Reklama jos poveikis visuomeniai
5 (100%) 1 vote

Reklama jos poveikis visuomeniai

REZIUMĖ

Brikas D. Reklama. Jos ypatumai ir poveikis visuomenei. Ekonomikos

specialybės kursinis darbas. Šiaulių universitetas socialinių mokslų

fakultetas. Šiauliai 1999.11.29. darbo apimtis 24 puslapiai. Darbo tema,

reklama, jo ypatumai ir savybės, poveikis visuomenei. Darbas atliktas

naudojant mokslinę ir statistinę literatūra, bei periodinius leidinius.

(konkreti literatūra pateikta skyrelyje “Literatūros sąrašas”). Taip pat

darbe atliktam vartotojų požiūrio į reklamą tyrimui panaudotos anketos,

kurios yra pateikto priede.

Darbas paaiškina reklamos naudingumą bei būtinumą visuomenei,

supažindina su įvairiomis reklamos priemonėmis. Darbas gali būti panaudotas

mokomiesiems tikslams, norint studijuoti reklamą. Taip pat darbe yra

apmąstymų, kaip dar būtų galima pateikti reklamą.

TURINYS

REZIUMĖ 2

TURINYS 3

ĮŽANGA 4

REKLAMOS ISTORINĖS IŠTAKOS 5

REKLAMOS REIKŠMĖ IR TIKSLAI 6

Reklamos reikšmė 6

Reklamos tikslai 6

REKLAMOS PROCESAS, JO YPATUMAI. 8

Reklamos davėjas 8

Reklamos agentūra 9

Reklamos platinimo priemonės 10

Vartotojas 10

Reklamos proceso sudėtinės dalys 11

REKLAMOS RŪŠYS, TIPAI, JŲ NAUDOJIMAS 12

REKLAMOS EFEKTYVUMO NUSTATYMAS 17

REKLAMA PREKYBOS VIETOJE 19

REKLAMOTOS PREKĖS PREKYBOS VIETOJE ANALIZĖ 20

VARTOTOJŲ NUOMONĖ APIE REKLAMĄ 21

IŠVADOS IR SIŪLYMAI 23

NAUDOTA LITERATŪRA 24

ĮŽANGA

Temos aktualumas. Reklama sudaro didelę visuomenės gyvenimo dalį.

Reklamą mes matome ir girdime visur, važiuojant automobiliu klausomės

radijo, namuose žiūrime televiziją, eidami mieste aplink matome daug

įvairiausių reklaminių iškabų, imdami laikraščius iš pašto dėžutės kartais

randame reklaminį bukletėlį. Kiekvienas žmogus yra asmenybė ir kiekvienas

savaip vertiną reklamą. Todėl yra įdomu žinoti įvairių žmonių reklamos

vertinimą, jos poveikį vartotojui ir rinkai. Šiais laikais reklamos

industrija labai sparčiais plečiasi ir atsiranda vis naujų reklamos

priemonių. Todėl manau, kad ši tema aktuali.

Darbo tikslas. Atskleisti reklamos atsiradimo aplinkybes ir

priežastis, įvairių reklamos priemonių efektyvumą, susipažinti su reklamos

priemonėmis ir jų ypatumais. Išanalizuoti vartotojų požiūrį į reklamą.

Darbe badžiau truputi paliesti ir pats paanalizuoti reklamą prekybos

vietoje, šia tema neradau jokios mokslinės literatūros.

Darbo objektas. Reklama, jos ypatumai istorija ir jos evoliucija.

Reklamos efektyvumas ir poveikis visuomenei.

Tyrimo metodai ir priemonės. Šiam darbui aš naudojau apklausos ir

analizės metodus. Darbui naudojau Šiaulių “Maximos” parduotuvėje gautus

statistinius dokumentus ir anketas, kurios pateiktos kaip priedas prie

darbo. Teoriniai daliai parašyti naudojausi periodiniais leidiniais ir

moksline literatūra.

Darbo rezultatai. Atlikęs šį darbą, supratau, kad yra žmonių, kurie

dar vis galvoja, kad reklama yra visuomenei nereikalinga. Bet tie patys,

kurie mano, kad reklama nereikalinga, taip pat sutinka su tuo, kad reklama

tikrai juos paveikia ir reklamuojama prekė yra labiau perkama. Daugeliui

mano apklaustų žmonių veiksmingiausia reklama atrodo per televiziją.

Apklausą aš atlikau naudodamas priede pateikta anketa. Vis gi ir mano

apklaustų žmonių dauguma ir aš manau, kad be reklamos firmos veikla yra

neįmanoma. Reklama yra naudinga ir visuomenei, kadingi ji suteikia

vartotojui teisę rinktis ir informuoja vartotoją apie nauja prekę ar

paslaugą, ir gamintojui ar paslaugų tiekėjui, kadangi jis tik reklamos

keliu gali informuoti plačią visuomenę apie jo gaminamą produkciją ar

teikiamą paslaugą.

REKLAMOS ISTORINĖS IŠTAKOS

Reklama visuomeniniame gyvenime įgauna vis didesnę reikšmę. Neturėdami

atsakymų į klausimus, kur ir kodėl atsirado reklama, mes negalime giliau

nagrinėti reklaminės veiklos teorijos ir praktikos bei sėkmingai dirbti

šioje srityje. Todėl yra būtina žinoti ne tik šiuolaikinį reklamos

funkcionavimo mechanizmą ekonomikoje, bet ir jos prigimtį, istorines

ištakas bei evoliuciją.

Reklamos šaknys siekia žilą senovę. Apie jos praktiką eina kalba

pačiuose pirmuose istoriniuose dokumentuose. Pirmajai žinomai reklamai –

jau apie 2500 metų. Senovės Egipto miesto Memfio griuvėsiuose buvo rasta

akmuo su užrašu: “Aš Rino, iš Krito salos, pagal dievų valią aiškinu

žmonėms sapnus”[1]. Pirmasis civilizacijai žinomas politinės reklamos

pavyzdys yra išlikęs persų karaliaus Darijaus I piešinys ant uolos, kuris

datuojamas VI a. prieš Kristų, kuriame įtaigiai demonstruojama karaliaus

didybė bei jėga. Šios istorinės reklamos liekanos byloja apie rašytinės

reklamos ištakas. Tačiau pats žodis “reklama” kilęs iš lotyniško

veiksmažodžio “relamare”,
reiškiančio “rėkti, šaukti”, taigi yra pagrindo

manyti, kad žodinė reklama atsirado seniau nei rašytinė. Taigi pirmoji

žodinė reklama buvo senovės Graikijoje, Atėnų gatvėmis vaikščiojančio

šauklio ir pranešančio apie vergų, gyvulių ir kitokių prekių pardavimą.

Senovės Romoje reklama skelbė apie gladiatorių kautynes, aukštuomenės

įvykius. Reklama buvo labai paplitusi senovės miestuose Pompėjoje,

Stabijoje, kuriuose rasta daugybė reklaminių užrašų, prekybinių ženklų,

simbolių. Jau tada kiekvienas save gerbiantis vyno, grūdų ar gyvulių

pirklys turėjo savo prekybinį ženklą – emblemą. Reklaminiai užrašai dažnai

siekė ne tik komercinių tikslų, bet ir politinių, yra rastų užrašų, kur

žmones kvietė balsuoti už vieną ar kitą politinį veikėją. Visi šie užrašai

ir yra šiuolaikinės reklamos pirmtakai.

REKLAMOS REIKŠMĖ IR TIKSLAI

Reklamos reikšmė

Šiandien reklama labai sparčiai skverbiasi į įvairias gyvenimo sritis.

Aktyvios rinkos sąlygomis, esant didelei prekių ir paslaugų įvairovei,

reklama tampa viena svarbiausių esamų ir potencialių pirkėjų, lankytojų ir

klientų informavimo, supažindinimo ir susidomėjimą sukeliančių bei

įtikinėjimo priemonių. Reklama padeda vartotojui išsirinkti prekę, skatina

atskirus pirkėjus, o kartais ir plačius vartotojų sluoksnius įsigyti prekę.

Ji padeda formuoti interesus, papročius, nuomonę, įveikti klaidas ir

prietarus, taranauja kultūriniam, moraliniam ir estetiniam žmonių

auklėjimui. Reklama apibūdina apibūdina tų ar kitų prekių naudingumą, jų

reikšmę, kainas, asortimentą ir kokybę.

Gera reklama gali duoti nemažai naudos ir prekes parduodančiai ar

paslaugas teikiančiai firmai, ir tų prekių bei paslaugų pirkėjams. Reklama

pirmiausiai tiesiog praneša vartotojui apie prekės egzistavimą, atkreipia į

ją potencialių vartotojų dėmesį. Be reklamos net labai gera prekė gali

likti nežinoma. Be to, dauguma pirkėjų gali nepastebėti puikios

parduotuvės, naudingas paslaugas teikiančios firmos ar puikaus renginio.

Tik nedaugelis apie tai gali sužinoti be reklamos, tai yra iš draugų,

pažįstamų ar atsitiktinai užklydę. Todėl daugelio įmonių veikla be reklamos

yra neįmanoma.

Apibūdinant reklamos reikšmę, galima išskirti socialines ir ekonomines

reklamos funkcijas:

• socialinės funkcijos: informuoja apie mokslo ir technikos

pasiekimus, auklėja, šviečia pirkėjus; lavina estetinį skonį; turi

įtakos sveiko ir kultūringo gyvenimo būdo propagavimui; įtvirtina

racionalius poreikius ir kt.

• ekonominės funkcijos: padeda subalansuoti prekių pasiūla ir

paklausą; tobulina ir skatina naujus gyventojų poreikius; padeda

pirkėjams orientuotis rinkoje; skatina gamybos tobulėjimą; spartina

prekių judėjimą; propaguoja pažangius pardavimo metodus ir kt.

Reklamos tikslai

Galima drąsiai teigti, kad svarbiausieji reklamos tikslai yra šie:

• paklausos užtikrinimas;

• informavimas apie tam tikros prekės egzistavimą, jos išskirtinumą;

• informavimas apie teikiamas paslaugas;

• informavimas apie naujų prekių atsiradimą;

• supažindinimas su prekės ženklu;

• naujų rinkos segmentų įvaldymas;

• pardavimų dalie tam tikroje rinkoje didinimas;

• teigiamų pirkėjo norų sužadinimas;

• pagalba realizuojant prekes.

Visi šie tikslai turi tarnauti bendram reklamos tikslui – didinti

pardavimus.

REKLAMOS PROCESAS, JO YPATUMAI.

Norint suprasti reklamos proceso esmę, būtina išanalizuoti jo bazinę

technologiją ir padalinti ją į atskirus elementus, pagal kuriuos būtų

galima nagrinėti šio proceso dalyvių veiklą. Reklama kaip procesas susideda

iš keturių sudedamųjų dalių (schema Nr.1):

• reklamos davėjas,

• reklamos agentūra,

• reklamos platinimo priemonės,

• vartotojas (auditorija, kuriai skirta reklama).

Schema Nr.1

Reklamos davėjas

Reklamos davėjas – tai juridinis arba fizinis asmuo, kuris užsako

reklamą reklamos agentūroje ir už ją sumoka. Paprastai tai yra prekių

gamintojo arba paslaugų teikėjo reklamos tarnyba. Reklamos davėjas aktyviai

dalyvauja organizuojant savo reklamos kompanijas išorės rinkoje.

Svarbiausios reklamos davėjo funkcijos yra šios:

• nustatyti prekių kontingentą, tarp jų eksportuojamų, kurį reikia

reklamuoti;

• kartu su reklamos agentūra nustatyti prekių reklamavimo ypatumus ir

laipsnį (reklamos rūšis, būtiną reklamos pateikimo, atlikimo lygį ir

panašiai);

• formuoti reklamos produkcijos sukūrimo planą, kartu su reklamos agentūra

organizuoti reklamos priemones;

• parengti reklamos sukūrimo biudžetą ir kartu su reklamos agentūra

realizuoti reklamos priemones;

• pasirašyti sutartį su reklamos agentūra, kurioje numatoma sukurti

reklamos medžiagą;

• padėti vykdytojams renkant pradinius duomenis (marketingo tyrimų

pagrindu formuluoti
tikslus ir uždavinius, nurodyti tikslines

vartotojų grupes, kurioms ši reklama skirta);

• pateikti techninius ir faktinius duomenis, kuriuose būtų išskirti

svarbiausieji reklamuojamos produkcijos ar paslaugų privalumai ir

ypatumai;

• teikti techninę pagalbą, rengiant tekstus ir organizuojant foto, video,

kino darbus;

• organizuoti technines konsultacijas vaizdinės – grafinės informacijos

(schemų, grafikų, brėžinių, techninių piešinių ir kt.) apie prekę

pradiniams duomenims parengti;

• tvirtinti maketus (eskizų, scenarijų, skelbimų tekstų ir kt.) reklamos

medžiagos ir reklamos originalų, skirtų reklamai pagaminti, tiražuoti

arba kitaip panaudoti;

• apmokėti vykdytojo sąskaitas.

Reklamos agentūra

Reklamos agentūra šalia anksčiau nurodytų darbų, atliekamų kartu su

reklamos davėju, pagal jo užsakymus atlieka kūrybines ir vykdomąsias

funkcijas, susijusias su reklamos medžiagos kūrimu, parengia reklamos

originalus, organizuoja kompleksines reklamos kampanijas ir atskiras

reklamos priemones, bendradarbiauja su gamybinėmis bazėmis (tipografijos,

studijomis, įmonėmis gaminančiomis visas reikalingas priemones reklamai),

su kitomis reklamos ir leidybos firmomis, palaiko ryšius su reklamos

platinimo priemonėmis, su masinės informacijos platinimo priemonėmis,

kontroliuoja kaip vykdomi užsakymai, pateikia sąskaitas reklamos davėjui ir

apmoka reklamos platinimo priemonių sąskaitas.

Reklamos agentūra reklamos davėjams teikia tokias paslaugas:

• tiria prekes, rinkas ir vartotojus tokios apimties, kuri reikalinga

reklamos kampanijoms pagrįsti ir reklamos idėjoms parengti;

• rengia kompleksinių reklamos programų koncepcijas ir planus – grafikus;

• rengia reklamos originalų ir reklamos spausdinimą bei skelbimą masinės

informacijos ir kitose platinimo priemonėse;

• organizuoja parodas, muges ir su tuo susijusias reklamos priemones;

• organizuoja ir praveda reklaminius – techninius seminarus bei spaudos

konferencijas;

• ruošia, gamina, montuoja ir techniškai aptarnauja išorinės reklamos

priemones.;

• gamina, įgarsina ir dubliuoja į užsienio kalbas, tiražuoja, organizuoja

reklaminių video ir kino filmų demonstravimą;

• rengia ir tiekia reklaminius suvenyrus;

• užtikrina spausdintos reklamos produkcijos poligrafinį atlikimą;

• kuria video ir radijo klipus;

• rengia prekių ženklus ir firmos stilių, įpakavimą;

• įrengia prekybos sales, vitrinas;

• siunčia paštu reklaminę medžiagą;

• atlieka skubias video, foto, filmavimo paslaugas.

Reklamos agentūra yra labai daug paslaugų teikianti įmonė, todėl gali

taip būti, kad ji yra sudariusi sutartys su kitomis įmonėmis, kurios

pavyzdžiui gamina stendus ir pati šia veikla neužsiimti. Reklamos agentūros

teikiamos paslaugos pateiktos schemoje Nr.2.

Schema Nr.2

Reklamos platinimo priemonės

Reklamos platinimo priemonė – tai informacijos kanalas, kuriuo

reklamos pranešimai pasiekia vartotoją: laikraštis, žurnalas, televizija,

radijas ir pan. reklamos procese reklamos platinimo priemonė paprastai

atstovauja organizacija savininkė: leidyba, redakcija, specializuota firma

(pvz.: turinti kino nuomos punktus, turinti tiesioginio pašto siuntų

adresus), televizijos studija ir t.t. Plačiau apie reklamos platinimo

priemones aprašysiu skyrelyje “Reklamos rūšys, tipai, jų naudojimas”.

Vartotojas

Vartotojas – tai vertybė, kurią kiekvienas reklamos davėjas tikisi

turėti savo rankose. Kaip potencialus pirkėjas jis visur laukiamas, į jį

sudėtos visos viltys, ir tik dėl jo taip stengiamasi sukurti gerą reklamą.

Vartotojų auditorija yra suprantama kaip daugybė nuomonių, daugybė

charakterių, įpročių, daugybė veidų ir asmenybių. Auditorija yra asmenų

grupė, į kurią kreipiasi reklamos teikėjas savo pranešimu. Vartotojų

reakcija gali būti įvairi, jis gali priimti tą reklamą ir susidomėti

siūloma preke ar paslaugą, arba gali sureaguoti neigiamai ir nekreipti

dėmesio į naujai reklamuojamą prekę. Todėl kiekvienos reklamos tikslas yra

sudominti potencialų klientą savo reklamuojama preke ar paslauga.

Reklamos proceso sudėtinės dalys

Reklamos proceso organizavimas suprantamas kaip jo funkcionavimas, jo

tarpusavio elementų sutvarkymas, kurių rezultatas yra visas veiklos

procesas, adekvatus rinkos aplinkai. Kad jis būtų pakankamai efektyvus,

prieš tai turi būti atlikti išsamūs marketingo tyrimai, strateginis

planavimas, parengti taktiniai sprendimai, diktuojami reklamos davėjo

pardavimo tikslų ir konkrečios padėties rinkoje. Reklamos proceso sudėtinės

dalys parodytos schemoje Nr.3.

Schema Nr.3

REKLAMOS RŪŠYS, TIPAI, JŲ NAUDOJIMAS

Literatūroje reklama įvardijama labai įvairiai ir skirstoma pagal

šiuos kriterijus:

1. pagal tai, kas pateikia reklamą;

2. pagal reklamos tikslus;

3. pagal reklamos tikslinę auditoriją (kam skirta reklama);

4. pagal reklamos pobūdį;

5. pagal reklamos
ir būdus;

Pagal tai, kas ją pateikia, reklama skirstoma į keturis pagrindinius

tipus:

• pateikta gamintojų;

• pateikta prekybininkų;

• pateikta individualių asmenų;

• pateikta vyriausybės ar visuomeninių organizacijų.

Ši klasifikacija yra pakankamai plati, leidžia nagrinėti reklamą pagal

jos užsakovų pobūdį. Tačiau ji neatspindi giluminio reklamos pobūdžio ir

specifikos.

Pagal tikslus reklama klasifikuojama į tris tipus:

• informacinė;

• įtikinanti;

• primenanti;

šių reklamos tipų formulavimas leidžia ištirti reklamos svarbą ir

tikslus įvairiomis dinamiškos rinkos bei produkto padėties sąlygomis.

Pagal pobūdį reklama klasifikuojama į:

• firminę;

• prekės;

• siekiančią paklausos didinimo.

Firminę reklamą apibūdina ilgalaikė jos strategija, orientuota į

nuolatinį vartotojų susidomėjimo firma palaikymą, taip pat į jos teigiamo

įvaizdžio formavimą. Šiuo atveju įmonėms labai efektyvu yra dalyvavimas

visuomeninėse ir socialinėse programose, pvz.: kova už nykstančių augalų ir

gyvūnų išsaugojimą, dalyvavimas kampanijoje prieš badą, grožio palaikymas

ir kūrimas mieste, kuriame įsikūrusi firma. Puikus pavyzdys – “West”

kompanijos finansuojamos NASA programos (astronautu veikla ir kosminiai

skrydžiai) – tai pelno visuomenės palankumą kompanijai, padeda gerinti

bendra firmos įvaizdį. Kita firminės reklamos šaka yra rėmimas. Rėmimas

(sponsoriavimas) taip pat daro įtaką firmos įvaizdžiui. Rėmimas – tai

įmonės komercinė veikla, kurios tikslas yra veiksmai, naudingi ir rėmėjui,

ir jo paramos gavėjui. Paskutiniu metu Lietuvoje gana dažnai įvairios

firmos organizuoja paramos akcijas. Kartais tokiose akcijose dalyvauja ne

viena firma o kelios firmos organizuoja vieną paramos akciją. Puikus

pavyzdys – Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo kartu su kompanija

“Procter&Gamble” organizuojama akcija “Padėkite išsipildyti vaikų

svajonėms” skirta Lietuvos vaikų namams paremti.

Firmine reklama paprastai siekiama dviejų tikslų:

• stiprinti visos firmos reputaciją,

• sukurti firmos įvaizdį, kurį būtų galima panaudoti daugumai ar visoms

firmos prekėms remti.

Prekės reklama dažniausiai susijusi su konkrečiu prekės ženklu ir

įmanomomis jo modifikacijomis. Jos tikslas – sukurti tam tikros prekės

markės įvaizdį ir atkreipti į ją vartotojų dėmesį. Ši reklama siekia, kad

prekės ženklas įsiskverbtų į vartotojų pasąmonę ir skatintų asociacijas,

susijusias su prekės kokybe bei įvaizdžiu. Prekei reklamuoti pasitelkiamos

beveik visos masinės informacijos priemonės. Tokia reklama turi atitikti

šiuos reikalavimus: turi būti įtikinanti, aktuali, daranti įspūdį,

išbaigta, su solidžiu prekės ženklu, spalvinga, atsargi,lengvai

atpažįstama. Ši reklama turi propaguoti tam tikrą gyvenimo stilių. “Šiai

reklamai svarbiausia yra jos kokybė, o ne kiekybė arba reklaminės

kompanijos ilgumas”[2]. Prekė gali būti reklamuojama nacionaliniu,

regioniniu ir vietiniu lygiais (schema Nr.4). kiekviename lygyje naudojamos

skirtingos reklamos priemonės.

Schema Nr.4

Reklama, kuria siekiama didinti paklausą, naudojama greitam naujos

prekės įvedimui į rinką arba prekių reklaminės kampanijos laikotarpiu. Tai

trumpalaikė reklama. Ji nėra susijusi su prekės įvaizdžiu, gyvenimo

stiliaus arba prekės privalumų reklamavimu. Ši reklama privalo labai

greitai pasiekti tikslą. Ji turi išryškinti atskiras reklaminės kampanijos

detale, ypač jei reikia atitraukti vartotojų dėmesį nuo konkurentų prekių

ir atkreipti dėmesį į savo produkcijos kainų pranašumą (kai reklama skirta

mažmeninei prekybai). Ši reklama turi būti informatyvi, tačiau trumpa.

Siekiant maksimalios jos naudos, reikia įsidėmėti, kad prekės pavadinimas,

įpakavimas ir reklaminis skelbimas yra susiję ir visi jie kartu nulemia

prekės poziciją rinkoje. Tokia reklama pateikiama trumpai ir kuo dažniau,

siekiant tikslinės auditorijos dėmesio ir užsibrėžtos paklausos padidėjimo

apimties. Organizuojant reklamą, kuria siekiama padidinti paklausą, masinės

informacijos priemonių parinkimas yra visiškai neribotas (jei neriboja

biudžetas).

Pagal reklamos priemones ir būdus yra labiausiai paplitęs reklamos

klasifikavimas. Ši klasifikacija leidžia reklamą grupuoti, skirstyti į

įvairias formas, tipus, rūšis. Beje reklamos klasifikaciją pagal reklamos

priemones ir būdu įvairūs literatūros šaltiniai pateikia gana skirtingai.

Aš pateiksiu reklamos klasifikaciją remdamasis tarptautinės reklamos

asociacijos (TRA) klasifikavimu. TRA reklamą klasifikuoja į devynias

pagrindines grupes:

• spaudos reklama;

• spausdinta reklama;

• audiovizualinė reklama;

• parodos ir mugės;

• reklaminiai suvenyrai;

• pašto reklama;

• lauko reklama;

• ryšiai su visuomene;

• kompiuterizuota reklama;

Dabar plačiau apie kiekvieną:

Spaudos reklama aprėpia įvairias reklamines medžiagas,
nėje spaudoje. Šią reklamą galima skaidyti į du pagrindinius

porūšius:

reklaminiai skelbimai – tai mokamas skelbimas, paprastai spausdinamas

periodinėje spaudoje. Pagal klasikinį variantą reklaminis skelbimas

pradedamas dideliu šūkiu (sloganu), kuris trumpai atspindi komercinio

pasiūlymo turinį ir privalumus. Pagrindinė reklaminio skelbimo dalis –

tekstas, kuris ir atspindi reklaminio skelbimo esmę, pabrėžia vartotojui

naudingas produkto savybes ir privalumus;

apžvalginio – reklaminio pobūdžio straipsniai ir publikacijos dažniausiai

pateikia redaguotą medžiagą, apžvalgos forma parašytą apie įmonės veiklą,

arba yra interviu (su firmos vadovais, partneriais ar vartotojais) formos.

Spausdinta reklama – tai vienas pagrindinių reklamos tipų. Ji

orientuota į regimąjį suvokimą. Pagal A.D. Naimušiną spausdintą reklamą

galima skirstyti į du pogrupius:

reklaminiai kataloginiai – informaciniai leidiniai reklamuoja konkrečias

prekes arba paslaugas. Tai katalogai, prospektai, bukletai, plakatai,

lapeliai, informaciniai biuleteniai.

Proginiai (naujametiniai ar jubiliejiniai) reklaminiai leidiniai – labai

efektyvi priemonė, nes jie pasižymi ypač aukšto lygio svarbumu. Tai

firminiai sieniniai ir staliniai kalendoriai, dienoraščiai, užrašų knygelės

ir kt. Juose tam tikrą vietą užima informacija apie siūlomas prekes ar

paslaugas, ir viršeliuose aiškiai pavaizduota firmos simbolika.

Audiovizualinė reklama apima reklaminius kino filmus ir videofilmus.

Jie skirstomi į penkias pagrindines filmų rūšis:

Reklaminiai klipai – trumpi, nuo 15 sekundžių iki keleto minučių filmai,

paprastai reklamuojantys visuomeninio naudojimo prekes ar paslaugas. Rodomi

prieš kino seansus arba per televiziją.

Reklaminiai – techniniai filmai, tai filmai trunkantys 5-10 minučių,

pirmiausia informuojantys apie pramoninės paskirties prekes, žaliavas,

mašinas, įrangą. Jie yra skirti specialistams.

Reklaminiai – prestižiniai filmai – nuo 10 iki 20 minučių trunkantys

filmai, pasakojantys ne tik apie produkciją, bet ir apie pačią kompaniją.

Reklaminė ekspresvideoinformacija – specifinė video reklama, pristatanti

greitai parengtą video siužetą apie kokią nors staigmeną organizacijos

veikloje.

Skaidrių filmas – programuota, automatiškai besikeičiančių spalvotų

skaidrių kompozicija. Ją papildo specialiai tam parengta fonograma.

Radijo ir televizijos reklama – patys masiškiausi pagal apimtį

reklamos tipai. Labiausiai paplitusios radijo reklamos rūšys yra:

radioskelbimas, radioklipas, radiožurnalas, radioreortažas. Labiausiai

paplitusios televizijos reklamos rūšys yra: televizijos reklaminiai

sukiniai, reklaminiai skelbimai, reklaminiai reportažai, TV laidos (šou,

viktorinos, interviu ir kitos laidos, kurių metu reklamuojamos vienos ar

kitos prekės), reklaminiai intarpai (rodomi pertraukėliu tarp skirtingų

laidų metu). Televizija – viena brangiausių reklamos priemonių. Tačiau tiek

radijas, tiek televizija pasižymi labai dideliu efektyvumu. Šios priemonės

daugiausiai taikomos reklamuojant masinio vartojimo prekes ir paslaugas.

Įmonės, norėdamos pagerinti, sustiprinti savo firminį įvaizdį rinkoje

ar kitais tikslais, dažnai naudoja vadinamąją demonstracinę –

propaguojančią reklamą. Tai: dalyvavimas parodose ir mugėse, įmonės gaminių

demonstravimas ir pan. parodos ir mugė – labai svarbus reklamos tipas. Jis

garantuoja didžiules reklamuojamų gaminių demonstravimo galimybes. Tai gana

efektyvi priemonė tiesioginiam ryšiui su pirkėjais užmegzti, sutartims su

partneriais sudaryti. Skirtumas tarp mugių ir parodų yra tas, kad mugių

tikslas – rinkos formavimas ir demonstruojamos produkcijos paklausos

didinimas, o parodos – technologijos arba sukurtų naujų produktų, žmonijos

pasiekimų demonstravimas.

Reklaminiai suvenyrai – gera priemonė populiarinti įmonę,

organizaciją. Reklaminiai suvenyrai skirstomi į: firminius (čia suvenyrams

būdingus meninius apipavidalinimus atstoja prekės ženklas ar firminis

blokas), serijinius įvairūs suvenyrai, ant kurių užklijuojami firminiai

lipdukai su prekės ženklu), sveikinimų (naudojami dalykiniuose

susitikimuose, kai pasirašoma stambi sutartis, jubiliejų metu ir pan.),

firminius įpakavimus (turi suvenyrui būdingų bruožų).

Pašto reklama – reklamos priemonė, skirta atrinktam

vartotojui,pirkėjui, esant minimaliai nenaudingo tiražo apimčiai. Įmonės

paprastai turi jas dominančių žmonių (potencialių pirkėjų) sąrašus ir

prireikus siunčia reklamos priemones konkrečiu adresu. Tačiau reklama paštu

gali būti siunčiama ne tik konkretiems asmenims, bet ir pagal principą “į

kiekvienas duris”, kai reklamos priemonės įmetamos į gyventojų pašto

dėžutes. Taigi pašto reklama gali būti dvejopa: reklaminiai informuojantys

laiškai ir reklamos priemonių išsiuntimas tikslinei auditorijai.

Lauko reklama – visa reklama, kurią matome gatvėse, miesto aikštėse,

gyvenamuosiuose
rajonuose: įvairūs reklaminiai skydai, afišos, šviečiančios

iškabos, transparantai, elektroninės švieslentės. Taip pat šiam reklamos

tipui priskiriama reklama ant transporto priemonių, parduotuvių vitrinų.

Ryšiai su visuomene – veiksmų ir renginių kompleksas, kurių tikslas

yra sukurti teigiamą visuomenės nuomonę ir palankumą firmos atžvilgiu. Tai

firmos įvaizdžio kūrimas, visuomenės įtikinimas firmos naudinga veikla

žmonijai. Pagrindinis ryšių su visuomene tikslas yra sukurti kompanijos

prestižą, pelnyti visuomenės pasitikėjimą ta kompanija ir jos produkcija.

Kompiuterizuota reklama – naujausias reklamos tipas. Jis pasireiškia

informacijos skleidimu į kompiuterių sistemų informacinius bankus. Šio metu

labai sparčiai plėtojasi ir jau yra pasiekusi gana aukštą lygi reklama

internete. Paskutiniu metu jau savo firmos interneto svetainės turėjimas

tapo, firmos prestižo reikalas.

REKLAMOS EFEKTYVUMO NUSTATYMAS

Reklamos efektyvumą reikia tirti tada, kai jos priemonės jau yra

panaudotos ir išplatintos. Šis tyrimas leidžia patikrinti ankstesnių

prognozių teisingumą, o joms nepasiteisinus, imtis priemonių pakeisti

reklamos strategiją, padaryti reklamą efektyvesnę. Reklamos efektyvumą

galimam vertinti trimis aspektais: socialiniu, ekonominiu ir psichologiniu.

Pirmasis turi atsakyti į klausymą, kaip reklama atlieka savo funkcijas,

tenkinant gyventojų poreikius, juos formuojant, plečiant gyventojų žinias

apie prekes, jų paskirtį vartojimą. Antrasis aspektas turi atsakyti į

klausymą, kaip panaudotos reklamos priemonės stiprina pirkimus, kaip jos

padeda subalansuoti pasiūlą ir paklausą. Psichologinio reklamos efektyvumo

nustatymo uždavinys yra nustatyti, ar veiksmingos yra naudojamos reklamos

priemonės, ar jos orientuoja pirkėjus mums norima kryptimi, padėdamos

didinti ir socialinį ir ekonominį efektyvumą.

Ekonominio reklamos efektyvumo nustatyti tiksliai yra matematiškai

neįmanoma. Bet nustatinėjant reklamos efektyvumą yra remiamasi tokiais

rodikliais: prekių pirkimo skirtumu prieš reklamą ir po jos, apyvartos

padidėjimu esant reklamai, darbo našumu, prekybinių pajėgumų panaudojimų ir

kitais išvestiniais rodikliais. Sunkumą sukelia tai, jog prekių

realizavimui mažmeninėje rinkoje, be reklamos turi įtakos ir kiti veiksniai

– prekių kokybė, kaina, prekybos sistema, prekybos sezoniškumas ir kt.,

todėl nustatyti tik tą apyvartos padidėjimą, kurį sukėlė reklama yra

neįmanoma.

Praktikoje plačiai naudotinas ekonominio efektyvumo įvertinimo

metodas, pagrįstas papildomo pelno, gauto naudojant reklamą, santykiu su

reklamos išlaidomis:

Formulė Nr.1.

|E= |T1-T0 (D – C) |

| |100 * P |

čia E – ekonominio reklamos efektyvumo rodiklis;

T1 – prekių apyvarta po reklaminiu periodu;

T0 – prekių apyvarta prieš reklaminiu periodo;

D – prekybinių nuolaidų dydis (% nuo reklamuojamos prekės

kainos);

C – cirkuliacijos kaštų lygis (90%);

P – išlaidos reklamai.

Yra dar vienas būdas, kaip galima apskaičiuoti reklamos ekonominį

efektyvumą, jame siūloma atsisakyti prekybinės nuolaidos bei cirkuliacijos

kaštų rodiklių, o naudoti rentabilumo rodiklį, kuriame atsispindi ir kitos

su prekės realizavimu susijusios išlaidos. Tokiu atveju reklamos

efektyvumas gali būti apskaičiuojamas taip:

Formulė Nr.2

E=A1*(Ir-1)*T*R

čia E – ekonominio reklamos efektyvumo rodiklis;

A1 – vidutinė venos dienos apyvarta iki reklamos panaudojimo;

(Ir-1) – apyvartos padidėjimo indeksas, veikiant reklamai;

T – apyvartos apskaitos laikotarpis dienomis iki reklamos ir ją

panaudojus;

R – rentabilumo lygis %.

Atskirų reklamos priemonių efektyvumą tikslinga tirti ne tik reklamos

kampanijos pabaigoje, bet ir jos metu. Jei matoma, kad kažkuri reklamos

priemonė yra neefektyvi, tai ja galima pakeisti kita priemone. Reklamos

priemonių kokybę, jų psichologinį efektą kiek tiksliau galima nustatyti

eksperimentiniais metodais, bet tik tuomet, kai reklamos priemonė jau yra

platinama. Vienas iš tokių metodų yra stebėjimų metodas, jo esmę sudaro

tiesioginis stebėjimas, kaip elgiasi vartotojas. Visi stebėjimai yra

registruojami, o paskui analizuojami. Kitas metodas yra vartotojų apklausa

– tai aktyvus metodas. Juo naudojantis galima ištirti kaip pirkėjas

sužinojo apie prekę ar paslaugą, tai yra iš kokios reklamos priemonės.

Apklausą galima atlikti dviem būdais – platinti anketas ir tiesiogiai

bendrauti su vartotojais (interviu).

REKLAMA PREKYBOS VIETOJE

Be aukščiau pateiktų reklamos priemonių yra dar ir tai reklama

pardavimo vietoje. Nei (?) pardavimą, ar prekės pardavinėjimą ypatinga

kaina. Prie reklamuojamos prekės yra statomi plakatai. Agentai vaikšto po

namus ir siūlo savo prekę ar paslaugą. Šią reklamą galima suskirstyti į
dvi

kategorijas:

Išorinė reklama pardavimo vietoje. Ryškiausiai jos pavyzdys yra degalinės.

Mes be didžiausio vargo iš tolo atpažįstame “Staoil” ar “Lukoil” degalines.

Jos iš tolo skiriasi savo spalvomis, o virš jų iškyla firminiai ženklai.

Vidinė reklama pardavimo vietoje. Tai visos reklamos priemonės, esančios

parduotuvės viduje.

Pagal poveikio vartotojui pobūdį reklama prekybos vietoje gali

suskirstyti į tris tipus:

Aktyvi. Tai reklama turguje, kai pardavėjas turguje paeinančiam žmogui

primygtinai bando įsiūlyti pirkti jo prekę arba, prekybos agentai

vaikščiojantys po firmas ir butus siūlydami savo prekes.

Pusiau aktyvi. Šiuo atveju prekė pradedama reklamuoti, kai apie ją

paklausia pirkėjas.

Pasyvi. Tai bet kuri priemonės perduodanti tekstinę, vaizdinę ar garsinę

informaciją pardavimo vietoje. Tai prekių įpakavimas, kuponai ir pan.

Manau, kad tokia reklama savo efektyvumu neatsilieka nuo reklamos per

televiziją ar radiją, gal net ir lenkia. Masinės reklamos viena iš silpnųjų

pusių yra tai, kad tarp susipažinimo su reklamos turiniu ir prekės ar

paslaugos pirkimo yra tuščias laiko tarpas, ko negalima pasakyti apie

reklamą pardavimo vietoje.

REKLAMOTOS PREKĖS PREKYBOS VIETOJE ANALIZĖ

Man pavyko gauti statistinius duomenis iš Šiaulių parduotuvės “Maxima”

apie limonado “Rasa” pardavimus. Parduotuvių tinkle “Minima”, “Media” ir

“Maxima” vyksta įvairios akcijos, kurios keičiasi, kas mėnesį ar kas

savaitę. Limonadas “Rasa” vieną savaitę dalyvavo akcijoje – “labai pigu”.

Tikslių skaičių apie limonado pardavimą akcijos metu ir prieš ją man gauti

nepavyko, nes tai yra komercinė firmos paslaptis. Bet iš gautų duomenų, man

pavyko sužinoti, kad prekė dalyvaujanti akcijoje “labai pigu” yra

pardavinėjama beveik be antkainio, arba net nuostolingai. Akcijoje

dalyvaujančiai prekei yra taikomos šios reklamos priemonės: kelis kartus

per dieną per garsiakalbius yra pranešamą apie vykstančią akciją

parduotuvėje, tos prekės yra išstatytos dideliais kiekiais tik įėjus į

prekybos salę ir ant tokios prekės yra uždedama A4 formato geltonos spalvos

kainos etiketė su užrašu labai pigu. Ir man pavyko sužinoti, kad atlikus

šiuos reklaminius triukus, tos prekės pardavimas padidėjo net 10%.

Bet jei parduotuvė prekę pardavinėja pigiau nei ją perka, tai kyla

klausimas, kam reikalinga tokia reklama, kuri daro nuostolį parduotuvei? Aš

manau, kad parduotuvei firma už tai, kad jos prekė dalyvautu akcijoje

sumoka kažkokią tai sumą pinigų, kuri ir padengia parduotuvės nuostolius

jei prekė yra pardavinėjama pigiau nei gaunama iš tiekėjo, be to akcijos

metu tiekėjai akcijoje dalyvaujantiems produktams taiko nuolaidas. Tai tada

kyla klausimas, kokia nauda yra to produkto gamintojui? Akcijos metu yra

išperkama didelis kiekis šio produkto ir daug vartotojų jį išbando, tai

turi įtakos tolesnei šio produkto prekybai. Tai yra reklama žvelgianti į

ateitį, tokiu atveju, jei produktas pirkėjui patiko jis jį pirks ir po

akcijos, nors jo kaina ir bus didesnė. Manau, kad tokia reklama yra

naudinga ir gamintojui, ir reklamos platintojui, ir vartotojui. Šio

konkrečiu atveju vartotojui naudinga yra tai, kad akcijos metu jis gali

pigiau nusipirkti limonado “Rasa”, reklamos platintojui – parduotuvei, kad

akcijos metu ji parduoda daugiau reklamuojamų prekių, o tai savo ruožto

didina parduotuvės apyvartą ir žinoma gamintojas sumoka kažkokią tai pinigų

suma už padarytą reklamą, o gamintojui nauda yra tokia, kad susiformuoja

potencialių pirkėjų grupė, kurie ir ateityje pirks tą produktą.

VARTOTOJŲ NUOMONĖ APIE REKLAMĄ

Šiame darbe aš išdėsčiau savo ir kitų autorių mintis apie reklamą, jos

ypatumus, rūšis ir savybes. Tai dariau daugiau iš reklamos užsakovo

pozicijos. Bandžiau išsiaiškinti, kokį pelną neša reklama, ar ją apsimoka

pirkti, kai nustatyti jos efektyvumą ir pan. Šiame skyrelyje pabandysiu

paanalizuoti reklamą žiūrint iš vartotojo pozicijų, nes vartotojo nuomonė

apie reklamą ir yra svarbiausia, nes vartotojas ir yra reklamos tikslas. Ir

tik žinodami daugumos vartotojų nuomonę reklamos gamintojai gali sukurti

tokią reklamą, kad ji patiktų vartotojui.

Aš pabandžiau atlikti nedidelę apklausą anketomis (anketos pateiktos

priede). Anketa susideda iš devynių klausimų iš kurių setini susiję su

reklama, o kiti du lyties ir amžiaus išsiaiškinimui. Iš viso mano anketas

užpildė 15 žmonių, 12 moterų ir trys vyrai. Anketas pildė įvairaus amžiaus

žmonės, pradedant studentu ir baigiant pensininku. Išanalizavęs anketų

rezultatus aš galiu išskirti tokius pastebėjimus:

Didžiajai dalei mano apklaustų žmonių, didžiausią įtaką, jų nuomone, daro

reklama per televiziją. Net dvylika žmonių tai atsakė anketoje. Kiti

pasirinko reklamą spaudoje, per radiją, reklaminiuose stenduose, parodos ir

muges.

Prieš sudarydamas anketą, aš maždaug taip ir numačiau atsakymus į
klausimą, todėl antrąjį klausimą ir pateikiau, kaip tik apie

reklamą per televiziją. Penki žmonės atsakė, kad reklama per televiziją

juos erzina, trims žmonėms patinka, šeši – nekreipia į reklamą jokio

dėmesio ir vienam žmogui reklama “patinka jei geros kokybės”.

Ar mano apklausti žmonės dažnai susigundo nusipirkti reklamuojamą produktą

tuoj pat pamatę reklamą, atsakymai pasiskirstė taip: net septyni iš mano

apklaustųjų kartais tik pamatę reklamą eina nusipirkti reklamuojamo

produkto. Ir taip pat septyni niekada taip nedaro. Tik vienam žmogui tai

atsitinka gana dažnai. Pagal šiuo klausymo atsakymus galima spręsti apie

reklamos įtaką žmogui. Jei beveik pusė iš apklaustųjų reklamuojamą produktą

eina nusipirkti.

Paskutiniu metu reklama tikrai sparčiai lenda į visas sritis. Dėl

techninių galimybių spartaus žengimo į priekį, didėja ir reklamos

galimybės. Reklamos gamintojai stengiasi reklamas padaryti kuo

profesionalesnes visapusiškai. Reklaminiuose klipuose produktas yra

pagražinamas ir kartais jam priskiriamos net neesamos savybės. Nors ir už

reklamoje pateiktą neteisingą informaciją yra skiriama 5% tos firmos

metinių įplaukų dydžio bauda, bet vis teik yra ir tokių, kurie rizikuoja.

Taip pat reklamos gamintojai randa būdų, kaip be melagingos informacijos

pateikti reklamą taip, kad tas produktas atrodytų geresnis, nei konkurentų

analogiškas produktas. Ar supranta tai tie, kurie žiūri reklamą, kuriems

yra reklama skirta? Tai aš ir pabandžiau išsiaiškinti ketvirtuoju savo

anketos klausimu. Dešimt mano apklaustųjų mano, kad reklama yra tik noras

įtikti pirkėjui, kiti penki mano, kad reklamoje pasakomos tik geros

produkto savybes. Atsakymo, kad viskas kas sakoma reklamoje yra tiesa,

niekas nepasirinko. Nors visi puikiai supranta, kad reklamoje yra

“perlenkiama lazda”, bet vis tiek varomi kažkokios slaptos reklamos jėgos

labiau perka reklamuojamą produktą.

Į klausimą “ar reklama yra reikalinga?”, daugelis atsakė, kad taip, bet

buvo vienas žmogus, priklausantis 46 – 55 metų grupei, kuris mano,kad vis

dėlto reklama yra nereikalinga.

Įvairiausių prekių gamintojai kartais skiria tikrai dideles sumas reklamai.

Kartais net sunku įsivaizduoti, kaip jie gali tiek uždirbti, kad nupirkti

vien tik reklamą, o jau nekalbant apie tai, kad įmonė turi nešti pelną.

Todėl man buvo įdomu sužinoti, kaip žmonės galvoja, ar reklama yra verta

to, kad už ją mokėtume. Visi mano apklaustieji sutiko vienbalsiai, kad

reklama atsiperka.

Į klausimą ar reklama yra naudinga vartotojui, taip pat beveik visi

pasirinko atsakymą taip. Tik vienas iš apklaustųjų atsakė ne.

Iš šių viso to, galima padaryti išvada, kad vartotojai supranta, kad

reklamoje yra pagražinamos prekės savybės, kad reklama yra siekiama

padaryti viską, kad tik tas produktas būtų geriau perkamas, bet supranta ir

tai, kad reklama suteikia vartotojui galimybę rinktis produktą iš didelės

įvairovės, ji suteikia informaciją apie naujai gaminamus produktus ir kad

reklama yra neatsiejamas visuomeninio gyvenimo dalykas.

IŠVADOS IR SIŪLYMAI

Parašęs šį darbą manau įrodžiau, kad reklama yra svarbi visuomenės

gyvenimo dalis. Gyvenimas be reklamos yra neįsivaizduojamas. Susidurdamas

su reklama vartotojas įsijungia į nuolatinę prekės ar paslaugos pažinimo ir

vertinimo veiklą. Be reklamos vartotojas nežinotų iš ko rinktis. Dėl

reklamos jis gali svarstyti: reikia – ar nereikia, pagal kišenę – ar ne,

pirkti – ar – ar ne? Reklama neverčia vartotojo primigtinai pirkti

reklamuojamą prekę, ji tik suteikia vartotojui informaciją apie prekės

egzistavimą.

Svarbiausi reklamos bruožai yra jos idėjiškumas, teisingumas,

konkretumas ir organizavimo planingumas. Reklama turi įtikinti, kad siūloma

prekė geriausiai tinka patenkinti tam tikrus žmogaus poreikius. Kuriant

reklamą yra labai svarbu pasirinkti tinkamas reklamos priemones.

Atlikęs apklausą įsitikinau, kad vartotojai supranta reklamos esmę ir

naudą.

Nors reklamos yra gilioje senovėje ir jos evoliucija prasidėjo maždaug

prieš 2500 metų.(?)semta nei reklamai nei prekybai sritis. Manau, kad

reklamos efektyvumas internete gali būti tikrai nemažas. Atsižvelgiant dar

ir į tai, kad kol kas reklamą internete galima padaryti labai nebrangiai

liginant su kitomis reklamos priemonėmis. Paprasto pašto reklamą ateityje

galėtų pakeisti elektroninio pašto reklama, šios reklamos kaštai būtų labai

maži o efektas visiškai toks pat. Žinoma kol kas Lietuvoje tai daryti nėra

prasmės, kadangi labai mažas procentas gyventojų turi savo elektroninį

paštą.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Marytė Čeikauskaitė // “Reklama ir firmos įvaizdis” //Vilnius 1997

2. Sociologija: praeitis ir dabartis //1 knyga //Kaunas 1997

3. Aušra Lisauskienė// Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai //Kaunas

1996

4. Darius Vasionis // “Reklama pardavimo vietoje” //Lietuvos ūkis 1-2 Nr.

//1998

5.
Valentinas Dubinas, Odeta Obelenytė //”Reklamos organizavimas rinkos

sąlygomis” //Vilnius 1993

6. Š.Pajarskas, E.Pociūnienė //”Kaip apsaugoti vartotoją nuo klaidinančios

reklamos?” //Lietuvos rytas /1995 m. gruodžio 1d. Nr.282

7. Vytautas Sūdžius //”Ekonomikos efektyvumas” //Aljansas /1994 spalio mėn.

Nr.10(37)

8. Vytautas Sūdžius //”Reklama – ryšys su klientu” //Aljansas /1994

rugpjūčio mėn. Nr.8(35)

———————–

[1] Mokslinis vadovas prof. hab. dr. V.Vengrauskas [2;50]

[2] Citata – R.Morris marketingo specialistas.

———————–

Reklamos davėjas

Reklamos agentūra

Reklamos platinimo priemonės

Reklamos davėjas

Stendų ir skelbimų lentų užrašymas

Iškabų

gamyba

Afišų apipavidalinimas

Vitrinų apipavidalinimas

Prekių vitrinose dekoravimas

Manekenų

išdėstymas

Reklamos

projektai

Interjero

projektai

Informacinės

lentelės

Numerėliai kabinetų durims

Skelbimai,

plakatai

Stendų ir skelbimo lentų gamyba

REKLAMOS

AGENTŪRA

Gairelės

Fototrafaretai

Atvirukai,

diplomai

Įvairūs

raštai

Etiketės,

kainų kortelės

TYRIMAI

Poreikių tyrimas

Poreikių vartojimo savybių tyrimas

Rinkos analizė

STRATEGINIS PLANAVIMAS

Tikslai

Asignavimai

Kūrybinis požiūris

Reklamos priemonių naudojimo planai

TAKTINIAI SPRENDIMAI

Išlaidų sąmata ir jų naudojimo kontrolė

Reklamos priemonių pasirinkimas

Publikacijų

grafikas

SKELBIMŲ RENGIMAS

GATAVI SKELBIMAI

Teksto rašymas

Meninis apipavidalinimas ir maketo rengimas

Gamyba

PREKĖS REKLAMA

Nacionalinės informacijos priemonės

Regioninės informacijos priemonės

Nacionalinės informacijos priemonės

TV

TV

Radijas

Radijas

Žurnalai

Kiti reklamavimo būdai

Lauko reklama

Spauda

Reklamos agentai

Vidaus reklaminė medžiag