Vytauto Didžiojo Universitetas
Informatikos fakultetas
Referatas
„Dinaminiai internetinių puslapių
konstravimo principai“
Darbą atliko: Andrius Kalesnikas
IF040116
Kaunas
2006
Turinys
TURINYS 2
ĮVADAS 3
HTML 3
HTML KŪRIMO BŪDAI 4
XML 5
XML KODO PAVYZDYS 5
DINAMINIS HTML 6
DINAMINIŲ PUSLAPIŲ KŪRIMAS 7
DHTML IR JAVASCRIPT PAVYZDYS 8
JAVASCRIPT KALBA 8
PAGRINDINIAI JAVASCRIPT ELEMENTAI 9
BAZINIAI ŽODŽIAI IR SIMBOLIAI 9
PHP 10
PHP KODO PAVYZDYS 11
ASP 11
IŠVADOS 12
LITERATŪRA 13
Įvadas
Bendrąja prasme internetas (iš anglų Interconnected Networks, sutr. Internet) – tai kompiuterinis tinklas, jungiantis kelis tinklus, tačiau dabar internetas, visų pirma, suprantamas kaip tarptautinė, viešai prieinama tarpusavyje sujungtų kompiuterių visuma, naudojanti TCP/IP protokolą.
Žiniatinklio (Worl Wide Web) pasaulis per pastaruosius 10 metų kardinaliai pakeitė mūsų pasaulį. Tai pripažino netgi garsioji Didžiosios Britanijos ekspremjere Margaret Thatcher savo knygoje „Statecraft: Strategies for a changing world“.
Internetas yra viena populiariausių ir sparčiausiai plėtojamų praktinio kompiuterių panaudojimo sričių, kuri atveria neribotas informacijos paieškos, savišvietos, bendravimo, ir naujų veiklos rūšių paieškos galimybes. Elektroninis paštas, pokalbiai internete, informacijos paieška, elektroninės bankininkystės, internetinių žaidimų ir kitos per internetą teikiamos paslaugos jau seniai tapo daugelio mūsų kasdieninės veiklos neatskiriama dalis ir dažnas nelabai beįsivaizduoja savo gyvenimo be jų. Tačiau šiandien tokių paslaugų daugumai interneto vartotojų nebepakanka. Pageidaujama ne tiktai naudotis internete esančiais duomenimis, bet ir patiems pateikti savo turimą informaciją, panaudoti interneto paslaugas savo versle.
WWW dokumentas – tai specializuota kalba parašytas tekstinis dokumentas. Informacija internete tvarkoma panaudojant kliento – serverio principą. Jame specia¬liomis instrukcijomis nurodoma, kokį tekstą spausdinti ekrane, kur įterpti grafinį vaizdą, nurodomi failų su grafine bei kita informacija vardai, pažymimos kitų informacijos šaltinių kompiuterių tinkle nuo¬rodos. WWW kliento programinė įranga, gavusi iš serverio WWW dokumentą, dešifruoja tuos nurodymus ir suformuoja vartotojo ekrane atitinkama vaizdą.
Internetinio tinklalapio tekstas primena progra¬mavimo kalba užrašytą tekstą. Panašiai kaip ir rašant programas, pir¬miausia reikia pagal išdėstytus reikalavimus sukurti būsimo tinklala¬pio projektą. Po to paruošiamas darbo eskizas, kuris realizuojamas konkrečia kalba.
Puslapių kūrimas prasidėjo nuo HTML (Hypertext Markup Language) kalbos realizavimo. Tačiau laikui bėgant nebeužteko vartotojams statinių HTML kūrybos puslapių, tad buvo pradėti konstruoti dinaminiai internetiniai puslapiai. Taip atsirado JAVASCRIPT, ASP, PHP (Personal Home Page) ir kitos internetinių puslapių konstravimo kalbos.
HTML
HTML (Hyper Text Markup Language) – tai statinė WWW puslapių aprašymo kalba, kuria „kalba“ pasaulinio tinklo WWW serveriai ir kurią „supranta“ tinklo naršyklės.
HTML – tai vienas iš SGLM (Structured Generalized Markup Language) kalbos variantų. Pastarasis dokumentų struktūros aprašymo būdas buvo sukurtas dar 1980-1984 metais ir patvirtintas ISO 8779 standartu. SGLM kalba vartojama pav. siekiant standartizuoti didelių tarptautinių organizacijų raštvedybą ir tarpusavio susirašinėjimą.
HTML galima palyginti su šachmatais – lengva išmokti, bet sunku įvaldyti. Bet kuris dizaineris gali sukurti svetainę. Tačiau visai kas kita yra profesionaliai sukurti puslapį, kuris puikiai atrodo ir veikia. Kaip ir Šachmatuose, yra tiek daug taisyklių (gairių), kurias dizaineriui reikia žinoti HTML kode. O tai, kaip tos taisyklės yra pritaikomos, atskiria pradedantįjį dizainerį nuo patyrusio.
Internetinio puslapio standartu tapusi HTML – tai ne programavimo kalba ir ne griežtas dokumento formatas. HTML visų pirma aprašo loginę WWW puslapių struktūrą: dokumentų bei juos sudarančių skyrių ir skirsnių antraštes, pastraipas, iliustracijas, lenteles, nuorodas į kitus dokumentus ar kitokius duomenis ir t.t.
HTML buvo sumanyta kaip grynai loginės struktūros aprašymo kalba, bet greitai paaiškėjo, jog WWW puslapių kūrėjams bei skaitytojams to nepakankama. Dėl to HTML be loginių gali aprašyti ir fizines dokumento savybes kaip antai vartojamo šrifto parametrus, lentelių, iliustracijų bei kitų elementų dydžius ir pan.
HTML kūrimo būdai
Pirmieji WWW puslapiai buvo rašomi paprasčiausiais teksto redaktoriais, bet veikiai atsirado ir specializuotų programų – HTML redaktorių, kurie pastaraisiais metais tobulėjo labai sparčiai.
Šiuolaikines WWW puslapių kūrimui skirtas priemones galima suskirstyti į dvi grupes: tekstines, skirtas tiesioginiam HTML kodo rašymui, bei vizualines, panašias į leidybos ir maketavimo programas. Pastarosios dažnai vadinamos WYSIWYG programomis, kadangi ir redagavimo metu puslapis būna maksimaliai panašus į tą, kurį tinklo naršyklės ekrane matys tinklalapio lankytojai.
HTML rašymo būdai apsprendžia dvi pagrindines HTML redaktorių rūšis: tekstinius bei vizualinius (WYSIWYG).
Tekstiniai redaktoriai
pažįsta daugelį standartinių HTML komandų (tags) ir automatiškai įterpia jas nurodytoje HTML teksto vietoje. Rezultatą galima pamatyti, išsikvietus įprastą tinklo naršyklę. Šiuo atveju iš pat pradžių reikia žinoti HTML kalbą ir turėti pakankamai lakią vaizduotę
Naujosios WWW puslapių kūrimo programos stengiasi išvengti minėtų trūkumų: WYSIWYG redaktoriai siekia suteikti autoriams vis daugiau lankstumo ir kūrybinės laisvės o tekstiniai redaktoriai įgyja daugiau darbą palengvinančių ir automatizuojančių funkcijų. Kai kurių HTML redaktorių nebegalima vienareikšmiškai priskirti nei prie vienos, nei prie kitos kategorijos, nes jie turi ir vizualinių, ir tekstinių HTML rašymo priemonių.
Kiekviename HTML parašytame dokumente privalomos šios žymės:
– visą dokumentą aprėpianti žymė
– meta informaciją (pavadinimą, koduotę ir pan.) gaubiantis elementas
Rašomas referatas
Daugelis HTML gairių yra porinės, t. y. susideda iš dviejų dalių, nurodančių gairių galiojimo sritį. Pavyzdžiui, gairės ir naršyklei nurodo, kad visas tarp jų esantis tekstas yra dokumento turinys. Gairės ir nurodo, kad visas turinys, esantis tarp jų, yra informacija apie patį dokumentą. Gairė su pasvyruoju brūkšniu / – tai uždarančioji, gairė, po kurios baigiasi pirmosios jos porininkės galiojimas.
HTML gaires galima rašyti tiek viršutiniu, tiek apatiniu registru. Pavyzdžiui, nėra skirtumo, ar gairės rašomos štai taip: … , ar taip: … . Abi šios gairės bus traktuojamos vienodai. Dar vienas labai svarbus dalykas tas, kad HTML tekste yra ignoruojami papildomi tarpai, tabuliacijos simboliai ir perkėlimas į naują eilutę. Šios taisyklės išimtis – kai vartojamos specialios ir gairės.