Valstybinės mokesčių inspekcijos internetinės svetainės informacijos pateikimo ir komunikacijos efektyvumo tyrimas
5 (100%) 1 vote

Valstybinės mokesčių inspekcijos internetinės svetainės informacijos pateikimo ir komunikacijos efektyvumo tyrimas

Turinys

Turinys 2

Įvadas 3

I. Situacijos analizė 5

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specifika 5

Istorija 5

Struktūra 5

Veikla, tikslai ir uždaviniai 6

Svarbiausios VMI funkcijos 7

VMI prie FM statistinių duomenų ir apklausų tyrimų rodikliai bei jų kitimas 9

SSGG analizė 13

Turinio analizė 14

II. Problemos sprendimas ir pasiūlymų pateikimas 19

Problema ir jos sprendimas 19

Veiksmų planas 20

Išvados 22

Naudota literatūra ir šaltiniai 23

Įvadas

Šiame tūkstantmetyje vykstantys labai spartūs procesai gali būti laikomi informacinės visuomenės kūrimo užuomazgos plėtote. Gana kryptingai plečiama informacinė infrastruktūra, stiprėja informacinių paslaugų ir produktų verslas, pradedama kurti informacinei visuomenei reikalinga aplinka, vis dažniau akcentuojamas valstybės informacijos politikos poreikis. Informacija, kaip neatsiejama konkurencinio pranašumo plėtojimo dalis, tampa ir Lietuvos valstybės prioritetu.

Interneto sąvoka nėra tokia ir sena, tačiau interneto populiarinimas Lietuvoje bei pajungimas žinių ir informacijos teikimui yra labiau sietinas tik su šio amžiaus pradžia. To pasekoje, labai plačiai įsitvirtina interneto sąvokos reikšmingumas komunikavimo ir visuomenės informavimo procese. Palaipsniui internetas užima kaskart platesnes masinės komunikacijos erdves, apjungia vis didesnį kiekį masinių visuomenės informavimo priemonių, kur neretai pastebima ir jų konvergencija. Taigi naujų technologijų ir internetinės erdvės dėka tradicinis komunikacijos modelis pakeičiamas internetiniu (interaktyviuoju) modeliu. Pati internetinės komunikacijos sąvoka suvokiama kaip deklaratyvi, nes leidžia kontroliuoti buvusių tradicinių visuomenės informavimo kanalų turinius, netgi leidžia pateikti pastabas ir pasiūlymus jau realiame laike. Todėl toks modelis gali būti suvokiamas kaip abipusė komunikacija, kadangi stebimas grįžtamasis ryšys tarp vartotojų ir tos informacijos tiekėjų. Pagrindiniai šios komunikacijos privalumai lyginant su iki tol egzistavusiais, būtų pačios auditorijos išplėtimo galimybė, kur gali būti pajungiama sąlyginai labai didėlė, heterogeniška ir anonimiška auditorija, be to labai dažnai gali kisti tos auditorijos statusas pranešimo atžvilgiu – ji gali būti tiek pranešimo gavėja, tiek ir jo siuntėja, o pati informacija pateikiama vis naujomis formomis, labiau išplečiant jos šaltinį ir turinį atsižvelgus į stebimus auditorijos poreikius bei fiksuojamas nuomones.

Labai svarbu, kad šiuolaikinės organizacijos kuo efektyviau pritaikytų informacinius kanalus ir naujas technologijas informacijos ir žinių teikimo procesuose, nukreiptuose būtent savo pasirinktai tikslinei auditorijai. Tad jau nebeįsivaizduojama nei viena verslo, o juo labiau viešojo sektoriaus organizacija be internetinės svetainės ir tokio savo veiklos reprezentavimo bei teikiamų paslaugų pristatymo. Šiuolaikiniame modernizacijos etape yra labai svarbu efektyvinti ryšį tarp visuomenės ir organizacijų, skatinti visuomenišką aktyvumą pasiūlymų teikime bei organizacijų tobulinimąsi atsižvelgiant į juos ir ne mažiau svarbu visapusiškas informacijos suteikimas plačiajai auditorijai bei jos informavimas, taip skatinant išsilavinusios žinių visuomenės raidą. Jeigu organizacija dar neturi internetinio puslapio ir savęs nerealizuoja naujųjų technologijų dėka, tai galima drąsiai teigti, jog ji apskritai neegzistuoja ir juo labiau iškyla klausimas dėl jos sėkmingo konkuravimo paslaugų teikimo rinkoje. Internetinio tinklo ir kanalo panaudojimas organizacinėje veikloje ir kaip informacijos teikimo šaltinis, yra viena iš būtiniausių sąlygų sėkmingam organizaciniam funkcionavimui. Kiekviena institucija yra suinteresuota kuo platesnio turinio pateikimu , pritraukiančiu ir sudominančiu kuo platesnę auditoriją, ir priimtinos internetinės aplinkos bei erdvės kūrimu vartotojui, kad ji būtų kuo prieinamesnė ir priimtinesnė turimų įgūdžių jai pasinaudoti skalėje. Bet tai ne visada įgyvendinama ir dar bent tik kol kas lieka siektinu rezultatu organizacijų internetinėje komunikacijoje su vartotojais.

Mūsų analizuojamoji valstybinė organizacija Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos yra iš tiesų labai plataus profilio ir teikianti didžiąją dalį viešųjų paslaugų susijusių su mūsų pilnavertiško gyvenimo sąlygojimu, saviraiška ir sąsajų su valstybe formavimu. Jau vien mokesčių sistemos kūrimas ir informacijos teikimas internetu ar bendraujant su ten dirbančiais asmenimis elektroniniu paštu palengvina jų surinkimą ir suformuoja visuomenės savivoką apie mokesčių sistemą ir tos organizacijos veiklą, be to įgalina vartotojus kreiptis pagalbos į tam tikrą skyrių iškilusiais klausimais. Pagrindinis mūsų analizės tikslas būtų nustatyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos kuruojamo internetinio puslapio informacijos pateikimo ir komunikacijos proceso efektyvumą. Pagrindiniai uždaviniai įgyvendinat šį tikslą yra tokie:

• apibrėžti organizacijos specifiką, pateikti jos istorinius gyvavimo faktus, supažindinti su vidine struktūra bei pristatyti jos veiklą, išsikeltus tikslus ir uždavinius;

• remiantis VMI internetinio puslapio modeliu atlikti SSGG ir
turinio analizę;

• remiantis atliktomis analizėmis, iškelti problemą, su kuria susiduria puslapio kūrėjai;

• nustatyti problemos sprendimo būdus ir sudaryti veiksmų planą efektyvesniam ryšiui su tikslinėmis grupėmis palaikyti.

Siekiant šio tikslo, paremto išsikeltais uždaviniais, įgyvendinimo daugiausia buvo remiamasi VMI parengta internetine tinklapio versija, bei įvairiais įstatymais ir teisės aktais, susijusiais su mūsų analizuojama institucija, internetinių puslapių kūrimu bei projektavimu ir pagrindinių gairių nustatymu.

I. Situacijos analizė

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specifika

Valstybinės mokesčių inspekcijos misija – padėti mokesčių mokėtojams teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius mažiausiomis sąnaudomis, profesionaliai įgyvendinti mokesčių administravimo politiką.

Valstybinės mokesčių inspekcijos vizija – šiuolaikiška, atvira, į geriausią patirtį orientuota, užtikrinanti savanorišką mokesčių sumokėjimą Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Istorija

1990 m. birželio 26 d. buvo išleistas Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 1990 m. liepos 1 d. Šis įstatymas nustatė Valstybinės mokesčių inspekcijos funkcijas, teises, atsakomybę. Lietuvos Respublikos Seimui 1995 m. birželio 28 d. priėmus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (toliau — MAĮ), minėtas Valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymas neteko galios ir per nustatytą terminą buvusioji valstybinė mokesčių inspekcija pertvarkyta pagal MAĮ įstatymo III skyrių. Laikoma, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos yra įsteigta nuo MAĮ įsigaliojimo. Pagal MAĮ dabartinė VMI — tai valstybinė institucija, įsteigta prie Finansų ministerijos, finansuojama iš valstybės biudžeto ir atskaitinga finansų ministrui.

Struktūra

Iki 1994 metų Lietuvoje buvo 11 respublikinio pavaldumo miestų ir 44 rajonai. Tuometinė Valstybinės mokesčių inspekcijos struktūra atitiko Lietuvos Respublikos teritorijos administracinį suskirstymą: ją sudarė 55 miestų ir rajonų valstybinės mokesčių inspekcijos (vietos mokesčių administratoriai) ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (centrinis mokesčių administratorius). Tokia Valstybinės mokesčių inspekcijos struktūra buvo per daug smulki ir labai skyrėsi nuo Europos Sąjungos šalių mokesčių administravimo struktūrų. Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. I-586 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo įgyvendinimo” nustatyta vietoj 55 administracinių vienetų įsteigti 10 apskričių administracinių vienetų. Šios reformos pagrindu siekiant priartėti prie Europos Sąjungos valstybių mokesčių administravimo struktūrų modelio 1999 m. sausio 1 d. atitinkamai buvo įsteigta 10 apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų (Marijampolės apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija buvo įsteigta bandomosios reorganizacijos pradžioje 1998 m. spalio 1 d.). Dabartinės Valstybinės mokesčių inspekcijos administracinę struktūrą sudaro centrinis mokesčių administratorius – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir jai pavaldžios apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) – vietos mokesčių administratoriai, kurios yra juridiniai asmenys, turintys savo sąskaitas banke, antspaudus ir bendrą simboliką. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM) struktūrą sudaro Personalo, Kovos su korupcija, Finansų, Mokesčių apskaitos ir nepriemokų išieškojimo, Mokesčių informacijos, Viešųjų ryšių, Atrankos ir paramos auditui, Strateginio valdymo, Akcizų administravimo, Europos Sąjungos reikalų ir tarptautinių ryšių, Tarptautinių informacijos mainų skyriai ir Vidaus audito, Paslaugų mokesčių mokėtojams, Teisės, Didžiųjų mokesčių mokėtojų, Informacinių technologijų, Bendrųjų reikalų, Kontrolės departamentai.

Veikla, tikslai ir uždaviniai

VMI prie FM vadovauja viršininkas. Jį skiria ir atleidžia iš pareigų finansų ministras. Apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų viršininkus skiria ir atleidžia iš pareigų VMI prie FM viršininkas, suderinęs su finansų ministru. VMI prie FM vykdydama savo funkcijas vadovaujasi finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1K-183 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 110 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintais nuostatais. Šiame įsakyme išdėstyti svarbiausi VMI prie FM uždaviniai taip pat funkcijos, teisės ir pareigos, kuriomis vadovaujantis turi būti įgyvendinti jai iškelti uždaviniai.

Pagrindinis VMI prie FM tikslas – siekiant efektyvaus mokesčių surinkimo, tobulinti mokesčių administravimą ir skatinti savanorišką mokesčių mokėjimą

Svarbiausi VMI prie FM uždaviniai:

1. padėti mokesčių mokėtojams ir mokesčius išskaičiuojantiems asmenims įgyvendinti savo teises ir pareigas;

2. įgyvendinti mokesčių įstatymus;

3. užtikrinti mokesčių į biudžetą sumokėjimą;

4. užtikrinti efektyvų Teritorinių VMI darbą koordinuojant, kontroliuojant bei
metodiškai jam vadovaujant.

Svarbiausios VMI funkcijos

VMI prie FM įgyvendindama jai patikėtus uždavinius, atlieka daug funkcijų, jos visos išdėstytos organizacijos nuostatuose. Svarbiausios funkcijos būtų: rengti mokesčių įstatymų paaiškinimus bei projektus; šviesti mokesčių mokėtojus, mokesčius išskaičiuojančius asmenis apie įstatymus bei kitus teisės aktus mokesčių klausimais; nustatyti mokesčių mokėtojų konsultavimo ir aptarnavimo prioritetus bei procedūras ir kontroliuoti, kaip jų laikomasi; kontroliuoti mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą; nagrinėti mokestinius ginčus; kaupti ir apibendrinti geriausią įvairių procedūrų mokesčių administravimo srityje atlikimo praktiką; pagal savo kompetenciją koordinuoti ir kontroliuoti mokestinių lengvatų taikymą; valdyti mokesčių mokėtojų registrą; įvairiais būdais bendradarbiauti su mokesčių mokėtojais ir stengtis, kad būtų pasiektas savitarpio supratimas.

Siekiant užtikrinti naujų funkcijų vykdymą, geriau aptarnauti mokesčių mokėtojus, unifikuoti administravimo procedūras, efektyviau paskirstyti išteklius, tobulinamos VMI prie FM ir AVMI organizacinės struktūros bei struktūrinių padalinių funkcijos. Siekiant efektyvesnio gyventojų pajamų mokesčio administravimo procedūrų koordinavimo ir vykdymo bei užtikrinti šioms procedūroms vykdyti reikalingų informacinių sistemų priemonių plėtrą, 2006 m. VMI prie FM įsteigtas Gyventojų pajamų mokesčio administravimo skyrius. Atsižvelgiant į Viešojo administravimo plėtros iki 2010 m. strategijoje numatytas gaires ir VMI strateginius tikslus, ateinančiais metais numatoma vykdyti kai kurių funkcijų centralizavimą bei specializavimą.

Atlikdama savo funkcijas ir įgyvendindama uždavinius, VMI numatyta vykdyti tokios pareigos:

1. skatinti savanorišką mokesčių sumokėjimą;

2. nepažeisti mokesčių mokėtojų teisių;

3. užtikrinti Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklos teisėtumą, tikslingumą ir efektyvumą;

4. pagal savo kompetenciją ginti teisėtus valstybės interesus;

5. įstatymų nustatyta tvarka vykdyti Finansų ministerijos pavedimus;

6. atliekant savo funkcijas stengtis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojų veiklą.

VMI yra pagrindinė institucija, įgyvendinanti Vyriausybės nuostatas mokesčių administravimo srityje, jos veikla tiesiogiai priklauso nuo mokesčių politikos. VMI veiklą tiesiogiai įtakoja pasikeitusios ekonominės aplinkos sąlygos – įsijungimas į ES šalių ekonominę erdvę ir muitų barjerų išnykimas prekyboje tarp ES narių. Dėl šių veiksnių, išsiplėtus mokesčių mokėtojų galimybėms plėtoti verslą ES erdvėje, VMI susiduria su mokesčių teisės pažeidimais tarptautiniu mastu. Taigi VMI tikslinės grupės būtų visi Lietuvos mokesčių mokėtojai, t.y.: Lietuvos gyventojai bei viešieji ir privatieji juridiniai asmenys. Esant tokiai situacijai, kad nyksta ribos prekyboje tarp ES narių, gali būti kad ateityje VMI tikslinių grupių apibrėžimas išsiplės ir peržengs Lietuvos sienas.

Informacinių technologijų pritaikymas ir atsirandančios galimybės teikti viešąsias paslaugas elektroniniais kanalais suteikia galimybę geriau aptarnauti mokesčių mokėtojus. Jiems nebūtina atvykti į VMI ar gaišti laiką eilėse. Naujausių informacinių technologijų taikymas VMI leidžia plėsti mokesčių mokėtojams teikiamų paslaugų kiekį ir informacijos prieinamumą, gerinti jų kokybę, sudaryti geresnes sąlygas mokesčių mokėtojams efektyviai įgyvendinti jų teises ir atlikti pareigas:

• 2006 m. įsteigtas VMI Mokesčių informacijos centras į kurį mokesčių mokėtojai gali prisiskambinti vienu trumpuoju numeriu 1882 visoje Lietuvoje;

• interneto vartotojams sudaryta galimybė teikti deklaracijas elektroniniu būdu, užsisakyti pažymas, VMI interneto svetainėje susirasti aktualią informaciją mokesčių administravimo klausimais, mokesčių teisės aktus, komentarus ir kt.

Sparčiai auga gyventojų, naudojančių internetą, procentas. Kaip skelbia Eurostat, Lietuvoje internetą nuolat (t. y. bent kartą per savaitę) naudoja kas 3 gyventojas. 2007 m. išplėtojus viešųjų interneto prieigos taškų tinklą, didėjant interneto vartotojų skaičiui, dar padidės elektroninių paslaugų poreikis. Spartėjantis modernių informacinių technologijų naudojimas versle (e-sąskaitos, e-komercija, e-mokėjimai) bei buhalterinių apskaitos programų sparti plėtra lemia VMI kontrolės padalinių specialistų papildomą kvalifikacijos tobulinimo informacinių technologijų srityje poreikį.

Taigi vis labiau plintant informacinėms technologijoms, darosi vis svarbesnis bet kurios organizacijos komunikavimas su savo tikslinėmis grupėmis internetu. Iš internetinės svetainės vaizdo daugelis interneto vartotojų dažnai susidaro vienokią ar kitokią nuomonę ir apie pačią organizaciją, todėl labai svarbu, kad interneto svetainė būtų patogi naudojimui bei tinkamai apipavidalinama, su visomis vartotojui reikalingomis funkcijomis bei aiškiai pateikta ir nuolat atnaujinama informacija. Toliau savo darbe mes išanalizuosime VMI prie FM interneto svetainės (internetinis adresas www.vmi.lt) informacijos pateikimo ir komunikavimo su jos tikslinėmis grupėmis efektyvumą. Šiai analizei pasitelksime du tyrimo metodus: SSGG analizę ir interneto svetainės turinio analizę. Taip pat
VMI prie FM statistinių duomenų, apklausų tyrimų rodiklius ir jų kaitą. Kad būtų aiškiau, šiems duomenims pateikti naudosime diagramas.

VMI prie FM statistinių duomenų ir apklausų tyrimų rodikliai bei jų kitimas

VMI prie FM, siekdama sukurti kuo efektyvesnę švietimo ir konsultavimo kokybę mokesčių klausimais, atlieka stebėseną, reguliariai vykdo mokesčių mokėtojų nuomonių apklausą, kokybės konsultavimo mokesčių klausimais, vykdo netgi kiekybinius tyrimus, kad išsiaiškintų mokesčių mokėtojų poreikius teikiamų konsultacijų būdams. Atsižvelgdama į tokius statistinius duomenis, institucija tobulina savo informacijos teikimo sistemą, atnaujina ir informacinių technologijų dėka plečia savo informacinį turinį. Šiuo metu pateikiamos dviejų tipų anketavimas: „Dėl mokesčių mokėtojų konsultavimo mokesčių klausimais kokybės“ ir „Susitikimo su mokesčių mokėtojais įvertinimas“.

Dar 2004 metais, po atliktos apklausos paaiškėjo, kad mokesčių mokėtojų aktyvumas lyginant su 2003 metų, išaugo , nors ir nelabai ženkliai, maždaug 19 %. Tarp visų dalyvavusių pildant anketas pastebėta, jog aktyviausi yra juridiniai asmenys (žiūrėti schema Nr.1) ir jie sudaro apie 70% visų mokesčių mokėtojų. Ypač aktyviomis išskiriami UAB,IĮ,TŪB,KŪB.

Schema Nr.1

mokesčių mokėtojų konsultavimo kokybės ataskaita,2004

Stebint mokesčių mokėtojų aktyvumą teritoriniu aspektu (žiūrėti schema Nr.2) pastebėta, jog aktyvumas yra beveik tolygus, o pirmaujančiomis išskirtos Vilniaus, Klaipėdos bei Utenos AVMI. Keista, tačiau ženkliai mažas aktyvumas pastebimas Kauno AVMI.

Schema Nr.2

mokesčių mokėtojų konsultavimo kokybės ataskaita,2004

Taip pat buvo bandoma išsiaiškinti ir labiausiai mokesčių mokėtojams priimtina informacijos teikimo būdą. Pagal gautus duomenis ( schema Nr.3), mokesčių mokėtojai dar 2004 metais labiau vertino tradicinius konsultavimo būdus, t.y., tiesioginę žodinę konsultaciją ir konsultaciją telefonu.

Schema Nr.3Mokesčių mokėtojų konsultavimo kokybės ataskaita,2004

Toks žodinių konsultacijų, įskaitant konsultacijas telefonu, įvertinimas, palyginti su paštu ar elektroniniu paštu gaunamomis konsultacijomis, rodo, kad mokesčių mokėtojams ne tiek svarbu gauti Valstybinės mokesčių inspekcijos ar kitos institucijos dokumentą, kiek svarbu betarpiškai bendraujant su konsultantais išsiaiškinti atskiras su mokesčių įstatymais susijusias nuostatas. Raštu mokesčių mokėtojai dažniausiai kreipiasi kai klausimai yra sudėtingi, todėl jiems aktualu gauti iš mokesčių administratoriaus raštišką paaiškinimą.

Siekiant išsiaiškinti mokesčių mokėtojų poreikį konsultacijoms, organizuojamų seminarų poreikį tam tikrais klausimais, siekiant išplėsti žinias toje srityje kur mokesčių mokėtojams trūksta informacijos, atlikta ir dažniausiai užduodamų klausimų analizė (schema Nr.4). Akivaizdu, kad dažniausiai mokesčių mokėtojai kreipiasi pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio klausimais ir su jais susijusiomis įstatymų nuostatomis.

Schema Nr.4 Mokesčių mokėtojų konsultavimo kokybės ataskaita,2004

Išskiriant informavimo priemones, kuriomis naudojasi mokesčių mokėtojai, didžiausias dėmesys teikiamas AVMI Švietimo ir konsultavimo skyrių darbuotojų teikiamoms konsultacijoms bei VMI prie FM interneto svetainei (schema Nr.5)

Schema Nr. 5Mokesčių mokėtojų konsultavimo kokybės ataskaita,2004

Atliekant tiriamąją VMI prie FM internetinio puslapio pasitenkinimo teikiama informacine analize, 1053 (67 proc.) mokesčių mokėtojų nurodė, kad yra patenkinti VMI prie FM interneto svetainėje skelbiama informacija, 87 (6 proc.) pateikė neigiamą nuomonę, net 420 (27 proc.) nurodė, jog kalbamuoju klausimu neturi nuomonės. Apie tai kokią informaciją jie norėtų rasti šio internetinio tinklalapio puslapyje, apie 60 proc. nurodė, jog pageidautų operatyvios ir trumpos informacijos apie naujai įsigaliojusias mokesčių įstatymų nuostatas, 39 proc. – deklaracijų užpildymo pavyzdžių ir tik 1 proc. mokesčių mokėtojų pageidautų kitokios informacijos.

Dar 2004 metų pradžioje buvo pradėta diegti elektroninio deklaravimo sistema (EDS), kuri suteikė galimybę pateikti deklaracijas elektroniniu būdu. Tai buvo vienas iš palengvinimo būdų mokesčių mokėtojams, taupant tiek jų laiką, tiek mokėjimo kaštus už tam tikrų procedūrų atlikimą. Jau 2005 metais užfiksuotas vartotojų, naudojančių šią sistemą, skaičiaus didėjimas iki 89 tūkst., maždaug iki trijų kartų. Daugiausia tokias deklaracijas teikė dau¬giau kaip 35 tūkst. įmo¬nių, ar¬ba 27 proc. vi¬sų ju¬ri¬di¬nių as¬me¬nų, dau¬giau kaip 23 tūkst., ar¬ba 52 proc. vi¬sų PVM mokėtojų, 84 proc. vi¬sų vals¬ty¬bės val¬dy¬mo ir sa¬vi¬val¬dos ins¬ti¬tu¬ci¬jų . O gyventojai pateikė daugiau kaip 100 tūkst. (2004 m. — 24,5 tūkst.), ar¬ba 18 proc. vi¬sų pa¬ja¬mų mo¬kes¬čio de¬kla¬ra¬ci¬jų. Užfiksuota, kad nuo pat EDS veikimo pradžios buvo pateikta be¬veik 900 tūkst. įvai¬rių de¬kla¬ra¬ci¬jų ir ata¬skai¬tų. Internetinėje svetainėje nuolatos kontaktuojama su vartotojais ir vykdomos apklausos visais teikiamų paslaugų aspektais, tie duomenys kaupiami, analizuojami ir vėliau
panaudojami tobulinimosi paslaugų teikimo procese internetu. Elektroninio deklaravimo sistema buvo įvertinta, kaip puikia (46%), gera (30%),tuo tarpu tik apie 12% pareiškė, jog ji patenkinama, ir 5% ja nepatenkinti visai. Šia sistema nesinaudojo taip pat tik 5%. Be apklausų, kurios vykdomos nuolat, tik keičiant tematiką, teikiamos ir kitos paslaugos mokesčių mokėtojams. Elektroniniu paštu jau galima teikti pa¬klau¬si¬mus mokesčių skai¬čia¬vi¬mo, de¬kla¬ra¬vi¬mo klau¬si¬mais ir ope¬ra¬ty¬viai gau¬ti at¬sa¬ky¬mus, taip pat pa¬teik¬ti pra¬šy¬mus iš¬duo¬ti įvai¬rias pa¬žy¬mas (dėl at¬si¬skai¬ty¬mo su biu¬dže¬tu, dėl mokesčių per¬mo¬kos grą¬ži¬ni¬mo/įskai¬ty¬mo, dėl re¬gist¬ra¬vi¬mo PVM mo¬kė¬to¬ju ir kt.). Juo taip pat ga¬li¬ma už¬si¬pre¬nu¬me¬ruo¬ti ir gau¬ti vi¬sus VMI pa¬reng¬tus mokesčių ko¬men¬ta¬rus, pa¬aiš¬ki¬ni¬mus, lei¬di¬nius ir pan., iš anks¬to elek¬tro¬ni¬niu paš¬tu ar te¬le¬fo¬nu re¬gist¬ruo¬tis į no¬ri¬mą se¬mi¬na¬rą ar žo¬di¬nę kon¬sul¬ta¬ci¬ją. Pagal atliktus lyginamuosius tyrimus su kitomis institucijų svetainėmis, VMI prie FM internetinė svetainė pripažinta pačia populiariausia pagal lankytojų skaičių ( 13 tūkstančių lankytojų per dieną) iš visų valstybės valdymo institucijų. Galbūt taip yra todėl, kad tai viena iš svarbiausių valstybės institucijų, atsakingų už tokį platų ir svarbų finansinių paslaugų suteikimo spektrą. Natūralu, kad ir pati institucija yra suinteresuota gilintis į savo auditorijos poreikius juos analizuoti ir plėsti internetinės informacijos turinį.

SSGG analizė

SSGG arba dar kitaip SWOT analizė padeda išaiškinti kokio nors socialinio darinio pranašumus, trūkumus, galimybes ir pavojus bei panaudoti juos efektyvesniam jos funkcionavimui. Tai viena iš analitinių formų, kuri dažniausiai gali būti taikoma tiek pirminių sprendimų priėmime, tiek įvairių strateginių planų rengime. Ji taip pat labai svarbi siekiant papildyti veiklos plėtros planą, vykdant naujų veiklos sričių paiešką ar tam tikrų galimybių panaudojimą, bet ji tik tuomet būna efektyvi ir išsami kai yra pakankamai surenkama informacijos apie tos organizacijos tinklo ypatumus bei atlikta vartotojų poreikių vertinimo analizė .

Sparti informacinių technologijų ir telekomunikacijų bei informacinės visuomenės plėtra, dažna įstatyminės bazės ir veiklos funkcijų kaita bei narystė ES sąlygojo VMI prie FM informacinių sistemų plėtros poreikį. Sparčiai didėjant interneto vartotojų skaičiui, kompiuterinės ir programinės įrangos našumui bei telekomunikaciniais kanalais perduodamos informacijos srautui, VMI yra suinteresuota pažangesnių galimybių plėtra bendraujant su mokesčių mokėtojais ir užsienio partneriais.

Integruotai mokesčių informacinei sistemai (IMIS) keliami aukšti reikalavimai, nes ji turi tenkinti mokesčių administracijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ES institucijų, kaip vartotojų, poreikius. VMI prie FM IS turi atitikti ES standartus, suteikti mokesčių mokėtojams galimybes per viešuosius tinklus atlikti deklaravimo ir mokesčių mokėjimo procedūras bei užtikrinti duomenų bazių patikimumą, nepertraukiamą veikimą ir duomenų saugumą.

Nuolatinis programinės ir kompiuterinės įrangos tobulinimas turi du aspektus: iš vienos pusės, spartūs pokyčiai sąlygoja didesnių galimybių įrangos sukūrimą, iš kitos pusės, tiek programinė, tiek kompiuterinė įranga morališkai pasensta anksčiau, negu susidėvi fiziškai, todėl reikia papildomų finansinių išteklių jos atnaujinimui .

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3592 žodžiai iš 7151 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.