Dinaminės interneto svetainės
5 (100%) 1 vote

Dinaminės interneto svetainės

TURINYS

ĮVADAS……………3

1. INTERNETO TINKLAPIŲ ARCHITEKTŪROS YPATUMAI……………5

1.1TINKLAPIAI……………5

1.2PUSLAPIAI……………7

1.3KLIENTO IR SERVERIO SKRIPTAI……………7

1.4FORMOS…………..7

1.5 RĖMELIAI…………..8

1.6 TINKLAPIŲ TURINIO DINAMIŠKUMAS…………..8

2. TURINIO VALDYMO SISTEMOS…………11

2.1 „SMART WEB“ – INFORMACIJOS VALDYMO SISTEMA…………12

2.2 ALGOSITE – TURINIO VALDYMO SISTEMA…………13

LITERATŪRA…………15

ĮVADAS

Internetiniai tinklapiai yra vis labiau pritaikoma ir populiarėjanti architektūra įvairiems programiniams uždaviniams. Privalumai – įvairiarūšės kliento platformos, minimalios kliento resursų sąnaudos, galimybė operuoti labai paskirstytose sitemose, tiek įmonės, tiek ir visame internete.

Nesustabdomas interneto plėtimasis ir jo komercinės galimybės tuo pačiu stiprina tinklapių skaičių bei kokybę, tuo labiau ankstyva tokių pritaikymų sėkmė komercinei visuomenei davė stimulą visose srityse prieiti prie tinklinės architektūros. Savaime suprantama, kad tinklapiai tampa vis sudėtingesni ir juos valdyti vis sunkiau.

Labai spartus interneto komercinių pritaikymo galimybių plėtimasis tuo pačiu skatina ir tinklapių skaičiaus augimą bei gerina jų kokybę. Savaime suprantama, kad tinklapiai tampa vis sudėtingesni ir juos valdyti vis sunkiau. Tokia sparti plėtra turi neigiamų pasėkmių – viena iš jų ta, kad įvairios šiuolaikinės darbo aplinkos leidžia labai paprasatai sukurti taikomuosius projektus internete, neatlikus rimtesnes analizės ir projektavimo. Bet kokia netriviali sistema turi būti suprojektuota ir sumodeliuota, deja šiuo metu tinklapių modeliavimas tik skinasi kelią ir pagrindinė to priežastis – kol kas tik sukuriamos modeliavimo technologijos, kurios vis dar plėtojamos. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į sąsajos dizainą. Tačiau norint sukurti informacijos sistemą internete, reikia išmanyti ne tik garfinio dizaino, bet ir duomenų bazių projektavimo, modeliavimo klausimus. Jei pateikta informacija yra prastai struktūrizuota, atsiranda problemos:

-pasikartojimai, kurie vargina vartotoją;

-prieštaravimai, kurie suteikia vartotojui nepasitikėjimą visa sistema;

-nepilnumas – neveikiančios nuorodos, informacijos nebuvimas jai skirtoje vietoje;

-neaktualumas – organizacijos informacija keičiasi gana greitai, ir jei ji nėra nuolat atnaujinama, tai sukelia vartotojui nepasitikėjimą informacija.

Taip pat aktualios ir informacijos panaudojimo problemos: puslapis turi turėti tikslą, informacija turi būti skirta kokiai nors apibrėžtai vartotojų grupei, navigacijos sistema aiški ir nenukreipianti į nesusijusius puslapius.

Nauja pastarųjų metų programinės įrangos plėtros kryptis, dažnai vadinama e-komercija (elektronine komercija), remiasi interneto naudojimu. E-komercijos sistemos suteikia vartotojams ir prekiautojams tokias galimybes, kaip įvairios finansinės transakcijos, tiekimo grandžių inegracija, dinamiškas informacijos turinys ir pan. – visa tai veikia internete. Šios sistemos privalo turėti patikimas, lanksčias, lengvai plečiamas architektūras, suprojektuotas taip, kad galėtų atlaikyti dideles, sunkiai numatomas apkrovas.

Internetinių tinklapių projektavime reiktų atsižvelgti į šiuos aspektus:

-Grafinio dizaino svarbą. Puslapių vaizdas ir įspūdis, kurį patiria vartotojas yra labai svarbūs veiksniai e-komercijos sėkmei. Efektyvios tinklapio sąsajos kūrimas, be parogramuotojų įtraukia ir rinkotyros, grafikos dizainerių specialistus.

-Neapibrėžti vartotojai, dažnai mažai ar visai neapmokyti kaip elgtis su sistema, nepakantūs prastai sąsajai, mažai spartai. Būtina tenkinti tokius reikalavimus kaip:

– sąsaja turi būti intuityvi, nereikalaujanti apmokymų ir vadovų;

– sistema neturi būti jautri skirtingoms platformoms ir vaizdavimo technologijoms, pvz.: skirtingos naršyklės, tik tekstinis informacijos vaizdavimas;

– sistema turi būti jautri saugumo klausimu, nes ji yra atvira visam pasauliui;

-Vartotojas dažnai neturi informacijos apie tinklapį. Tinklapis turi būti nesunkiai pasiekiamas, randamas per paieškos sistema.

-Sunkiai numatomas apkrovimas, reikalaujantis lankstumo ir plečiamumo.

-Nepriklausoma programinė įranga, nes praktiškai nėra vartotojo kompiuterio konfigūracijos kontrolės.

Tinklapiai turi labai didelį privalumą, palyginti su vietinėmis informacijos sistemomis, – tai jų dinamiška prigimtis. Tinklapiai po išleidimo gali būti nuolat kontroliuojami ir atnaujinami.1. INTERNETO TINKLAPIŲ ARCHITEKTŪROS YPATUMAI

1.1 TINKLAPIAI

Svetainę galima kurti labai skirtingais tikslais, tad ir jų tipai būna skirtingi. Štai keletas jų:

·Statinės svetainės

·Dienoraščiai

·Dinaminės svetainės su turinio valdymo sistema (TVS)

Statinės svetainės – tai tiesiog keletas puslapių, sukurtų HTML kalba, kurie yra patalpinami žiniatinklio serveryje tokie, kokie yra, be dinaminio turinio. Jie ir tvarkomi ne per TVS, o tiesiog redaguojant puslapius HTML redagavimo programa.

Dienoraščiai – tai tam tikras svetainės tipas, skirtas daugiau savo įspūdžiams publikuoti (angl.: WebLog). Paprastai dienoraštis yra dinaminio tipo svetainė – turinį jame talpinti lengva, jį sutvarko TVS mechanizmas. Tai ir yra pagrindinis tokio tipo svetainių reikalavimas – juk rašant žiniatinklio dienoraštį
labai svarbu tai atlikti susitelkiant ties turiniu, o ne techniniais puslapio kūrimo aspektais. Svetainė, kurioje skaitote šį puslapį, yra būtent dienoraščio tipo (nors turi ir daug dinaminės svetainės galimybių).

Dinaminės svetainės – tai didesnės apimties žiniatinklio svetainės, paprastai valdomos per TVS; jų turinį „sukomplektuoja“ ir naršytojui pateikia serveryje veikiančios programos bei scenarijai. Neretai svetainės turinys yra saugomas tiek serveryje esančiose bylose, tiek ir duomenų bazėse. Dinaminių tinklapių būseną, turinį ar duomenis gali keisti klientas, bendraudamas su sistema, naviguodamas joje. Šiame darbe ir nagrinėjami tokie tinklapiai.

Tinklapių bazinė struktūra yra paprasta. Ji susideda iš trijų principinių komponentų:

– serverio,

– tinklinio ryšio,

– vienos ar kelių kliento naršyklių.

Serveris siuntinėja formatizuotus informacijos puslapius klientams, kurie jos prašo. Prašymas atliekamas per atitinkamą ryšio seansą ir naudoja HTTP protokolą.

Tipiškai informacija, kurią teikia tinklapis, yra jau suformuota ir patalpinta bylose. Klientas prašo informacijos, kuri serveryje atrenkama pagal bylos pavadinimą ir kelius, nurodomus kliento. Šios bylos yra terminuoti puslapiai ir reprezentuoja tinklapio turinį.

Tačiau pastaruoju metu, ir norit palaikyti tinklapio dinamiškumą, informacija nebūtinai iš anksto talpinama bylose. Ji gali būti imama iš duomenų bazės ar kokios kitos duomenų saugyklos, formuojama pagal tam tikras instrukcijas, ir visa tai atliekama po gauto prašymo. Esant šiuolaikinėms kompiuterių spartoms klientas nė nepastebi, kad operacijos reikalauja daugiau veiksmų nei paprastas puslapio pasiuntimas. Serveriai naudoja puslapių filtrus tam, kad galėtų atpažinti ir atitinkamai interpretuoti vadinamuosius skriptus puslapiuose, kurie ir vykdo operacijas.

Tokie tinklapiai suteikia didelių privalumų puslapių kūrėjams. Jie leidžia visada teikti naujiausia ir įvairiai struktūrizuotą informaciją pagal kliento poreikius. Skriptai gali būti tekstinės ar dvejetainės bylos, interpretuojamos serverio, vienu ar kitu atveju pagal kliento prašymą kreipiamasi į vieną skriptą, kuris gali naudoti visus serverio resursus – duomenų bazes, elektroninį paštą, bylų sistemas ir kt.

Vartotojas sąveikaja su tinklapiu per naršyklę – tai programa dirbanti kliento kompiuteryje. Ji jungiasi prie serverio per tinklą ir prašo informacijos puslapio iš tinklapio. Kai prašymas įvykdomas, ryšys nutraukiamas. Kiekvienam prašymui užmezgamas naujas ryšys su serveriu. Naršyklė žino kaip bendaruti su serveriu (per HTTP) ir kaip pavaizduoti iš serverio gautą informaciją. Esant skirtingų gamintojų naršyklėms, ta pati serverio informacija gali būti vaizduojama kažkiek skirtingai. Dauguma informacijos puslapių turi savyje daug nuorodų į kitus puslapius, dažnai ir kituose serveriuose, su kuriais naršyklė nedelsdama gali užmegsti ryšį.

1.2 PUSLAPIAI

Tai pats funadmentaliausias tinklapio komponentas. Naršyklės prašo puslapių iš serverių, serveriai siunčia informacijos puslapius naršyklėms. Be kliento pastovios bendrosios sąsajos, esančios naršyklėje, prasideda ir specifinės sąsajos detalės, esančios gautame puslapyje.

Dinaminiuose tinklapiuose puslapiai yra paprasti statinių HTML kalba formatuotų puslapių bei skriptų, kurie einamuoju laiku suformuoja is sukuria HTML puslapius, kombinacija. Todėl anksčiau paplitusi nuomonė, kad puslapis – serveryje esanti byla, kuri gavus pareikalavimą siunčiama kliento naršyklei, nėra teisinga. Puslapis gali būti sukurtas serveryje iškart po pareikalavimo gavimo, išsiųstas ir panaikintas. Pastovūs yra tik skriptai, ir formuojantys puslapius.

1.3 KLIENTO IR SERVERIO SKRIPTAI

Svarbu pažymėti, kad ryšys tarp kliento ir serverio egzistuoja tik puslapio pareikalavimo ir gavimo metu. Kai prašymas įvykdomas, ryšys nutraukiamas. Visi veiksmai serverio pusėje vyksta nuo prašymo davimo iki išsiuntimo. Tai apibendrina tinklapių skirtumą nuo įprastų serverio-klineto sistemų, kur ryšys palaikomas visą seansą.

Kada HTML puslapis atverčiamas naršyklėje, jis išnagrinėjamas ir padalinamas į elementus. Esant dinamiškasm HTML, kiekvienas elementas gali būti pavadintas ir gauti ID, kuris gali buti naudojamas klientų skriptų. Tokie elementai įtraukia nuorodas, lenteles, šriftų specifikacijas ir pan.

1.4 FORMOS

Komercijoje naudojami tinklapiai priima ne tik navigacines nuorodas iš klientų. Puslapiuose reikalaujama tekstinės, pasirenkamos, loginės informacijos. Plačiausiai taikomas būdas tokiai informacijai priimti yra HTML formos.

HTML forma yra įvedamų laukų, mygtukų rinkinys, viazduojamas puslapyje. Pagrindiniai įvedimo elementai yra teksto laukelis, teksto sritis, varnelė, pasirinkimo mygtukų grupė, pažymėjimo sąrašai.

Visi įvedimo elementai formoje indentifikuojami vardu arba ID. Kiekviena forma asocijuojasi su veiksmo puslapiu – puslapiu, kuris priims formos informaciją, ir kuriame yra skriptai, apdorojantys ją.

Kai forma užpildoma, klientas siunčia ją atgal serveriui su veiksmo puslapio iškvietimu. Serveris randa puslapį ir vykdo jame esantį kodą su iš formos gautais duomenimis. Skriptas gali prieiti prie visos informacijos, atsiųstos formoje. Tai yra pagrindinis mechanizmas gauti duomenis klineto interneto tinklapiuose.

1.5

RĖMELIAI

Kliento sąsajos galimybės gali būti gerokai padidintos naudojant rėmelius. Jie leidžia naršyklėje matyti kelis tuo pačiu metu atidarytus puslapius, kurie gali sąveikauti tarpusavyje. Naršyklė padalina stačiakampį kliento langą į kelis mažesnius stačiakampius. Kiekvienas puslapis gali specifikuoti savo rėmų sistemą, ir kiekviename rėme leidžiama specifikuoti žemesnio lygio rėmų sistemą.

1.6 TINKLAPIŲ TURINIO DINAMIŠKUMAS

Didelių informacijos kiekių palaikyti ir pastoviai atnaujinti internete praktiškai neįmanoma, naudojant įprastas interneto puslapių programavimo priemones, o tai ypač svarbu elektroninėje komercijoje. Šiam tikslui reikalingos naujos programavimo technologijos, leidžiančios susieti tinklo programavimo kalbas su įvairiomis duomenų bazėmis, tiek įprastomis, tiek specialiai pritaikytomis duomenų tiekimui į internetą. Kaip ir visur, internete duomenų bazės leidžia dinamišką informacijos saugojimą, t.y. klientai gali gauti naujausius ir patikimus duomenis, atlikinėti su jais pačias įvairiausias operacijas, kas garantuoja klientų pasitikėjimą ir lankomumą.

Šiuo metu greitai auga įvairių komercinių duomenų bazių pritaikomumas interneto poreikiams, atsiranda vis naujų priemonių duomenų bazių ir WWW sąryšiams aprašyti. Čia ir galima išskirti dvi vystymosi kryptis – egzistuojančių duomenų bazių naujų versijų kūrimas su pritaikomumu internetui, bei specialių programų įdiegimas, kurios gali būti leidžiamos iš WWW psulapio ir turi sąsaja su duomenų baze, įdiegta personalinaime kompiuteryje. Antrosios krypties privalumai yra tokie, kad:

-galimas įvairiapusis interneto puslapio dizainas;

-egzistuojanti duomenų bazė nereikalauja jokių pertvarkymų ar papildomos programinės įrangos įsigyjimo.

Tai savaime užtikrina nepriklausomumą nuo platformos ir naudojimo vietos – viskas ko vartotojui reikės – tai interneto naršyklė.

Šios diagramos rodo informacijos srautus tarp programų, kurios įgyvendina WWW/duomenų bazių ryšį.

Kiekvienas lygis viduje yra pakankamai sudėtingas, tačiau jis paslepia detales nuo kitų lygių, su kuriais, aukštesniais ar žemesniais programiniu atžvilgiu, bendrauja pagal tam tikrus standartizuotus protokolus. Būtent tai ir leidžia vartotojui naudotis duomenų bazių paslaugomis internete neturint ypatingų programinių primonių, tik WWW naršyklę.

Egzistuoja ir platesnės galimybės – vienas interneto puslapis gali rinkti informaciją iš kelių duomenų bazių, nutolusių ir lokalių. Vartotojui neturi būti svarbu, kiek sistemų bandys tenkinti jo užklausą ar žinoti, kur ta informacija sukaupta. Duomenų bazių saugumo priemonės nors būtinos, internete neturi būti perteklinės.

WWW/duomenų bazės sąveikos metu veikia iškart kelios “bendraujančios” programos, vykdančios pateiktą uždavinį. Nutolusi naršyklė yra klientas HTTP serveriui, o CGI (common gateway interface) skriptas, paleistas HTTP serverio, yra kaip klientas duomenų bazės serveriui. HTTP protokolai neturi būsenos – naršyklė prisijungia prie serverio, pasiunčia užklausą ir laukia atsakymo. Kai serveris išsiunčia atsakymą, ryšys uždaromas. Todėl “kliento būsenos” sąvoka serveryje neegzistuoja ir nėra saugoma, ir tai yra daroma pačioje kliento sistemoje. Po nuorodomis gali būti paslėpta informacija CGI skriptai, kuris pagal ta informaciją suformuos užklausą duomenų bazės peržiūrai.

Atnaujinant, redaguojant duomenų bazes naudojantis CGI sąsaja galimos rimtos problemos, jei vienas vartotojas turi priėjimą prie bazės. Galimas konfliktas, kai du vartotojai redaguoja tą patį įrašą, ir kartu bando jį išsaugoti. Įprastose duomenų bazėse kiekvienas vartotojas palaiko aktyvų ryšį su baze, turi tam prisijungimui būdingą būsenos informaciją. Jei vienas vartotojas redaguoja įrašą, serveris gali įrašą laikyti “užrakintą”, kol jis nebus išsaugotas arba redagavimas nutrauktas. HTTP serveris nepalaiko būsenų, “pamiršta” vartotoją įvykdęs užduotį todėl nėra įrašų “užrakinimo” galimybės. Šiai problemai spręsti paprastas būdas būtų dėti “laiko štampo” lauką įrašuose, kuris atnaujinamas kiekvieną kartą redaguojant įrašą ir CGI programa galėtų aptikti konfliktuojančius pakeitimus.

Dar vienas trūkumas interneto puslapyje įdiegiant duomenų bazes sąsają yra įvedamų laukų HTML formose momentinio patikrinimo nebuvimas. Lokaliose duomenų bazėse bandant įvesti pvz:. raidę telefonui skirtame laukelyje, bus iškart perspėta arba neleidžiama įrašyti neleistinų simbolių. Tuo tarpu HTML formoje visi įvesti formos laukai perduodami iškart, paprastai nuspaudus mygtuką, ir klaida pastebima jau nusiuntus duomenis. Šią problemą leidžia išspręsti Java bei JavaScript kalbų priemonėmis.

2. TURINIO VALDYMO SISTEMOS

Interneto svetainės duomenis laikant serverio duomenų bazėje išlaikyti ir prižiūrėti svetainę gali netgi firmos darbuotojas, neturintis specialių žinių. Šiuo metu Lietuvoje siūlomos turinio valdymo sistemos:

„EasyWeb”

„SMART WEB”

„ALGOSITE”

„EP CMS“

Norint susikurti ar modernizuoti interneto svetainę ir joje įdiegti turinio valdymo sistemą, patartina pasirinkti žinomos bendrovės siūlomą produktą, orientuotis į kainos ir kokybės santykį,

palyginti kelių sistemų galimybes ir
Reikėtų atkreipti dėmesį ar išsirinkta sistema leidžia atlikti šias administravimo funkcijas:

§Patiems pertvarkyti svetainės struktūrą: sukurti naujus puslapius, juos trinti bei keisti jų vietą struktūros medyje; sukurti naujus straipsnius, juos trinti bei keisti jų atvaizdavimo vietą puslapyje.

§Redaguoti, papildyti, ištrinti informaciją (tekstus, straipsnius, aprašymus).

§Naudotis būtiniausiais tekstų redaktoriaus įrankiais (keisti teksto charakteristikas: bold, italic, underline, spalvos ir kt.).

§Įvairius MS Office aplinkoje parengtus tekstinius dokumentus patalpinti interneto svetainėje kopijavimo-įkėlimo funkcijos pagalba.

§Papildyti tekstus grafiniais objektais, failais, nuorodomis, lentelėmis.

§Pelės pagalba perkelti informacinius objektus į kitą puslapio vietą bei rūšiuoti juos reikiama tvarka.

§Nustatyti informacijos skelbimo terminus.

§Suteikti vartotojams konkrečių svetainės sričių administravimo teises.

§Aktyvuoti automatinį dokumentų paruošimą spausdinimo ar siuntimo versijai.

§Administruoti naujienų sritis bei archyvą.

§Kaupti statistinius duomenis (apie vartotojus administravimo veiksmus, lankomumą).

§Savarankiškai suformuoti reikiamą užklausos formą.

§Administruoti svetainę, kai ji kuriama keliomis kalbomis.

§Administruoti kelias korporacines svetaines.

Nereikėtų pamiršti pasidomėti ar reikalinga ir kokia papildoma programinė įranga: ar svetainės administravimas atliekamas per Interneto naršyklę ir ar užtenka standartinio techninio palaikymo.

2.1 „SMART WEB“ – INFORMACIJOS VALDYMO SISTEMA

“Smart Web” – tai nauja lanksti duomenų valdymo programa, sukurta panaudojus geriausius šiuolaikinius technologinius sprendimus. Sistema turi visas tradicines turinio valdymo sistemų galimybes bei suteikia nemažai naujų unikalių galimybių verslo informacijos valdymui:

-kontaktų su klientais valdymas;

-dokumentų valdymas;

-projektų valdymas;

-darbuotojų valdymas.

“Smart Web” sistemos architektūra paremta atskirų modulių principu. Naudodajant pagrindinius sisteminius modulius, galima kurti tekstus (svetainės puslapius), redaguoti meniu (tame tarpe – dinaminius HTML), administruoti programos vartotojus, tvarkyti vaizdinę informaciją (paveiksliukus ir nuotraukas), dokumentus (skirtus svetainės lankytojams atsisiųsti) bei visapusiškai keisti sistemos interneto svetainės dizainą. Sistema turi daug papildomų pasirenkamų modulių, skirtų interneto svetainei išvystyti: naujienos, nuorodų katalogas, dienos klausimas, elektroninė parduotuvė (ar tiesiog firmos prekių ir paslaugų katalogas), naujienos elektroniniu paštu, svetainės lankytojų statistika ir daug kitų (iš viso virš 60). Sistema skirta įvairaus profilio interneto projektams: portalams, paprastoms interneto svetainėms, elektroninėms parduotuvėms ar kompanijos vidinę informaciją skelbiantiems tinklapiams. Sistemos administravimas vykdomas lietuvių, anglų bei rusų kalbomis, o taip pat yra galimybė išsiversti sistemą į kitą kalbą. Turinio tekstas bei puslapio išvaizda yra keičiama naudojant WYSIWYG redaktorių, todėl jokių programavimo žinių nereikia. Klaidų aptikimo ir pranešimo mechanizmas leidžia operatyviai pašalinti visus sistemoje aptinkamus nesklandumus. Sistema gali dirbti su SQL šeimos (MySQL, Oracle, MS SQL, DB2) duomenų baze, Apache arba ISS 5.0 Web Server bei PHP palaikymu ant pageidaujamos UNIX šeimos (FreeBSD, Linux ir pan.) arba Windows platformos. Sistemos įdiegimo, papildymo ir atnaujinimo mechanizmas leidžia operatyviai įdiegti visas pageidaujamas naujas galimybes per 2-3 minutes.

Privalumai:“Smart Web”:

-naudojimui užtenka interneto ryšio ir naršyklės;

-turi išsamią ir patogią pagalbą;

-leidžia naudotis lanksčia administratorių valdymo sistema;- nereikalauja kitos brangios programinės įrangos;

-sieja išorinės informacijos (internet) ir vidinės įmonės informacijos (intranet) valdymą;

-sistemos kūrėjai taiko ilgalaikės priežiūros garantiją, nuolat diegia atnaujinimus.

2.2 ALGOSITE – TURINIO VALDYMO SISTEMA

Bazinis svetainės konstravimo modulis užtikrina svetainės navigacijos valdymą, naujų interneto puslapių kūrimą, informacijos atnaujinimą (update), paiešką, puslapių spausdinimo galimybę. Yra realizuotas automatiškai formuojamas interneto svetainės žemėlapis (sitemap), kuriame atvaizduota visa interneto svetainės puslapių hierarchija. Iš šio žemėlapio galima patekti į bet kurį interneto svetainės puslapį. Navigacijos mechanizmas padeda lankytojui nepasiklysti interneto svetainėje, visada matyti, kurioje interneto svetainės vietoje jis yra ir kaip galima grįžti atgal. Šio modulio dėka lengva sukurti meniu, surinkti naują ar nukopijuoti turimą tekstą, taip pat paveikslėlius iš bet kurio tekstinio redaktoriaus ar naršyklės lango. Jums nebūtina išmanyti technologijas ar programavimą, kad galėtumėte lengvai kurti, pildyti ir keisti interneto puslapius – modeliuoti savo interneto svetainę patys. Skirtingų kalbų palaikymo ir administravimo modulis skirtas pasirinkti kalbą, kuria sukurtą interneto puslapį norėsite matyti. Importo ir eksporto mechanizmo pagalba interneto puslapio duomenis galima eksportuoti į MS Word. Eksportuojant, pasirenkama kokius duomenis norima eksportuoti. Teksto originalas yra eksportuojamas į dviejų stulpelių lentelę, kurioje vienas
yra skirtas tekstui originalo kalba, kitas vertimui (verčiant matomi tekstai tiek originalo, tiek verčiama kalba). Pasikeitus duomenims originalo kalba, importuojama ir verčiama tik ta teksto dalis, kuri pasikeitė. Šio mechanizmo pagalba galima palengvinti vertimo procesą, kontroliuoti skirtingų kalbų teksto prasmės vienodumą. Atlikus pakeitimus, naudojant Word dokumento teksto redagavimo priemones, importuojami duomenys į interneto svetainę.

Vartotojų teisių valdymo modulis leidžia kurti vartotojų grupes ir priskirti kiekvienai iš jų teises, jas keisti, apriboti vartotojų veiksmus tam tikrame modulyje (pvz., gali būti apribotos vartotojo teisės matyti vieną iš bazinio konstruktoriaus puslapių, teisė matyti prekių kainininką suteikiama tik partneriams ir pan.). Taip galima susikurti savo ekstraneto tinklą. Registruojant naują vartotoją yra suvedama informacija apie jį ir jis priskiriamas vienai iš vartotojų grupių. Vartotojui suteikiamas slaptažodis, kuris įgalina jį matyti ar tvarkyti tam tikrą informaciją interneto svetainėje. Kiekvienas vartotojas priskiriamas konkrečiai vartotojų grupei ir pagal tai nustatomos jo teisės. Interneto svetainės lankytojai gali patys užsiregistruoti internete kaip fiziniai ar juridiniai asmenys. Registravimo forma yra parametrizuota. Diegimo metu yra parenkama, kokius laukus turėtų užpildyti vartotojas registracijos metu. Kiekvienas užsiregistravęs vartotojas turi savo slaptažodį, kurio pagalba prieina prie jam skirtos informacijos ar gali atlikti tam tikrus veiksmus. Pavyzdžiui, klientas užsakantis prekes visada gali pasižiūrėti, kokia jo užsakymo būsena.Užklausų modulis leidžia interneto svetainės lankytojams siųsti paklausimus. Paklausimas siunčiamas į įmonės paskirto darbuotojo elektroninio pašto dėžutę. Lankytojui tereikia įrašyti informaciją. Įmonės paskirtas darbuotojas gali keisti elektroninio pašto adresą, į kurį bus nukreipiamos užklausos. Taip yra palaikomas atgalinis ryšys su savo partneriais, klientais, sužinoma, kas domina interneto svetainės lankytojus. Naujienų valdymo modulis skirtas greitai ir lengvai paskelbti aktualias įmonės naujienas. Įmonės paskirtas darbuotojas gali pasirinkti, ar naujiena bus matoma, ar ji bus matoma tituliniame interneto puslapyje, ar bus matoma tik “naujienų” interneto puslapyje. Jei suvestos naujienos nenorima publikuoti, indikaciniame lauke pažymima, kad naujiena nematoma.

Privalumai: galimybės:

-sustiprinti aktyvios įmonės įvaizdį. Pavėluotas ar neaktyvus informacijos pateikimas gali sąlygoti interneto svetainės lankytojų nusivylimą, prarastus potencialius klientus. Tai gali sumažinti ne tik svetainės lankomumą, bet ir pakenkti įmonės įvaizdžiui.

-realiai planuoti ir įvertinti investicijas į svetainės plėtrą. Su šia programa visus pakeitimus gali atlikti pats klientas. Nebus papildomų, neprognozuojamų išlaidų norint atnaujinti svetainę.

LITERATŪRA

1.Doc. dr. Dzemydienė Dalė, Naujikienė Ramutė. Informacinės sistemos. Duomenų struktūros ir valdymas: vadovėlis. – Vilnius: Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2004. – 264 p., 28 lentelės, 202 paveikslai.Bibliogr.: p. 261–263.

2.“Elektroninė prekyba“ ir Ko. (Žiūrėta 2005 m. balandžio 28 d.). Priega pagal internetą:

3.Algosite (Žiūrėta 2005 m. balandžio 28 d.). Priega pagal internetą:

4.VšĮ Scriptorium. (Žiūrėta 2005 m. balandžio 29 d.). Priega pagal internetą:

5.„EasyWeb” (Žiūrėta 2005 m. balandžio 29 d.). Priega pagal internetą:

6.Judy Cossel Rice, Paul F. Merrill. Procedures for creating useful Web Sites (Žiūrėta 2005 m. gegužės 1 d.). Priega pagal internetą: