Strateginis kompanijos veiklos internete įvertinimas
5 (100%) 1 vote

Strateginis kompanijos veiklos internete įvertinimas

STRATEGINIS KOMPANIJOS VEIKLOS INTERNETE ĮVERTINIMAS

TURINYS

ĮVADAS 3

1. Kompanijos veikla internete 5

2. Turinio valdymo sistema 6

3. Interneto vardo pasirinkimas 8

4. Informacijos pateikimas interneto svetainėje 11

5. Interneto svetainės teikiamos naudos optimizavimas 13

6. Interneto parduotuvės įvertinimo kriterijai 17

6.1. Kompanijos veiklos rezultatai 17

6.2. Prekybos sistemos charakteristikos 17

6.3. Prekių apmokėjimo sistemos kokybė 18

6.4. Prekių pristatymo sistemos charakteristikos 18

IŠVADOS 19

ĮVADAS

Informacinės technologijos turi ypatingą reikšmę kuriant šiuolaikinę visuomenę. Augant informacijos vaidmeniui, auga ir technologijų, kurios suteikia galimybę tą informaciją apdoroti ir perduoti, vaidmuo. Šiuo metu efektyviausiai tai daroma naudojant kompiuterines sistemas ir internetą. Internetas suteikia galimybę perduoti bet kokio tipo informaciją – pradedant paprasčiausiais simboliais ir baigiant garso ir vaizdo medžiaga ir netgi pinigais.

Vykstant interneto technologijų plėtrai, šių technologijų pagrindu atsirado atskiri verslo modeliai ir pradėjo kurtis kompanijos, kurių veikla tiesiogiai susijusi su paslaugų teikimu internete. Internetui tampant vis labiau pasiekiamu plačiam žmonių ratui bei plečiantis interneto teikiamų paslaugų spektrui, jis imtas naudoti ne tik bendravimui vietoj telefono arba informacijos gavimui vietoj radijo, televizijos, bet ir kompanijų plėtrai – bet kuri kompanija, atidariusi savo vartus internete gali pasiekti tarptautinę pardavimų rinką. Interneto universalumas ir programavimo kalbų vystymas sudarė galimybę struktūrizuoti perduodamą informaciją, dar labiau integruoti verslo struktūras ir sukurti efektyvesnius informacijos srautus.

Pradžioje dauguma buvo įsitikinę, kad tam tikrų verslo modelių perkėlimas į internetą žymiai sumažins šių modelių aptarnavimo išlaidas, kas leistų ne tik gauti didesnį pelną, bet ir suteiktų konkurencinį pranašumą dėl mažesnių kainų ir naujų paslaugų rūšių. Tai reikštų, kad nedidelė kompanija laiku išėjusi į rinką per kelis metus gali tapti didžiule korporacija ir tapti lydere ne tik savo interneto sektoriuje, bet ir konkuruoti su „senosios ekonomikos“ gigantais. Tokie ne visada pagrįsti lūkesčiai 1995-2000 m. žymiai padidino beveik visų su interneto verslu susijusių kompanijų akcijų vertę – nuo kompiuterių ar tinklo įrangos gamintojų iki grynai interneto kompanijų. Tačiau realūs kompanijų veiklos rezultatai neatitiko investuotojų lūkesčių, analitikai ir kompanijos pradėjo skelbti apie prastėjančius augimo bei pelningumo rezultatus, tai sukėlę žymų rinkos smukimą. Kaip ir reikėjo tikėtis investuotojai nusisuko nuo interneto kompanijų, o stambiosios kompanijos gerokai apkarpė savo veiklos planus šioje srityje.

Nepaisant šios situacijos internetas vis giliau skverbiasi į mūsų gyvenimą. Pasiekus interneto kompanijoms normalų pelningumo lygį, žmonės vis labiau pradės naudotis internetu ieškodami informacijos, pirkinių ar pramogų. Visoms kompanijoms teks koreguoti savo veiklą atsižvelgiant į plintančias interneto technologijas.

Šio darbo tikslas – įvertinti kompanijos veiklos internete galimybes, pateikti pagrindinius kriterijus į kuriuos turėtų atsižvelgti kompanija prieš pardėdama verslą internete. Pirmojoje darbo dalyje apžvelgsime kompanijos interneto svetainės kūrimo ir palaikymo ypatumus, pagrindines priemones kaip pateikti informaciją ir išpopuliarinti svetainę, antrojoje dalyje – kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama vertinant konkrečias kompanijų interneto svetaines – interneto parduotuves.

1. Kompanijos veikla internete

Pirmosios komercinės svetainės lietuviškajame internete pradėjo kurtis apie 1995-1996 metus, tuo metu, kai savo veiklą pradėjo pirmieji interneto tiekėjai bei pirmosios interneto svetainių kūrimo kompanijos.

Šių dienų interneto sprendimai gerokai pasikeitė tiek dizaino, tiek jų valdymo požiūriu, tačiau viena esminė problema, ko gero, liko. Tiek anksčiau, tiek dabar interneto svetainės kuriamos be aiškaus tikslo ir be aiškių investicijų grąžos suvokimo. Kitaip sakant, dauguma svetainių iki šiol kuriamos reprezentaciniais tikslais.

Galbūt dėl to iš dalies kalta ekonominė padėtis, neleidžianti daug investuoti į nepažįstamą sritį. Jei per tam tikrą laiką (metus arba dvejus) kompanija nepajaučia rezultatų, jai pakankamai sunku į tai investuoti dar kartą, ypač didesnius pinigus. Taip uždaras ratas ir sukasi.

Padėtį šiek tiek taiso naujoviškai dirbančios įmonės su jaunais ir progresyviais vadovais, kurios tiki interneto teikiama nauda verslui bei savo kompanijų pavyzdžiu parodo, kad galima sukurti svetainę, kuri įmonei yra ne našta, o vystymosi variklis.

Šiandien pasaulyje interneto svetainių tikslai orientuojami į verslą. Jie formuluojami labai paprastai: veiklos sąnaudų mažinimas, pardavimų didinimas, klientų lojalumo ugdymas ir panašiai. Be abejo, svetainės kuriamos ir reprezentaciniais tikslais. Tačiau tai pakankamai specifinis uždavinys.

Kokie pagrindiniai veiksniai lemia interneto svetainės sėkmę? Jie yra tokie:

· aiškus jos egzistavimo tikslas;

· gerai parengta projektinė dalis, įskaitant ir estetinę išvaizdą;

· patogus, lankstus, nedaug kaštų reikalaujantis svetainės
ingas.

Galima būtų išskirti 3 stambias svetainių grupes, kurios dažniausiai naudojamos kompanijos veiklai internete pristatyti:

· vizitinė kortelė;

· korporatyvnės svetainės;

· portalai.

2. Turinio valdymo sistema

Kas yra ta turinio valdymo sistema? Iš esmės tai yra programinė įranga, integruota į svetaines (arba svetainės, integruotos į šią programinę įrangą), kuri suteikia savininkui galimybę keisti joje esančius tekstus, grafiką, informacijos išdėstymą, struktūrą – tai yra valdyti svetainę.

Kol turinio valdymo sistemos buvo nepaplitusios, daugelį dalykų svetainėje keisdavo pačios įmonės arba ją aptarnaujančios interneto projektų kompanijos programuotojai. Tokie atnaujinimai vykdavo (o ir dabar vyksta) vangiai, yra brangūs ir įmonei mažai ką duoda.

Ši grandinė veikia tokiu būdu: atsakingas už įmonės svetainę darbuotojas sukaupia reikalingus pakeitimus svetainėje. Jie žodžiu, elektroniniu paštu arba faksu perduodami vykdytojui (aptarnaujančiai įmonei arba saviems kompiuterininkams). Vykdytojas dažniausiai iš karto negali imtis šių darbų ir pastato juos į eilę. Atlikęs pakeitimus jis įdeda juos į bandomąją interneto svetainės vietą ir praneša apie tai juos užsakiusiam asmeniui. Šis juos peržiūri ir dažnai turi pastabų, kad vieną ar kitą vietą norėtų matyti kiek kitaip, netgi randa klaidų. Vėl siunčiamas pranešimas vykdytojui. Pagaliau sutvarkyta beveik taip, kaip norėta, duodamas leidimas skelbti tai internete. Vykdytojas informaciją perkelia į svetainę ir praneša apie tai užsakovui. Šis dar kartą pasižiūri, ar viskas gerai. Po savaitės ar kelių pataisymai padaryti.

Štai tokia sudėtinga grandine yra atnaujinama informacija be turinio valdymo sistemos. Paprastai niekas nekeisdavo vieno sakinio, o laukdavo, kol susikaups pakankamas kiekis pataisų. Tuomet labai sudėtinga kalbėti apie interneto svetainę kaip apie kompanijos rinkodaros įrankį, nes informacija į svetainę patenka pavėluotai, praeidama didžiulę grandinę darbuotojų. Taip dirbant kai kurios informacijos dalys jų talpinimo į svetainę metu jau tampa ir nebeaktualios.

Turinio valdymo sistemos iš esmės šią situaciją pakeitė, kadangi informaciją paprastai įkelia ta darbuotojų grandis, kurioje ji ir gimsta.

Pavyzdžiui, vadybininkas, atsakingas už tam tikrą produktų grupės pardavimą, yra tiesiogiai suinteresuotas, kad informacija apie jo produktus internete būtų pateikiama operatyviai. Jis tiesiog prisijungia prie jam priskirtos interneto svetainės dalies ir nesunkiai sutvarko produktų aprašymus bei nuotraukas.

Jei svetainės lankytojas, potencialus ar esamas kompanijos klientas pajaučia, kad informacija čia yra tikrai nauja bei neklaidinanti, jis ja gali naudotis priimdamas sprendimus. Tai naudinga kompanijai, nes sumažinamas vadybininkų apkrovimas ir padidinamas klientų lojalumas.

Tai tik paprastas pavyzdys, kuris iliustruoja, kad turinio valdymo sistema reikalinga kone kiekvienai kompanijai, kuri turi bent keletą vadybininkų ir dirba su didesniu klientų ratu.

„Vizitinės kortelės“ tipo svetainei turinio valdymo sistemos daugeliu atvejų turėti neapsimoka, nes tokių svetainių sukūrimas yra pigus, informacija jose yra retai kintanti, o svetainės apimtis paprastai siekia iki 5 puslapių.

Korporatyvinių svetainių savininkai operatyviai ir savo jėgomis valdydami turinį gali pasiekti gerokai geresnių svetainės efektyvumo rezultatų negu be valdymo sistemos. Tik dažnai yra neskaičiuojami pinigai ir laikas, kuriuos suvalgo ilgoji svetainės aptarnavimo grandinė bei neteikiama didelė svarba interneto svetainės skaitytojui.

Remiantis užsienio tyrimų duomenimis, du trečdaliai interneto svetainės lankytojų susidaro neigiamą nuomonę apie kompaniją, jei jos informacija internete yra neatnaujinama. Todėl prastai prižiūrima interneto svetainė ne tik kad neduoda naudos, bet dar ir kenkia įmonei. Tokiu atveju geriau pereiti į vizitinės kortelės svetainių kategoriją, kur skaitytojas gali susirasti bazinę ir ilgainiui nekintančią informaciją.

Turinio valdymo sistema turi atlikti tris pagrindines funkcijas:

1. keisti svetainės tekstinę informaciją: bet kur ir bet kokią;

2. valdyti grafiką: įdėti, išimti norimą grafinį elementą iš bet kurios svetainės vietos;

3. valdyti svetainės struktūrą, t.y., kurti, šalinti, keisti svetainės puslapius.

Tobulesnės turinio valdymo sistemos leidžia keisti puslapio išsidėstymą, turi savas lankytojų stebėjimo sistemas bei daugybę įvairių lengvai integruojamų modulių.

Turinio valdymo sistema viena pati nenulemia svetainės sėkmės. Kaip jau buvo minėta aukščiau, svetainė turi turėti aiškų tikslą, būti gerai suprojektuota, lengvai tvarkoma bei būti pakankamai lankoma. Turinio valdymo sistema gali tik padėti valdyti svetainės lankytoją.

Dažnas klientas svetainės tikslų ir projekto negali suformuoti pats, tačiau kartu bijo pasirodyti neišmanėlis. Tačiau interneto specifikos neišmanymas yra visiškai natūralus. Interneto verslo modeliai, lankytojo elgesys bei tikėtini rezultatai skiriasi nuo formuluojamų realiame versle, todėl tikrai nereikia bijoti kreiptis į specialistus.

Visi žino, kad į svetainės viršelį ateina didžiausias žmonių srautas. Galėdami lengvai manipuliuoti svetainės viršelio grafiniais ar tekstiniais elementais, galima priversti lankytoją
nukrypti viena arba kita svetainės šaka.

Tarkime, paskelbti, kad šiandien 43 numerio batai parduodami už pusę kainos, bei ant šių žodžių „uždėti“ nuorodą į norimų parduoti batų puslapį jums prireiks tik kelių minučių. O dėl to per dieną gali būti parduodama keliolika tokių porų daugiau.

Lankytojų srauto suformavimas yra viena iš pagrindinių prielaidų svetainės efektyvumui didinti. Juk ką nors lipdyti iš molio galime tik tada, kai tą molį turime. Nereikia stengtis visko daryti savarankiškai. Šiandien yra įmonių, kurios greitai ir efektyviai atves tikslinę auditoriją į kompanijos svetainę.

Svetainės monitoringo (lankytojo elgesio stebėjimo) sistemos padeda suprasti, kokiais keliais dažniausiai lankytojai praeina svetainę, iš kurių puslapių išeina, kaip dažnai skaito vieną ar kitą svetainės dalį, kiek jų sugrįžta. Tai labai vertinga informacija analizuojant lankytojų srautus bei nukreipiant juos į tą tašką, kuris šiuo metu aktualus įmonės verslui.

3. Interneto vardo pasirinkimas

Interneto vardas – tai įmonės virtualios atstovybės (interneto svetainės) adresas internete.

Tačiau norint įsigyti interneto vardą nebūtina laukti, kol atsiras galimybė, noras ar būtinybė įkurti interneto svetainę. Kai šis momentas ateis, norimas vardas, geras vardas, jau gali būti užrezervuotas kitų, ir teks tenkintis kita alternatyva – paieškoti prastesnio vardo arba sumokėti nemažą sumą interneto vardus perpardavinėjančioms kompanijoms. Čia žinoma nekalbame apie interneto vardus, sutampančius su įmonės pavadinimu, tokį vardą (jei jis nėra bendrinis žodis), bus galima užsiregistruoti bet kada.

Interneto vardas reikalingas ne tik tam, kad įkurtumėte svetainę, jis taip pat reikalingas elektroninio pašto dėžutei įkurti. Gal verslo partneris ar potencialus klientas paprašė įmonės elektroninio pašto adreso, o įmonė vis dar naudoja prieš penkis – dešimt metų įkurtos „hotmail“, „yahoo“ ar kitos nemokamos pašto dėžutės pavadinimą? Šiuo metu, kai Lietuvoje sparčiai vystosi IT rinka, tokių pašto dėžučių pavadinimai neigiamai nuteikia, nukenčia prestižas. Todėl patartina užsiregistruoti įmonę reprezentuojantį interneto vardą ir įkurti pašto dėžutę tokiu pavadinimu.

Dauguma įmonių, žinoma, neatsilieka nuo IT progreso – jos jau įkūrė interneto svetaines arba bent turi atitinkamą pašto dėžutę. Tačiau ar įmonės interneto vardas yra žinomas? Ar sulaukiate daug lankytojų? Ar apsilankę vartotojai –potencialūs klientai? Kitaip tariant, ar tinklapis neša realią naudą, ar bent atsiperka investicijos? Atsakymą į šį klausimą duoda tinklapio lankomumo statistika, kai kuriais atvejais klientų srautų padidėjimas. Anot specialistų, geras interneto vardas – sėkmės garantas (apie interneto rinkodarą čia nekalbam, tinkama rinkodara, be abejo, padidina rezultatus iki maksimumo). Sėkmingai parinkto vardo dėka Jūs greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis pasieksite norimų rezultatų.

Vardų sritys. Galima įsigyti domeną „.com“, „.biz“, „.info“, „.lt“, „.de“ ir kitų sričių. „.com“, „.biz“ ir „.info“ tinka komerciniams tinklapiams, kurie turi auditoriją visame pasaulyje arba turi atstovybes daugelyje šalių (didelės tarptautinės kompanijos, informaciniai puslapiai). Tokios interneto vardo sritys kaip „.lt“, „.de“, „.ru“ ir t. t. atitinka tam tikras šalis. Tikslinga įkurti tos srities interneto vardą, kurį atitinka klientų šalį. Pavyzdžiui, jei įmonės potencialūs klientai – tik Lietuvos gyventojai, tikslinga užregistruoti „.lt“ srities interneto vardą. Jei įmonė dar eksportuoja į Latviją, Rusiją, ar Vokietiją, tikslinga papildomai užsiregistruoti interneto vardus „.lv“, „.ru“ ir „.de“ srityse.

Paprastai vartotojai, norintys rasti informaciją apie juos dominančią įmonę internete, tiesiog surenka įmonės pavadinimą interneto naršyklės adresų eilutėje. Todėl reikia palengvinti potencialiems klientams surasti kelią į įmonės tinklapį tiesiog suteikiant jam toki patį vardą (pavyzdžiui, www.infosistema.lt). O jei įmonė daug investavo į savo prekės ženklo reklamą, tuomet neužregistruoti tokio pačio interneto vardo būtų klaida.

Jei įmonės interneto vardas sutampa su įmonės pavadinimu, o įmonės vardas nėra gerai žinomas rinkoje, vargu ar jame apsilankys labai daug vartotojų, jei nebus investuota į marketingą – svetainės turinio optimizavimą, reklamą internete, reklamą spaudoje arba jei nebus įsigytas kitas, marketinginiu požiūriu sėkmingesnis vardas. Dėl to, toks vardas pradeda nešti realią naudą tik po sėkmingo marketingo, į kuri gali tekti nemažai investuoti, nes reklama internete brangi.

Paieškos sistemos taip pat „neabejingos“ įmonės interneto vardui. Tinkamai parinktas interneto vardas įtakoja interneto svetainės atsiradimą aukštesnėse paieškos sistemų rezultatų pozicijose, kuomet potencialūs klientai ieško paslaugų ar prekių. Paieškos rezultatų rūšiavimas atliekamas pagal keletą kriterijų ir interneto vardas yra vienas tų, kurie labiausiai įtakoja buvimą aukštose pozicijose. Jei interneto vardas sudarytas iš populiaraus ir plačiai vartojamo žodžio (paslaugos ar prekės pavadinimo, kurį vartotojai naudoja, kaip raktinį žodį ieškant paieškos sistemose), tuomet šansai
patekti į aukštesnes pozicijas didesni, nei įprastai. Be to, tokį vardą lengva atsiminti, nes jis sukelia tiesiogias asociacijas su dominčia paslauga ar preke (pavyzdžiui, „conference.lt“, „draugas.lt“).

Bet kuriuo atveju, galima įkurti ir keletą interneto vardų – taip tik bus padidinta tikimybė būti labiau pastebimiems. Atrodytų, jog išsirinkti interneto vardą nėra sunku. Tačiau gerų interneto vardų nėra daug. Vieni interneto vardai turi didesnę vertę, neša vardo savininkui daugiau pelno, kiti turi mažesnę vertę ir dauguma vartotojų net nežino, kad internete yra puslapis tokiu vardu.

Štai keletas principų, kurių besilaikant pavyks išsirinkti geresnį interneto vardą:

· Trumpas adresas. Iš vieno žodžio sudaryti adresai yra geresni, nei iš dvejų ar trijų žodžių, juos lengviau atsiminti. Daugiau nei 12 simbolių turintys adresai jau yra per ilgi. Taip pat reikia stengtis vengti itin ilgų sutrumpinimų, užtektinai bus ir sutrumpinimas iki 3 raidžių (pavyzdžiui, www.ep.lt).

· Paprasta žodžio gramatika. Reikia stengtis parinkti tokį žodį, kuriame tiesiog neįmanoma padaryti klaidos. Tokį interneto vardą lengviau tarti, Jums nereikės diktuoti tokio adreso paraidžiui.

· Unikalumas. Reikia stengtis parinkti tokį adresą, kurio neįmanoma supainioti su kitu adresu, kuriame nėra brūkšnių.

· Vartotojų naudojamos sąvokos. Įmonei pasisekė, jei pavyko užsiregistruoti tokį vardą, kuris sutampa su plačiai naudojamu prekės ar paslaugos pavadinimu. Tokie adresai padidina įmonės svetainės reitingą paieškos sistemose. Vartotojai dažnai juos surenka tiesiogiai interneto naršyklės adresų eilutėje (pavyzdžiui www.vardas.lt).

· Įsimintinumas. Geras tas interneto vardas, kurį lengva atsiminti. Interneto vardą lengviau atsiminti, jei jis sudarytas iš plačiai vartojamo žodžio, asocijuojasi su kažkuo. Interneto vardus, kurie sutampa su kompanijos pavadinimu, paprastai atsiminti sunkiau (nebent kompanija gerai žinoma ir jos vardą galima dažnai pamatyti spaudoje, išgirsti per radiją, televiziją).

· Interneto vardas – įmonės pavadinimas.

Interneto vardo registravimas. Prieš registruojant interneto vardą, pirma, ką reikės padaryti, tai patikrinti, ar vardas yra laisvas. Tai galima padaryti kompanijų, kurios registruoja interneto vardus, tinklapiuose. Ten pat galima sužinoti ir vardų sudarymo taisykles bei apribojimus (didžiausiais simbolių skaičius, etikos normų nelaužymas ir t.t.). Jei vardas laisvas tereikia susisiekti su interneto vardus registruojančia bendrove ir po kelių dienų vardas bus įmonės.

Tikimybė rasti interneto vardą, kuris sutaptų su plačiai naudojamu ir visiems žinomu žodžiu – itin maža. Nieko nuostabaus, nes užregistruota jau apie 24000 interneto vardų su galūne „.lt“. Jei norima kokio itin paprasto interneto vardo, kokia nors interneto kompanija ar privatus asmuo greičiausiai jau yra jį užsiregistravę ir laiko pardavimui. Už gerą interneto vardą gali tekti nemažai sumokėti, tačiau investicija atsiperka. Be to, lietuviškų interneto vardų kainos perpardavimo rinkoje kol kas nėra tokios aukštos, kaip kitų Europos sąjungos šalių. Tačiau po 5-10 metų, kai beveik nebeliks „normalių“ interneto vardų su „.lt“ galūne, gerų interneto vardų kainos gali stipriai šoktelėti.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2751 žodžiai iš 5485 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.