Reklama svarbi visuomenės dalis
5 (100%) 2 votes

Reklama svarbi visuomenės dalis

REZIUMĖ

Brikas D. Reklama. Jos ypatumai ir poveikis visuomenei. Ekonomikos specialybės kursinis darbas. Šiaulių universitetas socialinių mokslų fakultetas. Šiauliai 1999.11.29. darbo apimtis 24 puslapiai. Darbo tema, reklama, jo ypatumai ir savybės, poveikis visuomenei. Darbas atliktas naudojant mokslinę ir statistinę literatūra, bei periodinius leidinius. (konkreti literatūra pateikta skyrelyje “Literatūros sąrašas”). Taip pat darbe atliktam vartotojų požiūrio į reklamą tyrimui panaudotos anketos, kurios yra pateikto priede.

Darbas paaiškina reklamos naudingumą bei būtinumą visuomenei, supažindina su įvairiomis reklamos priemonėmis. Darbas gali būti panaudotas mokomiesiems tikslams, norint studijuoti reklamą. Taip pat darbe yra apmąstymų, kaip dar būtų galima pateikti reklamą. TURINYS

REZIUMĖ 2

TURINYS 3

ĮŽANGA 4

REKLAMOS ISTORINĖS IŠTAKOS 5

REKLAMOS REIKŠMĖ IR TIKSLAI 6

REKLAMOS REIKŠMĖ 6

REKLAMOS TIKSLAI 6

REKLAMOS PROCESAS, JO YPATUMAI. 8

REKLAMOS DAVĖJAS 8

REKLAMOS AGENTŪRA 9

REKLAMOS PLATINIMO PRIEMONĖS 10

VARTOTOJAS 10

REKLAMOS PROCESO SUDĖTINĖS DALYS 11

REKLAMOS RŪŠYS, TIPAI, JŲ NAUDOJIMAS 12

REKLAMOS EFEKTYVUMO NUSTATYMAS 17

REKLAMA PREKYBOS VIETOJE 19

REKLAMOTOS PREKĖS PREKYBOS VIETOJE ANALIZĖ 20

VARTOTOJŲ NUOMONĖ APIE REKLAMĄ 21

IŠVADOS IR SIŪLYMAI 23

NAUDOTA LITERATŪRA 24

ĮŽANGA

Temos aktualumas. Reklama sudaro didelę visuomenės gyvenimo dalį. Reklamą mes matome ir girdime visur, važiuojant automobiliu klausomės radijo, namuose žiūrime televiziją, eidami mieste aplink matome daug įvairiausių reklaminių iškabų, imdami laikraščius iš pašto dėžutės kartais randame reklaminį bukletėlį. Kiekvienas žmogus yra asmenybė ir kiekvienas savaip vertiną reklamą. Todėl yra įdomu žinoti įvairių žmonių reklamos vertinimą, jos poveikį vartotojui ir rinkai. Šiais laikais reklamos industrija labai sparčiais plečiasi ir atsiranda vis naujų reklamos priemonių. Todėl manau, kad ši tema aktuali.

Darbo tikslas. Atskleisti reklamos atsiradimo aplinkybes ir priežastis, įvairių reklamos priemonių efektyvumą, susipažinti su reklamos priemonėmis ir jų ypatumais. Išanalizuoti vartotojų požiūrį į reklamą. Darbe badžiau truputi paliesti ir pats paanalizuoti reklamą prekybos vietoje, šia tema neradau jokios mokslinės literatūros.

Darbo objektas. Reklama, jos ypatumai istorija ir jos evoliucija. Reklamos efektyvumas ir poveikis visuomenei.

Tyrimo metodai ir priemonės. Šiam darbui aš naudojau apklausos ir analizės metodus. Darbui naudojau Šiaulių “Maximos” parduotuvėje gautus statistinius dokumentus ir anketas, kurios pateiktos kaip priedas prie darbo. Teoriniai daliai parašyti naudojausi periodiniais leidiniais ir moksline literatūra.

Darbo rezultatai. Atlikęs šį darbą, supratau, kad yra žmonių, kurie dar vis galvoja, kad reklama yra visuomenei nereikalinga. Bet tie patys, kurie mano, kad reklama nereikalinga, taip pat sutinka su tuo, kad reklama tikrai juos paveikia ir reklamuojama prekė yra labiau perkama. Daugeliui mano apklaustų žmonių veiksmingiausia reklama atrodo per televiziją. Apklausą aš atlikau naudodamas priede pateikta anketa. Vis gi ir mano apklaustų žmonių dauguma ir aš manau, kad be reklamos firmos veikla yra neįmanoma. Reklama yra naudinga ir visuomenei, kadingi ji suteikia vartotojui teisę rinktis ir informuoja vartotoją apie nauja prekę ar paslaugą, ir gamintojui ar paslaugų tiekėjui, kadangi jis tik reklamos keliu gali informuoti plačią visuomenę apie jo gaminamą produkciją ar teikiamą paslaugą.

REKLAMOS ISTORINĖS IŠTAKOS

Reklama visuomeniniame gyvenime įgauna vis didesnę reikšmę. Neturėdami atsakymų į klausimus, kur ir kodėl atsirado reklama, mes negalime giliau nagrinėti reklaminės veiklos teorijos ir praktikos bei sėkmingai dirbti šioje srityje. Todėl yra būtina žinoti ne tik šiuolaikinį reklamos funkcionavimo mechanizmą ekonomikoje, bet ir jos prigimtį, istorines ištakas bei evoliuciją.

Reklamos šaknys siekia žilą senovę. Apie jos praktiką eina kalba pačiuose pirmuose istoriniuose dokumentuose. Pirmajai žinomai reklamai – jau apie 2500 metų. Senovės Egipto miesto Memfio griuvėsiuose buvo rasta akmuo su užrašu: “Aš Rino, iš Krito salos, pagal dievų valią aiškinu žmonėms sapnus” . Pirmasis civilizacijai žinomas politinės reklamos pavyzdys yra išlikęs persų karaliaus Darijaus I piešinys ant uolos, kuris datuojamas VI a. prieš Kristų, kuriame įtaigiai demonstruojama karaliaus didybė bei jėga. Šios istorinės reklamos liekanos byloja apie rašytinės reklamos ištakas. Tačiau pats žodis “reklama” kilęs iš lotyniško veiksmažodžio “relamare”, reiškiančio “rėkti, šaukti”, taigi yra pagrindo manyti, kad žodinė reklama atsirado seniau nei rašytinė. Taigi pirmoji žodinė reklama buvo senovės Graikijoje, Atėnų gatvėmis vaikščiojančio šauklio ir pranešančio apie vergų, gyvulių ir kitokių prekių pardavimą. Senovės Romoje reklama skelbė apie gladiatorių kautynes, aukštuomenės įvykius. Reklama buvo labai paplitusi senovės miestuose Pompėjoje, Stabijoje, kuriuose rasta daugybė reklaminių užrašų, prekybinių ženklų, simbolių. Jau tada kiekvienas save gerbiantis vyno, grūdų ar gyvulių pirklys turėjo savo prekybinį ženklą – emblemą. Reklaminiai užrašai
dažnai siekė ne tik komercinių tikslų, bet ir politinių, yra rastų užrašų, kur žmones kvietė balsuoti už vieną ar kitą politinį veikėją. Visi šie užrašai ir yra šiuolaikinės reklamos pirmtakai. REKLAMOS REIKŠMĖ IR TIKSLAI

Reklamos reikšmė

Šiandien reklama labai sparčiai skverbiasi į įvairias gyvenimo sritis. Aktyvios rinkos sąlygomis, esant didelei prekių ir paslaugų įvairovei, reklama tampa viena svarbiausių esamų ir potencialių pirkėjų, lankytojų ir klientų informavimo, supažindinimo ir susidomėjimą sukeliančių bei įtikinėjimo priemonių. Reklama padeda vartotojui išsirinkti prekę, skatina atskirus pirkėjus, o kartais ir plačius vartotojų sluoksnius įsigyti prekę. Ji padeda formuoti interesus, papročius, nuomonę, įveikti klaidas ir prietarus, taranauja kultūriniam, moraliniam ir estetiniam žmonių auklėjimui. Reklama apibūdina apibūdina tų ar kitų prekių naudingumą, jų reikšmę, kainas, asortimentą ir kokybę.

Gera reklama gali duoti nemažai naudos ir prekes parduodančiai ar paslaugas teikiančiai firmai, ir tų prekių bei paslaugų pirkėjams. Reklama pirmiausiai tiesiog praneša vartotojui apie prekės egzistavimą, atkreipia į ją potencialių vartotojų dėmesį. Be reklamos net labai gera prekė gali likti nežinoma. Be to, dauguma pirkėjų gali nepastebėti puikios parduotuvės, naudingas paslaugas teikiančios firmos ar puikaus renginio. Tik nedaugelis apie tai gali sužinoti be reklamos, tai yra iš draugų, pažįstamų ar atsitiktinai užklydę. Todėl daugelio įmonių veikla be reklamos yra neįmanoma.

Apibūdinant reklamos reikšmę, galima išskirti socialines ir ekonomines reklamos funkcijas:

· socialinės funkcijos: informuoja apie mokslo ir technikos pasiekimus, auklėja, šviečia pirkėjus; lavina estetinį skonį; turi įtakos sveiko ir kultūringo gyvenimo būdo propagavimui; įtvirtina racionalius poreikius ir kt.

· ekonominės funkcijos: padeda subalansuoti prekių pasiūla ir paklausą; tobulina ir skatina naujus gyventojų poreikius; padeda pirkėjams orientuotis rinkoje; skatina gamybos tobulėjimą; spartina prekių judėjimą; propaguoja pažangius pardavimo metodus ir kt.

Reklamos tikslai

Galima drąsiai teigti, kad svarbiausieji reklamos tikslai yra šie:

· paklausos užtikrinimas;

· informavimas apie tam tikros prekės egzistavimą, jos išskirtinumą;

· informavimas apie teikiamas paslaugas;

· informavimas apie naujų prekių atsiradimą;

· supažindinimas su prekės ženklu;

· naujų rinkos segmentų įvaldymas;

· pardavimų dalie tam tikroje rinkoje didinimas;

· teigiamų pirkėjo norų sužadinimas;

· pagalba realizuojant prekes.

Visi šie tikslai turi tarnauti bendram reklamos tikslui – didinti pardavimus.

REKLAMOS PROCESAS, JO YPATUMAI.

Norint suprasti reklamos proceso esmę, būtina išanalizuoti jo bazinę technologiją ir padalinti ją į atskirus elementus, pagal kuriuos būtų galima nagrinėti šio proceso dalyvių veiklą. Reklama kaip procesas susideda iš keturių sudedamųjų dalių (schema Nr.1):

· reklamos davėjas,

· reklamos agentūra,

· reklamos platinimo priemonės,

· vartotojas (auditorija, kuriai skirta reklama).

Schema Nr.1Reklamos davėjas

Reklamos davėjas – tai juridinis arba fizinis asmuo, kuris užsako reklamą reklamos agentūroje ir už ją sumoka. Paprastai tai yra prekių gamintojo arba paslaugų teikėjo reklamos tarnyba. Reklamos davėjas aktyviai dalyvauja organizuojant savo reklamos kompanijas išorės rinkoje.

Svarbiausios reklamos davėjo funkcijos yra šios:

· nustatyti prekių kontingentą, tarp jų eksportuojamų, kurį reikia reklamuoti;

· kartu su reklamos agentūra nustatyti prekių reklamavimo ypatumus ir laipsnį (reklamos rūšis, būtiną reklamos pateikimo, atlikimo lygį ir panašiai);

· formuoti reklamos produkcijos sukūrimo planą, kartu su reklamos agentūra organizuoti reklamos priemones;

· parengti reklamos sukūrimo biudžetą ir kartu su reklamos agentūra realizuoti reklamos priemones;

· pasirašyti sutartį su reklamos agentūra, kurioje numatoma sukurti reklamos medžiagą;

· padėti vykdytojams renkant pradinius duomenis (marketingo tyrimų pagrindu formuluoti reklamos tikslus ir uždavinius, nurodyti tikslines vartotojų grupes, kurioms ši reklama skirta);

· pateikti techninius ir faktinius duomenis, kuriuose būtų išskirti svarbiausieji reklamuojamos produkcijos ar paslaugų privalumai ir ypatumai;

· teikti techninę pagalbą, rengiant tekstus ir organizuojant foto, video, kino darbus;

· organizuoti technines konsultacijas vaizdinės – grafinės informacijos (schemų, grafikų, brėžinių, techninių piešinių ir kt.) apie prekę pradiniams duomenims parengti;

· tvirtinti maketus (eskizų, scenarijų, skelbimų tekstų ir kt.) reklamos medžiagos ir reklamos originalų, skirtų reklamai pagaminti, tiražuoti arba kitaip panaudoti;

· apmokėti vykdytojo sąskaitas.

Reklamos agentūra

Reklamos agentūra šalia anksčiau nurodytų darbų, atliekamų kartu su reklamos davėju, pagal jo užsakymus atlieka kūrybines ir vykdomąsias funkcijas, susijusias su reklamos medžiagos kūrimu, parengia reklamos originalus, organizuoja kompleksines reklamos kampanijas ir atskiras reklamos priemones, bendradarbiauja su gamybinėmis bazėmis (tipografijos, studijomis, įmonėmis gaminančiomis visas reikalingas priemones reklamai), su kitomis
reklamos ir leidybos firmomis, palaiko ryšius su reklamos platinimo priemonėmis, su masinės informacijos platinimo priemonėmis, kontroliuoja kaip vykdomi užsakymai, pateikia sąskaitas reklamos davėjui ir apmoka reklamos platinimo priemonių sąskaitas.

Reklamos agentūra reklamos davėjams teikia tokias paslaugas:

· tiria prekes, rinkas ir vartotojus tokios apimties, kuri reikalinga reklamos kampanijoms pagrįsti ir reklamos idėjoms parengti;

· rengia kompleksinių reklamos programų koncepcijas ir planus – grafikus;

· rengia reklamos originalų ir reklamos spausdinimą bei skelbimą masinės informacijos ir kitose platinimo priemonėse;

· organizuoja parodas, muges ir su tuo susijusias reklamos priemones;

· organizuoja ir praveda reklaminius – techninius seminarus bei spaudos konferencijas;

· ruošia, gamina, montuoja ir techniškai aptarnauja išorinės reklamos priemones.;

· gamina, įgarsina ir dubliuoja į užsienio kalbas, tiražuoja, organizuoja reklaminių video ir kino filmų demonstravimą;

· rengia ir tiekia reklaminius suvenyrus;

· užtikrina spausdintos reklamos produkcijos poligrafinį atlikimą;

· kuria video ir radijo klipus;

· rengia prekių ženklus ir firmos stilių, įpakavimą;

· įrengia prekybos sales, vitrinas;

· siunčia paštu reklaminę medžiagą;

· atlieka skubias video, foto, filmavimo paslaugas.

Reklamos agentūra yra labai daug paslaugų teikianti įmonė, todėl gali taip būti, kad ji yra sudariusi sutartys su kitomis įmonėmis, kurios pavyzdžiui gamina stendus ir pati šia veikla neužsiimti. Reklamos agentūros teikiamos paslaugos pateiktos schemoje Nr.2.

Schema Nr.2

Reklamos platinimo priemonės

Reklamos platinimo priemonė – tai informacijos kanalas, kuriuo reklamos pranešimai pasiekia vartotoją: laikraštis, žurnalas, televizija, radijas ir pan. reklamos procese reklamos platinimo priemonė paprastai atstovauja organizacija savininkė: leidyba, redakcija, specializuota firma (pvz.: turinti kino nuomos punktus, turinti tiesioginio pašto siuntų adresus), televizijos studija ir t.t. Plačiau apie reklamos platinimo priemones aprašysiu skyrelyje “Reklamos rūšys, tipai, jų naudojimas”.

Vartotojas

Vartotojas – tai vertybė, kurią kiekvienas reklamos davėjas tikisi turėti savo rankose. Kaip potencialus pirkėjas jis visur laukiamas, į jį sudėtos visos viltys, ir tik dėl jo taip stengiamasi sukurti gerą reklamą. Vartotojų auditorija yra suprantama kaip daugybė nuomonių, daugybė charakterių, įpročių, daugybė veidų ir asmenybių. Auditorija yra asmenų grupė, į kurią kreipiasi reklamos teikėjas savo pranešimu. Vartotojų reakcija gali būti įvairi, jis gali priimti tą reklamą ir susidomėti siūloma preke ar paslaugą, arba gali sureaguoti neigiamai ir nekreipti dėmesio į naujai reklamuojamą prekę. Todėl kiekvienos reklamos tikslas yra sudominti potencialų klientą savo reklamuojama preke ar paslauga.

Reklamos proceso sudėtinės dalys

Reklamos proceso organizavimas suprantamas kaip jo funkcionavimas, jo tarpusavio elementų sutvarkymas, kurių rezultatas yra visas veiklos procesas, adekvatus rinkos aplinkai. Kad jis būtų pakankamai efektyvus, prieš tai turi būti atlikti išsamūs marketingo tyrimai, strateginis planavimas, parengti taktiniai sprendimai, diktuojami reklamos davėjo pardavimo tikslų ir konkrečios padėties rinkoje. Reklamos proceso sudėtinės dalys parodytos schemoje Nr.3.

Schema Nr.3

REKLAMOS RŪŠYS, TIPAI, JŲ NAUDOJIMAS

Literatūroje reklama įvardijama labai įvairiai ir skirstoma pagal šiuos kriterijus:

1. pagal tai, kas pateikia reklamą;

2. pagal reklamos tikslus;

3. pagal reklamos tikslinę auditoriją (kam skirta reklama);

4. pagal reklamos pobūdį;

5. pagal reklamos priemones ir būdus;

Pagal tai, kas ją pateikia, reklama skirstoma į keturis pagrindinius tipus:

· pateikta gamintojų;

· pateikta prekybininkų;

· pateikta individualių asmenų;

· pateikta vyriausybės ar visuomeninių organizacijų.

Ši klasifikacija yra pakankamai plati, leidžia nagrinėti reklamą pagal jos užsakovų pobūdį. Tačiau ji neatspindi giluminio reklamos pobūdžio ir specifikos.

Pagal tikslus reklama klasifikuojama į tris tipus:

· informacinė;

· įtikinanti;

· primenanti;

šių reklamos tipų formulavimas leidžia ištirti reklamos svarbą ir tikslus įvairiomis dinamiškos rinkos bei produkto padėties sąlygomis.

Pagal pobūdį reklama klasifikuojama į:

· firminę;

· prekės;

· siekiančią paklausos didinimo.

Firminę reklamą apibūdina ilgalaikė jos strategija, orientuota į nuolatinį vartotojų susidomėjimo firma palaikymą, taip pat į jos teigiamo įvaizdžio formavimą. Šiuo atveju įmonėms labai efektyvu yra dalyvavimas visuomeninėse ir socialinėse programose, pvz.: kova už nykstančių augalų ir gyvūnų išsaugojimą, dalyvavimas kampanijoje prieš badą, grožio palaikymas ir kūrimas mieste, kuriame įsikūrusi firma. Puikus pavyzdys – “West” kompanijos finansuojamos NASA programos (astronautu veikla ir kosminiai skrydžiai) – tai pelno visuomenės palankumą kompanijai, padeda gerinti bendra firmos įvaizdį. Kita firminės reklamos šaka yra rėmimas. Rėmimas (sponsoriavimas) taip pat daro įtaką firmos įvaizdžiui. Rėmimas – tai įmonės komercinė veikla, kurios tikslas yra veiksmai, naudingi ir rėmėjui, ir jo paramos gavėjui. Paskutiniu metu Lietuvoje gana
dažnai įvairios firmos organizuoja paramos akcijas. Kartais tokiose akcijose dalyvauja ne viena firma o kelios firmos organizuoja vieną paramos akciją. Puikus pavyzdys – Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo kartu su kompanija “Procter&Gamble” organizuojama akcija “Padėkite išsipildyti vaikų svajonėms” skirta Lietuvos vaikų namams paremti.

Firmine reklama paprastai siekiama dviejų tikslų:

· stiprinti visos firmos reputaciją,

· sukurti firmos įvaizdį, kurį būtų galima panaudoti daugumai ar visoms firmos prekėms remti.

Prekės reklama dažniausiai susijusi su konkrečiu prekės ženklu ir įmanomomis jo modifikacijomis. Jos tikslas – sukurti tam tikros prekės markės įvaizdį ir atkreipti į ją vartotojų dėmesį. Ši reklama siekia, kad prekės ženklas įsiskverbtų į vartotojų pasąmonę ir skatintų asociacijas, susijusias su prekės kokybe bei įvaizdžiu. Prekei reklamuoti pasitelkiamos beveik visos masinės informacijos priemonės. Tokia reklama turi atitikti šiuos reikalavimus: turi būti įtikinanti, aktuali, daranti įspūdį, išbaigta, su solidžiu prekės ženklu, spalvinga, atsargi,lengvai atpažįstama. Ši reklama turi propaguoti tam tikrą gyvenimo stilių. “Šiai reklamai svarbiausia yra jos kokybė, o ne kiekybė arba reklaminės kompanijos ilgumas” . Prekė gali būti reklamuojama nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiais (schema Nr.4). kiekviename lygyje naudojamos skirtingos reklamos priemonės.

Schema Nr.4

Reklama, kuria siekiama didinti paklausą, naudojama greitam naujos prekės įvedimui į rinką arba prekių reklaminės kampanijos laikotarpiu. Tai trumpalaikė reklama. Ji nėra susijusi su prekės įvaizdžiu, gyvenimo stiliaus arba prekės privalumų reklamavimu. Ši reklama privalo labai greitai pasiekti tikslą. Ji turi išryškinti atskiras reklaminės kampanijos detale, ypač jei reikia atitraukti vartotojų dėmesį nuo konkurentų prekių ir atkreipti dėmesį į savo produkcijos kainų pranašumą (kai reklama skirta mažmeninei prekybai). Ši reklama turi būti informatyvi, tačiau trumpa. Siekiant maksimalios jos naudos, reikia įsidėmėti, kad prekės pavadinimas, įpakavimas ir reklaminis skelbimas yra susiję ir visi jie kartu nulemia prekės poziciją rinkoje. Tokia reklama pateikiama trumpai ir kuo dažniau, siekiant tikslinės auditorijos dėmesio ir užsibrėžtos paklausos padidėjimo apimties. Organizuojant reklamą, kuria siekiama padidinti paklausą, masinės informacijos priemonių parinkimas yra visiškai neribotas (jei neriboja biudžetas).

Pagal reklamos priemones ir būdus yra labiausiai paplitęs reklamos klasifikavimas. Ši klasifikacija leidžia reklamą grupuoti, skirstyti į įvairias formas, tipus, rūšis. Beje reklamos klasifikaciją pagal reklamos priemones ir būdu įvairūs literatūros šaltiniai pateikia gana skirtingai. Aš pateiksiu reklamos klasifikaciją remdamasis tarptautinės reklamos asociacijos (TRA) klasifikavimu. TRA reklamą klasifikuoja į devynias pagrindines grupes:

· spaudos reklama;

· spausdinta reklama;

· audiovizualinė reklama;

· parodos ir mugės;

· reklaminiai suvenyrai;

· pašto reklama;

· lauko reklama;

· ryšiai su visuomene;

· kompiuterizuota reklama;

Dabar plačiau apie kiekvieną:

Spaudos reklama aprėpia įvairias reklamines medžiagas, publikuota periodinėje spaudoje. Šią reklamą galima skaidyti į du pagrindinius porūšius:

1) reklaminiai skelbimai – tai mokamas skelbimas, paprastai spausdinamas periodinėje spaudoje. Pagal klasikinį variantą reklaminis skelbimas pradedamas dideliu šūkiu (sloganu), kuris trumpai atspindi komercinio pasiūlymo turinį ir privalumus. Pagrindinė reklaminio skelbimo dalis – tekstas, kuris ir atspindi reklaminio skelbimo esmę, pabrėžia vartotojui naudingas produkto savybes ir privalumus;

2) apžvalginio – reklaminio pobūdžio straipsniai ir publikacijos dažniausiai pateikia redaguotą medžiagą, apžvalgos forma parašytą apie įmonės veiklą, arba yra interviu (su firmos vadovais, partneriais ar vartotojais) formos.

Spausdinta reklama – tai vienas pagrindinių reklamos tipų. Ji orientuota į regimąjį suvokimą. Pagal A.D. Naimušiną spausdintą reklamą galima skirstyti į du pogrupius:

1) reklaminiai kataloginiai – informaciniai leidiniai reklamuoja konkrečias prekes arba paslaugas. Tai katalogai, prospektai, bukletai, plakatai, lapeliai, informaciniai biuleteniai.

2) Proginiai (naujametiniai ar jubiliejiniai) reklaminiai leidiniai – labai efektyvi priemonė, nes jie pasižymi ypač aukšto lygio svarbumu. Tai firminiai sieniniai ir staliniai kalendoriai, dienoraščiai, užrašų knygelės ir kt. Juose tam tikrą vietą užima informacija apie siūlomas prekes ar paslaugas, ir viršeliuose aiškiai pavaizduota firmos simbolika.

Audiovizualinė reklama apima reklaminius kino filmus ir videofilmus. Jie skirstomi į penkias pagrindines filmų rūšis:

1) Reklaminiai klipai – trumpi, nuo 15 sekundžių iki keleto minučių filmai, paprastai reklamuojantys visuomeninio naudojimo prekes ar paslaugas. Rodomi prieš kino seansus arba per televiziją.

2) Reklaminiai – techniniai filmai, tai filmai trunkantys 5-10 minučių, pirmiausia informuojantys apie pramoninės paskirties prekes, žaliavas, mašinas, įrangą. Jie yra skirti specialistams.

3) Reklaminiai – prestižiniai filmai – nuo 10 iki 20 minučių trunkantys filmai, pasakojantys ne tik
produkciją, bet ir apie pačią kompaniją.

4) Reklaminė ekspresvideoinformacija – specifinė video reklama, pristatanti greitai parengtą video siužetą apie kokią nors staigmeną organizacijos veikloje.

5) Skaidrių filmas – programuota, automatiškai besikeičiančių spalvotų skaidrių kompozicija. Ją papildo specialiai tam parengta fonograma.

Radijo ir televizijos reklama – patys masiškiausi pagal apimtį reklamos tipai. Labiausiai paplitusios radijo reklamos rūšys yra: radioskelbimas, radioklipas, radiožurnalas, radioreortažas. Labiausiai paplitusios televizijos reklamos rūšys yra: televizijos reklaminiai sukiniai, reklaminiai skelbimai, reklaminiai reportažai, TV laidos (šou, viktorinos, interviu ir kitos laidos, kurių metu reklamuojamos vienos ar kitos prekės), reklaminiai intarpai (rodomi pertraukėliu tarp skirtingų laidų metu). Televizija – viena brangiausių reklamos priemonių. Tačiau tiek radijas, tiek televizija pasižymi labai dideliu efektyvumu. Šios priemonės daugiausiai taikomos reklamuojant masinio vartojimo prekes ir paslaugas.

Įmonės, norėdamos pagerinti, sustiprinti savo firminį įvaizdį rinkoje ar kitais tikslais, dažnai naudoja vadinamąją demonstracinę – propaguojančią reklamą. Tai: dalyvavimas parodose ir mugėse, įmonės gaminių demonstravimas ir pan. parodos ir mugė – labai svarbus reklamos tipas. Jis garantuoja didžiules reklamuojamų gaminių demonstravimo galimybes. Tai gana efektyvi priemonė tiesioginiam ryšiui su pirkėjais užmegzti, sutartims su partneriais sudaryti. Skirtumas tarp mugių ir parodų yra tas, kad mugių tikslas – rinkos formavimas ir demonstruojamos produkcijos paklausos didinimas, o parodos – technologijos arba sukurtų naujų produktų, žmonijos pasiekimų demonstravimas.

Reklaminiai suvenyrai – gera priemonė populiarinti įmonę, organizaciją. Reklaminiai suvenyrai skirstomi į: firminius (čia suvenyrams būdingus meninius apipavidalinimus atstoja prekės ženklas ar firminis blokas), serijinius įvairūs suvenyrai, ant kurių užklijuojami firminiai lipdukai su prekės ženklu), sveikinimų (naudojami dalykiniuose susitikimuose, kai pasirašoma stambi sutartis, jubiliejų metu ir pan.), firminius įpakavimus (turi suvenyrui būdingų bruožų).

Pašto reklama – reklamos priemonė, skirta atrinktam vartotojui,pirkėjui, esant minimaliai nenaudingo tiražo apimčiai. Įmonės paprastai turi jas dominančių žmonių (potencialių pirkėjų) sąrašus ir prireikus siunčia reklamos priemones konkrečiu adresu. Tačiau reklama paštu gali būti siunčiama ne tik konkretiems asmenims, bet ir pagal principą “į kiekvienas duris”, kai reklamos priemonės įmetamos į gyventojų pašto dėžutes. Taigi pašto reklama gali būti dvejopa: reklaminiai informuojantys laiškai ir reklamos priemonių išsiuntimas tikslinei auditorijai.

Lauko reklama – visa reklama, kurią matome gatvėse, miesto aikštėse, gyvenamuosiuose rajonuose: įvairūs reklaminiai skydai, afišos, šviečiančios iškabos, transparantai, elektroninės švieslentės. Taip pat šiam reklamos tipui priskiriama reklama ant transporto priemonių, parduotuvių vitrinų.

Ryšiai su visuomene – veiksmų ir renginių kompleksas, kurių tikslas yra sukurti teigiamą visuomenės nuomonę ir palankumą firmos atžvilgiu. Tai firmos įvaizdžio kūrimas, visuomenės įtikinimas firmos naudinga veikla žmonijai. Pagrindinis ryšių su visuomene tikslas yra sukurti kompanijos prestižą, pelnyti visuomenės pasitikėjimą ta kompanija ir jos produkcija.

Kompiuterizuota reklama – naujausias reklamos tipas. Jis pasireiškia informacijos skleidimu į kompiuterių sistemų informacinius bankus. Šio metu labai sparčiai plėtojasi ir jau yra pasiekusi gana aukštą lygi reklama internete. Paskutiniu metu jau savo firmos interneto svetainės turėjimas tapo, firmos prestižo reikalas.

REKLAMOS EFEKTYVUMO NUSTATYMAS

Reklamos efektyvumą reikia tirti tada, kai jos priemonės jau yra panaudotos ir išplatintos. Šis tyrimas leidžia patikrinti ankstesnių prognozių teisingumą, o joms nepasiteisinus, imtis priemonių pakeisti reklamos strategiją, padaryti reklamą efektyvesnę. Reklamos efektyvumą galimam vertinti trimis aspektais: socialiniu, ekonominiu ir psichologiniu. Pirmasis turi atsakyti į klausymą, kaip reklama atlieka savo funkcijas, tenkinant gyventojų poreikius, juos formuojant, plečiant gyventojų žinias apie prekes, jų paskirtį vartojimą. Antrasis aspektas turi atsakyti į klausymą, kaip panaudotos reklamos priemonės stiprina pirkimus, kaip jos padeda subalansuoti pasiūlą ir paklausą. Psichologinio reklamos efektyvumo nustatymo uždavinys yra nustatyti, ar veiksmingos yra naudojamos reklamos priemonės, ar jos orientuoja pirkėjus mums norima kryptimi, padėdamos didinti ir socialinį ir ekonominį efektyvumą.

Ekonominio reklamos efektyvumo nustatyti tiksliai yra matematiškai neįmanoma. Bet nustatinėjant reklamos efektyvumą yra remiamasi tokiais rodikliais: prekių pirkimo skirtumu prieš reklamą ir po jos, apyvartos padidėjimu esant reklamai, darbo našumu, prekybinių pajėgumų panaudojimų ir kitais išvestiniais rodikliais. Sunkumą sukelia tai, jog prekių realizavimui mažmeninėje rinkoje, be reklamos turi įtakos ir kiti veiksniai – prekių kokybė, kaina, prekybos sistema, prekybos sezoniškumas ir kt., todėl nustatyti tik tą apyvartos padidėjimą, kurį
reklama yra neįmanoma.

Praktikoje plačiai naudotinas ekonominio efektyvumo įvertinimo metodas, pagrįstas papildomo pelno, gauto naudojant reklamą, santykiu su reklamos išlaidomis:

Formulė Nr.1.

E= T1-T0 (D – C)

100 * P

čia E – ekonominio reklamos efektyvumo rodiklis;

T1 – prekių apyvarta po reklaminiu periodu;

T0 – prekių apyvarta prieš reklaminiu periodo;

D – prekybinių nuolaidų dydis (% nuo reklamuojamos prekės kainos);

C – cirkuliacijos kaštų lygis (90%);

P – išlaidos reklamai.

Yra dar vienas būdas, kaip galima apskaičiuoti reklamos ekonominį efektyvumą, jame siūloma atsisakyti prekybinės nuolaidos bei cirkuliacijos kaštų rodiklių, o naudoti rentabilumo rodiklį, kuriame atsispindi ir kitos su prekės realizavimu susijusios išlaidos. Tokiu atveju reklamos efektyvumas gali būti apskaičiuojamas taip:

Formulė Nr.2

E=A1*(Ir-1)*T*R

čia E – ekonominio reklamos efektyvumo rodiklis;

A1 – vidutinė venos dienos apyvarta iki reklamos panaudojimo;

(Ir-1) – apyvartos padidėjimo indeksas, veikiant reklamai;

T – apyvartos apskaitos laikotarpis dienomis iki reklamos ir ją panaudojus;

R – rentabilumo lygis %.

Atskirų reklamos priemonių efektyvumą tikslinga tirti ne tik reklamos kampanijos pabaigoje, bet ir jos metu. Jei matoma, kad kažkuri reklamos priemonė yra neefektyvi, tai ja galima pakeisti kita priemone. Reklamos priemonių kokybę, jų psichologinį efektą kiek tiksliau galima nustatyti eksperimentiniais metodais, bet tik tuomet, kai reklamos priemonė jau yra platinama. Vienas iš tokių metodų yra stebėjimų metodas, jo esmę sudaro tiesioginis stebėjimas, kaip elgiasi vartotojas. Visi stebėjimai yra registruojami, o paskui analizuojami. Kitas metodas yra vartotojų apklausa – tai aktyvus metodas. Juo naudojantis galima ištirti kaip pirkėjas sužinojo apie prekę ar paslaugą, tai yra iš kokios reklamos priemonės. Apklausą galima atlikti dviem būdais – platinti anketas ir tiesiogiai bendrauti su vartotojais (interviu).

REKLAMA PREKYBOS VIETOJE

Be aukščiau pateiktų reklamos priemonių yra dar ir tai reklama pardavimo vietoje. Nei vienoje mano skaitytoje knygoje rašant šį darbą neradau reklamos priemonių klasifikacijos, kur būtų įtraukta ši reklamavimo priemonė. Ji taip gali būti labai įvairi: prekybos centruose per garsiakalbius yra skaitomi pranešimai apie vienos ar kitos prekės išpardavimą, ar prekės pardavinėjimą ypatinga kaina. Prie reklamuojamos prekės yra statomi plakatai. Agentai vaikšto po namus ir siūlo savo prekę ar paslaugą. Šią reklamą galima suskirstyti į dvi kategorijas:

1) Išorinė reklama pardavimo vietoje. Ryškiausiai jos pavyzdys yra degalinės. Mes be didžiausio vargo iš tolo atpažįstame “Staoil” ar “Lukoil” degalines. Jos iš tolo skiriasi savo spalvomis, o virš jų iškyla firminiai ženklai.

2) Vidinė reklama pardavimo vietoje. Tai visos reklamos priemonės, esančios parduotuvės viduje.

Pagal poveikio vartotojui pobūdį reklama prekybos vietoje gali suskirstyti į tris tipus:

1) Aktyvi. Tai reklama turguje, kai pardavėjas turguje paeinančiam žmogui primygtinai bando įsiūlyti pirkti jo prekę arba, prekybos agentai vaikščiojantys po firmas ir butus siūlydami savo prekes.

2) Pusiau aktyvi. Šiuo atveju prekė pradedama reklamuoti, kai apie ją paklausia pirkėjas.

3) Pasyvi. Tai bet kuri priemonės perduodanti tekstinę, vaizdinę ar garsinę informaciją pardavimo vietoje. Tai prekių įpakavimas, kuponai ir pan.

Manau, kad tokia reklama savo efektyvumu neatsilieka nuo reklamos per televiziją ar radiją, gal net ir lenkia. Masinės reklamos viena iš silpnųjų pusių yra tai, kad tarp susipažinimo su reklamos turiniu ir prekės ar paslaugos pirkimo yra tuščias laiko tarpas, ko negalima pasakyti apie reklamą pardavimo vietoje.REKLAMOTOS PREKĖS PREKYBOS VIETOJE ANALIZĖ

Man pavyko gauti statistinius duomenis iš Šiaulių parduotuvės “Maxima” apie limonado “Rasa” pardavimus. Parduotuvių tinkle “Minima”, “Media” ir “Maxima” vyksta įvairios akcijos, kurios keičiasi, kas mėnesį ar kas savaitę. Limonadas “Rasa” vieną savaitę dalyvavo akcijoje – “labai pigu”. Tikslių skaičių apie limonado pardavimą akcijos metu ir prieš ją man gauti nepavyko, nes tai yra komercinė firmos paslaptis. Bet iš gautų duomenų, man pavyko sužinoti, kad prekė dalyvaujanti akcijoje “labai pigu” yra pardavinėjama beveik be antkainio, arba net nuostolingai. Akcijoje dalyvaujančiai prekei yra taikomos šios reklamos priemonės: kelis kartus per dieną per garsiakalbius yra pranešamą apie vykstančią akciją parduotuvėje, tos prekės yra išstatytos dideliais kiekiais tik įėjus į prekybos salę ir ant tokios prekės yra uždedama A4 formato geltonos spalvos kainos etiketė su užrašu labai pigu. Ir man pavyko sužinoti, kad atlikus šiuos reklaminius triukus, tos prekės pardavimas padidėjo net 10%.

Bet jei parduotuvė prekę pardavinėja pigiau nei ją perka, tai kyla klausimas, kam reikalinga tokia reklama, kuri daro nuostolį parduotuvei? Aš manau, kad parduotuvei firma už tai, kad jos prekė dalyvautu akcijoje sumoka kažkokią tai sumą pinigų, kuri ir padengia parduotuvės nuostolius jei prekė yra pardavinėjama pigiau nei gaunama iš tiekėjo, be to akcijos metu tiekėjai akcijoje dalyvaujantiems produktams
taiko nuolaidas. Tai tada kyla klausimas, kokia nauda yra to produkto gamintojui? Akcijos metu yra išperkama didelis kiekis šio produkto ir daug vartotojų jį išbando, tai turi įtakos tolesnei šio produkto prekybai. Tai yra reklama žvelgianti į ateitį, tokiu atveju, jei produktas pirkėjui patiko jis jį pirks ir po akcijos, nors jo kaina ir bus didesnė. Manau, kad tokia reklama yra naudinga ir gamintojui, ir reklamos platintojui, ir vartotojui. Šio konkrečiu atveju vartotojui naudinga yra tai, kad akcijos metu jis gali pigiau nusipirkti limonado “Rasa”, reklamos platintojui – parduotuvei, kad akcijos metu ji parduoda daugiau reklamuojamų prekių, o tai savo ruožto didina parduotuvės apyvartą ir žinoma gamintojas sumoka kažkokią tai pinigų suma už padarytą reklamą, o gamintojui nauda yra tokia, kad susiformuoja potencialių pirkėjų grupė, kurie ir ateityje pirks tą produktą.

VARTOTOJŲ NUOMONĖ APIE REKLAMĄ

Šiame darbe aš išdėsčiau savo ir kitų autorių mintis apie reklamą, jos ypatumus, rūšis ir savybes. Tai dariau daugiau iš reklamos užsakovo pozicijos. Bandžiau išsiaiškinti, kokį pelną neša reklama, ar ją apsimoka pirkti, kai nustatyti jos efektyvumą ir pan. Šiame skyrelyje pabandysiu paanalizuoti reklamą žiūrint iš vartotojo pozicijų, nes vartotojo nuomonė apie reklamą ir yra svarbiausia, nes vartotojas ir yra reklamos tikslas. Ir tik žinodami daugumos vartotojų nuomonę reklamos gamintojai gali sukurti tokią reklamą, kad ji patiktų vartotojui.

Aš pabandžiau atlikti nedidelę apklausą anketomis (anketos pateiktos priede). Anketa susideda iš devynių klausimų iš kurių setini susiję su reklama, o kiti du lyties ir amžiaus išsiaiškinimui. Iš viso mano anketas užpildė 15 žmonių, 12 moterų ir trys vyrai. Anketas pildė įvairaus amžiaus žmonės, pradedant studentu ir baigiant pensininku. Išanalizavęs anketų rezultatus aš galiu išskirti tokius pastebėjimus:

1) Didžiajai dalei mano apklaustų žmonių, didžiausią įtaką, jų nuomone, daro reklama per televiziją. Net dvylika žmonių tai atsakė anketoje. Kiti pasirinko reklamą spaudoje, per radiją, reklaminiuose stenduose, parodos ir muges.

2) Prieš sudarydamas anketą, aš maždaug taip ir numačiau atsakymus į pirmąjį anketos klausimą, todėl antrąjį klausimą ir pateikiau, kaip tik apie reklamą per televiziją. Penki žmonės atsakė, kad reklama per televiziją juos erzina, trims žmonėms patinka, šeši – nekreipia į reklamą jokio dėmesio ir vienam žmogui reklama “patinka jei geros kokybės”.

3) Ar mano apklausti žmonės dažnai susigundo nusipirkti reklamuojamą produktą tuoj pat pamatę reklamą, atsakymai pasiskirstė taip: net septyni iš mano apklaustųjų kartais tik pamatę reklamą eina nusipirkti reklamuojamo produkto. Ir taip pat septyni niekada taip nedaro. Tik vienam žmogui tai atsitinka gana dažnai. Pagal šiuo klausymo atsakymus galima spręsti apie reklamos įtaką žmogui. Jei beveik pusė iš apklaustųjų reklamuojamą produktą eina nusipirkti.

4) Paskutiniu metu reklama tikrai sparčiai lenda į visas sritis. Dėl techninių galimybių spartaus žengimo į priekį, didėja ir reklamos galimybės. Reklamos gamintojai stengiasi reklamas padaryti kuo profesionalesnes visapusiškai. Reklaminiuose klipuose produktas yra pagražinamas ir kartais jam priskiriamos net neesamos savybės. Nors ir už reklamoje pateiktą neteisingą informaciją yra skiriama 5% tos firmos metinių įplaukų dydžio bauda, bet vis teik yra ir tokių, kurie rizikuoja. Taip pat reklamos gamintojai randa būdų, kaip be melagingos informacijos pateikti reklamą taip, kad tas produktas atrodytų geresnis, nei konkurentų analogiškas produktas. Ar supranta tai tie, kurie žiūri reklamą, kuriems yra reklama skirta? Tai aš ir pabandžiau išsiaiškinti ketvirtuoju savo anketos klausimu. Dešimt mano apklaustųjų mano, kad reklama yra tik noras įtikti pirkėjui, kiti penki mano, kad reklamoje pasakomos tik geros produkto savybes. Atsakymo, kad viskas kas sakoma reklamoje yra tiesa, niekas nepasirinko. Nors visi puikiai supranta, kad reklamoje yra “perlenkiama lazda”, bet vis tiek varomi kažkokios slaptos reklamos jėgos labiau perka reklamuojamą produktą.

5) Į klausimą “ar reklama yra reikalinga?”, daugelis atsakė, kad taip, bet buvo vienas žmogus, priklausantis 46 – 55 metų grupei, kuris mano,kad vis dėlto reklama yra nereikalinga.

6) Įvairiausių prekių gamintojai kartais skiria tikrai dideles sumas reklamai. Kartais net sunku įsivaizduoti, kaip jie gali tiek uždirbti, kad nupirkti vien tik reklamą, o jau nekalbant apie tai, kad įmonė turi nešti pelną. Todėl man buvo įdomu sužinoti, kaip žmonės galvoja, ar reklama yra verta to, kad už ją mokėtume. Visi mano apklaustieji sutiko vienbalsiai, kad reklama atsiperka.

7) Į klausimą ar reklama yra naudinga vartotojui, taip pat beveik visi pasirinko atsakymą taip. Tik vienas iš apklaustųjų atsakė ne.

Iš šių viso to, galima padaryti išvada, kad vartotojai supranta, kad reklamoje yra pagražinamos prekės savybės, kad reklama yra siekiama padaryti viską, kad tik tas produktas būtų geriau perkamas, bet supranta ir tai, kad reklama suteikia vartotojui galimybę rinktis produktą iš didelės įvairovės, ji suteikia informaciją apie naujai gaminamus produktus ir kad reklama yra neatsiejamas visuomeninio gyvenimo dalykas.

IŠVADOS IR SIŪLYMAI

Parašęs šį darbą manau įrodžiau, kad reklama yra svarbi visuomenės gyvenimo dalis. Gyvenimas be reklamos yra neįsivaizduojamas. Susidurdamas su reklama vartotojas įsijungia į nuolatinę prekės ar paslaugos pažinimo ir vertinimo veiklą. Be reklamos vartotojas nežinotų iš ko rinktis. Dėl reklamos jis gali svarstyti: reikia – ar nereikia, pagal kišenę – ar ne, pirkti – ar – ar ne? Reklama neverčia vartotojo primigtinai pirkti reklamuojamą prekę, ji tik suteikia vartotojui informaciją apie prekės egzistavimą.

Svarbiausi reklamos bruožai yra jos idėjiškumas, teisingumas, konkretumas ir organizavimo planingumas. Reklama turi įtikinti, kad siūloma prekė geriausiai tinka patenkinti tam tikrus žmogaus poreikius. Kuriant reklamą yra labai svarbu pasirinkti tinkamas reklamos priemones.

Atlikęs apklausą įsitikinau, kad vartotojai supranta reklamos esmę ir naudą.

Nors reklamos yra gilioje senovėje ir jos evoliucija prasidėjo maždaug prieš 2500 metų, bet dar iki dabar tikrai nėra atrastos visos reklamos priemonės ir kryptys. Šiuo metu yra smarkiai plėtojama kompiuterizuota reklama. Ją truputi minėjau savo darbe. Paskutiniu metu sparčiai daugėja vartotojų galinčių naudotis internetu. Tai yra dar neišsemta nei reklamai nei prekybai sritis. Manau, kad reklamos efektyvumas internete gali būti tikrai nemažas. Atsižvelgiant dar ir į tai, kad kol kas reklamą internete galima padaryti labai nebrangiai liginant su kitomis reklamos priemonėmis. Paprasto pašto reklamą ateityje galėtų pakeisti elektroninio pašto reklama, šios reklamos kaštai būtų labai maži o efektas visiškai toks pat. Žinoma kol kas Lietuvoje tai daryti nėra prasmės, kadangi labai mažas procentas gyventojų turi savo elektroninį paštą.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Marytė Čeikauskaitė // “Reklama ir firmos įvaizdis” //Vilnius 1997

2. Sociologija: praeitis ir dabartis //1 knyga //Kaunas 1997

3. Aušra Lisauskienė// Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai //Kaunas 1996

4. Darius Vasionis // “Reklama pardavimo vietoje” //Lietuvos ūkis 1-2 Nr. //1998

5. Valentinas Dubinas, Odeta Obelenytė //”Reklamos organizavimas rinkos sąlygomis” //Vilnius 1993

6. Š.Pajarskas, E.Pociūnienė //”Kaip apsaugoti vartotoją nuo klaidinančios reklamos?” //Lietuvos rytas /1995 m. gruodžio 1d. Nr.282

7. Vytautas Sūdžius //”Ekonomikos efektyvumas” //Aljansas /1994 spalio mėn. Nr.10(37)

8. Vytautas Sūdžius //”Reklama – ryšys su klientu” //Aljansas /1994 rugpjūčio mėn. Nr.8(35)