Reklama internete
5 (100%) 1 vote

Reklama internete

TURINYS

1. ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………..3

1.1. Interneto taikymas…………………………………………………………………………………………3

2. TEMOS DĖSTOMOJI DALIS…………………………………………………………………………….4

2.1. Lietuvos informacinių technologijų rinka……………………………………………………4

2.2. Lietuvos interneto vartotojai…………………………………………………………………………4

2.3. Interneto vartojimo ypatybės Lietuvoje……………………………………………………….5

2.4. Reklama internete………………………………………………………………………………………….6

2.4.1. Internetinių reklaminių antraščių formatai…………………………………………………..8

2.4.2. Internetinių reklaminių antraščių technologiniai ypatumai…………………………….8

2.4.3. Reklamos internete naudojimas Lietuvoje…………………………………………………..9

2.4.4. Reklaminės kampanijos veiksmai kuriant reklamą internete……………………….10

2.4.5. Internetinės reklamos rūšys…………………………………………………………………….11

2.4.6. Reklamos internete privalumai………………………………………………………………..13

2.4.7. Reklamos internete kaina Lietuvoje…………………………………………………………14

3. IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………16

4. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………………………………………..17

1. ĮVADAS

Interneto ir vieno plačiausiai naudojamų interneto įrankių – “ World Wide Web“ (www) atsiradimas sąlygojo stambius pokyčius reklamos priemonių srityje ir įrodė, kad pagaliau atėjo elektroninės komercijos laikas. Spartus elektroninės komercijos vystymasis pasaulyje ir įmonių veikla virtualioje rinkoje verčia išsiaiškinti visas reklamos galimybes šioje naujoje aplinkoje.

1.1. Interneto taikymas

INTERNETAS, prieš dešimtmetį buvęs tik mokslo institucijų ir progresyviausių kompanijų darbo įrankis, šiandien vis labiau artėja paprastų vartotojų link, prisitaikydamas prie mūsų verslo ir buities. Jeigu anuomet žmogų, turintį namie ar darbo vietoje interneto ryšį, galėjai laikyti balta varna, tai per dešimtį metų tos „varnos“ pakeitė spalvą – dabar stebimės, jei kažkas neturi galimybių prieiti prie pasaulinio voratinklio, o dar keisčiau, kai neturi ir neieško…

Sparčiai keičiantis interneto plėtros demografijai, kinta informacijos, prieinamos internautams, turinys ir pateikimo būdai. Ne taip seniai džiaugdavomės radę internete nors „plokščią“ tekstinę informaciją su keliais paveikslėliais apie dominančią įmonę ar organizaciją. Nesvarbu, kad tai tik spausdintų reklamos bukletų kopijos, džiugu, kad jų buvo. Šiandien Lietuvoje pažangiais interneto sprendimais garsėja ne viena interneto dizaino kompanija. Siūlomas visas spektras funkcijų, kurias gali atlikti moderniai suprojektuota ir įgyvendinta interneto svetainė: prekių katalogas, susietas su įmonės duomenų baze, tiesioginiai užsakymai, uždara, slaptažodžiais apsaugota sritis verslo partneriams, išperkamosios nuomos skaičiuoklė, siūlomos įrangos konfigūratorius, turintis parametrų pasirinkimo galimybes; bendravimo su klientais „įrankiai“: svečių knyga, apklausos, balsavimai, naujienų, laiškų prenumerata, atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus…

3

2. TEMOS DĖSTOMOJI DALIS

2.1. Lietuvos informacinių technologijų rinka

Verslo atstovai, ketinantys įsitraukti į pasaulinį interneto tinklą ar jau esantys jame, nori tiksliai žinoti šio verslo efektyvumą, galimybes bei perspektyvas. Šiuo tikslu visame pasaulyje atliekama daugybė interneto vartojimo tyrimų, pagal kuriuos ir sprendžiama apie internetinės veiklos sėkmę, ieškoma būdų šiai veiklai gerinti. 2001m. Europos Komisijos tyrimai parodė, kad, palyginti su 2000m., interneto plėtra Europos Sąjungoje sulėtėjo. Viena iš priežasčių – menkas kompiuterių naudojimo augimas.

Tikslios ir patikimos statistikos apie informacinės visuomenės plėtrą Lietuvoje vis dar nėra. Nepaisant to, kad vis daugiau rinkos tyrimų bendrovių pradeda į informacinių technologijų naudojimą orientuotus tyrimus, visuomenę pasiekia tik nedidelė jų dalis, o ir vieši duomenys yra nesusisteminti, neišsamūs, o neretai – ir prieštaraujantys vieni kitiems.

Svarbu pastebėti, kad internetu naudojamasi ne tik namuose ir darbe, bet ir mokymo įstaigose (ypač aukštosiose), viešose vietose, kurių skaičius irgi auga (oficialios ir neoficialios interneto kavinės, bibliotekos ir t.t.), draugų ar pažįstamų namuose.

2001m. pradžios duomenimis, maždaug 58% Lietuvos verslo įmonių yra kompiuterizuotos, apie 40% naudojasi internetu, 12% naudojasi sąskaitų tvarkymo internetu galimybe, 10% turi savo
interneto svetainę. Taigi pateikti duomenys rodo, kad informacinės technologijos koreguoja Lietuvos įmonių verslo strategiją. Didžiausias augimas numatomas elektroninės bankininkystės ir interneto svetainių kūrimo sektoriuose. Šių paslaugų rinka per artimiausią pusmetį gali išaugti dvigubai. Lietuvos įmonėms informacinės technologijos atveria naujus rinkodaros kanalus bei leidžia moderniau valdyti savo finansų ūkį.

2.2. Lietuvos interneto vartotojai

Pastaraisiais metais Lietuvoje interneto vartotojų tyrimus atlieka daugelis užsienio ir vietinių kompanijų, tokios kaip „SIC Gallup Media“ [www.sic.lt], „Baltijos tyrimai“ bei paslaugų bendrovė UAB „Penki kontinentai“, apklausas atliekanti svetainėse www.sociumas.lt, www.5ci.lt. Nuo 1999m. pradžios renkami duomenys jau leidžia daryti apibendrinimus apie Lietuvos interneto vartotojų demografinę situaciją.

41pav. Lietuvos interneto vartotojų amžius

(šaltinis: UAB „Penki kontinentai“, projektas „Tribūna“, www.search.lt)

Nustatyta, kad daugiausiai interneto vartotojų gyvena Vilniuje (44%), perpus mažiau (23%) – Kaune. Nemažai vartotojų gyvena ne didžiuosiuose Lietuvos miestuose (13%).

Pusė apklausos dalyvių turi aukštąjį išsilavinimą, nemaža dalis, net 20%, studentai, jau baigiantys aukštojo mokslo studijas. Beveik 10% sudaro moksleiviai.

Vartotojų pasiskirstymo pagal pajamas tyrimai parodė, kad didžiausią dalį interneto vartotojų sudaro mažiausias (galima spręsti, kad tai studentai arba moksleiviai) bei didžiausias pajamas turintys žmonės (po 18% respondentų).

2.3. Interneto vartojimo ypatybės Lietuvoje

2pav. Informacijos apie naujus interneto puslapius gavimo būdai 3pav. Vartotojų požiūris į reklamą internete

(šaltinis: www.sociumas.lt, 2000m. tyrimas) (šaltinis: www.sociumas.lt, 2000m. tyrimas)

5

Virtuali apklausa, kurioje dalyvavo 449 Lietuvos interneto vartotojai, parodė, kad apie naujus interneto puslapius dažniausiai sužinoma per paieškos sistemas (22,2%); antras pagal svarbą informacijos šaltinis – nuorodos kituose tinklapiuose (18,4%); trečioje vietoje lieka draugai (15,1%). Iš tradicinės žiniasklaidos apie naujus interneto puslapius bei svetaines sužino palyginti nedaug žmonių: TV laidas kaip informacijos šaltinį nurodė 12,2%, o laikraščius ir žurnalus – 8,4% apklaustų interneto vartotojų.

Apklausos, kurioje dalyvavo 428 respondentai, duomenimis, Lietuvos interneto vartotojai reklamą internete linkę vertinti daugiau neigiamai nei teigiamai: teigiamai įvertino 23,2%, neigiamai – 34,8% apklaustųjų. Didžiausia respondentų dalis – 41,3% – teigė, kad tai priklauso nuo situacijos: kartais reklama internete jiems patinkanti, kartais – ne.

Apibendrinant galima teigti, kad internetu Lietuvoje daugiausiai naudojasi jauni žmonės. Pagrindinės vartotojų grupės – firmų vadovai, studentai ir specialistai. Interneto vartotojams būdingas aukštasis išsimokslinimo lygis ir socialinis statusas, palyginti didelės pajamos. Beje, įvairių tyrimų duomenimis, tiek JAV, tiek Vakarų Europoje pastebimas vartotojų vidutinio amžiaus didėjimas ir vidutinių pajamų bei išsimokslinimo mažėjimas. Ko gero, panašių interneto auditorijos vystymosi tendencijų galime tikėtis ir Lietuvoje.

Tyrimai leidžia teigti, kad Lietuvos interneto plėtra turi milžinišką potencialą. Internetas jau tampa neatsiejama daugelio žmonių kasdieninio gyvenimo dalimi. Itin svarbu, kad interneto vartotojai (ypač verslo klientai) imtų naudotis vis įvairesnėmis paslaugomis. Tai formuos elektroninių paslaugų paklausą ir kartu sudarys sąlygas plėstis elektroninės komercijos ir kitų interneto kompanijų sektoriams.

2.4. Reklama internete

Žodis reklama kilęs iš lotyniško žodžio reclamo – „šaukiu, rėkiu“. Reklama turi „rėkti“, kad į ją būtų atkreiptas dėmesys. Reklama yra viena svarbiausių gero marketingo dalis. Sėkmingai derinant reklamą, ryšių su visuomene veiklą ir marketingo strategiją, didinamas įmonės konkurencingumas, plečiamos gamybos ar pardavimo apimtys, užtikrinamas didesnis produktyvumas, nuosekli ir ilgalaikė verslo plėtra.

6

Pirmoji reklama, pasirodė skelbimo pavidalu ant stulpo. Vėliau ji pradėjo plisti spaudoje, radijuje, televizijoje. Iki 1993 m. reklamą internete galima buvo perduoti tiktai tekstiniu formatu. Su www atsiradimu 1993 metais reklamą internete jau buvo galima perduoti hiperteksto, grafikos, vaizdų bei garso pavidalu. Nežiūrint didelio marketino potencialo internete, nemaža dalis įmonių reklamą internete naudoja lygiai taip pat kaip ir tradicines reklamos priemones, užmiršdamos apie interaktyvias galimybes internete. Internetui tapus vienu populiariausių laisvalaikio praleidimo būdų ir bene efektyviausia informacijos paieškos priemone, kai vartotojų skaičius kasdien auga milijonais, reklama internete įgijo prasmę. Kur gi dar galima reklamuoti savo prekę jei ne pasauliniame tinkle (didžiausia klientų auditorija). Tačiau tyrimai parodė, kad paprasti žmonės iki šiol nėra linkę mokėti už informaciją internete (mokami naujienų tinklapiai, žinių agentūros ar pan.).

Panašu, kad požiūris į elektroninę reklamą pamažu keičiasi, kompanijos atsisako „hard-sell“ pardavimo būdų („hard-sell“ – tokia prekyba, kai
klientai primygtinai ir įkyriai, įvairiais būdais yra verčiami pirkti.). Reklama itin efektyvi tada, kai reklamuojamas produktas ar paslauga yra plačiai, aiškiai ir įtikinamai pristatoma visuomenei. Potencialus ar esamas vartotojas gali pilnai naudotis informacijos pateikimo ar elektroninio verslo sprendimais tik tada, kai apie tai gauna informaciją, sužino. Interneto svetainė ar klientų aptarnavimo sistema internete yra efektyvi ir populiari tada, kai apie ją sužino vis daugiau vartotojų, kai jos panaudojimo galimybės nuolat plečiamos naujų klientų pritraukimu bei konceptualia pačios sistemos plėtra ir nuosekliu tobulinimu, adaptavimu prie kintančių vartotojų poreikių bei dinamiškos rinkos raidos. Interneto, ne tik kaip bendravimo ar darbo priemonės, bet ir kaip patogaus žiniasklaidos kanalo, panaudojimas leidžia pasiekti itin aukštų ir daug sąnaudų nereikalaujančių rezultatų, kurie konstruktyviai įsilieja į bendrą įmonės veiklos panoramą ir daro pozityvią bei apčiuopiamą įtaką įmonei.

Šalia pagrindinių reklaminių pranešimų perduodama ir kita informacija, dažnai papildanti turinį ir daranti psichologinį poveikį adresatui: produkto dizainas, pagrindinės jo idėjos, gamintojo, paslaugos teikėjo ar pranešimo siuntėjo rekomendacijos, komentarai, detaliai atskleidžiantys pagrindinius produkcijos požymius, išskiriančius produktą iš panašių, jau esančių rinkoje. Manoma, kad technologiškai ir dizaino požiūriu sudėtinga reklama pritrauks daugiau dėmesio, tačiau tyrimai parodė, kad tokie mirksintys ir šokinėjantys reklamos langai veikia vartotojus taip, kaip ir kvietimas mokėti pinigus už naudojimąsi tinklapio paslaugomis – žmonės paprasčiausiai eina kitur.

7

Analitikai prognozuoja, kad galiausiai žmonės iš viso liausis žiūrėję į tokias įkyrias reklamas ir tada tinklapiai neteks finansavimo (juk didžioji pinigų uždirbama tik reklamos dėka) – išliks tik didžiausios ir labiausiai prisitaikiusios kompanijos. Ir tos firmos, kurios įkyriai perša savo prekes klientams, tikrai nebus tarp laiminčiųjų.

2.4.1. Internetinių reklaminių antraščių formatai

Internete paplito įvairių dydžių įvairių stilių reklama. Visas interneto pasaulis kiek plačiau naudoja vieną didelių reklaminių antraščių standartą 468×60. O paplitusios šiuo metu kuo įvairiausių dydžių reklaminės antraštės: mažytės – 23×33, 88×31, kvadratinės – 100×100, vidutinės – 158×80 ir kt.

Tyrime, kuriame dalyvavo tokie interneto leidėjai kaip „iWon“, MSN, „Snowball“ ir CNET, buvo stebimas tiek tinklo reklamos poveikis vartotojų informuotumui apie tam tikrą prekę, tiek naujo dydžio bei technologinių galimybių reklaminių antraščių įtaka reklaminio pranešimo efektyvumui. IAB tyrimas parodė, kad standartinės 468 x 60 dydžio reklaminės antraštės gerokai padidina vartotojų informuotumą apie tam tikras prekes; tuo tarpu naujo dydžio – „dangoraižiai“ (160 x 600) bei „didieji stačiakampiai“ (360 x 300), nuo 2001 m. vasario tapę IAB standartu, yra dar maždaug 3-6 kartus efektyvesnės už standartinę antraštę.

2.4.2. Internetinių reklaminių antraščių technologiniai ypatumai

Interneto reklamos efektyvumą gerokai didina ir įvairių naujų technologijų – garso, vaizdo, „flash“ bei DHTML – panaudojimas, palyginti su standartiniais animuotais GIF paveikslėliais pagrįstomis reklaminėmis antraštėmis. Teigiama, kad garso naudojimas vidutiniškai 14%, vaizdo – 9% padidina reklamos efektyvumą. Pirmauja „flash“ technologija, kuri reklamos poveikį didina net 71%.

Įtakos reklamos efektyvumui turi ir reklamos skelbimo vieta: ar ji dedama į patį interneto tinklapį, pasirodo iššokančiame (pop-up) lange ar kaip intarpas, kol paleidžiamas naujas tinklapis. Tyrimą atlikę specialistai teigia, kad mažiausiai efektyvus yra iššokantis langas, jį lenkia tokio pat didumo reklama pačiame tinklalapyje; visgi abiejų tipų reklama didina informuotumą apie prekę – iššokantis langas maždaug 55%, didelio stačiakampio formos reklama pačiame tinklapyje – 55%. O efektyviausia pasirodė esanti intarpinė reklama – ji informuotumą didina net 194%.

8

Vertinant šio tyrimo rezultatus, reikėtų nepamiršti kelių aspektų: jo metu buvo tiriamas iš anksto pasirinktų prekių reklamos efektyvumas; respondentų buvo prašoma pasirinkti vieną antraštę, esančią jau sudarytame sąraše; anketa atsirasdavo netrukus po antraštės pasirodymo, nespėjus vartotojui jos išsamiau apžiūrėti; tyrime nebuvo atsižvelgta į reklamos įsiminimo veiksnį – laiko tarpą, per kurį yra užmirštamas jos padarytas įspūdis, be to, neatsižvelgiama į faktą, kad dažną vartotoją triukšminga, įkyri reklama arba ilgai nepasileidžiančios reklaminės antraštės ne tik informuoja, bet ir erzina.

Nepaisant to, faktas akivaizdus – interneto reklama gali būti efektyvi informuojant ne tik apie pačiame internete teikiamas paslaugas, bet ir apie įvairias prekes, kurias vartotojas gali įsigyti tiek tinkle, tiek už jo ribų. Tyrimą atlikusios bendrovės tikisi, kad šie rezultatai skatins dar spartesnę interneto reklamos plėtrą.

Internete pasirodo vis naujų tipų reklamos, pavyzdžiui, rusų reklamos firma „Adverso“ pristato gyvą reklaminį padarėlį, iššokantį ir mirksintį akimis vos atidarius interneto svetainę.
padarėlio kojytes, ant jo pilvelio keičiasi reklaminis tekstas.

Viename reklamos bloke kaip skelbimų vitrinoje gali būti pristatyti keli reklaminiai skelbimai. Patempęs kompiuterio pele reklamos bloko juostelę, interneto vartotojas gali peržiūrėti visus reklaminius skelbimus. Skelbimai gali keistis reklamos bloke automatiškai.

Kelių tipų reklaminiuose blokuose reklama rodoma kaip televizoriaus ekrane. Tam tikrais mygtukais reklamą galima sustabdyti, persukti. Tokių reklamos failų dydis: 8 – 11 Kb.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2048 žodžiai iš 4089 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.