Dinaminės interneto svetainės
5 (100%) 1 vote

Dinaminės interneto svetainės

TURINYS

ĮVADAS……………3

1. INTERNETO TINKLAPIŲ ARCHITEKTŪROS YPATUMAI……………5

1.1TINKLAPIAI……………5

1.2PUSLAPIAI……………7

1.3KLIENTO IR SERVERIO SKRIPTAI……………7

1.4FORMOS…………..7

1.5 RĖMELIAI…………..8

1.6 TINKLAPIŲ TURINIO DINAMIŠKUMAS…………..8

2. TURINIO VALDYMO SISTEMOS…………11

2.1 „SMART WEB“ – INFORMACIJOS VALDYMO SISTEMA…………12

2.2 ALGOSITE – TURINIO VALDYMO SISTEMA…………13

LITERATŪRA…………15

ĮVADAS

Internetiniai tinklapiai yra vis labiau pritaikoma ir populiarėjanti architektūra įvairiems programiniams uždaviniams. Privalumai – įvairiarūšės kliento platformos, minimalios kliento resursų sąnaudos, galimybė operuoti labai paskirstytose sitemose, tiek įmonės, tiek ir visame internete.

Nesustabdomas interneto plėtimasis ir jo komercinės galimybės tuo pačiu stiprina tinklapių skaičių bei kokybę, tuo labiau ankstyva tokių pritaikymų sėkmė komercinei visuomenei davė stimulą visose srityse prieiti prie tinklinės architektūros. Savaime suprantama, kad tinklapiai tampa vis sudėtingesni ir juos valdyti vis sunkiau.

Labai spartus interneto komercinių pritaikymo galimybių plėtimasis tuo pačiu skatina ir tinklapių skaičiaus augimą bei gerina jų kokybę. Savaime suprantama, kad tinklapiai tampa vis sudėtingesni ir juos valdyti vis sunkiau. Tokia sparti plėtra turi neigiamų pasėkmių – viena iš jų ta, kad įvairios šiuolaikinės darbo aplinkos leidžia labai paprasatai sukurti taikomuosius projektus internete, neatlikus rimtesnes analizės ir projektavimo. Bet kokia netriviali sistema turi būti suprojektuota ir sumodeliuota, deja šiuo metu tinklapių modeliavimas tik skinasi kelią ir pagrindinė to priežastis – kol kas tik sukuriamos modeliavimo technologijos, kurios vis dar plėtojamos. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į sąsajos dizainą. Tačiau norint sukurti informacijos sistemą internete, reikia išmanyti ne tik garfinio dizaino, bet ir duomenų bazių projektavimo, modeliavimo klausimus. Jei pateikta informacija yra prastai struktūrizuota, atsiranda problemos:

-pasikartojimai, kurie vargina vartotoją;

-prieštaravimai, kurie suteikia vartotojui nepasitikėjimą visa sistema;

-nepilnumas – neveikiančios nuorodos, informacijos nebuvimas jai skirtoje vietoje;

-neaktualumas – organizacijos informacija keičiasi gana greitai, ir jei ji nėra nuolat atnaujinama, tai sukelia vartotojui nepasitikėjimą informacija.

Taip pat aktualios ir informacijos panaudojimo problemos: puslapis turi turėti tikslą, informacija turi būti skirta kokiai nors apibrėžtai vartotojų grupei, navigacijos sistema aiški ir nenukreipianti į nesusijusius puslapius.

Nauja pastarųjų metų programinės įrangos plėtros kryptis, dažnai vadinama e-komercija (elektronine komercija), remiasi interneto naudojimu. E-komercijos sistemos suteikia vartotojams ir prekiautojams tokias galimybes, kaip įvairios finansinės transakcijos, tiekimo grandžių inegracija, dinamiškas informacijos turinys ir pan. – visa tai veikia internete. Šios sistemos privalo turėti patikimas, lanksčias, lengvai plečiamas architektūras, suprojektuotas taip, kad galėtų atlaikyti dideles, sunkiai numatomas apkrovas.

Internetinių tinklapių projektavime reiktų atsižvelgti į šiuos aspektus:

-Grafinio dizaino svarbą. Puslapių vaizdas ir įspūdis, kurį patiria vartotojas yra labai svarbūs veiksniai e-komercijos sėkmei. Efektyvios tinklapio sąsajos kūrimas, be parogramuotojų įtraukia ir rinkotyros, grafikos dizainerių specialistus.

-Neapibrėžti vartotojai, dažnai mažai ar visai neapmokyti kaip elgtis su sistema, nepakantūs prastai sąsajai, mažai spartai. Būtina tenkinti tokius reikalavimus kaip:

– sąsaja turi būti intuityvi, nereikalaujanti apmokymų ir vadovų;

– sistema neturi būti jautri skirtingoms platformoms ir vaizdavimo technologijoms, pvz.: skirtingos naršyklės, tik tekstinis informacijos vaizdavimas;

– sistema turi būti jautri saugumo klausimu, nes ji yra atvira visam pasauliui;

-Vartotojas dažnai neturi informacijos apie tinklapį. Tinklapis turi būti nesunkiai pasiekiamas, randamas per paieškos sistema.

-Sunkiai numatomas apkrovimas, reikalaujantis lankstumo ir plečiamumo.

-Nepriklausoma programinė įranga, nes praktiškai nėra vartotojo kompiuterio konfigūracijos kontrolės.

Tinklapiai turi labai didelį privalumą, palyginti su vietinėmis informacijos sistemomis, – tai jų dinamiška prigimtis. Tinklapiai po išleidimo gali būti nuolat kontroliuojami ir atnaujinami.1. INTERNETO TINKLAPIŲ ARCHITEKTŪROS YPATUMAI

1.1 TINKLAPIAI

Svetainę galima kurti labai skirtingais tikslais, tad ir jų tipai būna skirtingi. Štai keletas jų:

·Statinės svetainės

·Dienoraščiai

·Dinaminės svetainės su turinio valdymo sistema (TVS)

Statinės svetainės – tai tiesiog keletas puslapių, sukurtų HTML kalba, kurie yra patalpinami žiniatinklio serveryje tokie, kokie yra, be dinaminio turinio. Jie ir tvarkomi ne per TVS, o tiesiog redaguojant puslapius HTML redagavimo programa.

Dienoraščiai – tai tam tikras svetainės tipas, skirtas daugiau savo įspūdžiams publikuoti (angl.: WebLog). Paprastai dienoraštis yra dinaminio tipo svetainė – turinį jame talpinti lengva, jį sutvarko TVS mechanizmas. Tai ir yra pagrindinis tokio tipo svetainių reikalavimas – juk rašant žiniatinklio dienoraštį
labai svarbu tai atlikti susitelkiant ties turiniu, o ne techniniais puslapio kūrimo aspektais. Svetainė, kurioje skaitote šį puslapį, yra būtent dienoraščio tipo (nors turi ir daug dinaminės svetainės galimybių).

Dinaminės svetainės – tai didesnės apimties žiniatinklio svetainės, paprastai valdomos per TVS; jų turinį „sukomplektuoja“ ir naršytojui pateikia serveryje veikiančios programos bei scenarijai. Neretai svetainės turinys yra saugomas tiek serveryje esančiose bylose, tiek ir duomenų bazėse. Dinaminių tinklapių būseną, turinį ar duomenis gali keisti klientas, bendraudamas su sistema, naviguodamas joje. Šiame darbe ir nagrinėjami tokie tinklapiai.

Tinklapių bazinė struktūra yra paprasta. Ji susideda iš trijų principinių komponentų:

– serverio,

– tinklinio ryšio,

– vienos ar kelių kliento naršyklių.

Serveris siuntinėja formatizuotus informacijos puslapius klientams, kurie jos prašo. Prašymas atliekamas per atitinkamą ryšio seansą ir naudoja HTTP protokolą.

Tipiškai informacija, kurią teikia tinklapis, yra jau suformuota ir patalpinta bylose. Klientas prašo informacijos, kuri serveryje atrenkama pagal bylos pavadinimą ir kelius, nurodomus kliento. Šios bylos yra terminuoti puslapiai ir reprezentuoja tinklapio turinį.

Tačiau pastaruoju metu, ir norit palaikyti tinklapio dinamiškumą, informacija nebūtinai iš anksto talpinama bylose. Ji gali būti imama iš duomenų bazės ar kokios kitos duomenų saugyklos, formuojama pagal tam tikras instrukcijas, ir visa tai atliekama po gauto prašymo. Esant šiuolaikinėms kompiuterių spartoms klientas nė nepastebi, kad operacijos reikalauja daugiau veiksmų nei paprastas puslapio pasiuntimas. Serveriai naudoja puslapių filtrus tam, kad galėtų atpažinti ir atitinkamai interpretuoti vadinamuosius skriptus puslapiuose, kurie ir vykdo operacijas.

Tokie tinklapiai suteikia didelių privalumų puslapių kūrėjams. Jie leidžia visada teikti naujiausia ir įvairiai struktūrizuotą informaciją pagal kliento poreikius. Skriptai gali būti tekstinės ar dvejetainės bylos, interpretuojamos serverio, vienu ar kitu atveju pagal kliento prašymą kreipiamasi į vieną skriptą, kuris gali naudoti visus serverio resursus – duomenų bazes, elektroninį paštą, bylų sistemas ir kt.

Vartotojas sąveikaja su tinklapiu per naršyklę – tai programa dirbanti kliento kompiuteryje. Ji jungiasi prie serverio per tinklą ir prašo informacijos puslapio iš tinklapio. Kai prašymas įvykdomas, ryšys nutraukiamas. Kiekvienam prašymui užmezgamas naujas ryšys su serveriu. Naršyklė žino kaip bendaruti su serveriu (per HTTP) ir kaip pavaizduoti iš serverio gautą informaciją. Esant skirtingų gamintojų naršyklėms, ta pati serverio informacija gali būti vaizduojama kažkiek skirtingai. Dauguma informacijos puslapių turi savyje daug nuorodų į kitus puslapius, dažnai ir kituose serveriuose, su kuriais naršyklė nedelsdama gali užmegsti ryšį.

1.2 PUSLAPIAI

Tai pats funadmentaliausias tinklapio komponentas. Naršyklės prašo puslapių iš serverių, serveriai siunčia informacijos puslapius naršyklėms. Be kliento pastovios bendrosios sąsajos, esančios naršyklėje, prasideda ir specifinės sąsajos detalės, esančios gautame puslapyje.

Dinaminiuose tinklapiuose puslapiai yra paprasti statinių HTML kalba formatuotų puslapių bei skriptų, kurie einamuoju laiku suformuoja is sukuria HTML puslapius, kombinacija. Todėl anksčiau paplitusi nuomonė, kad puslapis – serveryje esanti byla, kuri gavus pareikalavimą siunčiama kliento naršyklei, nėra teisinga. Puslapis gali būti sukurtas serveryje iškart po pareikalavimo gavimo, išsiųstas ir panaikintas. Pastovūs yra tik skriptai, ir formuojantys puslapius.

1.3 KLIENTO IR SERVERIO SKRIPTAI

Svarbu pažymėti, kad ryšys tarp kliento ir serverio egzistuoja tik puslapio pareikalavimo ir gavimo metu. Kai prašymas įvykdomas, ryšys nutraukiamas. Visi veiksmai serverio pusėje vyksta nuo prašymo davimo iki išsiuntimo. Tai apibendrina tinklapių skirtumą nuo įprastų serverio-klineto sistemų, kur ryšys palaikomas visą seansą.

Kada HTML puslapis atverčiamas naršyklėje, jis išnagrinėjamas ir padalinamas į elementus. Esant dinamiškasm HTML, kiekvienas elementas gali būti pavadintas ir gauti ID, kuris gali buti naudojamas klientų skriptų. Tokie elementai įtraukia nuorodas, lenteles, šriftų specifikacijas ir pan.

1.4 FORMOS

Komercijoje naudojami tinklapiai priima ne tik navigacines nuorodas iš klientų. Puslapiuose reikalaujama tekstinės, pasirenkamos, loginės informacijos. Plačiausiai taikomas būdas tokiai informacijai priimti yra HTML formos.

HTML forma yra įvedamų laukų, mygtukų rinkinys, viazduojamas puslapyje. Pagrindiniai įvedimo elementai yra teksto laukelis, teksto sritis, varnelė, pasirinkimo mygtukų grupė, pažymėjimo sąrašai.

Visi įvedimo elementai formoje indentifikuojami vardu arba ID. Kiekviena forma asocijuojasi su veiksmo puslapiu – puslapiu, kuris priims formos informaciją, ir kuriame yra skriptai, apdorojantys ją.

Kai forma užpildoma, klientas siunčia ją atgal serveriui su veiksmo puslapio iškvietimu. Serveris randa puslapį ir vykdo jame esantį kodą su iš formos gautais duomenimis. Skriptas gali prieiti prie visos informacijos, atsiųstos formoje. Tai yra pagrindinis mechanizmas gauti duomenis klineto interneto tinklapiuose.

1.5

RĖMELIAI

Kliento sąsajos galimybės gali būti gerokai padidintos naudojant rėmelius. Jie leidžia naršyklėje matyti kelis tuo pačiu metu atidarytus puslapius, kurie gali sąveikauti tarpusavyje. Naršyklė padalina stačiakampį kliento langą į kelis mažesnius stačiakampius. Kiekvienas puslapis gali specifikuoti savo rėmų sistemą, ir kiekviename rėme leidžiama specifikuoti žemesnio lygio rėmų sistemą.

1.6 TINKLAPIŲ TURINIO DINAMIŠKUMAS

Didelių informacijos kiekių palaikyti ir pastoviai atnaujinti internete praktiškai neįmanoma, naudojant įprastas interneto puslapių programavimo priemones, o tai ypač svarbu elektroninėje komercijoje. Šiam tikslui reikalingos naujos programavimo technologijos, leidžiančios susieti tinklo programavimo kalbas su įvairiomis duomenų bazėmis, tiek įprastomis, tiek specialiai pritaikytomis duomenų tiekimui į internetą. Kaip ir visur, internete duomenų bazės leidžia dinamišką informacijos saugojimą, t.y. klientai gali gauti naujausius ir patikimus duomenis, atlikinėti su jais pačias įvairiausias operacijas, kas garantuoja klientų pasitikėjimą ir lankomumą.

Šiuo metu greitai auga įvairių komercinių duomenų bazių pritaikomumas interneto poreikiams, atsiranda vis naujų priemonių duomenų bazių ir WWW sąryšiams aprašyti. Čia ir galima išskirti dvi vystymosi kryptis – egzistuojančių duomenų bazių naujų versijų kūrimas su pritaikomumu internetui, bei specialių programų įdiegimas, kurios gali būti leidžiamos iš WWW psulapio ir turi sąsaja su duomenų baze, įdiegta personalinaime kompiuteryje. Antrosios krypties privalumai yra tokie, kad:

-galimas įvairiapusis interneto puslapio dizainas;

-egzistuojanti duomenų bazė nereikalauja jokių pertvarkymų ar papildomos programinės įrangos įsigyjimo.

Tai savaime užtikrina nepriklausomumą nuo platformos ir naudojimo vietos – viskas ko vartotojui reikės – tai interneto naršyklė.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1725 žodžiai iš 3416 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.