Juvelyriniai dirbiniai
5 (100%) 1 vote

Juvelyriniai dirbiniai

TURINYS

1. Įvadas ………………………………………………………………………………………………………. 1

2. Juvelyriniai dirbiniai ……………………………………………………………………………….. 2

2.1. Taurieji metalai …………………………………………………………………………….. 2

2.1.1. Auksas ……………………………………………………………………………….. 2

2.1.2. Sidabras …………………………………………………………………………….. 2

2.2. Brangakmeniai ……………………………………………………………………………… 4

2.2.1. Brangakmenių istorija ………………………………………………………. 4

2.2.2. Kilmė ir telkiniai ……………………………………………………………….. 5

2.2.3. Apdirbimas ………………………………………………………………………… 5

2.2.4. Identifikavimas ………………………………………………………………….. 5

2.2.5. Imitacijos …………………………………………………………………………… 5

2.2.6. Priežiūra ……………………………………………………………………………… 6

2.2.7. Prekyba ir įvertinimas ……………………………………………………….. 6

2.3. Žinomi brangakmeniai ir juvelyriniai akmenys ………………………….. 7

2.3.1. Deimantas ………………………………………………………………………….. 7

2.3.2. Rubinas ……………………………………………………………………………… 7

2.3.3. Safyras ……………………………………………………………………………….. 7

2.3.4. Smaragdas …………………………………………………………………………. 8

2.3.5. Perlai ………………………………………………………………………………….. 8

3. Išvados …………………………………………………………………………………………………….. 9

4. Literatūra …………………………………………………………………………………………………. 10

ĮVADAS

Brangakmeniai ir taurieji metalai yra tobuliausių elementų įsikūnijimas iš visų esamų gamtoje. O profesionalo ranka suteikia tauriosioms medžiagoms eleganciją, aukštą meninę vertę ir ypatingą išraišką, kurią mes dažnai vadiname stiliumi.

Taisiklingų formų ir įvairių faktūrų santykių buvimas, bei panaudojimas tam tikrų meninių metodų, leidžia meistrui pasiekti reikalingos išraiškos ir viso meninio kūrinio norimo vientisumo,taip pat suteikti užbaigtumą ir aiškų meninį vaizdą.

JUVELYRINIAI DIRBINIAI

Kai pirmykštis žmogus, nudobęs žvėrį, užsikabino jo dantų vėrinį sau ant kaklo (tikėdamas, kad žvėries galia persiduos jam) – gimė juvelyrika. Antropologai teigia, kad būtent vyrai buvo pirmieji juvelyrikos gamintojai ir nešiotojai.

Tauriųjų metalų bei brangakmenių naudojimas visų pirma turėjo pabrėžti nešiotojo turtinę padėtį, o tuo pačiu ir jo vietą visuomenės hierarchijoje.

TAURIEJI METALAI

AUKSAS

Senovėje auksas buvo gaunamas plaunant auksingą smėlį. Vienas pirmųjų aukso gavimo būdų buvo toks: avių kailiai su prie jų pririštais akmenimis būdavo nuleidžiami į upę, ant jų pilamas auksingas smėlis.

Smiltys nutekėdavo su vandeniu, sunkesni ir didesni metalo gabalėliai likdavo vilnose. Kailius su juose esančiu auksu sudegindavo, pelenus suberdavo į indus ir plaudavo vandeniu. Nupylus drumzliną vandenį, ant dugno likdavo auksas.

Viduramžiais išmokta išskirti auksą iš rūdų naudojant gyvsidabrį. XIX amžiuje auksą iš rūdų išskirdavo tirpinant chloro vandenyje arba cianiduose. Taip pat auksas gryninamas elektrolize arba tirpinant rūgštyse.

Grynas auksas yra minkštas metalas, todėl papuošalų, laikrodžių korpusų gamybai naudojami aukso lydiniai. Gryno aukso kiekis lydinyje yra matuojamas karatais. Vienas karatas (1K) yra lygus 1/24 daliai gryno aukso kiekio lydinyje. Dažniausiai yra naudojamas 18 karatų (18K GOLD) auksas, kuris atitinka 750 prabą.

Lietuvos rytuose paviršinėse žvyro ir smėlio nuogulose yra aukso. Didžiasalių ir Salako žvyro telkiniuose aukso rasta atitinkamai 0,56; 0,3; 0,13 gramo tonoje. Į Lietuvą aukso buvo atnešta ledynų, atslinkusių iš Švedijos ir Suomijos auksingų plotų.

Aukso yra Australijoje, Brazilijoje, Čilėje, Indijoje, Indonezijoje, JAV, Kanadoje, Kinijoje, Meksikoje, Mongolijoje, Norvegijoje, Peru, PAR (didžiausi pasaulyje Vitvatersrando aukso telkiniai), Rusijoje.

Didžiausias rastas aukso luitas – Holtermano plokštė (Australija, 1872 m.) – 214,326 kg (gryno aukso joje 85,05 kg), didžiausias grynuolis – Japonas (Japonija, 1901 m.) – 71 kg.

SIDABRAS

Sidabras – tai taurusis metalas, nuostabus savo išvaizda, nauda, taip pat grynumu ir patvarumu. Jis buvo žinomas nuo senų laikų ir visada turėjo universaliąją paskirtį dėl jo patrauklių savybių.

Prie sidabro pranašumo prieš kitus tauriuosius metalus
priskiria ir tą faktą, kad sidabro lydinyje yra didesnis kiekis tauraus metalo. Kaip žinoma, juvelyrikoje priimta naudoti sidabro lydinį, kuriame tūkstantis dalelių, 925 –a praba. Kai aukso dirbiniuose tauraus metalo kiekis dažniausiai sudaro 585 dalelių, o pačioje auksčiausioje praboje – 750.

Šis nepaprastas metalas yra ne tik gražus, bet ir naudingas žmogaus organizmui. Jis turi bakterijas naikinančių savybių ir sugeba užrašinėti bet kokią informaciją arba žmogaus emocijas.

Tam, kad sidabrui suteikti reikalingą atspalvį, yra naudojami keli juvelyriniai apdirbimo būdai. Vienas iš pačių paplitusių būdų – sidabro juodinimas. Šiandien gana populiarus ir kitas apdirbimo būdas: sidabro papuošalų padengimas brangesniu metalu – rodijumi. Ne mažiau populiarus yra padengimas sidabru, kuris atitinka 999 prabą. Tokio padengimo dėka, brangenybės įgauna minkštesnį ir šviesesnį atspindį.

Indijoje visada buvo daug sidabro rūdų telkinių. Net Indijos piniginio vieneto pavadinimas (rupija) išvertus lietuvių kalba, reiškia “ apdirbtas sidabras”. Šios monetos buvo kalamos iš sidabro 970 – os prabos 11,5 g svorio. Verta paminėti, kad Indija visada garsėjo savo juvelyriniais dirbiniais, kurie atitinka aukščiausius lydinio kokybės reikalavimus. Dirbiniuose dažniausiai buvo nudojami brangakmeniai ir dirbtiniai akmenys.

Iki šių dienų Indijos meistrų rankų gamybos dirbiniais stebina savo grožiu, įvairove ir sudėtingumu.

BRANGAKMENIAI

Nuo seniausių laikų brangakmeniais žmonės vadino akmenis, kurie žavėdavo neįprasta išvaizda, blizgesiu, spalva, skaidrumu, tvirtumu arba retumu. Šie akmenys greta estetinio poveikio atnešdavo ir naudos, tarnaudavo komerciniams poreikiams bei tikslams. Vėliau į šią grupę buvo įtraukti ir akmenys, neturėję keleto išvardintų savybių. Jie buvo vien tik madingi, paslaptingi arba apibūdino provincinius interesus. Žinovai, remdamiesi tuo, brangiuosius akmenis suskirstė į brangakmenius ir pusbrangakmenius akmenis. Praplėtus brangakmenių grupę, kuriai galiausiai buvo priskirti reti mineralai ir net organinės kilmės gamtinės medžiagos, riba tarp brangakmenių ir pusbrangių akmenų greitai išnyko. Tuomet specialistai nutarė sudaryti juos visus jungiančią grupę, kurią pavadino brangakmeniais. Jai buvo priskirti visi mineralai ir net organinės medžiagos, iš kurių galima pagaminti šlifuotus akmenis puošimui arba kolekcionavimui, o neapdirbti jie naudojami kaip papuošalai. Iš jų gaminami dekoratyviniai, meniški daiktai, daromos mozaikos.

Supaprastinus šias sąvokas, deja, prie akmenų, turinčių neįprastų savybių, buvo priskirti ir visai įprasti akmenys. Gemologiniu požiūriu toks skirstymas tapo sudėtingas ir visai netinkamas sistemingai klasifikacijai (ypač komercinei). Išaugus susidomėjimui šiuo klausimu, patobulinus identifikacijos metodus ir suradus daugiau priskyrimo požymių, pasisekė sukurti klasifikaciją, kuria remiantis akmenys pagal įvairius kriterijus skirstomi į klases. Vienu tinkamiausių ir praktiškiausių metodų laikomas skirstymas į brangakmenius tikrąja prasme (geltonas spalvos kodas), brangakmenius plačiąja prasme (žalias kodas), puošniuosius akmenis (ochros spalvos kodas), retuosius arba kolekcinius akmenis (violetinis kodas) ir sintetinius brangakmenius.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 914 žodžiai iš 2993 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.