Geografija
5 (100%) 1 vote

Geografija

GEOGRAFIJA

Dalyko tikslai ir uždaviniai

Geografija aiškina pasaulio teritorijų įvairovę, gyventojų, įvykių ir reiškinių procesus Žemės gelmėse ir paviršiuje. Ji siejama su žmogaus ir aplinkos ryšiais, jų išsidėstymu tam tikroje teritorijoje.

Pasirinkę mokytis geografiją XI–XII klasėse, mokiniai gilina šio dalyko žinias ir supratimą, plėtoja gebėjimų ir vertybių nuostatas. Užtikrinant nuoseklų ugdymo perimamumą, išskiriami trys geografinio ugdymo koncentrai:

Pradinėje mokykloje ugdoma elementari samprata apie žmogų, gamtą, gimtąjį kraštą, savo tautą ir visuomenę. Ugdymas grindžiamas integruotu mokymu.

Pagrindinėje mokykloje gilėja dalyko išmanymas, kurio pagrindas – analitinis pasaulio regionų pažinimas.

Vidurinėje mokykloje (gimnazijose) yra apibendrinamos geografijos žinios ir gebėjimai, teikiant bendruosius dalyko pagrindus, siekiant ugdyti moksleivių sociokultūrinę kompetenciją.

Vykstant globalizacijos procesui, neabejotina geografijos reikšmė moksleivių geokultūrinei savimonei ir geoinformacijos raštingumui ugdyti. Šių tikslų siekiama sudarant galimybę moksleiviams iš socialinių mokslų grupės rinktis geografijos, istorijos arba integruotą socialinių mokslų dalyką. Geografijos mokymas(is) XI–XII klasėse diferencijuojamas pagal kursus. Paskutinėje (gimnazijos) pakopoje moksleiviai gali rinktis bendrąjį arba išplėstinį kursą (projektas).

Bendrasis geografijos kursas padeda gilintis į geografijos dalyko turinį ir praktinių gebėjimų plėtojimą. Šiame kurse visos temos nagrinėjamos bendrais bruožais, daugiau dėmesio skiriama specifiniams geografiniams gebėjimams ugdyti.

Išplėstinis kursas (projektas) – tai išplėtotas bendrasis kursas. Šiame kurse pagilėja geografijos studijos ir keliami aukštesni reikalavimai pasiekimų rezultatams.

Bendrieji geografijos ugdymo tikslai:

pagilinti, susisteminti ir įtvirtinti įgytas žemesnėse klasėse žinias ir gebėjimus;

ugdyti geografinį ir kartografinį raštingumą, gebėti taikyti esmines dalyko sąvokas bei sampratas;

padėti suvokti pasaulio vientisumą ir parodyti jų sferų įvairovę (gamtos, žmogaus, civilizacijų, kultūrų, ūkio, teritorijų požiūriais);

supažindinti su pasaulio plėtotės tendencijomis, globalinėmis žmonijos problemomis jų sprendimo būdais, ugdyti atsakomybės už planetos likimą ir ateitį jausmą.

Taigi geografijos mokytojas turi įkvėpti viltį ir pasitikėjimą dirbti dėl geresnio gyvenimo savo aplinkoje, šalyje ir pasaulyje.

Vertybinės nuostatos ir gebėjimai.

Įgyvendinant užsibrėžtus tikslus ir uždavinius, geografinis moksleivių ugdymas grindžiamas šiomis vertybinėmis nuostatomis;

pagarbus, tausojantis santykis su gamta ir socialine aplinka, gyvybe, jos įvairove bei nusiteikimas koreguoti gyvenimo būdą, įpročius, ūkinę veiklą, įvertinus jų poveikį aplinkai;

nusiteikimas vertinti ir daryti sprendimus, remiantis išsamia ir visapuse informacija, kritišku požiūriu į visuomenės informavimo priemonių veiklą;

tolerantiškas požiūris į žmonių fizines, etnines, religines, socialines ir kultūrines skirtybes;

pozityvus požiūris į subalansuotą šalies plėtrą, į laisvosios rinkos principais grindžiamą ūkį, sąžiningą, etikos normų, ekologinės kultūros nepažeidžiantį verslą;

atsakingas požiūris į globalines problemas, asmeniškai prisidedant prie jų sprendimo;

meile ir pagarba savo krašto gamtai bei žmonėms.

Siekiama ugdyti moksleivių gebėjimą:

atrinkti geografinę informaciją, susijusią su nagrinėjama tema, tinkamai ją taikyti sprendžiant geografines užduotis;

suprasti esmines geografijos sąvokas ir tiksliai jomis naudotis;

jungti į bendrą visumą gamtos ir sociokultūrinius reiškinius;

sieti savo gyvenimo patirtį su geografinės aplinkos pažinimu.

Dalyko struktūra ir ryšys su kitais mokslais

Geografijos dalyko struktūra atspindi esminių pasaulio geografinio pažinimo ir siekimo idėjų bei vertybių kaitą: nuo geografinių pradmenų pateikimo, pasaulio regionų vaizdo suvokimo link. Jos rodo ugdymo turinio kaitą: nuo geografinių pradmenų pateikimo, pasaulio regionų vaizdo suvokimo einama Lietuvos ir pasaulio gamtinės bei sociokultūrinės sanklodos supratimo. Struktūrinant geografijos ugdymo turinį išskiriamos specifinės pažinimo sritys. Tokiu būdu pabrėžiama geografijos kaip vieningos disciplinos idėja. Akcentuojamas jos santykis su aplinka, pasaulio, savo kultūros šaknimis.

Bendrąjį ir išplėstinį geografijos kursą sudaro šio sritys:

1. Geografinis pažinimas.

2. Gamtinė geografija.

3. Visuomeninė geografija.

4. Šiuolaikinis pasaulis.

Geografijos mokymas glaudžiai siejasi su visais kitais mokomaisiais dalykais: istorija, politologija, ekonomika, matematika, gamtos, humanitariniais ir technologijos mokslais. Be to, ji pati savo turinyje integruoja įvairių mokslų žinias.

Metodinės nuorodos

Plėtojant geografinę savimonę siūloma laikytis šių mokymo(si) principų:

Parenkant ugdymo metodus ir tikslus sudaryti moksleiviams galimybę suprasti pasaulio įvairovę, pajusti jos žavesį, padėti ugdyti savarankiško darbo gebėjimą su geografijos informacijos šaltiniais (tekstais, paveikslais, lentelėmis, diagramomis, žemėlapiais, video juostomis, internetu), žiniasklaida, mokslinio turinio žurnalais.

Remdamasis Lietuvos
geografija mokytojas turėtų atskleisti geografijos taikomąją reikšmę ir kurso turinį glaudžiai sieti su Lietuvos ir viso pasaulio gamtos ir visuomenės reiškiniais bei dėsningumais. Pasaulio regionų politinius, demografinius, ekonominius savitumus sieti su Lietuvos rodikliais.

Geografijos ugdymo metu moksleiviai turėtų remtis kartografine ir statistine medžiaga, mokėti ją apibendrinti.

Analizuojant geografinius reiškinius ir procesus sudaryti galimybes moksleiviams diskusijoms, samprotavimams, įvairių geografinių problemų svarstymui ir lyginimui.

Siekti moksleivių gebėjimo parodyti geografinį išprusimą pamokose, įvairiuose ugdymo renginiuose, konferencijose, viktorinose, konkursuose bei mokėti nagrinėti geografinio pobūdžio problemas, dirbti individualiai ir grupėmis, dalyvauti projektuose.

TURINYS

BENDRASIS KURSAS

Uždaviniai

Geografijos pamokos moksleiviui turėtų padėti:

ugdyti gebėjimą vertinti pasaulio ir Lietuvos visuomenės gyvenimo, gamtos reiškinius, dėsningumus, sparčius ekonominius ir politinius įvykius bei pokyčius;

ugdyti gebėjimą suvokti geografinio pobūdžio problemas, kylančias skirtinguose pasaulio regionuose ir motyvuotai reikšti savo nuomonę aiškinant jas;

suprasti ir nagrinėti globalinių problemų atsiradimo priežastis, raidą bei sprendimo būdus.

plėtoti kompleksines geografijos žinias apie savo šalį; ugdyti praktinio ir kūrybinio darbo gebėjimus.

Sritys Tematika

1. Geografinis pažinimas Geografijos mokslo vieta mokslų sistemoje. Geografijos tyrimų objektas ir tyrimų metodai. Geografijos tyrimų klasifikacija. Geografijos taikomasis pobūdis.

Svarbiausi geografijos mokslo raidos etapai plėtojant geografinį akiratį. Naujausi geografiniai atradimai sausumoje ir vandenyne. Žymiausi pasaulio ir Lietuvos keliautojai bei geografai.

Kartografijos samprata. Geografinių žemėlapių sudarymo principai ir klasifikacija. Lietuvos kartografinis vaizdas.

Geografinė informacija internete, jos paieška ir analizė. Geografinės informacijos kaupimo ir tvarkymo būdai.

2. Gamtinė geografija

Žemės vidus

Litosfera

Atmosfera

Hidrosfera

Biosfera

Visatos sudėtis ir evoliucija. Saulės sistemos modelis. Kosminių ryšių įtaka Žemei.

Žemės kilmės hipotezės. Žemės forma ir dydis. Žemės sukimasis apie savo ašį ir judėjimas aplink Saulę. Žemės apvalumo ir Žemės ašies pakrypimo įtaka bendriesiems geografiniams dėsningumams.

Žemės vidinė sandara. Branduolys. Magnetinis laukas, magnetiniai poliai. Mantija, mantijos riba. Mocho paviršius. Žemės plutos uolienos ir mineralai. Žemės gelmių tyrimų reikšmė.

Litosfera. Litosferos plokščių teorija. Geologinė Žemės raida. Kalnodaros ir kalnų susidarymas. Senųjų ir jaunųjų platformų atspindys dabartiniame paviršiuje.

Žemės paviršių keičiantys procesai: vidiniai (tektoniniai judesiai, žemės drebėjimai ir vulkanizmas) ir išoriniai (dūlėjimas, vėjo darbas, tekančio vandens, ledynų darbas), stichinės nelaimės, jų svarbiausi regionai ir galimi numatymo būdai.

Žemės paviršius (sausumos ir vandenyno dugno). Paviršiaus formos.

Lietuvos paviršius.

Atmosferos sandara. Atmosferos reiškiniai. Šiluminis atmosferos rėžimas (Saulės radiacija ir atmosferos įšilimas). Šilumos juostos.

Oro slėgis ir vėjas. Vėjo susidarymo priežastys. Pasatai, vakarų vėjai, musonai, vietiniai vėjai (brizai, fenai, bora).

Oro drėgmė ir krituliai. Kritulių pasiskirstymas Žemės rutulyje.

Orų ir klimato sampratos gilinimasis. Orai ir jų savybės. Oro masės ir atmosferos frontai. Ciklonai ir anticiklonai. Orų permainos ir jų prognozės.

Klimatą formuojantys veiksniai. Klimato juostos. Klimato tipai.

Lietuvos klimatas.

Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, jų pasireiškimo regionai ir galimi sprendimo būdai.

Hidrosfera, jos sudėtis. Vandens apytaka. Pasaulio vandenynas ir jo dalys. Druskingumas. Vandens judėjimas Pasaulio vandenyne (bangos, cunamiai, potvyniai ir atoslūgiai, šiltosios ir šaltosios srovės), gamtinė ir praktinė reikšmė.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1285 žodžiai iš 4209 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.