Puslapiu kurimas
5 (100%) 1 vote

Puslapiu kurimas

Svetainių kūrimo su MS FRONPAGE ypatumai

Turinys:

1. Įvadas 3

1.1. Aplinka ir darbo principai 3

1.2. Tinklo svetainių kūrimas 3

1.3. Tinklo svetainės sukūrimas 3

1.4. Tinklapio išsaugojimas 4

1.5. Tinklalapio savybių (paramentrų) nustatymas 4

2. Tekstas 4

2.1. Šriftai. 4

2.2. Pastraipos. 4

2.3. Pastraipų žymės. 4

2.4. Teksto stiliai. 4

2.5. Teksto įrėminimas ir fonas. 5

2.6. Slenkančio teksto rašymas. 5

2.7. Teksto failų įterpimas į tinklalapį. 5

2.8. Horizontalios linijos įterpimas. 5

3. Grafika 5

3.1. Paveikslėlio, garso arba filmuko įterpimas iš dailės rinkinio (Clip Art Galery). 6

3.2. Dailės rinkinio papildymas paveikslėliais, garsu arba filmukais. 6

3.3. Paveikslėlio įterpimas į tinklalapį iš failo, kuris yra kompiuterio kataloge ar pasauliniame tinkle. 6

3.4. Paveikslėlių failų perkėlimas į katalogą. 6

3.5. Paveikslėlio savybių nustatymas. 6

3.6. Stilių lentelės panaudojimas nurodant paveikslėlio vietą tinklalapyje. 7

3.7. Teksto ar paveikslėlių animacija. 7

3.8. Paveikslėlio pavertimas tinklalapio fonu. 7

4. Lentelės 7

4.1. Lentelės kūrimas. 7

4.2. Lentelės papildymas. 7

4.3. Paveikslėlių įterpimas į lentelę. 7

4.4. Lentelės parametrų keitimas. 8

4.5. Lentelės langelio savybių keitimas. 8

4.6. lentelės stulpelių ir eilučių ar langelių skaičiaus keitimas. 8

4.7. Teksto pavertimas lentele. 8

4.8. Lentelės pavadinimo įterpimas. 8

5. Nuorodos 8

5.1. Nuorodos sukūrimas 9

5.2. Žymelių (Boolmarks) sukūrimas ir naudojimas 9

5.3. Paveikslėlio nuorodų žemėlapio (HotSpots) sukūrimas 9

5.4. Nuorodos mygtuko su efektais (Hover Button) sukūrimas 9

5.5. Nuorodų keitimas 10

5.6. Bendrieji rėmeliai ir jų kūrimas 10

5.7. Svetainės struktūros schema ir jos sulūrimas 10

5.8. Struktūros schemos įtraukimas į tinklalapius 10

5.9. Navigacijos juostos savybių keitimas 11

6. Rėmeliai 11

6.1. Rėmelių sukūrimas. 11

6.2. Tinklalapis skaitytojams, kurių naršyklė nesupranta rėmelių. 11

6.3. Rėmelio panaikinimas arba įterpimas. 12

6.4. Rėmelių savybių keitimas. 12

6.5. Rėmelio, kuriame atveriamas naujas tinklalapis, parinkimas 12

7. Formos 12

7.1. Forma ir jos laukelių tipai 12

7.2. Formos ir jos laukelių įterpimas 13

7.3. Formos laukelių savybių keitimas 13

7.4. Išsiskleidžiančio meniu punktų sudarymas 13

7.5. Formos laukelio ištrynimas 13

7.6. Formos elemento etiketės (Label) įterpimas 13

7.7. Apribojimų įvedamai informacijai nustatymas 13

7.8. Pagrindinės formos savybės 14

7.9. Formos duomenų nusiuntimas į tekstinį failą 15

7.10. Formos duomenų nusuntimas į Excel failą. 15

7.11. Formos duomenų nusiuntimas į elektroninio pašto dėžutę 15

7.12. Access duomenų bazės importavimas 15

7.13. Naujos duomenų bazės, skirtos formos laukų saugojimui, sukūrimas svetainėje 15

7.14. Formos kūrimas panaudojant formų meistrą 15

7.15. Duomenų bazės įrašų įterpimas į tinklalapį 161. Įvadas

Microsoft FrontPage yra tinklo svetainių kūrimo, redagavimo , administravimo ir publikavimo įrankis.

1.1. Aplinka ir darbo principai

Mygtukai, esantys peržiūros režimų juostoje (Views), leidžia lanksčiau valdyti FronPage. Jie paspartina perėjimus iš vieno duomenų ar informacijospateikimo būdo programos lange į kitą:

Page- rodo HTML dokumento vaizdą. Jo apačioje gali būti parenkami režimai:

• Normal –WYSIWYG (What You See Is What You Get) redagavimo režimas. Čia tinklapis (puslapis) tampa panašus į Word dokumentą, kuriame galima rašyti bei formuoti tekstą, įterpti paveikslėlius,lenteles ir pan.;

• HTML – HTML komandų redagavimo režimas. Šiou režimu tinklapį galima formuoti bei keisti tik mokant HTML kalbą;

• Prewiev – vidinės naršyklės generuotas vaizdas. Teoriškai šiuo režimu turėtume matyti, kaip atrodys tinklapis naršyklės lange. Tačiau taip yra ne visada, todėl galutinį variantą visada reikia peržiūrėti naršyklėje, t.y. vykdyti komandas File – Prewiev in Browser arba paspasuti mygtuką (Prewiev in Browser), esantį priemonių juostoje Standart.

Visi tinklapio kūrimo ir redagavimo darbai dažniausiai atliekami režime Normal.

Folders – atidaro tinklo svetainės aplankų (katalogų) sąrašą, kuriame nurodyti ir failų bei juos atitinkančių tinklapių pavadinimai, dydis, paskutinio keitimo data ir kas keitė.

Reports – atidaro informacijos apie tinklo svetainę santrauką (pvz., bendrą failų, paveikslėlių skaičių ir dydį, nuorodų skaičių).

Navigation – leidžia peržiūrėti ir keisti tinklo svetainės struktūros diagramą.

Hyperlinks – rodo parengto dokumento įeinanių bei išeinančių ryšių schemą (spustelėjus „+“ simbolį kurio nors dokumento piktogramoje, galimapamatyti tolesnius ryšius; neteisingi ryšiai vaizduojami nutrūkusia linija).

Tasks – atidaro FronPage sudarytą užduočių sąrašą, kurį galima papildyti.

1.2. Tinklo svetainių kūrimas

Priklausomai nuo poreikių, tinklo svetaines galima kurti keliais būdais:

• pasinaudoti FronPage siūlomais šablonais (Templates) bei Meistrų (Wizard) pagalba: jie leidžia greitai sukurti profesionalios išvaisdos, gerai suprojektuotas svetaines; taip pat galima pritaikyti vieną iš daugelio temų (Themes), įgalinančių kurti vieningo dizaino tiklalapius;

• kurti savo originalią tinklo svetainę: pradėti kurti tuščiame lape, naudoti rėmelius,
lenteles, tikslų teksto ir grafikos išdėstymą tinklalapyje; įdėti reikaliongus elementus ( tekstą, iliustracijas. Lenteles, hipernuorodas, mygtukus, formas ir pan.); maketuoti tekstą, naudojant stilius, nustatyti fono spalvą, garsą, animuoti tinklalapio elementus ir kt.

1.3. Tinklo svetainės sukūrimas

Tinklo svetainę galima sukurti įvykžius meniu komandas- File-New-Web. Dailogo lange New reikia pasirinkti Empty Web. Laukelyje Specify the location of the new Web nurodyti vietą (t.y. visą kelią iki katalogo), kur bus talpinama naujoji tinklo svetainė (pvz. C:/My Webs/Pavarde_WWW).

Pastaba : Kuriant naują tinklo svetainę programa FrontPage sukuria bent tris papildomus katalogus, kuriuose saugomi naujosios svetainės puslapiai ir katalogai:

• Pagrindinis katalogas – tai katalogas, kuriame pagal nutylėjimą saugomi visi tinklalapių failai, paveikslėliai ir kt.;

• _private – šiame kataloge talpinami failai, būtini tinklo svetainės organizavimui ir valdymui;

• images – šiame kataloge galima laikyti grafinius paveikslėlius, kurie nauojami tinklo svetainėje. Jeigu paveikslėlių daug, tai juos geriausia laikyti būtent šiame kataloge, nes priešingu atveju bus perkrautas pagrindinis katalogas.

1.4. Tinklapio išsaugojimas

Naują tinklalapį galima išsaugoti įvykdžius meniu komandas File- Save as, laukelyje File name reikia įrašyti tinklalapio vardą, kurio plėtinys .htm.

1.5. Tinklalapio savybių (paramentrų) nustatymas

Tinklalapio savybes galima keisti spustelėjus dešinįjį pelės klavišą, kai žymeklis yra aktyvaus dokumento ribose, ir atsivrusiame meniu parinkusa punktą Page Properties. Kortelėje General laukelyje Title būtina įvesti šioo tinklalapio pavadinimą, nes jis busmatomas naršyklės lango viršutinėje antraštės juostoje. Kortelėje Backgroud galima nurodyti tinklalapio fono spalvą arba fono paveikslėlį. Jei kuriamas lietuviškas tinklalapis, paskutiniosios kortelės Language laukelyje Mark current document as reikia nuridyti lietuvių kalbą (Lithuanian), o laukelyje HTML Encoding: Save the document as būtina nurodyti Baltic kodavimo lentelę.

2. Tekstas

Tekstas FrontPage puslapiuose rašomas panašiai kaip dirbant su Word. Jis lygiuojamas, ryškinamas, keičiamas pasvirusiu ir pan.

2.1. Šriftai.

Pažymėjus teksto fragmentą ir įvykdžius komandas Format – Font…, iškviečiama kortelė Font, kurioje galima pasirinkti šrifto pavadinimą, jo dydį, stilių, spalvą, pabraukimo būdą ir kt. Kortelėje Character Spacing galima nurodyti, kokiu taškų skaičiumi išretinti arba sutankinti, pakelti arba nuleisti teksto fragmentą.

Pastaba: FrontPage siūlo septynis teksto dydžius: 1 (8 pt) – mažiausias, o 7 (36 pt) – didžiausias. Patogiausias šriftas yra Default Font. Jis leidžia pačiai naršyklei parinkti vartotojo kompiuteryje esantį šriftą dokumento vaizdavimui.

2.2. Pastraipos.

Pagrindinis teksto vienetas dokumente yra pastraipa , kuri pradedama po klavišo Enter paspaudimo ir tęsiasi iki sekančio Enter paspaudimo. Jei norima, kad eilutė būtų perkeliama tam tikroje vietoje, spaudžiamas klavišas Enter kartu su klavišu Shift. Pažymėtina, kad nauja pastraipa pradedama truputį žemiau, negu sakinys iš naujo eilutės.

Teksto pastraipas galima tvarkyti panašiai kaip Word dokumentuose (komanda Format – Paragraph…).

2.3. Pastraipų žymės.

Pasirinktas pastraipas galima „pagražinti“ kokiais nors simboliais arba numeruoti analogiškai programai Word, t.y. šie veiksmai atliekami, įvykdžius komandas Format – Bullets and Numbering.

2.4. Teksto stiliai.

Tekstui (arba įvairioms antraštėms) galima pritaikyti standartinius tekstinius FrontPage stilius. Tam pelės žymeklį reikia perkelti į tą eilutę (pastraipą), kurią norite formuoti, paspausti mygtuko Style, esančio kairėje priemonių juostos Formatting pusėje, rodyklytę (pagal nutylėjimą ten būna rodomas Normal stilius). Išleidžiamame sąraše bus matomas visų galimų stilių sąrašas. Belieka pasirinkti reikiamą stilių.

2.5. Teksto įrėminimas ir fonas.

Teksto fragmentą, kurį norima įrėminti, reikia pažymėti ir vykdyti komandas Format – Borders and Shading…. Kortelėje Borders reikia nurodyti rėmelio tipą (Setting), stilių (Style), Spalvą (Color), rėmelio plotį (Width), laukelyje Padding nurodyti rėmelio atstumą taškais (pt) nuo teksto. Kortelėje Shading galima nurodyti teksto fragmento fono (Background) bei pažymėto teksto fono (Foreground) spalvas. Norint, kad teksto fragmento foną sudarytų paveikslėlis, laukelyje Pattern reikia įrašyti jo failo vardą, nurodyti vertikalią (Vetical) bei horizontalią (Horizontal) padėtį, pasikartojimą (Repeat) ir fiksavimą puslapio atžvilgiu (Attachment).

2.6. Slenkančio teksto rašymas.

Slenkantis tekstas į tinklalapį įkeliamas įvykdžius komandas Insert – Component – Marquee…. dialogo lange Marqee Properties reikia nurodyti slenkančio teksto paramentrus. Teksto judėjimo uždelsimą milisekundėmis nurodyti laukelyje Delay, greitį taškų skaičiumi, kuriuo tuo pat metu pasislenka tekstas, – laukelyje Amount. Teksto judėjimo pobūdį nurodyti perjungiant jungiklius: Scroll – perslinkęs tekstas pasiliks ekrane; Alternate – tekstas sliks nuo vieno puslapio krašto iki kito, paskui atgal. Norint, kad tekstas sliktų be perstojo, reikia įjungti jungiklį Continuously. Išjungus šį jungiklį, laukelyje
times galima nurodyti pasikartojimų skaičių.

Teksto foną galima pasirinkti spalvų rinkinyje, kuris atsiras paspaudus laukelio Background color mygtuką .

Nurodžius slenkančio teksto paramentrus, reikia paspausti mygtuką OK. Jei vėliau reikės keisti šiuos parametrus, dukart spragtelėkus slenkančio teksto laukelį, iškviečiamas dialogo langas Marqee Properties.

Teksto šriftas, spalva bei dydis nurodomi kaip ir paprasto teksto.

Pažiūrėti, kaip slenkantis tekstas atrodys naršyklės lange galima paspaudus puslapio apačioje esantį mygtuką Preview.

2.7. Teksto failų įterpimas į tinklalapį.

Norint tinklalapyje pateikti tekstą, kuris jau yra parengtas kita programa, jo perrašyti nereikia, o pakanka tik įterpti. Vykdomos meniu komandos Insert – File… . Atsivėrusio dialogo lango Select File laukelyje Files of type būtina nurodyti įterpiamo failo tipą (tai gali būti MS Word, MS Excel dokumentas, RTF, TXT ar HTML tipo failas), pereiti į katalogą, kuriame yra reikiamas failas, jį pažymėti ir papsausti mygtuką OK.

2.8. Horizontalios linijos įterpimas.

Horizontali linija naudojama puslapio dalių atskyrimui arba kaip dekoratyvinis elementas. Ją įterpti galima, įvykdžius komandas Insert – Horizontal line. Paspaudus dešinįjį pelės klavišą ant šios linijos galima nurodyti jos ilgį, storį, spalvą, lygiavimą.

3. Grafika

Tinklalapiuose naudojamos dvi pagrindinės statinių paveikslėlių rūšys: nuotraukų failai ir paveikslėliai iš rinkinių (Clip Art Images). Nuotraukų failai esti įvairių formatų, tačiau paprastai tai būna arba GIF (Graphics Interchange Format – grafinio pasikeitimo formato), arba JPEG (Joint Photograhic Experts Group – jungtinės fotografijos ekspertų grupės) failai.

Kiekvienas šių trijų pagrindinių tipų turi savo paskirtį:

• BMP – tai pats papraščiausias paveikslėlių tipas, kadangi jame nenaudojamas duomenų suspaudimas. Tinka naudoti labai mažiems paveikslėliams (kuriuos vertimas į suspaustus GIF ar JPG paveikslėlius tik padidina), o taip pat ir programų generuotiems paveikslėliams.

• GIF – tinka paveikslėliams, kuriuose yra iki 256 spalvų – piešiniams, mygtukams ir pan.

• JPG – tinka paveiklėliams, kuriuose yra 16 milijonų spalvų – dažniausiai ai yra nuotraukos. Koduojant paveikslėlį šiuo formatu, jis yra analizuojamas, suspaudžiamas, o to pasėkoje- ir kiek iškraipomas.

Kadangi GIF ir JPEG failai paveilslėlį suspaudžia, tai jų failai yra mažesni, negu kitų formatų failai ir greičiau atsiunčiami į tinklo svetainės lankytojo kopiuterį.

3.1. Paveikslėlio, garso arba filmuko įterpimas iš dailės rinkinio (Clip Art Galery).

Failai iš rinkinio įterpiami įvykdžius komandų seką Insert – Picture – Clip Art. Paveikslėlių kortelėje (Pictures) galima pasirinkti paveikslėlį, garsų kortelėje (Sounds) – garso efektus, o filmukų kortelėje (Motions Clips) – filmukus bei animacinius GIF failus.

3.2. Dailės rinkinio papildymas paveikslėliais, garsu arba filmukais.

Rinkinį galima papildyti naujais paveiksliais, garsu ar filmukais kairiuoju pelės klavišu spragtelėjus naujai kuriamos kategorijos (New Category) mygtuką, esantį dailės rinkinio (Clip Art Galery) dialogo lange ir, atsirradusiame dialogo lange, įrašius jos pavadinimą. Spragtelėjus kairiuoju pelės klavišu ženklelį Import Clips (Clip Art Galery dialogo lange), rinkinys bus papildomas iš nurodyto katalogo, o pasirinkus ženklelį Clips Online bus atverta Microsoft Clip Galery Live tinklo svetainė, kurioje galima susirasti daugiau paveikslėlių.

3.3. Paveikslėlio įterpimas į tinklalapį iš failo, kuris yra kompiuterio kataloge ar pasauliniame tinkle.

Paveikslėlis įterpiamas įvykdžius komandų seką Insert- Picture – From File ir po to pasirinkus katalogą kompiuteryje, arba pasaulinio tinklo naršyklę. Pasirinkus katalogą kompiuteryje, atveriamas paveikslėlio dialogo langas (Select File), kuriame nurodomas įterpiamas failas.

3.4. Paveikslėlių failų perkėlimas į katalogą.

Kuriant tinklo svetainę, FrontPage programa automatiškai sukuria paveikslėlių katalogą (Images). Jeigu tinklo svetainje yra daug paveikslėlių, tai jų failus patogiau saugoti šiame kataloge. Perkėlus failus į paveikslėlių katalogą, FrontPage programa automatiškai atnaujina hipernuorodas į šiuos paveikslėlius. Failų perkėlimas vykdomas kairiuoju pelės klavišu spragtelėjus katalogų (Folders) piktogramą, esančią šoninėje peržiūros režimų juostoje (Views), ir, atsidariusiame failų sąraše pasirinktus failus, pertempiant į paveikslėlių katalogą.

3.5. Paveikslėlio savybių nustatymas.

Paveikslėlio savybių dialogo langas atveriamas dešiniuoju pelės klavišu spragtelėjus paveikslėlį ir kontekstiniame meniu pasirinkus paveikslėlio savybes (Picture Properties).

Atsivėrusio dialogo lango General kortelėje matomos nustatytos savybės:

GIF formato paveikslėliams gali būti parenkamos permatomumo (Transparent) ir susipynimo (Interlaced) savybės.

JPEG formato paveikslėliams galima nurodyti kokybės (Quality) bei kreipimosi skaičiaus (Progresive passes) savybes. Kuo kokybės reikšmė yra mažesnė, tuo paveikslėlis labiau suspaustas ir užima mažiau vietos. Antrasis parametras nurodo kiek kartų naršyklė kreipiasi į paveikslėlį jį parsiųsdama.

Po alternatyvaus teksto (Alternative representations) užrašu esnačiame
(Text) laukelyje gali būti įrašomas tekstas, kuris bus matomas, kai tinklo svetainės lankytojo naršyklė nerodys tinklalapio paveikslėlių.

3.6. Stilių lentelės panaudojimas nurodant paveikslėlio vietą tinklalapyje.

FrontPage labai paprasta naudoti stilių lenteles. Tai absoliutus (Absolute) ir reliatyvus (Relative) elementų išdėstymas tinklalapyje. Absoliuti padėtis padeda elementą tiksliai nurodytoje vietoje, atsižvelgiant į tinklalapio kraštus, net jei ten yra kitas elementas. Reliatyvi padėtis padeda elementą nurodytu atstumu žemyn ir dešinėn nuo taško, kuriame jis paprastai būna, o ne nuo tinklalapio kraštų.

Paveikslėlio vieta (Position) nustatoma įvykdžius komandų seką Format – Position ir atvėrusiame dialogo lange pasirinkus padėties stilių (Absoliute arba Relative) bei nurožius objekto koordinates (Location) tinklalapyje ir dydį (Size).

3.7. Teksto ar paveikslėlių animacija.

Tekstą ar paveikslėlius galima animuoti panaudojant Dynamic HTML (DHTML) efektus. Tai atliekama pažymėjus paveikslėlį ir įvykdžius meniu komandą seką Format – Dynamic HTML Effects. Norimas efektas nurodomas DHTML Effects dialogo lange.

3.8. Paveikslėlio pavertimas tinklalapio fonu.

Paveikslėlis tampa tinklalapio fonu įvykdžius komandų seką Format – Background ir atsivėrusiame Page Properties dialogo lango Background kortelėje pasirinkus Browse. Atsivėrusiame sąraše surandamas failas, kuris taps tinklalapio fonu.

4. Lentelės

Kuriant tinklalapius lentelės naudojamos labai dažnai- kartais visi puslapiai suprojektuojami kaip atskiros lentelės. Taip daroma todėl, kad nėra kitų efektyvių priemonių tiksliam objektų išdėstymui ekrane. Lentelės su nematomais rėmeliais yra pagrindinė priemonė, naudojama įvairios informacijos, ypač grafinės, patalpinimui norimoje ekrano vietoje.

4.1. Lentelės kūrimas.

Lentelė įterpiama vykdant komandą Table – Insert Table (lentelę taip pat galima įterpti nubraižant ją pieštuku arba priemonių juostoje Standart pasirinkus įrankį mmm ir atsiradusiame lentelės tinklelio šablone pažymėjus norimą eilučių ir stulpelių skaičių).

Atsivėrusiame dialogo lange nurodomas lentelės eilučių (Rows), stulpelių (Columns) skaičius, lentelės pozicija lape (Alignment), rėmelių storis (Border size), atstumas nuo teksto lentelės langelyje iki rėmelio (Cell padding), tarpai tarp rėmelių (Cell spacing), visos lentelės plotis taškais (In pixels) arba naršyklės lango pločio procentais (In percent).

Jei norime, kad lentelės rėmelio nesimatytų, pažymėkite langelį Border Size ir nurodykite rėmelio storį, lygų 0.

Įterpus lentelę, stulpelių plotį bei eilučių aukštį galima keisti tampant pele ribines linijas.

4.2. Lentelės papildymas.

Lentelės langeliai užpildomi paprasčiausiai į juos perkėlus pelės žymiklį ir ten įvedant tekstą ar kitą puslapio elementą, tame tarpe ir kitą lentelę ar paveikslėlį. Lentelės turinio formavimo veiksmaiatliekami kaip eilinės pastraipos formavimo veiksmai.

4.3. Paveikslėlių įterpimas į lentelę.

Pelės žymikliu pažymimas langelis, į kurį norima įkelti paveikslėlį ir vykdoma komanda Insert – Picture – From File (arba Clip Art). Atsivėrus dialoginiams langams Picture ir Select File surandamas ir pasirenkamas norimas paveikslėlis, spragtelint ant jo piktogramos arba įrašant jo vietą ir vardą. Veiksmas patvirtinamas mygtuku OK.

4.4. Lentelės parametrų keitimas.

Lentelės vaizdą galima keisti meniu komandomis Table – Properties – Table iškviečiant dialoginį langą Table Properties (arba spustelėjus dešinįjį pelės klavišą, kai jos žymeklis yra lentelės viduje, ir pasirinkus komandą Table Properties).

Šiame dialoginiame lange galima keisti lentelės savybes, nustatytas anksčiau ir dar papildomai nurodyti:

• Float – lentelės ir gretimų objektų santykį (Default – lentelė atskiroje pastraipoje, Left –ž lentelė padedama kairėje lango pusėje, o objektaio – dešinėje, Right – atvirkščiai),

• Specify height – lentelės aukštį,

• Borders Color – visų rėmelių spalvą,

• Light/Dark border – apšviestos ir neapšviestos lentelės pusių spalvas (gali ignoruoti kai kurios naršyklės),

• Background color – fono spalvą,

• Use Background picture – koks paveikslėlis bus lentelės fone.

4.5. Lentelės langelio savybių keitimas.

Analogiškus veiksmus galima atlikti tiek su kiekvienu langeliu, tiek su visa lentele. Galima nurodyti kiekvieno langelio matmenis, spalvą, kiekvieno langelio fone įdėti paveikslus.

Atskiro lentelės langelio savybes galima nurodyti kortelėje Cell Properties, kuri iškviečiama komandomis Table – Properties – Cell. Be jau minėtų anksčiau analogiškų lentelės parametrų, dar papildomai galima nurodyti, per kiek eilučių (Rows spanned) ar stulpelių (Columns spanned) bus ištemptas langelis.

Pastaba. Jei peržiūrint puslapį naršyklėje nesimato kai kurių lentelės liniojų, kurių storis nelygus 0, reikia atitinkamus langelius pažymėti ir pilnai įjungti arba išjungti žymas Specify Width bei Specify height.

4.6. lentelės stulpelių ir eilučių ar langelių skaičiaus keitimas.

Tai tenka daryti dažnai. Eilutės, stulpeliai, langeliai įterpiami, šalinami, langeliai sujungiami ar padalinami panašiai, kaip ir programoje MS Word, meniu punkto Table pagalba. Išmetant elementus
patvirtinimo neklausiama, todėl gali būti prarandama informacija.

4.7. Teksto pavertimas lentele.

Jeigu tekstas jau parašytas ir reikia jį paversti lantele, pirmiausiai reikia jį pažymėti. Po to vykdomos komandos: Table – Convert – Text To Table. Atsiradusiame meniu nurodote, pagal kokius požymius bus formuojami lentelės langeliai: visas tekstas viename langelyje (None (text in single cell)), pagal pastraipas (Paragraphs), pagal kablelius (Commas) ir pan.

4.8. Lentelės pavadinimo įterpimas.

Pelės žymiklis turi būti bet kurioje lentelės vietoje. Vykdomos komandos Table – Insert – Caption. Žymiklis peršoka virš lentelės. Galima rašyti pavadinimą.

5. Nuorodos

Nuoroda yra teksto ar iliustracijos fragmentas kartu su „priklijuotu“ tinklo adresu (URL), elektroninio pašto adresu arba to paties dokumento sekcijos pavadinimu. Dėl lanksčios nuorodų sistemos tinklalapiai yra ypač efektyvūs ir patogūs naudotis. Pelyte spragtelėjus nuorodą, galima iškviesti kitą tinklalapį, elektroninio pašto programą, teksto, paveikslėlio ar kt. failą. Tinklalapyje nuorodą lengva atpažinti, kadangi pelės žymeklis, atsidūręs virš nuorodos, pasikeičia į kitą formą (rankos).

5.1. Nuorodos sukūrimas

Norint sukurti nuorodą, reikia pažymėti tekstą arba paveikslėlį, kurį ruošiamąsi paversrti nuoroda, ir paspausti mygtuką bbbbb, esantį priemonių juostoje Standard, arba vykdyti meniu komandas Insert – Hyperlink…:

• dialogo lango Create Hyperlink laukelyje URL nurodyti puslapio ar failo, į kurį kuriama nuoroda, adresą ir pavadinimą;

• jei nuoroda kuriama į kitą tinklalapį, esantį svetainėje, reikia jį pažymėti pateiktame sąraše;

• jei tinklalapio ar failo ieškoma internete naudojant naršyklę, reikia paspausti mygtuką , kuris atveria naršyklę, naršyklėje surasti reikiama tinklalapį ir grįžti atgal į FrontPage – tinklalapio adresas bus įrašytas laukelyje URL;

• jei nuoroda kuriama į kompiuteryje esantį failą, paspausti mygtuką mmmmm ir dialogo lange Select File pažymėti reikiamą failą;

• jei kuriama elektroninio adreso nuoroa, kurią spragtelėjus pele būtų galima iškviesti elektroninio pašto tvarkymo programą, įrašyti laiško temą bei tekstą ir išsiųsti laišką, reikia pažymėti nuorodos tekstą ar paveikslėlį ir kortelėje Create Hyperlink iškviesti dialogo langą Create E-mail Hyperlink , ten įrašyti elektroninio pašto adresą ir paspausti mygtuką OK.

• dialogo lange Create Hyperlink paspaudus mygtuką Change target frame , atsiveria langas, kuriame galima išsirinkti, kokiu būdu bus atveriamas norimas tinklalapis.

5.2. Žymelių (Boolmarks) sukūrimas ir naudojimas

Jei norima sukurti nuorodas į atskiras tinklalapio vietas, pirmiausiai būtina sukurti žymeles toms vietoms pažymėti. Tam reikia spragtelėti pelyte žymelės įterpimo vietą arba pažymėti tekstą, kuri ruošiamasi padaryti žymele, vykdyti meniu komandas Insert- Bookmark…: dialogo lango Bookmark laukelyje Bookmark name įrašyti žymelės vardą ir paspausti mygtuką OK.

Tinklalapio peržiūros režimu (Page) žymelės nurodomos ženklu mmmm, žymele nurodytas tekstas pabraukiamas punktyrine linija.

Nuoroda į žymele pažymėtą tinklalapio vietą sukuriama iškvietus dialogo langą Create Hyperlink. Laukelyje URL nurodomas tinklalapio adresas ir/arba vardas(tai gali būti tiek tas pats, tiek kitas puslapis), laukelio Bookmark išskleidžiamajame sąraše nurodomas žymelės vardas ir paspaudžiamas mygtukas OK.

5.3. Paveikslėlio nuorodų žemėlapio (HotSpots) sukūrimas

Nuorodą galima sukurti ir ant paveiksliuko dalies. Jeigu į tinklalapį įterptą paveikslėlį norima paversti nuorodų žemėlapiu, paveikslėlį reikia pažymėti ir atsiradusiame komandų mygtukų rinkinyje Pictures paspausti atitinkamą mygtuką- stačiakampiam, elipsės formos arba laužtės formos anuorodos laukeliui sukurti. Paveikslėlyje apibrėžti laukelį, kuriame kuriama nuoroda, atsidariusiame dialogo lange Create Hyperlink nurodyti tinklalapį ar failą, į kurį kuriama nuoroda ir paspasuti myhtuką OK. Taip sukuriami visi paveikslėlio nuorodų laukeliai. Paveiksliuko dalis su nuoroda vadinama „karštu tašku“ (Hotspot).

5.4. Nuorodos mygtuko su efektais (Hover Button) sukūrimas

Norint tinklalapyje sukurti nuorodos mygtuką, virš kurio perkėlus pelės žymiklį ekrane atsirastų paveikslėlis, pradėtų groti muzika ar pakistų mygtuko spalva, pelės žymiklį reikia perkelti į norimą vietą ir vykdyti meniu komandas Insert – Component- Hover Button….

Dialogo lango lauke H0over Button Properties laukelyje Button text reikia įrašyti mygtuko pavadinimą, laukelyjwe Link to nurodyti tinklalapio ar failo, į kurį norima sukurti nuorodą, adresą ir pavadinimą, laukelyje Button clor nurodyti mygtuko spalvą, laukelyje Effect – mygtuko efektą. Paspaudus mygtuką Custom…., iškviesti kortelę Custom, kurioje galima nurodyti muzikinio intarpo, kuris pradėtų groti virš mygtuko atsiradus pelės žymikliui (On hover) arba bakstelėjus mygtuką pele (On click), bei paveikslėlio failą, kuris sudarytų mygtuko fono (Button) arba atsirastų pelės žymikliui atsidūrus virš mygtuko (On hover).

5.5. Nuorodų keitimas

Pasikeitus tinklalapių ar failų adresams, būtina pataisyti nuorodas į juos. Tam reikia dešiniuoju pelės klavišu spragtelėti nuorodą ir vietiniame (kontekstiniame)
komandą Hyperlink Properties…dialogo lange Edit Hyperlink pakeisti tinklalapių ar failų adresus ir paspausti mygtuką OK.

5.6. Bendrieji rėmeliai ir jų kūrimas

Bendrieji rėmeliai- tai sritis, kuri yra bendra vienam ar keliems tinklo svetainės puslapiams. Bendrieji rėmeliai gali būti tinklalapio viršuje, kairėje ar dešinėje. Bendrieji rėmeliai naudojami greitam tų pačių elementų patalpinimui skirtinguose puslapiuose. Tokių rėmelių naudojimo privalumas toks, kad pakanka bendros pskirties elementus ( tekstą, ar grafiką ir kt.) modifikuoti vienoje vietoje, o pakeitimai atsiras visuose puslapiuose. Bendruosiuose rėmeliuose gali būti patalpinti:

• puslapio pavadinimas (Page banner);

• firmos logo ženklas;

• navigacijos juosta;

• svetainės modifikavimo data ir laikas;

• tinklo svetainės administratoriaus el.pašto adresasit kt.

Norint sukurti bendruosius rėmelius, reikia įvykdyti meniu komandas Format – Shared Borders. Po to, naujai atsidariusiame dialogo lange reikia pasirinkti All Pages arba Selected Pages variantą. Taip pat reikia nurodyti kurioje tinklalapio vietoje bus sukurti bendrieji rėmeliai: viršuje (Top), apačioje (Bottom), kairėje (Left) ar dešinėje (Right). Į bendruosius rėmelius iš karto galima įtraukti navigacijos juostą (Include navigation buttons).

5.7. Svetainės struktūros schema ir jos sulūrimas

Tinklo svetainė – tai tinklalapių bei kitų susietų failų rinkinys. Kiekvienoje svetainėje yra tinklalapis, vadinamas antraštiniu (Home page).

Tai tinklalapis, kuris matomas pirmiausiai, apsilankius svetainėje. Antraštiniame tinklalapyje dažniausiai yra nuorodos į kitus šioje ar kitoje svetainėje esančius tinklalapius. Kiekviename, po antraštiniu tinklalapiu esančiame puslapyje (vadinamame antraštinio tinklalapio jaunesniuoju puslapiu), taip pat yra nuorodos, vedančios į kitus svetainės tinklalapius ir atgal į antraštinį puslapį. Jaunesniuosiuose puslapiuose yra nuorodos į kitus, po jais esančius tinklalapius, ir taip toliau. Tinklo svetainėje gali būti ir nesusietų tinklalapių.

Sukūrus tinklo svetainėss tinklalapius, reikia juos įtraukti į struktūros schemą. Tam peržiūros režimų juostoje (Views) reikia spustelėti Navigation mygtuką. Programa PronPage atvers tinklo svetainę tinklalapių struktūros režimu. Matomas tuščias langas arba tik antraštinis (Home page) tinklalapis. Tai prikauso nuo to, koks šablonas buvo panaudotas svetainės kūrimui. Jei naudotas Empty Web šablonas, langas tuščias. Pagal standartinį pasirinkimą tinklalapis, kuris įtraukiamas pirmiausia, taps antraštiniu. Spragtelėjus šio tinklalapio tekstą Home Page, įrašomas svetainės antraštinio tinklalapio pavadinimas (Title). Tai turi atitikti index.htm failą. Kiti tiklalapiai į struktūros schemą įtraukiami taip: katalogų sąraše pasirenkamas atitinkamas failas ir jis velkamas į reikalingą schemos vietą, kol juos sujungs linija.

5.8. Struktūros schemos įtraukimas į tinklalapius

Sruktūros schema tinklalapiuose yra vaizduojama navigacijos juosta (Navigation Bar). Ją sudaro FrontPage komponentas, kuris automatiškai sukuria ir parodo nuorodas, vedančias į visus struktūros schemoje esančius tinklo svetainės puslapius. Navigacijos juosta į tinklalapius gali būti įtraukiama:

• į bet kurią tinklalapio vietą, įvykdžius meniu komandų seką Inser- Navigation Bar;

• panaudojus bendruosius rėmelius ir į juos įtraukus navigacijos juostą.

5.9. Navigacijos juostos savybių keitimas

Navigacijos juostos savybes galima keisti įvykdžius meniu komandų seką Format – Navigation Bar Properties. Atsivėrusiame dialogo lange lieka pažymėti reikalingus parametrus: galima nurodyti, kad būtų automatiškai padėtos nuorodos į aikštesnio lygio (Parent level), to paties lygio (Same level), buvusįjį ir tolesnįjį (Back and next), pavaldžius (Child level), viršutinio lygio (Top level) ir antro nuo viršaus lygio (Child pages under Home) puslapius. Galima išsirinkti tik vieną iš išvardintų mygtukų. Lango dalyje Additional pages galima pasirinkti dar dvi papildomas nuorodas: į antraštinį puslapį (Home page) ir į aukštesnio lygio (Parent level). Navigacijos juosta gali būti horizontali (Horizontal), vertikali (Vertical), nuorodos gali būti vaizduojamos mygtukais (Buttons) arba tekstu (Text). Navigacijos juostoje nuorodų pavadinimai sutampa su kiekvieno puslapio vardu (Page banner), tačiau nėra galimybės pakeisti universalių nuorodų Home ir Up. Tokius ryšius reikia sukurti patiems (Insert Hyperlink).

Struktūros schema į tinklalapius dažnai įtraukiama panaudojant bendruosius rėmelius.

Viršutinėje arba apatinėje bendrųjų rėmelių juostoje dažniausiai dedami buvusio (Back), pagrindinio (Home) ir tolesnio puslapio (Next) adresai. Kairiojoje ar dešiniojoje bendrųjų rėmelių juostoje, jei reikia, galima įdėti šiam puslapiui pavaldžių puslapių adresus.

6. Rėmeliai

Naujesnės naršyklės leidžia HTML dokumentus rodyti viename lange, perskirtame rėmeliais. Tinklalapį su rėmeliais galima kurti dviem būdais:

• sukuriami atskiri tinklalapio puslapiai, kurie po to įkeliami į kuriamo tinklalapio rėmelius;

• pasirenkama tinklalapio padalinimo į rėmelius forma ir kiekvienam rėmeliui sukuriami nauji puslapiai.

Nors programa FrontPage leidžia padalinti tinklalapį naudojant 10 skirtingų rėmelių šablonų, nereikia
puslapių rėmeliais perkrauti. Juo labiau, kad senesnės naršyklės gali tinklalapio su rėmeliais ir visai nerodyti. Žinoma, tokiu kritiniu atveju reikia sukurti papildomą – atsarginį puslapį be rėmelių, kuris automatiškai bus rodomas vietoje puslapio su rėmeliais.

6.1. Rėmelių sukūrimas.

Rėmeliai į tinklalapį įterpiami naudojantis šablonais, kuriuos galima rasti, atlikus komandas File – New – Page ir lange New pasirinkus kortelę Frame Pages. Šablonas siūlo ne tik lango padalijimo būdą, bet ir nurodo, kurioje iš dalių reiktų dėti turinį, kurioje – kitą informaciją. Pažymėjus bet kurį šabloną, lango New dešiniajame apatiniame kampe atsiranda tinklalapio padalinimo į rėmelius vaizdas.

Pasirinkus šabloną, ir paspaudus mygtuką OK, kiekvienoje rėmelių dalyje atsiranda po du mygtukus: Set Initial Page… ir New Page. Pirmasis naudijamas, jei puslapis, kuris bus demonstruojamas toje dalyje, jau sukurtas. Tuo atveju, pirmą kartą paspaudus šį mygtuką, atsivėrusiame dialogo lange tereiks nurodyti to tinklalapio failo vardą. Mygtuką New Page naudojame, kai pagrindinis puslapis dar nesukurtas. Paspaudus šį mygtuką patenkama į tuščią puslapį to rėmelio ribose. Puslapis kuriamas pagal bendras taisykles. Reiktų stengtis, kad parenkamo dokumento prasmė sutaptų su aprašytąja šablone, t.y., turinys būtų rėmelyje Contents, viršutinė antraštė ar reklaminis skydelis – Header ar Banner ir pan.

6.2. Tinklalapis skaitytojams, kurių naršyklė nesupranta rėmelių.

Tinklalapio su rėmeliais lango apatinėje dalyje yra dvi papildomos peržiūros kortelės: Frames Page HTML ir No Frames. Kortelėje Frames Page HTML atskirai matomos tik pasirijnkto rėmelio turinio HTML komandos. Įėjus į kortelę No Frames, matomas tinklalapis, kurį automatiškai rodo naršyklės, nesuprantančios rėmelių. Jame bus matomas tekstas: „This page uses frames, but your browser doesn‘t support them“. Jei norite, kad matytųsi ne šis tekstas, o pasirinkto tinklalapioinformacija, vietoje šio teksto įkelkite ar sukurkite papildomą tinklalapį, artimą savo turiniu, tik sukurtą be rėmelių. Tada puslapio svečiai matys supaprastintą, bet informatyvų vaizdą.

6.3. Rėmelio panaikinimas arba įterpimas.

Kiekvieną rėmeliu atskirtą lango dalį galima padalintim dar į dvi dalis – eilutes arba stulpelius komandomis Frames – Split Frame. Rėmelis pašalinamas komandomis Frames – Delete Frame. Žinoma, pelės žymiklis turi būti dalinamame arba šalinamame rėmelyje.

6.4. Rėmelių savybių keitimas.

Rėmelio savybės keičiamos komandomis Frames – Frame Properties, arba spustelėjus dešinįjį pelės klavišą rėmelio viduje ir atsiradusiame meniu pasirinkus komandą Frame Properties. Laukelyje Name rašomas rėmelyje esančios lango dalies vardas. Laukelyje Initial page rašomas arba pasirenkamas (Browse) pradinio dokumento vardas. Jei šis dokumentas yra tame pačiame kataloge, minėtame laukelyje matomas jo vardas. Atlikus komandą Save, šis užrašas paverčiamas nuoroda.

Laukelyje Frame size galima nurodyti vertikalaus(Width) ar horizontalaus (Height) rėmelio dydį taškais (Pixels), lango dydžio procentais (Percent) arba santykinai (Relative). Rėmeliu apriboto lango dydį taip pat galima keisti ir tempiant rėmelius pele. Srities Margins laukeliuose nurodomas atstumas nuo rėmelio iki teksto: Width – horizontalus, Height – vertikalus. Pažymėjus jungiklį Resizable in Browser bus galima pele keisti rėmelių dydį skaitant puslapį naršyklėje, Show schollbars – bus nustatomas vartymo juostos atsiradimas: If Needed – juosta atsiras automatiškai, jei dokumento vaizdas netilps jam skirtame rėmelyje, Never – neatsiras niekada, Always – bus matoma visada. Paspaudus mygtuką Frames page, atsivėrusio lango kortelėje Frames galima nustatyti rėmelius skiriančių linijų storį (Frame spacing) bei nurodyti, ar rėmelių linijos matomos (Show borders).

6.5. Rėmelio, kuriame atveriamas naujas tinklalapis, parinkimas

Nuorodų kūrimo langew Create Hyperlink paspaudžiamas mygtukas Change target frame. Naujo lango Target frame sąraše Common targets galima išsirinkti naujo puslapio atvėrimo būdą: Same frame – tame pačiame rėmelyje, kuriame buvo nuoroda; Whole page – uždengs visą langą; New Window – naujame lange; Parent frame – aukštesnio lygio rėmelyje. Įjungus žymą Set as page default, norimas pasirinkimas bus automatiškai taikomas visoms tinklalapio nuorodoms.

7. Formos

Sukurti formą galima trimis būdais: pasitelkus formų meistrą (Form Page Wizard), pagal formos tinklalapio šabloną arba sukurti formą nuo pradžių. Kai forma kuriama pasitelkus formų meistrą, FrontPage programa pateikia klausimus, norėdama sužinoti, kas turėtų būti joje. Keigu naudojamas šablonas, FrontPage programa tiesiog sukuria tam tikro dizaino formą, kurią galima redaguoti. Jeigu forma kuriama iš pradžių, pirmiausia reikia sukurti naują tinklalapį ir kį įterpti formą. FrontPage programa iš karto įtraukia mygtukus: Submit Form (atiduoti formą) bei Reset Form (išvalyti formą). Telieka įterpti formos laukelius bei tekstą.

7.1. Forma ir jos laukelių tipai

Forma ir jos laukelių tipai Pastabos

Form (forma) Įterpia į tinklalapį formą.

One-line Text Box (vienos eilutės teksto laukelis) Įterpia į formą vienos eilutės teksto laukelį.

Scrolling Text Box
teksto laukelis) Įterpia į formą praplečiamą teksto laukelį, kuriame galima rašyti teksto kiek tik norima.

Check box (žymos langelis) Įterpia į formą žymos langelį. Galite pažymėti keletą langelių ir pasirinkti nurodytus variantus.

Radio button (mygtukas- jungiklis) Įterpia į formą mygtuką – jungiklį. Galima nuspausti tik vieną mygtuką – jungiklį.

Drop-down menu (išsikleidžiantis meniu) Įterpia į formą išsiskleidžiantį meniu, šiek tiek primenantį mygtukų – jungiklių grupę. Galima pažymėti vieną iš grupėje pateiktų alternatyvų.

Push button (mygtukas) Įterpia į formą mygtuką. Jie yra reikalingi, kai reikia atlikti kokią nors užduotį juos nuspaudus. Jie nebūtini, nes sukūrus formą FrontPage automatiškai įterpia Submit Form ir Reset Form mygtukus.

Picture (paveikslėlis) Įterpia į formą paveikslėlį. Paveikslėlį galima naudoti kaip mygtuką.

Label (etiketė) Įterpia formos elemento etiketę, skirtą elemento paaiškinimui.

7.2. Formos ir jos laukelių įterpimas

Forma ir jos laukeliai įterpiami įvykdžius komandų seką Insert – Form ir pasirinkus formą ar kitą reikalingą laukelį.

7.3. Formos laukelių savybių keitimas

Formos laukelių savybės keičiamos spragtelėjus ją dešiniuoju pelės klavišu ir kontekstiniame meniu pasirinkus komandą Form Field Properties.

Formos laukelių pagrindinės savybės:

• Name (vardas) – vardas, kuriuo identifikuojamas objektas (negalima naudoti lietuviškų raidžių bei specialių simbolių);

• Value/label arba Initial value – reikšmė arba tekstas, priskiriamas objektui;

• Button type – mygtuko tipas Normal (normalus), Submit (atiduoti formą) ir Reset (išvalyti formą)

• With in Characters – lauko plotis, matuojamas simboliais;

• Number of lines – matomų eilučių kiekis;

• Style – formos ir laukelių stiliaus nustatymas;

• Allow multiple selections – leisti vienu metu išsirinkti kelis sąrašo elementus;

• Tab order – skaičius (1-999), nurodantis laukelio numerį, kai formoje judama TAB klavišo paspaudimu;

• Initial state- pradinė būsena: įjungtas (checked), išjungtas (not checked).

7.4. Išsiskleidžiančio meniu punktų sudarymas

Išsiskleidžiančio meniu punktai papildomi dialogo lange Drop – Down meniu Properties spaudžiant mygtuką Add ir įtraukiant reikalingą punktą. Naudojant mygtukus Modify, Remove, Move up, Move down galima atitinkamai meniu punktus koreguoti, išmesti bei keisti jų išdėstymo tvarką, perstumiant į viršų arba apačią.

7.5. Formos laukelio ištrynimas

Bet kuris formos laukelis ištrinamas paspaudus mygtuką Delete, kai šis laukelis pažymėtas.

7.6. Formos elemento etiketės (Label) įterpimas

Pažymimi užrašas be formos elementas ir atliekama komandų seka Insert – Form – Label.

7.7. Apribojimų įvedamai informacijai nustatymas

Formos savybių lange spragtelėjus mygtuką Validate, atsiveria specialus langas:

• Display name – vardas arba tekstas, kuris atsiranda klaidos pranešimo lange;

• Data type –įvedamų duomenų tipas:

o No constraints – bet kokio tipo duomenys ( be apribojimų);

o Text – lotyniško alfabeto raidės, skaitmenys, tabuliatoriai;

o Integer – skaičiai be dešimtainio taško. Laidžiama vesti „,“ bei „-„;

o Number – skaičiai su dešimtainiu tašku;

• Text format – nurodomi galimi tekstinio tipo simboliai:

o Letters – lotyniškos raidės;

o Digits – skaitmenys;

o Whitespace – tarpas bei tabukiatorius;

o Other – kiti simboliai. Norint naudoti lietuviškas raides, jas visas būtina čia išvardinti;

• Numeric format – dešimtainio skaičiaus formatas:

o Decimal – simbolis, skiriantis sveikąją dalį ir trupmeninę;

o Grouping – grupavimo simbolis;

• Data length – duomenų ilgis:

o Required – būtinas langelio užpildymas;

o Min length, Max length – mažiausias bei didžiausias vedamų simbolių kiekis;

• Data value – nurodomi įvedamų duomenų kriterijai;

• Disallow first choice – draudžiamas pirmo sąrašo elemento išrinkimas.

7.8. Pagrindinės formos savybės

Formos savybės keičiamos spragtelėjus ją dešiniuoju pelės klavišu ir kontekstiniame meniu pasirinkus komandą Form Properties:

• Where to store results – išsirenkamas gaunamų duomenų saugojio variantas:

o File name – nurodyti failą;

o E-mail address – nusiųsti į nurodytą elektroninio pašto dežutę;

o Sent to database – patalpinti duomenų bazėje;

o Sent to other – perduoti tolimesniam papildomam apdorojimui;

• Target frame – nurodoma, kokio tipo rėmelyje forma turi būti atvaizduota;

• Options – atveriams duomenų saugojimo charakteristikų nustatymo langas. Jo struktūra priklauso nuo to, kur duomenis saugosime:

o Options for saving results of form – saugant duomenis faile arba siunčiant elektroniniu paštu:

 File results – šioje kortelėje nurodomas failo vardas bei tipas, nustatoma, ar reikia įrašyti jame formos laukų pavadinimus (Include field names). Įjungus Latest results at end, naujai gauti duomenys talpinami failo gale. Taip pat, galima nurodyti ir antrą failą dauomenų saugojimui;

 E-mail results – leidžiama keisti prieš tai nurodytą pašto adresą; išsirinkti persiunčiamų duomenų formatą; nurodyti, ar turi būti įtraukti į pranešimą laukų vardai (Include field names); įvesti pranešimo temą (Subject line) bei adresą
siuntimui (Reply-to line);

 Confirmation page – nurodomas patvirtinimo puslapio URL adresas (URL of confirmation page) bei klaidų tikrinimo puslapio adresas (URL of validation failure page). Patvirtinimo puslapis automatiškai atveriamas, kai duomenys suvesti teisingai. Klaidų tikrinimo puslapį suformuoja serveris;

 Saved fields – galima keisti persiunčiamų laukų sąrašą (From fields to save), o taip pat įsivesti papildomus laukus: datą, laiką, vartotojo kompiuterio, iš kurio perduoti duomenys, vardą (Remote computer name); naudojamos naršyklės tipą (Browser type); vartotojo vardą;

o Options for saving results to database – saugant duomenis į duomenų bazę:

 Database results – šioje kortelėje išsirenkamas ryšys su jau turima duomenų baze (Database connection to use); galima suformuoti naują ryšį (Add connection); sukurit naują duomenų bazę (Create Database). Naujai sukurtoje bazėje bus nauja viena lentelė Results. Joje automatiškai patalpinami visi formos laukai bei papildomi laukai, kurie surašyti kortelėje Additional fields. Laukelyje Table to hold form results išsirenkama duomenų bazės lentelė,kurioje bus talpinami gaunami rezultatai. Taip at galima nurodyti patvirtinimo puslapio (URL of confirmation page) bei klaidų puslapio (URL of error page) adresus.

 Saved fields – galima keisti persiunčiamų laukų sąrašą, jame nurodant, kokį formos lauką kokiame duomenų bazės lauke saugoti.

 Additional fields- papildomų laukų sąrašas.

7.9. Formos duomenų nusiuntimas į tekstinį failą

Tai atliekama dialogo lango Form Properties laukelyje File name įrašius tekstinio failo vardą, paspaudus mygtuką Options ir atsivėrusiame dialogo langelio Options for Saving Results of Form laukelio File Format sąraše pasirinkus punktą Formatted Text.

7.10. Formos duomenų nusuntimas į Excel failą.

Tai atliekama taip at, kaip ir dirbant su tekstiniu failu, tik užrašomas Excel failo vardas, o File Format sąraše išsirenkamas punktas Text database using tab as a separator.

7.11. Formos duomenų nusiuntimas į elektroninio pašto dėžutę

Dialogo lango Form Properties laukelyje Sent to E- mail address įrašius elektroninio pašto adresą, duomenis galima nusiųsti į elektroninio pašto dėžutę.

Duomenys taip pat bus nusiųsti į tekstinį failą, jeigu laukelyje File name bus įrašytas failo vardas.

7.12. Access duomenų bazės importavimas

Vykdoma komanda File – Import –Add file. Išsirinkus turimą bazę ir pradėjus importavimą, atsiveria langas, kuriame prašoma užrašyti šios bazės vardą, kuriuo ji bus saugoma svetainėje. Svetainėje duomenų bazes patartina saugoti specialiame kataloge fpdb, kad jos tiesiogiai nebūtų prieinamos interneto vartotojams. Jei vykdant įkėlimą tokio katalogo nėra, jis bus sukurtas automatiškai po atitinkamos užklausos.

7.13. Naujos duomenų bazės, skirtos formos laukų saugojimui, sukūrimas svetainėje

Formoje kontekstiniame meniu pasirenkama komanda Form Properties. Atsivėrusiamne tokio pat pavadinimo lange išsirenkama žyma Sent to database ir paspaudžiamas mygtukas Options. Kortelėje Database results paspaudžiamas mygtukas Create database. Kataloge fpdb sukuriama nauja duomenų bazė, kurioje yra viena lentelė Results. Joje sukuriami laukai, atitinkantys visus formos laukus. Taip pat įtraukiami ir papildomoje kortelėje Additional fields nurodyti laukai.

7.14. Formos kūrimas panaudojant formų meistrą

Įvykdoma komanda File – New. Kortelėje General išsirenkama Form page Wizard.

1. Atsiveria pirmasis dialogo langas, kuriame išvardinta, kokio tipo formą galima sukurti.

2. Antrame lange galima įvesti naujus klausimus (paspaudud mygtuką Add) arba koreguoti turimus (naudojant Modify arba Remove mygtukus).

3. Paspaudus mygtuką Add, naujame (trečiame) lange įrašomas norimas klausimas bei išsirenkamas atitinkamo laukų rinkinio pavadinimas.

4. Šio žingsnio metu ketvirtame lange išsirenkami laukai, kurie bus įvesti į formą.

5. Trečias bei ketvirtas žingsniai kartojami tol, kol visi norimi klausimai įtraukiami į sarašą. Kai sąrašas pilnas, trečiame lange nespaudžiamas mygtukas Add, o paspaudus mygtuką Next, pereinama į 6 žingsnį.

6. Penktame lange nustatomas formos vaizdas ekrane.

7. Nurodoma, kokiame faile bus saugomi formoje surašyti duomenys.

8. Baigiamas formos kūrimas.

Pastaba : baigus darbą su formos meistru, gautoje formoje reikia atlikti koregavimus: išversti angliškus sakinius, pakeisti formos laukų vardus, formos laukams įvesti aptibojimus, jei reikia, pasirinkti kitą duomenų saugojimo būdą.

7.15. Duomenų bazės įrašų įterpimas į tinklalapį

Tam naudojamas duomenų bazės rezultatų meistras Database results Wizard. Jis iškviečiamas meniu komandomis Insert – Database – Results. Tolimesni veiksmai:

1. Išsirenkamas anksčiau sugormuotas ryšys su reikiama duomenų baze. Tai buvo galima atlikti anksčiau: siunčiant formos rezultatus į duomenų bazę arba įvykdžius komnandą Tools- Web settings – Database Add. Jei tokio ryšio dar nėra, jis gali būti naujai suformuotas.

2. Išsirenkama bazės lentelė, iš kurios bus imami įrašai. Panaudojant SQL, galima suformuoti ir užklausą.

3. Išsirenkami laukai, kurie bus patalpinti tinklalapyje. Paspaudus mygtuką More options, naujame lange galima: pasirinkti filtrą (Criteria); įvesti įrašų rūšiavimą (Ordering); nurodyti maksimalų išvedamų įrašų kiekį (Limit number of returned records to); užrašyti pranešimą, jei norimų įrašų nerata (Message to display if no records are returned).

4. Pasirenkamas duomenų išvedimo būdas: lentelė, sąrašas arba atsiveriantis sąrašas.

5. Nurodoma, ar reikia grupuoti išvedamus įrašus.

Duomenų bazės rezultatų meistrui baigus darbą, tinklalapyje atsiranda rezultatų pateikimo vaizdas.Naudota literatūra:

1. Tinklo svetainių projektavimas Ms FrontPage aplinkoje, V.KERŠIENĖ,R.MISEVIČIENĖ, K.SIMONAVIČIUS, R.STURIENĖ, Kaunas,2003