir palaikymo ypatumus, pagrindines priemones kaip pateikti informaciją ir išpopuliarinti svetainę, antrojoje dalyje – kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama vertinant konkrečias kompanijų interneto svetaines – interneto parduotuves.

1. Kompanijos veikla internete

Pirmosios komercinės svetainės lietuviškajame internete pradėjo kurtis apie 1995-1996 metus, tuo metu, kai savo veiklą pradėjo pirmieji interneto tiekėjai bei pirmosios interneto svetainių kūrimo kompanijos.

Šių dienų interneto sprendimai gerokai pasikeitė tiek dizaino, tiek jų valdymo požiūriu, tačiau viena esminė problema, ko gero, liko. Tiek anksčiau, tiek dabar interneto svetainės kuriamos be aiškaus tikslo ir be aiškių investicijų grąžos suvokimo. Kitaip sakant, dauguma svetainių iki šiol kuriamos reprezentaciniais tikslais.

Galbūt dėl to iš dalies kalta ekonominė padėtis, neleidžianti daug investuoti į nepažįstamą sritį. Jei per tam tikrą laiką (metus arba dvejus) kompanija nepajaučia rezultatų, jai pakankamai sunku į tai investuoti dar kartą, ypač didesnius pinigus. Taip uždaras ratas ir sukasi.

Padėtį šiek tiek taiso naujoviškai dirbančios įmonės su jaunais ir progresyviais vadovais, kurios tiki interneto teikiama nauda verslui bei savo kompanijų pavyzdžiu parodo, kad galima sukurti svetainę, kuri įmonei yra ne našta, o vystymosi variklis.

Šiandien pasaulyje interneto svetainių tikslai orientuojami į verslą. Jie formuluojami labai paprastai: veiklos sąnaudų mažinimas, pardavimų didinimas, klientų lojalumo ugdymas ir panašiai. Be abejo, svetainės kuriamos ir reprezentaciniais tikslais. Tačiau tai pakankamai specifinis uždavinys.

Kokie pagrindiniai veiksniai lemia interneto svetainės sėkmę? Jie yra tokie:

· aiškus jos egzistavimo tikslas;

· gerai parengta projektinė dalis, įskaitant ir estetinę išvaizdą;

· patogus, lankstus, nedaug kaštų reikalaujantis svetainės
ingas.

Galima būtų išskirti 3 stambias svetainių grupes, kurios dažniausiai naudojamos kompanijos veiklai internete pristatyti:

· vizitinė kortelė;

· korporatyvnės svetainės;

· portalai.

2. Turinio valdymo sistema

Kas yra ta turinio valdymo sistema? Iš esmės tai yra programinė įranga, integruota į svetaines (arba svetainės, integruotos į šią programinę įrangą), kuri suteikia savininkui galimybę keisti joje esančius tekstus, grafiką, informacijos išdėstymą, struktūrą – tai yra valdyti svetainę.

Kol turinio valdymo sistemos buvo nepaplitusios, daugelį dalykų svetainėje keisdavo pačios įmonės arba ją aptarnaujančios interneto projektų kompanijos programuotojai. Tokie atnaujinimai vykdavo (o ir dabar vyksta) vangiai, yra brangūs ir įmonei mažai ką duoda.

Ši grandinė veikia tokiu būdu: atsakingas už įmonės svetainę darbuotojas sukaupia reikalingus pakeitimus svetainėje. Jie žodžiu, elektroniniu paštu arba faksu perduodami vykdytojui (aptarnaujančiai įmonei arba saviems kompiuterininkams). Vykdytojas dažniausiai iš karto negali imtis šių darbų ir pastato juos į eilę. Atlikęs pakeitimus jis įdeda juos į bandomąją interneto svetainės vietą ir praneša apie tai juos užsakiusiam asmeniui. Šis juos peržiūri ir dažnai turi pastabų, kad vieną ar kitą vietą norėtų matyti kiek kitaip, netgi randa klaidų. Vėl siunčiamas pranešimas vykdytojui. Pagaliau sutvarkyta beveik taip, kaip norėta, duodamas leidimas skelbti tai internete. Vykdytojas informaciją perkelia į svetainę ir praneša apie tai užsakovui. Šis dar kartą pasižiūri, ar viskas gerai. Po savaitės ar kelių pataisymai padaryti.

Štai tokia sudėtinga grandine yra atnaujinama informacija be turinio valdymo sistemos. Paprastai niekas nekeisdavo vieno sakinio, o laukdavo, kol susikaups pakankamas kiekis pataisų. Tuomet labai sudėtinga kalbėti apie interneto svetainę kaip apie kompanijos rinkodaros įrankį, nes informacija į svetainę patenka pavėluotai, praeidama didžiulę grandinę darbuotojų. Taip dirbant kai kurios informacijos dalys jų talpinimo į svetainę metu jau tampa ir nebeaktualios.

Turinio valdymo sistemos iš esmės šią situaciją pakeitė, kadangi informaciją paprastai įkelia ta darbuotojų grandis, kurioje ji ir gimsta.

Pavyzdžiui, vadybininkas, atsakingas už tam tikrą produktų grupės pardavimą, yra tiesiogiai suinteresuotas, kad informacija apie jo produktus internete būtų pateikiama operatyviai. Jis tiesiog prisijungia prie jam priskirtos interneto svetainės dalies ir nesunkiai sutvarko produktų aprašymus bei nuotraukas.

Jei svetainės lankytojas, potencialus ar esamas kompanijos klientas pajaučia, kad informacija čia yra tikrai nauja bei neklaidinanti, jis ja gali naudotis priimdamas sprendimus. Tai naudinga kompanijai, nes sumažinamas vadybininkų apkrovimas ir padidinamas klientų lojalumas.

Tai tik paprastas pavyzdys, kuris iliustruoja, kad turinio valdymo sistema reikalinga kone kiekvienai kompanijai, kuri turi bent keletą vadybininkų ir dirba su didesniu klientų ratu.

„Vizitinės kortelės“ tipo svetainei turinio valdymo sistemos daugeliu atvejų turėti neapsimoka, nes tokių svetainių sukūrimas yra pigus, informacija jose yra retai kintanti, o svetainės apimtis paprastai siekia iki 5 puslapių.

Korporatyvinių svetainių savininkai operatyviai ir savo jėgomis valdydami turinį gali pasiekti gerokai geresnių svetainės efektyvumo rezultatų negu be valdymo sistemos. Tik dažnai yra neskaičiuojami pinigai ir laikas, kuriuos suvalgo ilgoji svetainės aptarnavimo grandinė bei neteikiama didelė svarba interneto svetainės skaitytojui.

Remiantis užsienio tyrimų duomenimis, du trečdaliai interneto svetainės lankytojų susidaro neigiamą nuomonę apie kompaniją, jei jos informacija internete yra neatnaujinama. Todėl prastai prižiūrima interneto svetainė ne tik kad neduoda naudos, bet dar ir kenkia įmonei. Tokiu atveju geriau pereiti į vizitinės kortelės svetainių kategoriją, kur skaitytojas gali susirasti bazinę ir ilgainiui nekintančią informaciją.

Turinio valdymo sistema turi atlikti tris pagrindines funkcijas:

1. keisti svetainės tekstinę informaciją: bet kur ir bet kokią;

2. valdyti grafiką: įdėti, išimti norimą grafinį elementą iš bet kurios svetainės vietos;

3. valdyti svetainės struktūrą, t.y., kurti, šalinti, keisti svetainės puslapius.

Tobulesnės turinio valdymo sistemos leidžia keisti puslapio išsidėstymą, turi savas lankytojų stebėjimo sistemas bei daugybę įvairių lengvai integruojamų modulių.

Turinio valdymo sistema viena pati nenulemia svetainės sėkmės. Kaip jau buvo minėta aukščiau, svetainė turi turėti aiškų tikslą, būti gerai suprojektuota, lengvai tvarkoma bei būti pakankamai lankoma. Turinio valdymo sistema gali tik padėti valdyti svetainės lankytoją.

Dažnas klientas svetainės tikslų ir projekto negali suformuoti pats, tačiau kartu bijo pasirodyti neišmanėlis. Tačiau interneto specifikos neišmanymas yra visiškai natūralus. Interneto verslo modeliai, lankytojo elgesys bei tikėtini rezultatai skiriasi nuo formuluojamų realiame versle, todėl tikrai nereikia bijoti kreiptis į specialistus.

Visi žino, kad į svetainės viršelį ateina didžiausias žmonių srautas. Galėdami lengvai manipuliuoti svetainės viršelio grafiniais ar tekstiniais elementais, galima priversti lankytoją
nukrypti viena arba kita svetainės šaka.

Tarkime, paskelbti, kad šiandien 43 numerio batai parduodami už pusę kainos, bei ant šių žodžių „uždėti“ nuorodą į norimų parduoti batų puslapį jums prireiks tik kelių minučių. O dėl to per dieną gali būti parduodama keliolika tokių porų daugiau.

Lankytojų srauto suformavimas yra viena iš pagrindinių prielaidų svetainės efektyvumui didinti. Juk ką nors lipdyti iš molio galime tik tada, kai tą molį turime. Nereikia stengtis visko daryti savarankiškai. Šiandien yra įmonių, kurios greitai ir efektyviai atves tikslinę auditoriją į kompanijos svetainę.

Svetainės monitoringo (lankytojo elgesio stebėjimo) sistemos padeda suprasti, kokiais keliais dažniausiai lankytojai praeina svetainę, iš kurių puslapių išeina, kaip dažnai skaito vieną ar kitą svetainės dalį, kiek jų sugrįžta. Tai labai vertinga informacija analizuojant lankytojų srautus bei nukreipiant juos į tą tašką, kuris šiuo metu aktualus įmonės verslui.

3. Interneto vardo pasirinkimas

Interneto vardas – tai įmonės virtualios atstovybės (interneto svetainės) adresas internete.

Tačiau norint įsigyti interneto vardą nebūtina laukti, kol atsiras galimybė, noras ar būtinybė įkurti interneto svetainę. Kai šis momentas ateis, norimas vardas, geras vardas, jau gali būti užrezervuotas kitų, ir teks tenkintis kita alternatyva – paieškoti prastesnio vardo arba sumokėti nemažą sumą interneto vardus perpardavinėjančioms kompanijoms. Čia žinoma nekalbame apie interneto vardus, sutampančius su įmonės pavadinimu, tokį vardą (jei jis nėra bendrinis žodis), bus galima užsiregistruoti bet kada.

Interneto vardas reikalingas ne tik tam, kad įkurtumėte svetainę, jis taip pat reikalingas elektroninio pašto dėžutei įkurti. Gal verslo partneris ar potencialus klientas paprašė įmonės elektroninio pašto adreso, o įmonė vis dar naudoja prieš penkis – dešimt metų įkurtos „hotmail“, „yahoo“ ar kitos nemokamos pašto dėžutės pavadinimą? Šiuo metu, kai Lietuvoje sparčiai vystosi IT rinka, tokių pašto dėžučių pavadinimai neigiamai nuteikia, nukenčia prestižas. Todėl patartina užsiregistruoti įmonę reprezentuojantį interneto vardą ir įkurti pašto dėžutę tokiu pavadinimu.

Dauguma įmonių, žinoma, neatsilieka nuo IT progreso – jos jau įkūrė interneto svetaines arba bent turi atitinkamą pašto dėžutę. Tačiau ar įmonės interneto vardas yra žinomas? Ar sulaukiate daug lankytojų? Ar apsilankę vartotojai –potencialūs klientai? Kitaip tariant, ar tinklapis neša realią naudą, ar bent atsiperka investicijos? Atsakymą į šį klausimą duoda tinklapio lankomumo statistika, kai kuriais atvejais klientų srautų padidėjimas. Anot specialistų, geras interneto vardas – sėkmės garantas (apie interneto rinkodarą čia nekalbam, tinkama rinkodara, be abejo, padidina rezultatus iki maksimumo). Sėkmingai parinkto vardo dėka Jūs greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis pasieksite norimų rezultatų.

Vardų sritys. Galima įsigyti domeną „.com“, „.biz“, „.info“, „.lt“, „.de“ ir kitų sričių. „.com“, „.biz“ ir „.info“ tinka komerciniams tinklapiams, kurie turi auditoriją visame pasaulyje arba turi atstovybes daugelyje šalių (didelės tarptautinės kompanijos, informaciniai puslapiai). Tokios interneto vardo sritys kaip „.lt“, „.de“, „.ru“ ir t. t. atitinka tam tikras šalis. Tikslinga įkurti tos srities interneto vardą, kurį atitinka klientų šalį. Pavyzdžiui, jei įmonės potencialūs klientai – tik Lietuvos gyventojai, tikslinga užregistruoti „.lt“ srities interneto vardą. Jei įmonė dar eksportuoja į Latviją, Rusiją, ar Vokietiją, tikslinga papildomai užsiregistruoti interneto vardus „.lv“, „.ru“ ir „.de“ srityse.

Paprastai vartotojai, norintys rasti informaciją apie juos dominančią įmonę internete, tiesiog surenka įmonės pavadinimą interneto naršyklės adresų eilutėje. Todėl reikia palengvinti potencialiems klientams surasti kelią į įmonės tinklapį tiesiog suteikiant jam toki patį vardą (pavyzdžiui, www.infosistema.lt). O jei įmonė daug investavo į savo prekės ženklo reklamą, tuomet neužregistruoti tokio pačio interneto vardo būtų klaida.

Jei įmonės interneto vardas sutampa su įmonės pavadinimu, o įmonės vardas nėra gerai žinomas rinkoje, vargu ar jame apsilankys labai daug vartotojų, jei nebus investuota į marketingą – svetainės turinio optimizavimą, reklamą internete, reklamą spaudoje arba jei nebus įsigytas kitas, marketinginiu požiūriu sėkmingesnis vardas. Dėl to, toks vardas pradeda nešti realią naudą tik po sėkmingo marketingo, į kuri gali tekti nemažai investuoti, nes reklama internete brangi.

Paieškos sistemos taip pat „neabejingos“ įmonės interneto vardui. Tinkamai parinktas interneto vardas įtakoja interneto svetainės atsiradimą aukštesnėse paieškos sistemų rezultatų pozicijose, kuomet potencialūs klientai ieško paslaugų ar prekių. Paieškos rezultatų rūšiavimas atliekamas pagal keletą kriterijų ir interneto vardas yra vienas tų, kurie labiausiai įtakoja buvimą aukštose pozicijose. Jei interneto vardas sudarytas iš populiaraus ir plačiai vartojamo žodžio (paslaugos ar prekės pavadinimo, kurį vartotojai naudoja, kaip raktinį žodį ieškant paieškos sistemose), tuomet šansai
patekti į aukštesnes pozicijas didesni, nei įprastai. Be to, tokį vardą lengva atsiminti, nes jis sukelia tiesiogias asociacijas su dominčia paslauga ar preke (pavyzdžiui, „conference.lt“, „draugas.lt“).

Bet kuriuo atveju, galima įkurti ir keletą interneto vardų – taip tik bus padidinta tikimybė būti labiau pastebimiems. Atrodytų, jog išsirinkti interneto vardą nėra sunku. Tačiau gerų interneto vardų nėra daug. Vieni interneto vardai turi didesnę vertę, neša vardo savininkui daugiau pelno, kiti turi mažesnę vertę ir dauguma vartotojų net nežino, kad internete yra puslapis tokiu vardu.

Štai keletas principų, kurių besilaikant pavyks išsirinkti geresnį interneto vardą:

· Trumpas adresas. Iš vieno žodžio sudaryti adresai yra geresni, nei iš dvejų ar trijų žodžių, juos lengviau atsiminti. Daugiau nei 12 simbolių turintys adresai jau yra per ilgi. Taip pat reikia stengtis vengti itin ilgų sutrumpinimų, užtektinai bus ir sutrumpinimas iki 3 raidžių (pavyzdžiui, www.ep.lt).

· Paprasta žodžio gramatika. Reikia stengtis parinkti tokį žodį, kuriame tiesiog neįmanoma padaryti klaidos. Tokį interneto vardą lengviau tarti, Jums nereikės diktuoti tokio adreso paraidžiui.

· Unikalumas. Reikia stengtis parinkti tokį adresą, kurio neįmanoma supainioti su kitu adresu, kuriame nėra brūkšnių.

· Vartotojų naudojamos sąvokos. Įmonei pasisekė, jei pavyko užsiregistruoti tokį vardą, kuris sutampa su plačiai naudojamu prekės ar paslaugos pavadinimu. Tokie adresai padidina įmonės svetainės reitingą paieškos sistemose. Vartotojai dažnai juos surenka tiesiogiai interneto naršyklės adresų eilutėje (pavyzdžiui www.vardas.lt).

· Įsimintinumas. Geras tas interneto vardas, kurį lengva atsiminti. Interneto vardą lengviau atsiminti, jei jis sudarytas iš plačiai vartojamo žodžio, asocijuojasi su kažkuo. Interneto vardus, kurie sutampa su kompanijos pavadinimu, paprastai atsiminti sunkiau (nebent kompanija gerai žinoma ir jos vardą galima dažnai pamatyti spaudoje, išgirsti per radiją, televiziją).

· Interneto vardas – įmonės pavadinimas.

Interneto vardo registravimas. Prieš registruojant interneto vardą, pirma, ką reikės padaryti, tai patikrinti, ar vardas yra laisvas. Tai galima padaryti kompanijų, kurios registruoja interneto vardus, tinklapiuose. Ten pat galima sužinoti ir vardų sudarymo taisykles bei apribojimus (didžiausiais simbolių skaičius, etikos normų nelaužymas ir t.t.). Jei vardas laisvas tereikia susisiekti su interneto vardus registruojančia bendrove ir po kelių dienų vardas bus įmonės.

Tikimybė rasti interneto vardą, kuris sutaptų su plačiai naudojamu ir visiems žinomu žodžiu – itin maža. Nieko nuostabaus, nes užregistruota jau apie 24000 interneto vardų su galūne „.lt“. Jei norima kokio itin paprasto interneto vardo, kokia nors interneto kompanija ar privatus asmuo greičiausiai jau yra jį užsiregistravę ir laiko pardavimui. Už gerą interneto vardą gali tekti nemažai sumokėti, tačiau investicija atsiperka. Be to, lietuviškų interneto vardų kainos perpardavimo rinkoje kol kas nėra tokios aukštos, kaip kitų Europos sąjungos šalių. Tačiau po 5-10 metų, kai beveik nebeliks „normalių“ interneto vardų su „.lt“ galūne, gerų interneto vardų kainos gali stipriai šoktelėti.

Įsigytas interneto vardas – tai įmonės nuosavybė. Tačiau, laiku nepratęsus vardo registracijos termino, yra rizika teisę į šią nuosavybę prarasti. Kitaip tariant – interneto vardas priklauso įmonei tol, kol yra mokama už jo registracijos pratęsimą. Jei registracijos terminas baigėsi, o įmonė jo nepratęsė, vardą gali užregistruoti kas nors kitas.

Kadangi įsigytas interneto vardas – įmonės nuosavybė, įmonė taip pat gali perduoti teisę į jį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Nusprendus, kad interneto vardo nereikia, galima jį padovanoti, išnuomoti arba parduoti kitam.

Kiekvienos srities interneto vardų registracijos, registracijos pratęsimo, teisių į nuosavybę perdavimo procedūras prižiūri ir reguliuoja atitinkamos institucijos, kurioms leidimą tą daryti išduoda ICANN (Internet Corporation for Assigned Names and Numbers – Interneto vardų ir numerių priskyrimo asociacija). Pavyzdžiui, „.lt“ srities vardus reguliuoja KTU informacinių technologijų plėtros institutas (http://www.domreg.lt),o „.com“, „.net“, „.info“, „.biz“ sričių interneto vardus reguliuoja daugelis įmonių. Viena populiariausių kompanijų – „Network solutions“ (http://www.nsi.com), o iš viso jų yra virš 200. Taigi, visi interneto vardai turi būti sudaromi nepažeidžiant reikalavimų. Pavyzdžiui, vienas iš reikalavimų registruojant „.lt“ srities vardą, yra toks: vardo užsakovas asmeniškai atsako už trečiųjų asmenų pramoninės nuosavybės teisių (firmų vardai, prekių (paslaugų) ženklai ir pan.) pažeidimus. Beveik visų sričių vardus galima užregistruoti per Lietuvos įmones.

4. Informacijos pateikimas interneto svetainėje

Dar visai neseniai Lietuvos įmones tenkino „atsiradimas“ interaktyvioje erdvėje raiškesniu ar blankesniu elektroniniu sprendimu, dažnai nuraminus sąžinę: „Mes jau internete“.

Šiandien reikalavimų spektras platėja ne tik vizualinei, bet ir funkcionaliajai interneto svetainės paskirčiai. Užsakovai pageidauja galimybės kuo lanksčiau
paprasčiau patiems valdyti savo interneto svetainės turinį. Neabejotinas ekonominis šio poreikio kriterijus – nereikia mokėti už turinio redagavimą interneto sprendimus teikiančioms įmonėms.

Poreikis tenkinamas interneto svetainių turinio valdymo sistemų (TVS) kūrimu ir diegimu. Tai yra supaprastinti įrankiai, suteikiantys svetainės užsakovui galimybę pačiam keisti joje pateikiamos informacijos turinį. Dabar nesudėtingai galima tapti savo įmonės prisistatymo internete autoriumi.

Iškyla klausimas, ar kiekvienas, pasiryžęs tai daryti, gali tinkamai pateikti informaciją internete? Atsakymas „ne“ neturėtų stebinti, nes juk ne visi esame rašytojai ar stilistai. Buvimas verslo virtuozu dar nereiškia, kad pristatant savo veiklą internete seksis taip pat. Skiriant visą dėmesį vizualiniam svetainės pateikimui ir navigacijai, pamirštama tai, dėl ko ir kuriama svetainė – efektyvus informacijos pateikimas.

Norėtųsi apžvelgti teorinius bei praktinius požiūrius į efektyvų informacijos pateikimą interneto svetainėse.

Informacijos kryptingumas. Pradėsime nuo pateikiamos informacijos kryptingumo. Į ką yra nukreipta pateikta informacija interneto svetainėje? Nejaugi siekiama pašlovinti save, rašant subjektyviu reklaminiu stiliumi, kupinu šabloniškų epitetų: profesionalus personalas, kvalifikuoti darbuotojai, kokybiška produkcija ir t. t.? Svetainės lankytojas įprato „filtruoti“ pateiktą medžiagą, o piktnaudžiavimas šiuo stiliumi sustiprino vartotojų „imunitetą“ panegirikai.

Airių kilmės interneto svetainių turinio vadybos specialistas Gerry McGovern teigia, kad „žmonės į internetą ateina tik dėl savęs“, todėl reikia atsigręžti į vartotoją, kuris tinkle yra svarbiausias. Paskelbus svetainėje naujieną: „Mes švenčiame įmonės veiklos dešimtmetį!“ bus sulaukta reakcijos: „Ir ką?“ Patraukliau pateikta naujiena: „Mūsų produkcijai taikoma 50 proc. nuolaida įmonės veiklos dešimtmečio proga!“ bus sutinkama kur kas šilčiau: „Linksmos sukakties!“.

Vertėtų prisiminti, kad internete vartotojas ieško jį dominančios informacijos ir nori ją rasti kuo greičiau, todėl turėtume jam tai suteikti. Interneto svetainė ir rašinys nėra tas pats, todėl gražios istorijos apie įmonės susikūrimą nuo „pradžių pradžios“ neturėtų būti pernelyg sureikšminamos.

Tikslinė auditorija. Norint nukreipti svetainėje publikuojamą informaciją į tikslinę auditoriją, reikia tiksliai žinoti, kas yra įmonės gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų vartotojas. Anot Gerry McGovern, pats efektyviausias rašymas internete yra stipriai orientuojamas į būdingus tiksliai žinomo lankytojo poreikius.

Sudėtingų technologijų įrengimais prekiaujančiai įmonei, kurios produkto vartotojas yra atitinkamai techniškai „pasikaustęs“ specialistas, pateikiant informacinę medžiagą nereikia bijoti naudoti sausą, konkretų techninį stilių, tačiau reikėtų vengti įvairių „lyrinių“ nukrypimų. Visgi, jei sudėtingomis technologijomis tenkinami eilinio vartotojo poreikiai, labiausiai reikėtų akcentuoti gaunamą naudą, o ne technines subtilybes ar gausią terminologiją. Pavyzdžiui, siūlant apskaitos ar verslo valdymo sistemų kūrimo paslaugas, neverta varginti vartotojo jam nepažįstamais programavimo terminais – verčiau pateikti tai, ką galima jam sukurti, kokius jo ar jo įmonės poreikius patenkinti.

Taigi reikia prisiminti, kad interneto svetainės auditorija nėra beveidė minia. Prieš publikuojant informaciją svetainėje reikia pabandyti įsivaizduoti konkretų asmenį, kuris geriausiai atspindi įmonės vartotojų visumą, ir rašyti jam.

Informacijos išdėstymas. Projektuojant interneto svetainėje norimos pateikti informacijos visumą, nereikia pamiršti, kad geriausia kiekvieną informacijos dalį yra pateikti ten, kur ją ir tikisi rasti svetainės lankytojas. Tai taupo vartotojų laiką ir nekelia nepasitenkinimo, kai negalima ko nors rasti. Vartotojui yra svarbiausia tai, kas yra siūloma, ir kodėl jis turėtų tai pasirinkti.

Dar efektyviau, jei ši informacija derinama su svetainės turinio elementais, skatinančiais atlikti veiksmą: pirkti, užsisakyti ir pan. Praeito dešimtmečio viduryje dažnos Vakarų avialinijų kompanijos svetainės tituliniame puslapyje puikuodavosi didingas lėktuvo vaizdas. Šiandien vietoje jo pateikiami karšti pasiūlymai ir registracija internetu – turinio elementai, skatinantys veikti.

Nereikia slėpti kontaktinių duomenų įmonės veiklos aprašyme (ypatingai ilgo teksto pabaigoje, pačioje puslapio apačioje, arba aprašymo tekste) – ieškojimas vargina ir erzina. Geriausiai tam paskirti atskirą vietą: svetainės dizaine arba atskirame skyrelyje.

5. Interneto svetainės teikiamos naudos optimizavimas

Kiek procentų padidėjo svetainės lankomumas per pastarąjį mėnesį? Kiek svetainės lankytojų per praeitą savaitę užsisakė platesnės informacijos apie įmonės produkciją? Ar investicijos į internetinį marketingą padidino paskutinio mėnesio pardavimus?

Tai tik dalis klausimų, į kuriuos būtina atsakyti, norit, jog investicijos į internetinį marketingą atsipirktų ir pasiektų reikiamą rezultatą. Nuo ko priklauso investicijų atsiperkamumas? Kodėl nemažos dalies internetinių svetainių investicijų grąža yra arti 0 proc. ar apskritai neigiama?

Yra keletas pagrindinių
priežasčių: bloga internetinio marketingo strategija (arba jos visiškas nebuvimas) arba trūkumai atskiruose strategijos įgyvendinimo etapuose. Klaidinga nuomonė, kad tik didelėmis investicijomis galima išplėtoti e-komerciją. Optimaliai išnaudodama įvairių paieškos sistemų teikiamas galimybes, net ir maža įmonė gali tapti aiškiai matoma ir lengvai randama internete.

Efektyviausias būdas „sumedžioti“ klientą – reikiamu laiku būti reikiamoje vietoje. Svarbiausia, kad klientai, ieškodami atitinkamo produkto, paslaugos ar tiesiog atsakymo į jiems rūpimus klausimus, pirmiausia rastų jus. Paieškos mašinų marketingo (angl. SEM – Search Engine Marketing) tikslas – „pramušti“ nuorodai kuo aukštesnę vietą paieškos rezultatų eilėje. Priklausomai nuo paieškos sistemos tipo taikomi skirtingi e-marketingo metodai.

Nemokamiems paieškos rezultatų sąrašams (kur paieškos rezultatai reitinguojami pagal svetainių tinkamumą užklausai ir nėra parduodami) taikomas klasikinis SEO metodas (angl. Search Engine Optimisaiton) – informacija svetainėje išdėstoma taip, jog paieškos sistemose reflektuotų specifinius su įmonės verslu susijusius žodžius bei frazes ir taip padėtų pritraukti svetainės lankytojus.

Mokamuose sąrašuose vietą galima nusipirkti arba mokant už nuorodos įtraukimą į sąrašus, arba mokant už nuorodos vietą rezultatų sąrašuose pagal atitinkamus raktinius žodžius. Pirmu atveju, reitinguodama rezultatus programa atsižvelgia į nuorodos tinkamumą raktiniams žodžiams, taigi nėra garantijos, jog firmos svetainė bus nurodyta tarp pirmųjų paieškos rezultatų (pvz., www.looksmart.com).

Antru atveju išsiperkamas ne tik buvimą tarp paieškos sistemos rezultatų, bet taip pat geresnę vietą tarp jų. „Google“, „Overture“, „Yahoo“, MSN bei įvairūs kiti portalai parduoda nuorodų vietas. Abiem atvejais mokėjimas dažniausiai pagrįstas arba PPC (angl. Pay-Per-Click), kai mokama pasirinkta suma už kiekvieną paspaudimą ant svetainės nuorodos.

Kuo raktiniai žodžiai yra populiaresni, tuo daugiau įmonių yra linkusios mokėti didesnę sumą už paspaudimus. Kuriant e-marketingo strategiją paprastai SEO, PPC ir kiti metodai yra derinami tarpusavyje taip siekiant optimaliausio rezultato.

Taigi trumpai aptarus esminius paieškos mašinų veikimo principus bei e-marketingo metodus, galima akcentuoti esminius internetinio marketingo strategijos formavimo principus. Nuo ko pradėti?

Kaip žinia, pats e-marketingo strategijos rengimo procesas (kaip ir marketingo strategijos kūrimas apskritai) apima šiuos etapus:

· strategijos tikslų nustatymas;

· strategijos faktorių analizė;

· strateginių alternatyvų analizė;

· e-marketingo strategijos pasirinkimas;

· e-marketingo strategijos įgyvendinimas;

· kontrolė ir grįžtamasis ryšys (angl. feedback)

Pirmiausiai reikia nustatyti, koks yra svetainės kūrimo (pranešimo) tikslas. Ar svetainės funkcija daugiau reprezentacinė ar informacinė? Pirmu atveju didesnis dėmesys skiriamas svetainės dizainui, idėjai, antru – svetainės funkcionalumui ir informatyvumui. Ar pakanka vienakrypčio pranešimo vartotojui, ar svetainės struktūra orientuota į dialogą su klientu? Ar svetainė yra tiesioginių pardavimų skatinimo priemonė? Kiek užsakymų tikimasi gauti per internetinę svetainę?

Svarbu tinkamai apibrėžti tikslines auditorijas. Jų apibrėžimas turi būti kuo tikslesnis ir išsamesnis. Reikia išanalizuoti konkurentų internetines svetaines ir jų orientaciją į tikslines publikas. Kuo išsamiau bus aprašytos ir segmentuotos tikslinės auditorijos, tuo tiksliau bus galima parinkti tinkamus raktinius žodžius ir išplėtoti SEO.

Apibrėžus tikslines auditorijas bei internetinio projekto tikslus, analizuojami galimi e-marketingo metodai. Analizuojami ir parenkami raktiniai žodžiai. Raktiniai žodžiai parenkami atsižvelgiant į keletą principų.

Tinkamumas. Pirmiausia nustatoma, kokie terminai ir frazės paprastai naudojami apibūdinant kompanijos verslą. Kaip dažnai atitinkami raktiniai žodžiai yra naudojamai skirtingose paieškos sistemose? Kokiems žodžiams yra didesnė ar mažesnė konkurencija? Tai itin svarbu, jei įmonės veiklos specializacija turi nemažą konkurenciją. Kadangi konkuruoti dėl itin populiarių žodžių ne visada apsimoka, optimaliausias variantas – parinkti pakankamai dažnai paieškos sistemose naudojamus žodžius, kurie tuo pačiu nėra konkurentų ištisai naudojami įgyvendinant SEO. Suderinamos raktinių žodžių frazės, linksniai ir svetainė jais optimizuojama.

Tankumas. Paieškos sistemos rezultatai grupuojami pagal aptiktų tekstų tinkamumą užklausai. Taigi kuo tekste yra dažniau minimi atitinkami raktiniai žodžiai, tuo tekstas laikomas tinkamesniu. Daugelis SEO specialistų siūlo 4-10 proc. žodžių tankumą, t. y. 4 -10 raktinių žodžių šimtui žodžių teksto. Kita vertus, ne mažesnę reikšmę turi pats turinys. Jei tekste bus per daug raktinių žodžių, paieškos sistema tekstą identifikuos kaip šiukšlę (angl. spam), teršiančią sistemą, ir apskritai pašalins iš paieškos rezultatų.

Išdėstymas. Svarbiausios mintys paprastai pateikiamos teksto antraštėse. Tikslingai parinkus antraščių pavadinimus yra didesnė tikimybė atsidurti tarp pirmesniųjų paieškos rezultatų.

Turinio kodavimas. Svarbu

atkreipti dėmesį į paieškos variklių veikimo principus ir kurti savo tinklapį taip, kad jo kodas atitiktų nustatytus standartus (W3C).

Nuorodos į kitus populiarius portalus taip pat gali būti viena iš jūsų svetainės lankomumo skatinimo priemonių. Taip sukuriamas vartotojui patrauklus informacijos šaltinis. Gali būti pateiktos nuorodos į komplementarias paslaugas teikiančias kompanijas, parterius ir pan.

Svarbus apskritai bendras svetainės teksto turinys ir jo patrauklumas. Kartą patekęs į įmonės puslapį, klientas turi būtų suinteresuotas į jį grįžti dar kartą.

Vienas iš būdų padidinti svetainės populiarumą – į svetainę vedančių nuorodų tinklo sukūrimas. Analizuojant tikslinių auditorijų poreikius bei pomėgius, parenkamos populiariausios, dažniausiai lankomos svetainės, portalai ir juose (jei yra galimybė) patalpinamos nuorodos į įmonės svetainę. Kuo į svetainę yra daugiau nuorodų, tuo didesnis yra svetainės reitingas (angl. Pagerank) paieškos sistemoje, tuo geresnė vieta yra užtikrinama paieškos rezultatų sąrašuose.

Auditas ir investicijų grąžos (ROI) skaičiavimas. Įgyvendinus e-marketingo strategiją, svarbu integruoti funkcionalią lankytojų apskaitos sistemą ir nuolat analizuoti gaunamus duomenis. Galima apskaičiuoti, kiek kainuoja „sumedžioti“ vieną lankytoją per atitinkamas paieškos sistemas. Būtina stebėti, kiek iš apsilankiusių vartotojų kontaktavo su jumis dėl išsamesnės informacijos ar užsakė paslaugas. Kiek jų tapo jūsų klientais? Kokia yra jų bendrai užsakytos produkcijos vertė? Vienas paprasčiausių būdų įvertinti investuoto kapitalo atsiperkamumą – apskaičiuoti investicijų grąžą (angl. ROI – Return On Investment).

ROI = (pelnas/investuotas kapitalas) x 100 proc.

Jei ROI < 0 proc., investicijos neatsiperka, yra patiriamas nuostolis. Ir atvirkščiai, kai ROI > 0 proc. Rodikliai parenkami priklausomai nuo pasirinktos e-marketingo strategijos. Pvz., jei per mėnesį skirta 500 Lt PPC pasirinktose paieškos sistemose, dėl to padidėjo pardavimai, iš kurių papildomai gauta 500 Lt pelno. ROI = 100 proc., taigi investuotas kapitalas padvigubėjo. Be abejo, tai tik vienas iš investicijų atsiperkamumo skaičiavimo būdų. Deja, rezultatai ilguoju laikotarpiu yra ne visapusiškai išmatuojami, o ir skaičiuojant pačias realias e-marketingo kompanijos sąnaudas kyla keblumų.

Taigi internetinės svetainės naudos optimizavimas priklauso ne tiek nuo investicijų dydžio, kiek nuo tinkamai parinktos e-marketingo strategijos bei tinkamo jos organizavimo. E-marketingas – tai tęstinis procesas, todėl būtina pastovi šio proceso analizė bei palaikymas jos pagrindu.

6. Interneto parduotuvės įvertinimo kriterijai

Interneto parduotuvės vertinimui naudojama eilė rodiklių, nusakančių kompanijos veiklos rezultatus, o taip pat vartotojų poreikių atitikimą teikiant elektroninės prekybos paslaugas.

Pagrindinės rodiklių grupės būtų šios:

· kompanijos veiklos rezultatai;

· prekybos sistemos charakteristikos;

· prekių apmokėjimo sistemos kokybė;

· prekių pristatymo sistemos charakteristikos.

6.1. Kompanijos veiklos rezultatai

Interneto parduotuvės veiklos rezultatai apibūdinami šiais parametrais (per tam tikrą laikotarpį):

· interneto parduotuvės lankomumas (unikalių lankytojų skaičius);

· užbaigtų pirkimo-pardavimo sandorių skaičius;

· interneto parduotuvės apyvarta.

6.2. Prekybos sistemos charakteristikos

Pirkėjas užsukęs į interneto parduotuvę turi jaustis patogiai, rasti visą reikalingą informaciją apie planuojamą įsigyti prekę (prekės nuotraukas, techninius parametrus, vartotojų atsiliepimus), laiku gauti kvalifikuotą konsultaciją. Vertinant interneto prekybos sistemą, reikėtų atsižvelgti į šiuos parametrus:

· interneto puslapio užkrovimo laikas;

· prekių elektroninėje vitrinoje pristatymas (išdėstymas);

· siūlomų prekių asortimentas;

· pirkimo-pardavimo sandorių vykdymo patogumas;

· pagalbos on-line režimu kokybė;

· prekių paieškos patogumas (pagal prekę, pagal kainą);

· papildomos paslaugos teikiamos interneto parduotuvėje (akcijos, dovanos, elektroniniai padejėjai, vartotojų komentarai ir kt.).

6.3. Prekių apmokėjimo sistemos kokybė

Apmokėjimas už įsigytas prekes yra labai svarbus faktorius įsigyjant prekes interneto parduotuvėse. Interneto parduotuvė turi pasiūlyti maksimaliai patogų pirkėjui būda atsiskaityti už įsigytas prekes. Galima išskirti šiuos atsiskaitymo interneto parduotuvėse būdus:

· apmokėjimo grynaisiais galimybė;

· apmokėjimo banko pavedimu galimybė;

· apmokėjimo debetine kortele (VISA Electron, Maestro) galimybė;

· apmokėjimo kreditine kortele (VISA Classic, Mastercard) galimybė;

· apmokėjimo per internetines atsiskaitymo sistemas galimybė (Paypal, WebMoney, WorldPay)

· apmokėjimo čekiu galimybė (banko čekis, BidPay);

· apmokėjimo SMS žinute galimybė.

6.4. Prekių pristatymo sistemos charakteristikos

Prekių pristatymo sistemos charakteristikos atspindi interneto parduotuves galimybes pristatyti prekę į pirkėjo norimą vietą, pirkėjo pageidaujamu laiku ir būdu:

· prekių pristatymas tik vienoje šalyje;

· prekių pristatymas tam tikrame regione (Europa, Azija, Amerika);

· prekių pristatymas visame pasaulyje;

· prekių pristatymas paprastu paštu;

· prekių pristatymas ekspres paštu;

· prekių pristatymas naudojant kurjerių paslaugas;

· prekių pristatymas elektroniniais kanalais.

IŠVADOS

Įmonės interneto svetainės sukūrimas ir populiarinimas – gana sudėtingas procesas. Pagrindiniai veiksniai lemiantys interneto svetainės sėkmę yra šie:

· aiškus jos egzistavimo tikslas;

· gerai parengta projektinė dalis, įskaitant ir estetinę išvaizdą;

· patogus, lankstus, nedaug kaštų reikalaujantis svetainės valdymas;

· marketingas.

Svetainės valdymas yra vienas iš svarbesnių veiksnių, įtakojantis pateikiamos informacijos aktualumą, galimybę keisti informaciją paprastam įmonės vadybininkui. Jei svetainės lankytojas, potencialus ar esamas kompanijos klientas pajaučia, kad informacija čia yra tikrai nauja bei neklaidinanti, jis ja gali naudotis priimdamas sprendimus. Tai naudinga kompanijai, nes sumažinamas vadybininkų apkrovimas ir padidinamas klientų lojalumas. Patogi turinio valdymo sistema leidžia pasiekti šio tikslo, tačiau turinio valdymo sistema viena pati nenulemia svetainės sėkmės. Svetainė turi turėti aiškų tikslą, būti gerai suprojektuota, lengvai tvarkoma bei būti pakankamai lankoma. Turinio valdymo sistema gali tik padėti valdyti svetainės lankytoją.

Kitas svarbus aspektas – svetainės vardo parinkimas. Paprastai didžioji dalis įmonių svetainės vardu pasirenka įmonės pavadinimą ar šio pavadinimo trumpinį. Kitas kelias padedantis sėkmingai išpopuliarinti svetainę – svetainės pavadinimui pasirinkti plačiai žinomą ir naudojamą bendrinį žodį.

Svetainės e-marketingo strategijos rengimo procesas (kaip ir marketingo strategijos kūrimas apskritai) apima šiuos etapus:

· strategijos tikslų nustatymas;

· strategijos faktorių analizė;

· strateginių alternatyvų analizė;

· e-marketingo strategijos pasirinkimas;

· e-marketingo strategijos įgyvendinimas;

· kontrolė ir grįžtamasis ryšys.

Įvertinant jau egzistuojančią kompanijos interneto svetainę, reikėtų atsižvelgti į šias rodiklių grupes:

· kompanijos veiklos rezultatai;

· prekybos sistemos charakteristikos;

· prekių apmokėjimo sistemos kokybė;

· prekių pristatymo sistemos charakteristi