Dinaminės interneto svetainės
5 (100%) 1 vote

Dinaminės interneto svetainės

TURINYS

ĮVADAS……………3

1. INTERNETO TINKLAPIŲ ARCHITEKTŪROS YPATUMAI……………5

1.1TINKLAPIAI……………5

1.2PUSLAPIAI……………7

1.3KLIENTO IR SERVERIO SKRIPTAI……………7

1.4FORMOS…………..7

1.5 RĖMELIAI…………..8

1.6 TINKLAPIŲ TURINIO DINAMIŠKUMAS…………..8

2. TURINIO VALDYMO SISTEMOS…………11

2.1 „SMART WEB“ – INFORMACIJOS VALDYMO SISTEMA…………12

2.2 ALGOSITE – TURINIO VALDYMO SISTEMA…………13

LITERATŪRA…………15

ĮVADAS

Internetiniai tinklapiai yra vis labiau pritaikoma ir populiarėjanti architektūra įvairiems programiniams uždaviniams. Privalumai – įvairiarūšės kliento platformos, minimalios kliento resursų sąnaudos, galimybė operuoti labai paskirstytose sitemose, tiek įmonės, tiek ir visame internete.

Nesustabdomas interneto plėtimasis ir jo komercinės galimybės tuo pačiu stiprina tinklapių skaičių bei kokybę, tuo labiau ankstyva tokių pritaikymų sėkmė komercinei visuomenei davė stimulą visose srityse prieiti prie tinklinės architektūros. Savaime suprantama, kad tinklapiai tampa vis sudėtingesni ir juos valdyti vis sunkiau.

Labai spartus interneto komercinių pritaikymo galimybių plėtimasis tuo pačiu skatina ir tinklapių skaičiaus augimą bei gerina jų kokybę. Savaime suprantama, kad tinklapiai tampa vis sudėtingesni ir juos valdyti vis sunkiau. Tokia sparti plėtra turi neigiamų pasėkmių – viena iš jų ta, kad įvairios šiuolaikinės darbo aplinkos leidžia labai paprasatai sukurti taikomuosius projektus internete, neatlikus rimtesnes analizės ir projektavimo. Bet kokia netriviali sistema turi būti suprojektuota ir sumodeliuota, deja šiuo metu tinklapių modeliavimas tik skinasi kelią ir pagrindinė to priežastis – kol kas tik sukuriamos modeliavimo technologijos, kurios vis dar plėtojamos. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į sąsajos dizainą. Tačiau norint sukurti informacijos sistemą internete, reikia išmanyti ne tik garfinio dizaino, bet ir duomenų bazių projektavimo, modeliavimo klausimus. Jei pateikta informacija yra prastai struktūrizuota, atsiranda problemos:

-pasikartojimai, kurie vargina vartotoją;

-prieštaravimai, kurie suteikia vartotojui nepasitikėjimą visa sistema;

-nepilnumas – neveikiančios nuorodos, informacijos nebuvimas jai skirtoje vietoje;

-neaktualumas – organizacijos informacija keičiasi gana greitai, ir jei ji nėra nuolat atnaujinama, tai sukelia vartotojui nepasitikėjimą informacija.

Taip pat aktualios ir informacijos panaudojimo problemos: puslapis turi turėti tikslą, informacija turi būti skirta kokiai nors apibrėžtai vartotojų grupei, navigacijos sistema aiški ir nenukreipianti į nesusijusius puslapius.

Nauja pastarųjų metų programinės įrangos plėtros kryptis, dažnai vadinama e-komercija (elektronine komercija), remiasi interneto naudojimu. E-komercijos sistemos suteikia vartotojams ir prekiautojams tokias galimybes, kaip įvairios finansinės transakcijos, tiekimo grandžių inegracija, dinamiškas informacijos turinys ir pan. – visa tai veikia internete. Šios sistemos privalo turėti patikimas, lanksčias, lengvai plečiamas architektūras, suprojektuotas taip, kad galėtų atlaikyti dideles, sunkiai numatomas apkrovas.

Internetinių tinklapių projektavime reiktų atsižvelgti į šiuos aspektus:

-Grafinio dizaino svarbą. Puslapių vaizdas ir įspūdis, kurį patiria vartotojas yra labai svarbūs veiksniai e-komercijos sėkmei. Efektyvios tinklapio sąsajos kūrimas, be parogramuotojų įtraukia ir rinkotyros, grafikos dizainerių specialistus.

-Neapibrėžti vartotojai, dažnai mažai ar visai neapmokyti kaip elgtis su sistema, nepakantūs prastai sąsajai, mažai spartai. Būtina tenkinti tokius reikalavimus kaip:

– sąsaja turi būti intuityvi, nereikalaujanti apmokymų ir vadovų;

– sistema neturi būti jautri skirtingoms platformoms ir vaizdavimo technologijoms, pvz.: skirtingos naršyklės, tik tekstinis informacijos vaizdavimas;

– sistema turi būti jautri saugumo klausimu, nes ji yra atvira visam pasauliui;

-Vartotojas dažnai neturi informacijos apie tinklapį. Tinklapis turi būti nesunkiai pasiekiamas, randamas per paieškos sistema.

-Sunkiai numatomas apkrovimas, reikalaujantis lankstumo ir plečiamumo.

-Nepriklausoma programinė įranga, nes praktiškai nėra vartotojo kompiuterio konfigūracijos kontrolės.

Tinklapiai turi labai didelį privalumą, palyginti su vietinėmis informacijos sistemomis, – tai jų dinamiška prigimtis. Tinklapiai po išleidimo gali būti nuolat kontroliuojami ir atnaujinami.1. INTERNETO TINKLAPIŲ ARCHITEKTŪROS YPATUMAI

1.1 TINKLAPIAI

Svetainę galima kurti labai skirtingais tikslais, tad ir jų tipai būna skirtingi. Štai keletas jų:

·Statinės svetainės

·Dienoraščiai

·Dinaminės svetainės su turinio valdymo sistema (TVS)

Statinės svetainės – tai tiesiog keletas puslapių, sukurtų HTML kalba, kurie yra patalpinami žiniatinklio serveryje tokie, kokie yra, be dinaminio turinio. Jie ir tvarkomi ne per TVS, o tiesiog redaguojant puslapius HTML redagavimo programa.

Dienoraščiai – tai tam tikras svetainės tipas, skirtas daugiau savo įspūdžiams publikuoti (angl.: WebLog). Paprastai dienoraštis yra dinaminio tipo svetainė – turinį jame talpinti lengva, jį sutvarko TVS mechanizmas. Tai ir yra pagrindinis tokio tipo svetainių reikalavimas – juk rašant žiniatinklio dienoraštį
labai svarbu tai atlikti susitelkiant ties turiniu, o ne techniniais puslapio kūrimo aspektais. Svetainė, kurioje skaitote šį puslapį, yra būtent dienoraščio tipo (nors turi ir daug dinaminės svetainės galimybių).

Dinaminės svetainės – tai didesnės apimties žiniatinklio svetainės, paprastai valdomos per TVS; jų turinį „sukomplektuoja“ ir naršytojui pateikia serveryje veikiančios programos bei scenarijai. Neretai svetainės turinys yra saugomas tiek serveryje esančiose bylose, tiek ir duomenų bazėse. Dinaminių tinklapių būseną, turinį ar duomenis gali keisti klientas, bendraudamas su sistema, naviguodamas joje. Šiame darbe ir nagrinėjami tokie tinklapiai.

Tinklapių bazinė struktūra yra paprasta. Ji susideda iš trijų principinių komponentų:

– serverio,

– tinklinio ryšio,

– vienos ar kelių kliento naršyklių.

Serveris siuntinėja formatizuotus informacijos puslapius klientams, kurie jos prašo. Prašymas atliekamas per atitinkamą ryšio seansą ir naudoja HTTP protokolą.

Tipiškai informacija, kurią teikia tinklapis, yra jau suformuota ir patalpinta bylose. Klientas prašo informacijos, kuri serveryje atrenkama pagal bylos pavadinimą ir kelius, nurodomus kliento. Šios bylos yra terminuoti puslapiai ir reprezentuoja tinklapio turinį.

Tačiau pastaruoju metu, ir norit palaikyti tinklapio dinamiškumą, informacija nebūtinai iš anksto talpinama bylose. Ji gali būti imama iš duomenų bazės ar kokios kitos duomenų saugyklos, formuojama pagal tam tikras instrukcijas, ir visa tai atliekama po gauto prašymo. Esant šiuolaikinėms kompiuterių spartoms klientas nė nepastebi, kad operacijos reikalauja daugiau veiksmų nei paprastas puslapio pasiuntimas. Serveriai naudoja puslapių filtrus tam, kad galėtų atpažinti ir atitinkamai interpretuoti vadinamuosius skriptus puslapiuose, kurie ir vykdo operacijas.

Tokie tinklapiai suteikia didelių privalumų puslapių kūrėjams. Jie leidžia visada teikti naujiausia ir įvairiai struktūrizuotą informaciją pagal kliento poreikius. Skriptai gali būti tekstinės ar dvejetainės bylos, interpretuojamos serverio, vienu ar kitu atveju pagal kliento prašymą kreipiamasi į vieną skriptą, kuris gali naudoti visus serverio resursus – duomenų bazes, elektroninį paštą, bylų sistemas ir kt.

Vartotojas sąveikaja su tinklapiu per naršyklę – tai programa dirbanti kliento kompiuteryje. Ji jungiasi prie serverio per tinklą ir prašo informacijos puslapio iš tinklapio. Kai prašymas įvykdomas, ryšys nutraukiamas. Kiekvienam prašymui užmezgamas naujas ryšys su serveriu. Naršyklė žino kaip bendaruti su serveriu (per HTTP) ir kaip pavaizduoti iš serverio gautą informaciją. Esant skirtingų gamintojų naršyklėms, ta pati serverio informacija gali būti vaizduojama kažkiek skirtingai. Dauguma informacijos puslapių turi savyje daug nuorodų į kitus puslapius, dažnai ir kituose serveriuose, su kuriais naršyklė nedelsdama gali užmegsti ryšį.

1.2 PUSLAPIAI

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1122 žodžiai iš 3416 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.